Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-10-18 · Administracinė byla Nr. eTA-541-525/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-10-18
Bylos Nr.
eTA-541-525/2023
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00004-2023-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Ramūnas Gadliauskas
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, Lietuvos valstybė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eTA-541-525/2023Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00004-2023-5Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 18 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas R. M. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pareiškėjas su 2022 m. sausio 18 d. prašymu Nr. 2G-171 ir 2022 m. sausio 20 d. skundu Nr. 2G-551 kreipėsi į Marijampolės pataisos namus (toliau – ir Marijampolės PN) (dabar – Marijampolės kalėjimas) dėl leidimo įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų suteikimo. Marijampolės PN direktorius, atsakydamas į pareiškėjo prašymą ir skundą 2022 m. vasario 18 d. atsakyme pažymėjo, kad teisė pareiškėjui vykti (dirbti) be sargybos nesuteikta; įstaigos ir įmonės dėl nuteistųjų poreikio darbinei veiklai nesikreipė, todėl šiuo metu įstaiga neturi poreikio išvesti nuteistųjų į darbinę veiklą užtikrinant jų apsaugą ir priežiūrą; pataisos įstaigos vadovui Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 130 straipsnio 5 dalies taikymas ne pareiga, o teisė svarstant kiekvieną nuteistąjį individualiai, atsižvelgiant į visą jo elgesį bausmės atlikimo metu, charakterio savybes, motyvaciją ir poreikį šiam darbui.

1.2. Marijampolės PN direktoriaus atsakymas pareiškėjui buvo netikėtas, kadangi pati Marijampolės PN administracija, atsižvelgdama į pareiškėjo užimtumo siekį, sudarė sąlygas pareiškėjui ieškotis darbo už pataisos įstaigos ribų. Pareiškėjui buvo sudarytos galimybės vykti už pataisos įstaigos ribų (pareiškėjas buvo išleidžiamas už pataisos įstaigos ribų 8 val. ieškotis darbo). Akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Fasa“ 2022 m. vasario 24 d. išdavė pažymą, kurioje pažymėta, kad pareiškėjas planuojamas įdarbinti AB „Fasa“ nuo 8 iki 17 val., 5 d. d. savaitei nuo pirmadienio iki penktadienio; AB „Fasa“ prašė išleisti pareiškėją į darbo pokalbį 15 min. bet kurią dieną.

1.3. Marijampolės PN administracija, sudarydama sąlygas pareiškėjui ieškotis darbo už pataisos įstaigos ribų, suteikė pagrindą tikėtis, kad jam susiradus darbą bus tenkintas jo prašymas įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų pagal BVK 130 straipsnio 5 dalį, tačiau pareiškėjui susiradus darbą, jo prašymo netenkindavo. Dėl to, jog Marijampolės PN nesuteikia teisės pareiškėjui dirbti už pataisos įstaigos ribų, pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. kreipėsi su skundu į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) (dabar – Lietuvos kalėjimų tarnyba), kuris pareiškėjo skundą atmetė; 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. birželio 21 d. pakartotinai kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymais leisti jam įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų, tačiau Marijampolės PN direktorius dar kartą atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą; 2022 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas vėl buvo išleistas už pataisos įstaigos ribų tikslu sudaryti darbo sutartį ir įsidarbinti.

1.4. Susitikime su darbdaviu dalyvavo ne tik pareiškėjas, bet Marijampolės PN darbuotojas kaip šios įstaigos atstovas. 2022 m. rugpjūčio 24 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Imota“ pateikė Marijampolės PN administracijai pranešimą, kuriuo pranešė, kad pareiškėjas bus priimamas į įmonę dirbti, kai tik bus suteikta galimybė dirbti laisvėje. Darbuotojas dirbs nuo 8 iki 17 val., 5 d. d. per savaitę ir šiuo laikotarpiu jis privalo būti darbe. Tačiau ir po šio pranešimo gavimo pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų, nors pareiškėjas ne formaliai, o realiai atitiko visas sąlygas, kad įgytų teisę dirbti tokį darbą. Pareiškėjo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo vertinamas teigiamai, jis už pataisos įstaigos ribų be sargybos būdavo išleidžiamas ne tik darbo paieškoms, pokalbiams dėl darbo, bet ir susitikimui su artimaisiais.

