Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-184-610/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-11
Bylos Nr.
1-184-610/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Nukentėjusysis
M. L.
Kaltinamasis
V. L.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius, Remigijus Uckus
Baudž. byla Nr. 1-184-610/2021;
Proceso numeris 1-01-1-29344-2020-9; Procesinio sprendimo kategorija Nr. 1.2.4.6.1;
(S)MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 11 d.Marijampolė
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius,sekretoriaujant Živilei Butkevičienei,dalyvaujant prokurorei Birutei Čekauskienei,nukentėjusiojo M. L. atstovui advokatui Remigijui Uckui,kaltinamajam V. L., jo gynėjui advokatui Vaidui Paltanavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuva, pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė bei deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2020 m. liepos 22 d. apie 14:20 val. (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme, prie laiptų, tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vieną smūgį ranka nukentėjusiajam M. L. į veido sritį, dėl ko pastarasis parkrito ant žemės, po to ranka sudavė tiksliai nenustatytą smūgių skaičių, bet nemažiau keturis kartus, nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, tokiu būdu padarė nukentėjusiajam M. L. nubrozdinimus pakaušyje ir tarpuakyje, kraujosruvą kairės akies vokuose, muštines žaizdas veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, daugybinius šonkaulių lūžimus (kairėje VII, VIII, IX, dešinėje IX, X), nosies kaulo lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamasis V. L. perskaičius kaltinamąjį aktą pareiškė, kad kaltu neprisipažįsta. Parodė, kad įvykio laiku, po 14 valandos, grįžo automobiliu į savo namų stovėjimo aikštelę, (duomenys neskelbtini). Pamatė prie laiptų stovintį nukentėjusį M. L. su sugyventine. Matėsi, kad M. L. neblaivus. Matė per trečio aukšto langą žiūrinčią kaimynę S. Kaimynai buvo įspėję, kad M. L. ruošiasi jį „papjauti“. Nujausdamas, kad kažkas įvyks, ėjo namo. Eidamas laiptais paklausė M. L. „Ką tu čia grasini? Ką tu čia gąsdini?“ Šis iš karto smogė dešine ranka link veido, pakėlė kairę ranką ir tuomet atsuktuvas susmego į dilbį. Nieko nelaukdamas kirto nukentėjusiam į veido sritį. Nukentėjusysis parpuolė, užpakaliu ant laiptų, galėjo pakaušiu atsitrenkti į laiptus, tačiau to tiksliai negali pasakyti, tada sudavė kelis smūgius į kairę veido pusę, antakį. Antakis trūko, pasirodė kraujas. Tada nustojo smūgiuoti. Lipo laiptais namo ir pamatė iš M. L. rankos iškritusį atsuktuvą. Paėmė jį ir iš pykčio, nukentėjusiam sėdint, sudavė į dešinį šoną kumščiu. Sudavė kumščiu į kairį antakį 3-4 kartus ir į dešinį šoną 3-4 kartus. Kai sudavė antrą kartą į veido sritį nukentėjęs gulėjo, nieko nesakė. Į kairį šoną niekaip negalėjo suduoti, nes nukentėjęs stovėjo prie pat laiptų turėklo kairiu šonu. Sudavus į šoną nukentėjęs susirietė. Tada atėjo viską mačiusi kaimynė iš trečio aukšto. Parodė jai perdurtą ranką. Ji pasakė kviesti policiją, nurodė, kad viską matė, paliudys. Iškvietė policiją, laukiant atvažiavo taksi, kita kaimynė pasakė taksistui, kad M. L. nevežtų, nes atvažiuos policija ir turi jį sulaikyti. Už 1 – 2 minučių atvyko policijos pareigūnai, vyras ir moteris. Uždėjo nukentėjusiam antrankius. Kaimynė S pasakė, kad viską matė, todėl jis policijos pareigūnei pasakė, kad galės atvažiuodamas į policiją atvežti ir ją. Po to su kaimyne vyko į policiją. M. L. gyveno savivaldybei priklausančio daugiabučio antrame aukšte, o jis pirmame. Įvykio dienos ryte buvo M. L. bute su savivaldybę atstovaujančios įmonės „Jarinta“ atstove, kadangi matė kaip nukentėjusysis iš vakaro išmetė pro langą sulaužytas tualeto duris. M. L. įvykio dieną turėjo išsikraustyti iš buto. Kai ryte nuvyko į M. L. butą, nei pastarojo, nei sugyventinės nebuvo. Bute buvo A. Š.. Bute buvo sulaužyti kranai, atstovė pradėjo pildyti padarytų nuostolių aktą. Su M. L. nebendravo, šis kiekvieną dieną būdavo neblaivus, girtas šūkaudavo po langais. Kiek žino konfliktiškas žmogus. Liepos mėnesio pradžioje praeidamas po langais grasino, kad padegs komendanto mašiną. Po įvykio nukentėjusį matė po kelių dienų, buvo atėjęs į 5 aukštą, girtuokliavo.

