Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad pareiškėjas yra sudaręs su Agentūra 2019 m. balandžio 15 d. dotacijos susitarimą Nr. 824864 – ABBI_CN/20SUT/1 (toliau – Sutartis), pagal kurį dotacija skirta įgyvendinti Dotacijos susitarimo 1 priede aprašytą veiklą – Jungtinėms Amerikos Valstijoms skirtą informavimo ir pardavimo skatinimo kampaniją „Europos spalvos“ apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda (toliau – Programa). 2021 m. rugsėjo 9 d. Agentūra priėmė sprendimą, Nr. 3A-(4.32E)-189, kuriuo nepagrįstai pripažinta neatitinkančių reikalavimų visa pareiškėjo prašyta finansuoti suma – 56 835,90 Eur. Toks Agentūros sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ir itin prieštaraujantis proporcingumo principui. Todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą 2022 m. vasario 3 d. su skundu Regionų administraciniui teismui (toliau – Teismas), prašydamas panaikinti Agentūros 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-189 ,,Dėl asociacijos ,,Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išlaidų pripažinimo netinkamomis“ (toliau – 2021 m. rugsėjo 9 d. Sprendimas). Teismas 2024 m. liepos 4 d. priėmė sprendimą (toliau – 2024 m. liepos 4 d. Teismo sprendimas) administracinėje byloje Nr. eI3-3960-484/2024, iš dalies tenkino pareiškėjo skundą, įpareigojo Agentūrą iš naujo nagrinėti 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendime Nr. 3A-(4.32E)-189 nurodytų 1–4 punktų teisėtumą. Agentūra šio Teismo sprendimo neskundė. 2024 m. rugsėjo 11 d. pareiškėjas gavo Agentūros raštą Nr. 2A-8.13 E-720, kuriame nurodoma, kad Agentūra iš naujo atlieka 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 1–4 punktuose nurodytų išlaidų tinkamumo vertinimą, remdamasi Teismo sprendimu. Bei prašo pateikti išsamius paaiškinimus ir pagrindžiančius dokumentus, kaip COVID-19 pandemija neleido įgyvendinti kiekvienos konkrečios Programos pirmojo ataskaitinio laikotarpio priemonės, kuri nebuvo įgyvendinta. Taip pat prašome paaiškinti, kodėl UAB „Nova Vide“ verslo susitikimų vykdymui subrangovu pasirinko asociaciją „Baltijos gėrimų pramonės aljansas“, nors Programoje nebuvo numatyta, kad priemones įgyvendins būtent ši asociacija, ir pateikti šių verslo susitikimų vykdymui patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, įskaitant viešbučių ir kelionės bilietų sąskaitas faktūras, kvitus bei banko sąskaitos išrašus. Taip pat prašome pateikti paaiškinimą, kokių priemonių buvo imtasi siekiant užtikrinti nešališką ir objektyvų verslo susitikimų įgyvendinimą, pagrįsti Niujorke vykusiame verslo susitikime dalyvavusios įmonės „Everel America“ ryšį su vyno ar midaus prekyba bei pateikti Programos kiekvienos socialinio tinklo paskyros sekėjų ir pasiektų kontaktų skaičių kartu su tai įrodančiais dokumentais. 2024 m. spalio 7 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad Agentūra nepagrįstai peržengia teismo sprendimo ribas ir kelia naujus klausimus, kurie nebuvo nagrinėjami teismo sprendime, todėl jos veiksmai yra neteisėti bei nepagrįsti. 2024 m. gruodžio 9 d. pareiškėjas gavo Agentūros raštą Nr. 2A-8.13 E-942 „Dėl ketinimo pripažinti išlaidas netinkamomis, sumažinti dotacijos sumą ir skirti administracinę nuobaudą, kuriame buvo informuotas, kad iš visos prašomos kompensuoti sumos 34 280,00 Eur atėmus ketinamą netinkamomis išlaidomis pripažinti 7 950,00 Eur sumą bei dotacijos sumažinimo sumą 13 165,00 Eur, gaunama likusi galima tinkama prašoma kompensuoti išlaidų suma 13 165,00 Eur. Be to, Agentūra priėmė sprendimą pareiškėjui taikyti administracines nuobaudas 2 300,00 Eur ir 13 600,00 Eur, todėl pareiškėjas turės sumokėti 2 735,00 Eur sumą, kuri lygi tinkamos prašomos kompensuoti išlaidų sumos ir administracinės nuobaudos sumos skirtumui (13 165,00 Eur – 13 600,00 Eur = -2 735,00 Eur). 