1.5. Marijampolės PN administracija tyčia trukdo pareiškėjui pasinaudoti BVK 130 straipsnio 5 dalyje numatyta teise užsiimti darbine veikla už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų. Marijampolės PN atsakymai, kuriais pareiškėjo prašymai leisti įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų buvo atmesti, laikytini nepagrįstais ir neteisėtais. Marijampolės PN administracijos elgesys, kai asmeniui yra sudaromos visos galimybės ieškotis darbo už pataisos įstaigos ribų, jį ne vieną kartą išleidžiant tam tikslui už pataisos įstaigos ribų, o vėliau susiradus darbą nesuteikiant galimybės realiai pasinaudoti teise dirbti, laikytinas ne tik prieštaraujančiu teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, bet ir kankinančio pobūdžio.

1.6. Dėl Marijampolės PN administracijos veiksmų pareiškėjas patyrė daug neigiamų išgyvenimų, jam buvo sukeltos didelės dvasinės kančios, pareiškėjas pasijuto pažemintas, diskriminuojamas dėl savo statuso. Pareiškėjas kiekvieną kartą gavęs neigiamą Marijampolės PN administracijos atsakymą patirdavo vis didesnį nusivylimą, tačiau dar bandė, tarėsi su darbdaviais, prašė jų oficialių patvirtinimų, net buvo nuvykęs į pokalbį su pataisos namų darbuotoju. Dėl nuolat jaučiamos įtampos sutriko pareiškėjo emocinė būsena, jis tapo dirglus, jį pradėjo kankinti nemiga, nepilnavertiškumo jausmas. Pareiškėjas nuolat jaučia nerimą ir netikrumą dėl ateities.

Atsiliepimas

2. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti. Atsiliepimas į skundą grindžiamas šiais argumentais:

2.1. BVK 154 straipsnio 3 dalies 1 papunktyje numatyta, jog neleidžiama išvykti be sargybos arba be palydos už pataisos įstaigos ar kardomojo kalinimo vietos teritorijos ribų pavojingiems recidyvistams. Šiuo atveju pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pripažintas pavojingu recidyvistu. Nuteistųjų teisė dirbti už įstaigos ribų nėra absoliuti – ji suteikiama asmenims įvertinus visas aktualias sprendimo priėmimui aplinkybes (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, darbų pobūdį, nuteistojo gebėjimą valdyti savo problemines sritis, motyvaciją ir pan.). Įstaigos vadovas, pasinaudodamas suteikta diskrecijos teise, įvertinęs visas svarbias aplinkybes, teisinį reglamentavimą, laisvas darbo vietas bei įmonių įstaigų išreikštą darbuotojų poreikį, sprendžia, ar tikslinga nuteistajam leisti dirbti už įstaigos ribų ir išvesti nuteistąjį į darbinę veiklą užtikrinant jo apsaugą ir priežiūrą.

2.2. Pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. yra kreipęsis į pataisos įstaigos psichologus dėl draudimo dirbti už kalėjimo ribų. Pareiškėjas teigė, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo psichologinė, emocinė būsena. Įstaigos psichologė nustatė, jog pareiškėjo emocinė, psichologinė būsena yra stabili, manipuliatyvus elgesys siekiant sau asmeninių naudų kalinimo įstaigoje. Bausmės atlikimo metu pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos, nebuvo siekiama pabloginti pareiškėjo laikymo sąlygas ar kitaip pakenkti pareiškėjo interesams.

II.

3. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. kovo 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjas Marijampolės PN direktoriui 2022 m. sausio 18 d. ir 2022 m. sausio 20 d. teikė prašymus dėl leidimo įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų suteikimo. Į minėtus prašymus pareiškėjui buvo atsakyta Marijampolės PN direktoriaus 2022 m. vasario 18 d. raštu, kuriame nurodoma, kad teisė vykti be sargybos pareiškėjui nesuteikta, pareiškėjas informuojamas, kad jokia įstaiga nepateikė nuteistųjų įdarbinimo užtikrinant apsaugą ir priežiūrą poreikio pataisos namų administracijai, todėl šiuo metu įstaiga neturi poreikio išvesti nuteistųjų į darbinę veiklą, užtikrinant jų apsaugą ir priežiūrą; nurodoma, kad esant poreikiui, įmonėse, su kuriomis Marijampolės PN sudarė bendradarbiavimo sutartis, bus sprendžiama galimybė išvesti nuteistuosius, neturinčius teisės vykti be sargybos, į darbą užtikrinant jiems apsaugą ir priežiūrą. Pareiškėjas 2022 m. gegužės 10 d. ir 2022 m. birželio 21 d. pakartotinai kreipėsi į Marijampolės PN administraciją su prašymais leisti jam įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų, tačiau Marijampolės PN direktorius dar kartą atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą, nurodydamas analogiškus argumentus kaip ir 2022 m. vasario 18 d. rašte. Pareiškėjas Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-23-350/2018 pripažintas pavojingu recidyvistu.