Liudytoja I. N.: parodė, kad įvykyje nedalyvavo. Apie jį sužinojo iš brolio M. L. sugyventinės. Ši pasakojo, kad su nukentėjusiu kraustėsi iš buto. Lauke laukė taksi. Tada grįžo kaltinamasis, pradėjo ant brolio rėkti ir jam smogė. Bandė brolis atsikelti, tada sudavė daugiau smūgių. Brolis taip pat pasakojo tą patį. Brolis sakė, kad atsuktuvas buvo kišenėje, kišenė buvo praplyšus ir atsuktuvas išlindęs. M. L. buvo papuolęs ir į kitą įvykį, po kurio nevaldo dešinės rankos, nekalba, bando mokyti vaikščioti. Kiek žino M. L. buvo registruotas Užimtumo tarnyboje.

Specialistas V. V. apklaustas įrodymų tyrimo metu patvirtino pateiktą išvadą. Paaiškino, kad radiologo pastebėjimai fiksuoti medicininiuose dokumentuose, jog sužalojimas gali būti padarytas ir vėliau ir anksčiau, nepaneigia, kad sužalojimas gali būti padarytas ir aptariamo įvykio metu. Nosies lūžimas galėjo būti padarytas įvykio dieną. Kadangi radiologas Marijampolėje nenurodė, kad yra fiksuotas nosies lūžimas, nuotraukos siųstos į Vilniaus skyrių, kad būtų gautas konkretus atsakymas. Nosies kaulų lūžimas galėjo būti padarytas maksimaliai savaitės laikotarpyje iki įvykio, taip pat ir kaltinime nurodytu laiku. Nukentėjęs buvo apžiūrėtas, jis teigė, kad nebuvo kreipęsis į medicinos įstaigą pagalbos ir jokie medicininiai dokumentai nebuvo pristatyti, surašė išvadą pagal esamus duomenis. Tada nukentėjęs kreipėsi į gydymo įstaigą ir buvo medžiaga papildyta medicininiais dokumentais. Papildomai ką žmogus paaiškino, tai ir surašė. Apžiūrint nukentėjusį jis nieko nesakė apie nosį, skaudėjo galvą ir sumuštas vietas, daugiau nedetalizavo, nosies lūžimo požymių vizualiai nesimatė, jeigu 22 dieną padarytas lūžimas, tai apžiūrint 23 dieną turi būti matoma ir jaučiama, tačiau tai individualus dalykas. Didelis girtumas veiktų kaip stiprus nuskausminimas. Nesunkus sveikatos sutrikdymas nustatytas dėl kaulų lūžių. Kuo remiantis apžiūros metu gydymo įstaigoje diagnozuotas inkstų sumušimas negali pasakyti, diagnozuota, tačiau niekuo neparemta. Poveikiai lokalizuoti atskirai. Šonkauliai lūžę dviejose vietose – 2 poveikiai, nubrozdinimas pakaušio srityje - 3, visi sužalojimai tarpuakio srityje – 4 poveikis, išoriniame – 5 poveikis. Viso penki poveikiai. Šonkaulių lūžiai galėjo būti padaryti dviem poveikiais, bet kokiu kietu buku daiktu ar smūgiu krentant ant laiptų.

Liudytoja J. L. parodė, kad yra kaltinamojo sutuoktinė. Viso įvykio nematė, jo metu buvo savo buto virtuvėje. Buvo praviras langas ir puikiai girdėjo pokalbį, kas vyko. M. L. su sugyventine lūkuriavo lauke. Jie išsikraustinėjo iš buto. Iš jų pokalbio įtarė, kad M. L. galimai neblaivus. V. L. parvykęs ir išlipęs iš automobilio priėjo prie L, išgirdo žodžius „Ką čia man grasini ir ką ruošiesi dėti į vietą?“ Fizinio kontakto nematė. Kai atvyko policijos pareigūnai matė, kad M. L. pakėlė ir liepė stoti prie sienos. Kaip buvo sumuštas nematė. Vyro ir M. L. santykiai nedraugiški, dėl to, kad L dažnai savo bute išgėrinėjo, triukšmavo, kėlė grėsmę kaimynams, lauke bėgiojantiems vaikams, pro langą mėtydavo daiktus. Po konflikto konkrečių detalių su vyru neaptarinėjo, tik jai sakė, kad L traukėsi atsuktuvą ir dėl to jis jam sudavė. Sakė, kad dūrė L su atsuktuvu. Parodė ant rankos žymę nuo dūrio.

