Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjas siekia, jog jam atsakovas atlygintų turtinę ir neturtinę žalą, kurią patyrė dėl neteisingai daromų išskaitymų iš darbo užmokesčio pagal antstolių patvarkymus, laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Išskaitų iš nuteistųjų darbo užmokesčio tvarką reglamentuoja BVK (ginčui aktuali nauja redakcija galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 62 straipsnis. Iš darbinėje veikloje dalyvaujančiam nuteistajam priskaičiuotų piniginių išmokų laisvės atėmimo vietų įstaiga išskaičiuoja dešimt procentų sumą ir įrašo ją į nuteistojo neliečiamą asmeninės sąskaitos dalį, kuria naudotis jis neturi teisės. Ypatingais atvejais laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgalioto pareigūno leidimu nuteistasis bausmės atlikimo metu gali panaudoti pinigus, turimus neliečiamoje asmeninės sąskaitos dalyje. Likusi nuteistojo neliečiamos asmeninės sąskaitos dalyje sukaupta pinigų suma nuteistajam išduodama jį paleidžiant iš bausmės atlikimo vietos arba nuteistojo prašymu pervedama į jo nurodytą asmeninę sąskaitą, kai jis perkeliamas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą (BVK 62 str. 1 d.). Išskaičiavus BVK 62 straipsnio 1 dalyje nustatytą sumą, iš likusios piniginės išmokos išskaičiuojamos sumos pagal vykdomuosius raštus ir kitus vykdomuosius dokumentus CPK nustatyta tvarka (BVK 62 str. 2 d.).

CPK 736 straipsnyje reglamentuojama, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos:1) išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – trisdešimt procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; 2) visų kitų rūšių išieškoms, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, – dvidešimt procentų; 3) pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija, kad jam iš darbo užmokesčio išskaitoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus, t. y. 30 procentų, kaip reglamentuoja CPK 736 straipsnio 1 d. 3 punktas. Tačiau pareiškėjas teigia, kad jam disponuoti asmeninėje sąskaitoje nepaliekama minimali 171,50 Eur suma, kurią numato CPK 739 straipsnio 9 punktas ir BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punktas.

CPK 739 straipsnyje reglamentuojama, iš kokių lėšų išieškoti pagal antstolio patvarkymą negalima. Pagal šio straipsnio 9 punktą išieškoti draudžiama iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės BVK 38 straipsnio 3 dalyje nustatytų dydžių. Šia teisės norma įstatymų leidėjas turėjo tikslą užtikrinti nuteistųjų teisę į minimalų lėšų, reikalingų jų būtiniesiems poreikiams įkalinimo įstaigoje patenkinti, užtikrinimą, atsižvelgiant į gerokai mažesnius tokių asmenų būtinuosius poreikius dėl jų aprūpinimo įkalinimo įstaigoje (pataisos įstaigoje gyvenantiems asmenims nemokamai tiekiamas maistas, užtikrinamos reikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, jie aprūpinami patalyne, nepatiria jokių būsto išlaikymo išlaidų ir pan.).

BVK 38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad didžiausia pinigų suma, už kurią uždaro arba pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose bausmę atliekantys nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, yra: 1) septynių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 2) penkių bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; 3) keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 1250, kuriuo buvo pakeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. 1206 „Dėl socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžių patvirtinimo“ ir išdėstyta nauja redakcija, patvirtintas, nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojęs, bazinės socialinės išmokos dydis – 49 eurai.

Pareiškėjas teigia, kad jis atlieka bausmę lengvojoje grupėje, atsakovas šią aplinkybę atsiliepime patvirtino. Taigi, didžiausia galima pinigų suma, už kurią pareiškėjas per mėnesį galėtų nusipirkti asmeninių daiktų, 2023 m. buvo 343 Eur (49 x 7). Vykdant išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus, pareiškėjui minimaliai asmeninėje sąskaitoje turėjo būti paliekama pusė minėtos sumos, t. y. asmeninėje sąskaitoje turėjo likti 171,50 Eur (343 Eur / 2) suma, į kurią negalima nukreipti išieškojimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad išskaitymai iš darbo užmokesčio atliekami pagal antstolio A. B. patvarkymus dėl skolos išieškojimo: 1) 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/11-0018, bendra išieškoma suma 679,71 Eur; 2) 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/11-02204, bendra išieškoma suma 1051,94 Eur; 3) 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/12/02035, bendra išieškoma suma 1 863,63 Eur; 4) 2015 m. gegužės 12 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/15/00914, bendra išieškoma suma 2 824,83 Eur; 5) 2017 m. rugsėjo 18 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/11/02218, bendra išieškoma suma 679,71 Eur; 6) 2017 m. gruodžio 27 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/17/02980, bendra išieškoma suma 1 234,71 Eur; 7) 2019 m. vasario 25 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/19/00100, bendra išieškoma suma 341,23 Eur; 8) 2020 m. rugpjūčio 6 d. vykdomosios bylos Nr. 0087/20/00862, bendra išieškoma suma 2 273,55 Eur; pagal antstolio A. M. patvarkymą dėl skolos išieškojimo 9) 2018 m. gegužės 31 d. vykdomosios bylos Nr. 0135/18/00663, bendra išieškoma suma 403,71 Eur; pagal antstolio A. A. patvarkymą dėl skolos išieškojimo 10) 2018 m. lapkričio 13 d. vykdomosios bylos Nr. 0023/12/00443 patvarkymą, Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu priteista turtinės ir neturtinės žalos suma 9 029,74 Eur (31 177,87 Lt) (b. l. 17-22, 38-49).