5. Teismas sprendė, jog pareiškėjas neatitinka BVK 154 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, todėl neturi teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Teismas atkreipė dėmesį, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas už pataisos įstaigos ribų galėtų darbinę veiklą vykdyti tik BVK 130 straipsnio 5 dalyje nustatytu atveju, t. y. pataisos įstaigai sudarius sutartį su fiziniu ar juridiniu asmeniu dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla už pataisos įstaigos ribų bei pataisos įstaigai užtikrinant šių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą. Iš Marijampolės PN atsakymų į pareiškėjo prašymus, teismo vertinimu, matyti, jog Marijampolės PN atsisakymas leisti pareiškėjui dirbti už pataisos įstaigos ribų iš esmės grindžiamas poreikio išvesti nuteistuosius į darbinę veiklą, užtikrinant jų priežiūrą ir apsaugą, nebuvimu.

6. Teismas atkreipė dėmesį, jog 2022 m. vasario 24 d. AB „Fasa“ pažymoje nurodyta, kad pareiškėją planuojama įdarbinti AB „Fasa“ nuo 8 val. iki 17 val., 5 d. d. savaitei nuo pirmadienio iki penktadienio; prašoma išleisti pareiškėją į darbo pokalbį 15 min. bet kurią dieną. Taip pat UAB „Imota“ 2022 m. rugpjūčio 24 d. pranešime nurodyta, kad pareiškėjas bus priimtas į įmonę dirbti, kai tik bus sutekta galimybė dirbti laisvėje; darbuotojas dirbs nuo 8 iki 17 val., 5 d. d. per savaitę. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą pagal pareiškėjo skundą, nustatė ir 2022 m. gruodžio 6 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-1035/3D-2625 konstatavo, kad 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo suorganizuotas pareiškėjo ir AB „Fasa“ atstovo susitikimas dėl darbo; po pokalbio su pareiškėju AB „Fasa“ atstovas informavo Marijampolės PN, jog pareiškėjas yra be patirties, todėl jokių konkrečių galimybių dėl pareiškėjo įdarbinimo nepateikė ir neįsipareigojo. Marijampolės PN 2022 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui taip pat suorganizavo išvyką į UAB „Imota“ dėl galimybių įsidarbinti.

7. Teismo vertinimu, Marijampolės PN veiksmai sudarant pareiškėjui galimybę susitikti su įmonių atstovais dėl darbo nereiškia, jog pareiškėjui pataisos įstaigos administracija privalo suteikti leidimą dirbti už pataisos įstaigos ribų. Atsakymuose į pareiškėjo prašymus pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, jog teisės be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų jis neturi, todėl pareiškėjas turėjo suprasti, kad aplinkybė, jog konkreti įmonė sutinka įdarbinti pareiškėją, galėtų būti tik prielaida sudaryti BVK 130 straipsnio 5 dalyje numatytą sutartį ir spręsti dėl nuteistųjų (taip pat ir pareiškėjo) darbinės veiklos vykdymo užtikrinant šių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą. Tačiau, kaip nurodyta Marijampolės PN raštuose, kuriais atsakyta į pareiškėjų prašymus, jokia įmonė neišreiškė poreikio dėl nuteistųjų įdarbinimo užtikrinant apsaugą ir priežiūrą. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Marijampolės PN administracija, spręsdama pareiškėjo įdarbinimo klausimus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

8. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, jog dėl Marijampolės PN veiksmų jis patyrė daug neigiamų išgyvenimų, jam buvo sukeltos didelės dvasinės kančios, pareiškėjas pasijuto pažemintas, diskriminuojamas dėl savo statuso, nes, teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Teismas atkreipė dėmesį, kad Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. sausio 18 d. pažyma Nr. RV-20-325 patvirtina, kad pareiškėjas 2022 m. rugpjūčio 29 d. yra kreipęsis į Marijampolės PN psichologus dėl draudimo dirbti už kalėjimo ribų, teigdamas, kad patyrė dvasinius išgyvenimus, pablogėjo psichologinė, emocinė būsenos, tačiau pažymoje taip pat nurodyta, jog objektyviai stebima: emocinė, psichologinė būsena stabili, manipuliatyvus elgesys, siekiant sau asmeninių naudų kalinimo įstaigoje.

9. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai jų nepagrindžiant negali būti laikomi neturtine žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme. Įrodymų, kad Marijampolės PN administracija būtų sąmoningai siekusi kaip nors diskriminuoti pareiškėją, pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgėsi, į bylą nepateikta, o tam tikras kalinamųjų galimybės įsidarbinti apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra objektyvių aplinkybių nulemta kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, be to, pareiškėjui buvo suteikta galimybė dirbti Marijampolės PN teritorijoje – pareiškėjas atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN dirbo valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, taip pat rūbų skalbimo operatoriumi, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 6 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-1035/3D-2625.

10. Teismas konstatavo, jog nenustačius būtinųjų viešosios deliktinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo kilti viešajai deliktinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį.

III.

11. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti arba panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

12. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino faktinės aplinkybės, kad Marijampolės PN direktorius sudarė pareiškėjui sąlygas ieškotis darbo už pataisos įstaigos ribų ir galimybes be palydos vykti 8 val. savarankiškai ieškoti darbo, o pareiškėjo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo vertinamas teigiamai. UAB „Imota“ pateikus 2022 m. rugpjūčio 24 d. pranešimą, kad pareiškėjas bus priimtas į įmonę dirbti, kai tik jam bus suteikta tokia galimybė, pareiškėjui ši galimybė sudaryta nebuvo, nors pareiškėjas atitiko sąlygas, kad šią teisę įgytų ir to siekė.

Atsiliepimas

13. Atsakovo atstovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

14. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepadarė materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimo, sudarančio pagrindą tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl žalos atlyginimo, pagrįstumas ir teisėtumas.

16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatuodamas, jog Marijampolės PN nesuteikus teisės pareiškėjui įsidarbinti nenustatyti neteisėti veiksmai, todėl nėra pagrindo viešajai deliktinei atsakomybei kilti.

17. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog teismas tinkamai neįvertino faktinės aplinkybės, jog Marijampolės PN direktorius sudarė sąlygas ieškotis darbo už pataisos įstaigos ribų ir pareiškėjui teisės įsidarbinti nesuteikė, nors pareiškėjas atitiko sąlygas, kad šią teisę įgytų.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama bylą, nenustačiusi apeliacinio skundo ribų peržengimo (ABTĮ 140 str. 2 d.) ar pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo (ABTĮ 146 str. 2 d.) pagrindų, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose.

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, pakartotinai kreipėsi į Marijampolės PN administraciją (2022 m. sausio 18 d.; 2022 m. sausio 20 d.; 2022 m. gegužės 10 d.; 2022 m. birželio 21 d. prašymai), prašydamas leisti pareiškėjui įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų; taip pat pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. su skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Marijampolės PN veiksmų.

20. Byloje nustatyta, jog atsakydami į pareiškėjo prašymus, Marijampolės PN, taip pat atsakydamas į pareiškėjo skundą, Kalėjimų departamentas, iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymus, nurodant, jog pagal BVK 130 straipsnio 5 dalį pareiškėjui teisė įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų nesuteikta, nes nėra poreikio išvesti nuteistuosius į darbinę veiklą, užtikrinant jų priežiūrą ir apsaugą.

21. Byloje taip pat nustatyta, jog 2022 m. rugpjūčio 9 d. buvo suorganizuotas pareiškėjo ir AB „Fasa“ atstovo susitikimas dėl darbo, tačiau po pokalbio su pareiškėju, AB „Fasa“ atstovas informavo Marijampolės PN, jog pareiškėjas yra be patirties, todėl jokių konkrečių galimybių dėl pareiškėjo įdarbinimo nepateikė ir neįsipareigojo; Marijampolės PN 2022 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjui taip pat suorganizavo išvyką į UAB „Imota“.

22. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, nes, pareiškėjo vertinimu, Marijampolės PN, atsisakydami suteikti teisę pareiškėjui įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų, veikė neteisėtai, taip sukeldami neturtinę žalą.

Dėl žalos atlyginimo

23. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo, neatsižvelgė į bylos duomenimis patvirtintą faktinę aplinkybę, jog Marijampolės PN administracija sudarė pareiškėjui sąlygas ieškotis darbo už pataisos įstaigos ribų, tačiau pareiškėjo prašymų netenkino.

24. Vertindama šį apeliacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BVK 130 straipsnio 5 dalyje (ginčo metu galiojusi redakcija) pataisos įstaiga arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojanti įstaiga gali sudaryti sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis dėl nuteistųjų užimtumo darbine veikla pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijoje ar už šių įstaigų teritorijos ribų. Jei pagal sutartis su asmenimis neturinčių teisės išvykti už pataisos įstaigos ribų be sargybos arba be palydos nuteistųjų darbinė veikla vyksta už pataisos įstaigos arba nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, pataisos įstaiga užtikrina šių nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą.

25. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant nuteistųjų teisę įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų reglamentuojančias teisės normas, pripažinta, jog pataisos įstaigų administracijai teisės aktai nenustato imperatyvios pareigos įtraukti visus nuteistuosius į darbo sąrašus, nėra nustatytos sąlygos ar kriterijai, kuriems esant, nuteistiesiems būtų garantuojamas darbas ar jie būtų šalinami iš dirbančių sąrašų. Todėl įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, sprendimą išbraukti iš dirbančių sąrašo, atitinkamo asmens atžvilgiu, gali priimti atsižvelgdama į konkrečios situacijos aplinkybes – esamas laisvas pareigas ir darbo vietas, aprūpinimo darbu tikslus, asmens padarytus vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus ir kt. (žr. 2014 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-407/2014; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-595-624/2016).

26. Be to, pagal BVK 154 straipsnio 1 dalį, teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos ar nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančios įstaigos teritorijos ribų, arba nuteistasis, kuris priimtas į darbą nuteistųjų darbinę veiklą organizuojančioje įstaigoje šio Kodekso XI skyriaus antrajame skirsnyje nurodytomis sąlygomis, arba nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigoje ar studijuoti pagal aukštosios mokyklos nuolatinės formos studijų programą, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų, jeigu jis atitinka visas šioje dalyje nurodytas sąlygas, be kita ko, nėra pripažintas pavojingu recidyvistu ar ribotai pakaltinamu (6 p.).

27. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. sausio 19 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-23-350/2018 pareiškėjas pripažintas pavojingu recidyvistu.

28. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog šiuo atveju, kaip nurodyta Marijampolės PN ir Kalėjimo departamento raštuose ir teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo sprendime, pareiškėjas neatitinka BVK 154 straipsnio 1 dalies sąlygų įgyti teisei be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų.

29. Taigi pareiškėjui teisė įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų, suteikiant teisę be sargybos ir / ar palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, Marijampolės PN buvo nesuteikta pagrįstai, o pareiškėjas įsidarbinti galėtų tik Marijampolės PN sudarius sutartis su fiziniais ar juridiniais asmenimis bei užtikrinant pareiškėjo apsaugą ir priežiūrą. Tačiau iš bylos aplinkybių matyti, jog tokio poreikio nebuvo.

30. Vertindama pareiškėjo argumentus dėl Marijampolės PN neteisėtų veiksmų organizavus pareiškėjo išvykas susitikimams dėl darbo, taip sudarius pareiškėjui nepagrįstus lūkesčius, teisėjų kolegija akcentuoja, jog, kaip tinkamai nurodė pirmosios instancijos teismas, nurodytų galimybių išvykti už pataisos įstaigos ribų sudarymas nepaneigia išvados, nuosekliai išdėstytos pataisos įstaigos administracijos raštuose, jog šiuo atveju teisė įsidarbinti pareiškėjui nesuteiktina.

31. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu aspektu teisingai pasisakyta Seimo kontrolieriaus 2022 m. gruodžio 1 d. pažymoje Nr. 4D-2022/1-1035 dėl Marijampolės PN veiksmų, susijusių su galimybės įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų nesuteikimu, kuria pareiškėjo skundas atmestas.

32. Šios pažymos 10 punkte Seimo kontrolierius pastebėjo, jog Marijampolės PN administracija, žinodama, kad pareiškėjas neatitinka įstatymu nustatytų reikalavimų ir dėl to neturi teisės įsidarbinti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, sudarė prielaidas, kad pareiškėjui kiltų nepagrįsti lūkesčiai.

33. Teisėjų kolegija su šiais Seimo kontrolieriaus argumentais iš esmės sutinka, tačiau, kaip konstatuota pačio kontrolieriaus ir pirmosios instancijos teismo, tai nesudaro pagrindo išvadai apie Marijampolės PN administracijos neteisėtus veiksmus, nes atsisakius suteikti pareiškėjui teisę įsidarbinti, nebuvo pažeisti nurodyti įstatymo reikalavimai.

34. Šiame kontekste primintina, jog pagal CK 6.271 straipsnį pareiga valstybei atlyginti žalą kyla dėl neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų.

35. Nagrinėjamoje byloje nenustačius Marijampolės PN ar kitų valstybės valdžios institucijų veiksmų, atsisakant pareiškėjui sudaryti teisę įsidarbinti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos, neteisėtumo, byloje nenustatyta būtinoji sąlyga viešajai deliktinei atsakomybei kilti.

36. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmesdamas pareiškėjo skundą dėl žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. M. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusRamūnas GadliauskasRičardas Piličiauskas