Liudytoja V. B. parodė, kad gyvena daugiabučio, prie kurio įvyko konfliktas, penktame aukšte. Kieme buvo kažkoks sujudimas, bandė žiūrėti pro langą, tačiau konflikto vieta nebuvo matoma. Nusileido žemyn, V. L. pasakė, kad jam M. L. įdūrė su „yla“, pasakė, jam, kad kviestų policiją. Apie pusę dienos iki įvykio girdėjo kaip nukentėjęs, kurį vadina „Lapinu“, sakė, kad padurs komendantą su yla ar „atviortke“, apie tai dar prieš įvykį pasakė V. L.. Nusileidusi į kiemą matė nukentėjusį, jo antakis buvo kruvinas. Taip pat į kiemą buvo išėjusi moteris vardu S, ši sakė, kad matė visą įvykį, pasakė jai, kad paliudytų.

Liudytoja Ž. S. parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą byloje, kurioje dėl nagrinėjamų įvykių įtariamasis buvo M. L.. Įvykio dieną M. L., pravarde „L“ buvo sulaikytas, būdamas areštinėje pasakė, kad buvo sumuštas, blogai jaučiasi. Skundėsi, kad skauda šoną, sunku kvėpuoti, matėsi, kad sumuštas veidas, nosis, sunkiai ėjo. M. L. apklausė sakė, kad nieko nepadarė, buvo sumuštas. Sumušė V. L., trenkė į veidą, pargriuvus suduoti smūgiai į šonkaulius, į kurią pusę neminėjo, nurodė apie 10 smūgių Surašė užduotį specialistui ir liepė M. L. nueiti pas ekspertą ir į gydymo įstaigą. Po apklausos apie valandos bėgyje M. L. buvo išleistas iš areštinės. Ekspertas dirba iki trijų, todėl iš areštinės turėjo išleisti iki 15 valandos. Pati išleido pro duris ir pasakė, kad būtinai nueitų pas gydytojus.

Liudytoja E. S. parodė, kad dirba policijos tyrėja, dalyvavo įvykio tyrime. Paties įvykio detaliai nepamena. Policiją kvietė kaltinamasis V. L., nurodė, kad jį užpuolė su atsuktuvu prie (duomenys neskelbtini) namo. Atvykus į įvykio vietą joje rastas V. L. ir M. L.. Ką pamatė atvykus tiksliai nepamena. Sulaikė M. L., kaip jis atrodė nepamena, nukentėjusysis buvo sužalotas taip pat kaip ir kaltinamasis. Abi pusės buvo sužalotos. Kaltinamasis V. L. bvuvo sužalotas į rankos dilbį, sakė, kad sužalojo M. L.. Kiekvienas teigė, kad jį pirmą užpuolė. Filmuojama buvo. Bet pati įrašo nežiūrėjo. Kiek laiko įrašai saugomi nežino.

Liudytojas J. S. parodė, kad įvykio laiku dirbo policijoje, tačiau apie konfliktą nieko negali detalizuoti, nes nieko neprisimena, kadangi tiria daug panašaus pobūdžio įvykių.

Liudytoja R. M. parodė, kad įvykio metu su savo draugu M. L. prie savo namų ant laiptų laukė taksi. Į namus grįžo V. L., išlipęs iš automobilio priėjo ir pradėjo mušti nukentėjusį. Kažką gal prieš tai pasakė ir iš karto kirto. M. L. buvo girtas, nieko nesakė. Pati išgėrusi nebuvo. V. L. sudavė nukentėjusiam į galvą, tada šis parkrito ant laiptų ir kaltinamasis sudavė į šonkaulius. Mušė rankomis, kojomis. Įvykio metu stovėjo šalia. Neatsimena kokius žodžius jie vienas kitam išsakė. Lyg niekas nieko nekalbėjo. Ne viską atsimena. Pati gera stiprius vaistus, serga psichikos liga jau daug metų, yra neįgali. Po įvykio praėjus dviem savaitėms, jau ne viską tiksliai gali atsiminti. M. L. buvo apsirengęs mėlynu bliuzonu, jo kišenėje buvo atsuktuvas, kai krito jam praplyšo kišenė ir atsuktuvas iškrito. Kaltinamasis į jį susižalojo ranką, kokiu būdu tai galėjo įvykti nežino. Buvo strese. Kada sužinojo, kad V. L. sužalota ranka, nežino, Negali pasakyti ar matė, tik žino, kad jis įsidūrė į ranką. Atvažiavus taksi automobiliui ji išvažiavo, o M liko, po to dėl šonkaulių savaitę gulėjo ligoninėje. Nežino ar prieš šį įvykį M. L. skundėsi šonų skausmu. Iki susitikimo su L niekuo nesiskundė, nes nieko jam nebuvo, jokių sužalojimų neturėjo. Kokie M. L. ir L santykiai nežino, prieš tai buvęs konfliktas, kuomet V. L. stūmė nukentėjusį, dėl to šis parkritęs prasiskėlė galvą. M. L. vartodavo alkoholį, išgerdavo, ne kiekvieną dieną, bet būdavo tokių dienų, kad stipriai išgėręs. Nežino ar triukšmaudavo. Su kitais asmenimis ar turėdavo fizinių konfliktų nežino. Atrodo nebuvo susimušęs su niekuo.