Taigi, atsakovas, vykdydamas išskaitas pagal ne vieną vykdomąjį dokumentą (10 vykdomųjų dokumentų), vadovaudamasis CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 739 straipsnio 9 punkte ir BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtintu reglamentavimu, galėjo iš darbo užmokesčio išskaityti 30 procentų sumą, tačiau privalėjo užtikrinti pareiškėjui teisę kiekvieną mėnesį naudotis minimalia 171,50 Eur suma, reikalinga būtiniesiems poreikiams patenkinti (pvz. apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas vienu etatu dirba ūkio brigadoje – suvirintoju, taip pat puse etato uždarojoje akcinėje bendrovėje „Windowsa“ – pagalbiniu darbininku.

Iš pareiškėjo pateiktų Atsiskaitymo lapelių (b. l. 23-26) ir atsakovo į bylą pateikto Lietuvos kalėjimo tarnybos Marijampolės kalėjimo Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio 2023-01-01 – 2023-12-31 laikotarpiu (b. l. 51-54; toliau – ir Žiniaraštis) matyti, kad darbo užmokestis pareiškėjui išmokamas (pervedamas į asmeninę sąskaitą) už praėjusį mėnesį. Iš darbo užmokesčio, be kita ko, išskaitoma ir pagal vykdomuosius dokumentus.

Iš Žiniaraščio matyti, kad 2023 m. sausio mėnesį pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje disponavo 276,30 Eur piniginėmis lėšomis (pirko prekes parduotuvėje, mokėjo už elektros energiją). Taigi, asmeninėje sąskaitoje turėjo didesnę nei minimaliai būtina, t. y. 171,50 Eur sumą.

Į pareiškėjo asmeninę sąskaitą 2023 m. vasario mėnesį buvo pervesta 342,22 Eur, 2023 m. kovo mėnesį – 340,79 Eur, 2023 m. balandžio mėnesį – 227,56 Eur, 2023 m. gegužės mėnesį – 386,32 Eur, 2023 m. birželio mėnesį – 386,32 Eur, 2023 m. liepos mėnesį – 227,56 Eur, 2023 m. rugpjūčio mėnesį – 384,33 Eur, 2023 m. rugsėjo mėnesį – 227,56 Eur, 2023 m. spalio mėnesį – 386,32 Eur, 2023 m. lapkričio mėnesį – 386,32 Eur.

Iš atsakovo į bylą pateikto Atsiskaitymo lapelio (b. l. 50) matyti, kad už 2023 m. gruodžio mėnesį į pareiškėjo asmeninę sąskaitą buvo pervesta 378,38 Eur.

Į bylą pateiktų, faktines aplinkybes patvirtinančių, įrodymų vertinimas lemia išvadą, kad visu ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo užtikrinama galimybė kiekvieną mėnesį asmeninėje sąskaitoje turėti ir disponuoti ne mažesne nei 171,50 Eur suma. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas darydamas išskaitas pagal vykdomuosius dokumentus pažeidė ar galėjo pažeisti BVK 38 straipsnio 3 dalies 1 punkte ir CPK 739 straipsnyje nustatytą reglamentavimą ir nėra pagrindo priteisti prašomą priteisti turtinę žalą.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais. Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).

Pareiškėjas teigia, jog atsakovui pagal vykdomuosius dokumentus, antstolių patvarkymus išskaitant atitinkamas sumas jis patyrė išgyvenimus, kurie kenkia sveikatai, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovo į bylą pateiktoje Marijampolės kalėjimo psichologės pažymoje (b. l. 55-56) nurodoma, jog ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas dėl dvasinių sukrėtimų, pablogėjusios psichologinės, emocinės būsenos, kurias jam sukėlė išskaitymai pagal vykdomuosius dokumentus, į psichologus nesikreipė, todėl nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad dėl piniginių sumų pagal antstolių patvarkymus išskaitymo pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs ir nepagrįsti teiginiai negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Įvertinęs pareiškėjo ir atsakovės nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo teiginių dėl atsakovo netinkamai vykdomų išskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus, taip pat pareiškėjo patirtos neturtinės žalos pasireiškimo fakto (ABTĮ 56 str. 7 d.). Nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-648-815/2023; 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-541-525/2023; 2023 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-486-815/2023; išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Apibendrinant byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, naujausią LVAT praktiką, pareiškėjo skundas dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.