Liudytojas A. Š. parodė, kad M. L. pusseserės R. M. draugas. V. L. ir M. L. konflikto nematė, žino, kad buvo tik iš kitų asmenų. Kas ten įvyko neįdomu. Buvo įvykio dieną M. L. bute, kuomet jis buvo apžiūrimas, be abejo tada vartojo alkoholį. M. L. apžiūros metu nebuvo. Kai apžiūrinėjo butą L jame nebuvo. M. L. pažįsta ne vienus metu, jis nemušeika, gal žodį vieną kitą lepteli, bet nesimuša.

Liudytoja S. M. parodė, kad įvykio laiku buvo virtuvėje, išgirdo triukšmą, atėjusi į kitą kambarį pro langą matė kaip V. L. išlipo iš automobilio, nuėjo prie laiptų, ginčo negirdėjo, matėsi kaip V. L. sudavė nukentėjusiam į dešinį šoną, V. L. gynėsi pakėlęs ranką ir tada jam Lapinas dūrė su atsuktuvu. V. L. sudavė į dešinį šoną. Po to ji atėjo į apačią, nukentėjęs sėdėjo kraujuotu veidu. Nematė kaip buvo suduota į veidą. Pirmą smūgį sudavė V. L., po kurio nukentėjęs parkrito. V. L. išlipus iš automobilio, matė, kad M. L. išsitraukė atsuktuvą ir jį paslėpė rankovėje. V. L. sudavė smūgį į dešinį šoną ir M. L. („Lapinas“) dūrė. V. L. sudavė pirmą smūgį, po kurio M. L. pargriuvo. Tikslinantis kokiu būdu M. L. galėjo įdurti, jeigu po pirmo V. L. smūgio M. L. pargriuvo, liudytoja patikslino, kad kaip įdūrė nematė, apie tai jai pasakė V. L. parodydamas ranką, kuomet jį sutiko eidama į kiemą bei patikslino, kad tikrai matė kaip atvažiavo V. L., išlipo iš automobilio, tuomet M. L. sėdėjęs ant laiptų įsidėjo į rankovę atsuktuvą, V. L. priėjęs prie M. L. kažką jam pasakė ir jie susimušė, pirmą smūgį sudavė V. L., M. L. krito ant laiptų, o ji tada ėjo į kiemą ir kas toliau vyko nematė, eidama sutiko V. L., kuris paaiškino, kad jam M. L. įdūrė, išėjus į kiemą matė M. L. kraujuotu veidu. Nebendravo nei su kaltinamuoju nei su nukentėjusiu. Iki įvykio žinojo, kad V. L. kaimynas iš pirmo aukšto. M. L. gyveno žemesniam aukšte, po jos butu. Girdėdavo pastovius barnius, muštynių garsus. Naktį prieš išsikraustant buvo triukšmas taip pat. Per langą mėtomi baldai. Su V. L. apie šiuos įvykius nekalbėjo. Tą pačią dieną po konflikto buvo apklausta tyrėjos, į apklausą važiavo su V. L., tačiau apie įvykį nesikalbėjo. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu(1 t. b.l. 28), jog konkrečių veiksmų nematė, atėjo V. L. prašė, kad paliudytų, teigė, jog nebuvo taip, kad V. L. atėjo ir paprašė paliudyti, tačiau ką parodė šiandieną teisme -tikrai matė. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaičius liudytojos parodymus užfiksuotus nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą(2 t. b.l. 33), apie matytus veiksmus, tai, kad pirmas smūgį atsuktuvu sudavė M. L., liudytoja paaiškino, kad M. L. pirmas tikrai nesudavė. Bijo liudyti, girdėjo kalbas, kad po teismo „jai bus padaryta“. Viskas ką parodė apklausiam teisme yra tiesa. Pasitikslinus į kurį šoną suduotas smūgis, liudytoja patikslino, kad prieš tai ne taip pasakė, V. L. sudavė M. L. („Lapinui“) į kairį šoną.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi perskaityti nukentėjusiojo parodymai -ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t. b.l. 14-15) iš kurių matyti, kad M. L. 2020-07-24 parodė, jog 2020-07-22 d. apie pietus, tikslaus laiko nenurodė, jis išsikraustė iš savo buto, adresu(duomenys neskelbtini), t.y. vežėsi savo daiktus į naują gyvenamą vietą. Jam padėjo išsikraustyti draugas A. Š., bei jo sugyventinė R. M.. Kai jis su sugyventine atvažiavo į butą likusių daiktų, namo antro aukšto koridoriuje sutiko draugą Šarūną ir namo pirmininką V. L.. Tuo metu jie konfliktavo. jis girdėjo kaip pirmininkas Šarūnui sakė, kad jį išveš ant skruzdėlyno. Po to jie visi trys nuėjo į butą. Jis su A. Š. bute išgėrė alkoholio. Jam A. Š. papasakojo, kai jis konfliktavo su pirmininku, pastarasis A. Š. pastūmė, bet dėl to jis nesikreipė į policiją. Kai baigė gerti alkoholį jis ir A. Š. išsikvietė taxi. Laukti visi trys išėjo į vidiniame namo kieme esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Laukiant į kiemą atėjo namo pirmininkas V. L., bei tuo pačiu metu atvažiavo ir taxi automobilis. Automobilio markės ir valstybinių numerių nežino. Tada V. L. priėjęs prie taxi automobilio vairuotojui pasakė nevežkit šito girto. Tuomet M. L. pradėjo žodžiu konfliktuoti su V. L.. Jis V. L. sakė" kas tu per viršininkas, kad vaikai taxi". Taxi automobilis išvažiavo. Jam ir V. L. žodžiu konfliktuojant, be jokios priežasties pastarasis su rankos kumščiu sudavė vieną kartą į veido kairę pusę, dėl to jis prarado sąmonę ir nukrito ant žemės. Kas vyko toliau nežino. Atsipeikėjo tik tada kai jau buvo atvykusi Greitoji medicininė pagalba ir policijos pareigūnai. Atvykę greitosios pagalbos medikai jam užklijavo kairės akies žaizdą, pareigūnai jį sulaikė bei uždarė į Marijampolės AVPK areštinę. Jis areštinėje jautėsi prastai, skaudėjo visą kūną, sunku buvo vaikščioti. 2020-07-23 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir paleistas. Jis iš karto nuvyko į VšĮ "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyrių, kur po medikų apžiūros jam nustatyta nosikaulio lūžis, dešinės ir kairės pusių šonkaulių lūžiai ir kūno sumušimas. Jis buvo paguldytas į chirurgijos skyrių, jautėsi blogai, visą skaudėjo, vos paėjo. Sugyventinė R. M. papasakojo, kad kai jis pargriuvo ant žemės, V. L. rankos kumščiais jį daužė į įvairias kūno vietas, paėmęs jo galvą trankė į šaligatvio blokelį, dėl to yra guzas galinėje galvos pusėje. V. L. nesudavė nė vieno smūgio. Kai buvo supažindintas su pranešimu apie įtarimą, sužinojo, kad jis V. L. sužalojo ranką su atsuktuvu. V. L. nežalojo, o atsuktuvas buvo tuo metu įdėtas į sportinio džemperio išorinį kišenių, kadangi jis bute išsisukinėjo rozetes. V. L. galėjo susižaloti ranką pats kai jis gulėjo be sąmonės, o šis jį mušė. Galėjo susižaloti į kišenėje buvusį atsuktuvą. Taip pat sugyventinė jam papasakojo, kad kai jį išvežė policijos pareigūnai, V. L. jai pasakė, kad „ gali perspėti , surasiu Beržuose ir dar ne taip gaus". Su V. L. nekonfliktuoja, tačiau nežino, kodėl šis taip elgiasi. Maždaug prieš dvi savaites vakare, jam kartu su E. G. pareidinėjant namo, prie laiptinės išbėgęs L be jokios priežasties jį pastūmė rankomis į krūtinę, ko pasekoje parkrito nugara ant asfalto. G tada jį apgynė. L nueidamas jam pasakė " per garsiai kalbat , trukdot čia po langais". Tada jis susižalojo mentę, bet pas medikus ir į policiją nesikreipė. Kadangi per trumpą laiką du kartus V. L. jį sužaloja, prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2020-07-24 Marijampolės AVPK Reagavimo sk. tyrėjo tarnybiniame pranešime Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2020-07-23 apie 16.12 val. Marijampolės apskr. VPK buvo gautas pranešimas, kad į VšĮ ,,Marijampolės ligoninė'' priėmimo skyrių kreipėsi M. L., kurį 2020-07-22 apie 14 val. prie namo, esančio(duomenys neskelbtini), konflikto metu galimai sumušė pažįstamas V. L.. Po pirminės medikų apžiūros M. L. nustatyti kairės pusės trijų ir dešinės pusės dviejų šonkaulių lūžiai, nosikaulio lūžis ir kaklo bei nugaros sumušimai. M. L. paguldytas į Marijampolės ligoninės chirurgijos skyrių (1t. b.l. 5).

Specialisto išvada Nr. pG574/2020(09) nustatyta, kad M. L. konstatuota nubrozdinimai pakaušyje ir tarpuakyje, kraujosruva kairės akies vokuose, muštinės žaizdos veide, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, daugybiniai šonkaulių lūžimai (kairėje VII, VIII, IX, dešinėje IX, X), nosies kaulo lūžimas, kairio inksto sumušimas, vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 5 poveikiais (1t. b.l. 182).

2020-07-22 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta nusikalstamos veikos padarymo vieta, esanti adresu(duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas (duomenys neskelbtini) namo vidinis kiemas. Įvykio vietos danga yra žolė, betoninės plytelės bei asfaltinė danga. Aplink namą eina betoninis šaligatvis. Apžiūrimos vietos centre yra pastatas (daugiabutis). Pastato dešinėje stovi automobilis. Į pastato vidų iš vidinės kiemo pusės yra vienas patekimas. Į pastatą patenkame per 9 pakopų betoninius laiptus. Ant pirmosios pakopos yra matyti rusvos spalvos galimai kraujo dėmių. Daugiau pėdsakų, reikšmingų įvykiui, nerasta (1t. b.l. 61-67).

2020-07-22 alkotesterio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale (kopija) ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-29087-20 metu fiksuota, kad 2020-07-22 M. L. nustatytas 3,20 promilės girtumas (b.l.124-125).

2020-07-22 Marijampolės AVPK Reagavimo sk. tyrėjo pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-29087-20 nurodyta, kad 2020-07-22 Marijampolės apskr. VPK gautas V. L. pareiškimas, kuriame nurodoma, jog 2020-07-22 apie 14.20 val. M. L. (duomenys neskelbtini), kieme ant laiptų atsuktuvu sudavė jam į kairės rankos dilbio sritį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 140 str. 1 d. (b.l. 51-52).

2020-07-22 apžiūros protokolu nustatyta, kad V. L. sutikimu atlikta jo kūno apžiūra. Fiksuota, jog V. L. vilki marškinėlius, kurie yra pilkos ir raudonos spalvų. Dėvi tamsios spalvos šortais su baltos spalvos juostelėmis šonuose. Mūvi guminiais batais su skylutėmis. Ant kaklo yra uždėta metalinė grandinėlė. Ant kairės rankos riešo yra uždėtas laikrodis. Ant dešinės rankos bevardžio piršto mūvi žiedą. Ant dešinės rankos mažojo piršto yra matyti netaisyklingos formos žaizda, aplink kurią yra rausvos spalvos skystis, galimai kraujas. Ant kairės rankos, dilbio galinės dalies yra netaisyklingos formos žaizda, aplink kurią yra matyti rausvos spalvos skysčio, galimai kraujo. Daugiau išorinių sužalojimų nematyti (b.l. 79-80, 81-84).

Specialisto išvada Nr. G363/2020(09) nustatyta, kad V. L. konstatuota plėštinė žaizda kairio dilbio srityje buvo padaryta kietu , plokščiu, bukabriaunių savybių turinčiu daiktu, galimai 2020-07-22. Galėjo būti padarytas tyrimui pateiktu atsuktuvu (1t. b.l. 113,114).

Apžiūros protokolu(1t. b.l. 120), nustatyta, kad perklausytas BPC pateiktas pranešimo įrašas, matyti, kad V. L. 2020-07-22 14 val. 37 min. kvietė policijos pareigūnus, nurodydamas, kad jam bandė durti atsuktuvu, dabar sėdi apsvaigytas, nurodo, kad konfliktai nuo vakar.

Iš 2020-12-16 nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą(2 t. b.l. 33-35) matyti, kad pagal V. L. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas, M. L. atžvilgiu nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų pagrindžiančių M. L. kaltę.

Laikino sulaikymo protokolu (2 t. b.l. 45), nutarimu paleisti į laisvę(2t. b.l.46) nustatyta, kad M. L. sulaikytas 2020-07-22 14 val. 45 min., paleistas iš sulaikymo 2020-07-23 13 val. 45 min.).

Į areštinę uždaromo asmens apžiūros protokolu (2t. b.l. 42) nustatyta, kad 2020-07-22 16 val. 08 min. apžiūrėjus M. L. fiksuotas nubrozdinimas ir kraujuojanti žaizda veido srityje, nugaros srityje. M. L. pažymėjo, jog turi pretenzijų dėl sveikatos būklės.

Marijampolės AVPK areštinės Sveikatos priežiūros ir medicinos pagalbos suteikimo žurnalo kopija (2t. b.l. 48-50), nustatyta, kad slaugytoja Z. B. užfiksavus, kad M. L. skundžiasi skausmu kairės pusės šonkaulių srityje skausmu, fiksuotos kairės akies paviršinė žaizda, paakio patinimas, nurodė, kad sumuštas vakar po pietų.

Iš patalpų patikrinimo akto (2 t. b.l. 66), matyti, kad 2020-07-22 10 val patikrintas nukentėjusio butas (duomenys neskelbtini) jis nerastas, įsileido pašaliniai asmenys, bute fiksuota stiklų duženos, sienos subraižytos vietomis kraujo likučių, kviesta policija fiksuoti padarytai žalai ir teismo proceso pradėjimui.

Daikto apžiūros protokolu (1t. b.l. 108) nustatytas nukentėjusiojo turėtas įrankis-atsuktuvas, metalinės dalies ilgis 3,5 cm.

Kaltinamasis V. L. neneigdamas dalies kaltinime nurodytų faktinių aplinkybių, tai yra, kad sudavė smūgius nukentėjusiam, kaltę neigė aiškindamas, kad smurtinio pobūdžio veiksmų, tikslu padaryti sveikatos sutrikdymą, neatliko. Nukentėjusiam sudavė gindamasis nuo šio puolimo. Taip pat paaiškino, kad į kairį šoną nesudavė, šonkaulių lūžiai ne jo veiksmų pasekmė.

Nukentėjęs apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir kaltinamasis teisme, skirtingai nurodo veiksmus ir konflikto pradžią. Teismas konstatuoja, kad visiškai jokių asmeninio pobūdžio santykių nei su nukentėjusiu, nei su kaltinamuoju, neturi liudytoja S. M.. Kaip matyti iš jos parodymų teisme, konfliktinės situacijos metu pirmą smūgį sudavė V. L.. Pažymėtina, kad šios liudytojos parodymai nebuvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu, tačiau liudytoja paaiškino, kad apie tai, jog pirmas dūrė M. L. sužinojo iš V. L., su minėtu asmeniu vyko į apklausą policijoje, todėl teismas pirminius jos parodymus dėl konflikto pradžios bei matyto dūrio atsuktuvu, vertina kaip netikslius, duotus kaltinamojo jai perteiktos informacijos pasekoje. Teismas vadovaujasi jos parodymais duotais teisme. Liudytojos S. M. parodymus teisme dėl konflikto pradžios ir M. L. puolimo nebuvimo, patvirtina ir liudytoja R. M., taip pat tikrinant bylos įrodymus perskaityti nukentėjusiojo M. L. parodymai. Iš liudytojos S. M. gauti duomenys yra objektyviausi, nėra aplinkybių dėl kurių ji galėtų neteisingai paaiškinti apie betarpiškai matytas ir suvoktas aplinkybes. Teismas nustatydamas faktines aplinkybes ir kaltę vadovaujasi, liudytojos S. M. parodymais teisme, specialisto išvada, liudytojos Ž. S. parodymais iš kurių matyti, kad nepraėjus ilgesniam laiko tarpui po įvykio, apklausiamas M. L. skundėsi skausmais, sunkiai kvėpavo, matėsi sumušta nosis. V. L. poziciją dėl jo veiksmų kaip gynybinių nuo pavojingo puolimo, teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės bei paneigtą. Įvykio metu V. L. taip pat padarytas rankos sužalojimas, kaip matyti iš specialisto išvados, toks sužalojimas galėjo būti padarytas kietu, plokščiu, bukabriaunių savybių turinčiu daiktu, išvada nėra kategoriška dėl sužalojimo atsiradimo būdo, naudoto daikto. Neatmestina, jog sužalojimas atsirado abipusės konfliktinės situacijos metu buvusio kontakto metu, tačiau kaip nustatyta ištirtais įrodymais ne M. L. pirmam pradėjus kėsinimąsi. Pagal faktines aplinkybes V. L. nebuvo būtinosios ginties situacijos, kadangi nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad net ir vertinant paties kaltinamojo aiškinimą, jog nukentėjęs bandė jam suduoti(atsuktuvą pamatė jau M. L. parkritus ir iškritus iš rankos), tai yra atliko veiksmą keliantį pavojų sveikatai, jis atrėmęs smūgį iš karto sudavė M. L. į galvą, po ko šis parkrito, po to smūgiavo į galvos sritį iki pamatė kraują, į šonus smūgius sudavė, jau praeidamas pro nukentėjusį, pamatęs iškritusį atsuktuvą, iš pykčio. Akivaizdu, kad ir pagal paties kaltinamojo aiškinimą tariamas puolimas atremtas pirmu smūgiu į galvos sritį, M. L. parkritus, o vertinant, kad M. L. buvo itin neblaivus, akivaizdu, kad V. L. suprato, jog jokio pavojaus nėra, tolesnis smūgių sudavimas tik kerštavimas, noras netinkamu būdu drausminti dėl nukentėjusiojo netinkamo elgesio, neadekvatus ir neproporcingas.

Kaip matyti iš aptartų medicininių dokumentų, apžiūros areštinėje, nukentėjęs jau sulaikymo metu skundėsi, kad jam skauda šonkaulių srityje, nurodė, kad tai 2020-07-22 sumušimo pasekmė, sumušimų požymių buvimą patvirtino ir tyrėja apklausiusi M. L., V. L. veiksmai, smurto pobūdis nurodomas pagal jo aiškinimą, atitinka specialisto išvada nustatytų sužalojimų lokalizaciją (galvos, šonkaulių sritys) specialistas patvirtino, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti būtent kaltinime nurodytu laiku, išvadą patvirtino apklaustas teisme. Teismas neabejoja, kad objektyviai specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiojo sužalojimai yra kaltinamojo veiksmų pasekmė. Tai, kad nukentėjęs, iki buvo sumuštas V. L., neturėjo sužalojimų ir nesiskundė, patvirtino liudytoja R. M., bei pats nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu. Pažymėtina, kad konfliktinės situacijos metu, asmenys nebūna statiški, vyksta vienoks ar kitoks judėjimas, todėl kaltinamojo užtikrintas aiškinimas, kad į kairį šoną nesudavė, vertintinas kaip siekimas švelninti savo padėtį išvengiant atsakomybės už didesnio mąsto sveikatos sutrikdymo padarymą.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas nurodė, kad nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių inkstų sumušimą, kokiu pagrindu toks įrašas yra medicininiuose dokumentuose nežinoma, atsižvelgiant į nurodyta ši pasekmė iš kaltinimo šalintina. Teismas sprendžia, kad nėra neabejotinai nustatyta, jog V. L. tyčia įspyrė nukentėjusiam, todėl spyriai koja iš kaltinimo šalintini taip pat.

Teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei V. L. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų kurie yra įrodymai visuma(išskyrus paneigtą kaltinamojo aiškinimą dėl pavojingo puolimo buvimo), jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo.

Nustatyta, kad kaltinamasis V. L. tyčia sudavė smūgius nukentėjusiam M. L., ko pasekoje nukentėjusiam nesunkiai sutrikdyta sveikata, teismui nekyla abejonių , kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių(sveikatos sutrikdymo) yra tiesioginis priežastinis ryšis.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine ar netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia savo veiksmų pavojingą pobūdį, numato, kad gali atsirasti įstatyme numatyti padariniai ir jų nori arba nors ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pavojingų padarinių numatymas – tai padarinių, kuriuos turi sukelti nusikalstama veika, neišvengiamumo ar galimumo suvokimas. Neabejotina, kad kaltinamasis veikė tyčia, padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą kitam žmogui. Atsižvelgiant į nurodytą, kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaip nustatyta liudytojos V. B. parodymais, nukentėjęs įvykio dieną išsakė grasinimus kaltinamojo atžvilgiu(tai yra atliko neteisėtus veiksmus), vertinant visą situaciją, nukentėjusiojo elgesį nesuderinamą su gyvenimu bendruomenėje ir daugiabutyje, konflikto priežastis, teismas sprendžia, kad, jeigu nebūtų ankstesnių M. L. neteisėtų veiksmų, V. L. nebūtų atlikęs smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, todėl teismas V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikaltimo padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio elgesys. V. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

V. L. anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis metų bėgyje nebaustas, nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, dirbantis, charakterizuotinas teigiamai, savo noru atlygino dalį turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai ir susitarė dėl likusios dalies turtinės žalos atlyginimo, teismas vertina, kad nusikaltimas daugiau atsitiktinio pobūdžio, paties nukentėjusio rizikingo provokuojančio elgesio pasekmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinęs nustatytą lengvinančią aplinkybę bei jos reikšmę, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė artimesnė minimaliai.

Valstybinė ligonių kasa pareikštą ieškinį atsiėmė, todėl jo klausimas iš esmės šioje baudžiamojoje byloje nesprendžiamas.

Nukentėjusiojo atstovas advokatas R.Uckus pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo V. L. 5000 eurų neturtinės žalos nukentėjusiojo naudai. Nurodė, kad pasikėsinta į sveikatą, vieną iš svarbiausių vertybių, nukentėjęs patyrė skausmą išgyvenimus, vertinant veiksmus, pasekmes, teismų praktiką, toks neturtinės žalos dydis pagrįstas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniais kaltininko veiksmais. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Kaltinamasis yra sveikas ir darbingas. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė skausmą, nepatogumus, jam buvo sutrikdyta sveikata. Vertinant ir tai, kad ir pats nukentėjęs įvykio laikotarpiu savo netinkamu elgesiu išprovokavo kaltinamojo veiksmus, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7240 Eur, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-139-895/2017 ir kt.) laikytina, kad prašoma priteisti 5000 eurų dydžio neturtinė žala neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nukentėjusio atstovo civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas priteisiant M. L. naudai 800 eurų neturtinės žalos.

Vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo Valstybės naudai priteistinos 369 eurų turėtos išlaidos nukentėjusiojo atstovo pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str. 305 str. 307 str., teismas

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

M. L.( gim. (duomenys neskelbtini) f ) atstovo pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti M. L. naudai 800 eurų neturtinės žalos iš V. L..

Priteisti iš M. L. 369 eurus Valstybei, turėtas išlaidas nukentėjusiojo atstovo pagalbai apmokėti, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.

Teisėjas Nerijus Brinevičius