2025 m. sausio 8 d. Pareiškėjas pateikė atsakymą į Agentūros ketinimą, kuriame akcentavo, kad Agentūra neatsižvelgė į proporcingumo principą, kuris yra esminis Europos Sąjungos teisės reikalavimas. Mažareikšmiai formalūs neatitikimai, tokie kaip vartotojų apklausos pirkimo datos nesutapimas ar išlaidų proporcinio paskirstymo klausimai, neturėjo jokios įtakos Programos tikslų įgyvendinimui. Sankcijos taikymas už šiuos neatitikimus yra aiškiai neproporcingas. Nepaisant Agentūros nurodytų tariamų pažeidimų, pateikti įrodymai aiškiai rodo, kad Programos tikslai buvo pasiekti. Vertinimo ataskaitos ir kitos veiklos dokumentacijos rezultatai atspindi, kad tiek vartotojų žinomumas, tiek eksportuotojų įtraukimas buvo užtikrinti pagal Programos planą. Deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 ir Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 nuostatos reikalauja, kad sankcijos būtų taikomos tik už esminius pažeidimus. Agentūra nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškėjo veiksmai galėjo turėti esminės įtakos Programos rezultatams. 2025 m. vasario 13 d. Agentūra priėmė galutinį Sprendimą Nr. 2A-8.13 Mr-143 „Dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis, dotacijos sumažinimo ir administracinės nuobaudos skyrimo“, nepaisydama pareiškėjo pateiktų argumentų ir įrodymų, kad Programos tikslai buvo pasiekti, o tariami neatitikimai neturėjo esminės įtakos. Nors teismas nurodė pakartotinai spręsti dėl 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 1-4 punktų, t. y. Agentūra turėjo iš naujo vertinti šiuos klausimus pagal tame sprendime nurodytus argumentus ir teismo vertintas aplinkybes, Agentūra nesilaiko Teismo sprendimo ir priima sprendimą dėl nenustatytų aplinkybių, nesusijusių su 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendimo 1-4 punktuose nurodytais aspektais. Tokiu būdu Agentūra ne tik peržengia Teismo nustatytas ribas, bet ir faktiškai ignoruoja teismo įpareigojimą atlikti vertinimą pagal konkrečius teismo nustatytus kriterijus. Apibendrinant faktines aplinkybes ir pridedamų su skundu įrodymų turinį, Agentūra visuose siunčiamuose raštuose iš esmės pateikia tą pačią nepagrįstą argumentaciją. Agentūra neatsižvelgia į teismo sprendimą, į pareiškėjo paaiškinimus, todėl kyla pagrindas teigti, kad Agentūra prašo pareiškėjo paaiškinimų tik dėl formalumo. Akivaizdu, kad Agentūra piktnaudžiauja jai suteiktais įgaliojimais administruojant Programas. Be to, Agentūra nesilaiko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2023 m. spalio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-848-624/2023 (toliau – 2023 m. spalio 11 d. LVAT nutartis) suformuotos praktikos dėl baudos (ne)taikymo ir proporcingumo principo, nepagrįstai taiko baudą, nevertindama nei faktinių pažeidimo aplinkybių, nei jo realios įtakos Programos įgyvendinimui.

Nurodo, jog Agentūra Sprendimo 1.1.-1.5. punktuose nurodo, jog socialiniuose tinkluose pirmajame Programos ataskaitiniame laikotarpyje iš viso nebuvo paskelbta tariamai 21 žinutė, todėl pareiškėjas neva pažeidė Sutarties 7.1 papunkčio reikalavimą – nevykdė Programos taip, kaip aprašyta Sutarties 1 priede. Agentūros vertinimas dėl tariamai netinkamo Programos priemonės „Socialiniai tinklai“ įgyvendinimo yra akivaizdžiai klaidingas, grindžiamas netiksliais duomenimis bei formaliais kriterijais, nepagrįstai ignoruojant faktinę situaciją ir Programos tikslų pasiekimą. Nėra pagrįsta Agentūros pozicija, kad kiekvienoje socialinėje platformoje turi būti paskelbta po 4 žinutes per mėnesį, kadangi Programoje nėra numatyta tokio reikalavimo. Programoje nurodyta, jog bendras žinučių skaičius per mėnesį turi būti ne mažesnis nei 12: „At least 12 posts per month will be posted to keep the messages moving and generate buzz in the community to achieve multiplier effect (people create positive PR)“. Todėl tokie Agentūros vertinimai neatitinka Programos nuostatų ir yra neobjektyvūs. Be kita ko, Agentūros Sprendime pateikti argumentai dėl Nova Vide pasiūlymo ir kitų trečiųjų šalių duomenų nėra teisiškai reikšmingi, nes pareiškėjo veikla turi būti vertinama pagal Programos reikalavimus. Agentūra neturi teisės savavališkai sugriežtinti Programoje numatytų įsipareigojimų ar interpretuoti jų taip, kad pareiškėjui būtų taikomi papildomi reikalavimai, kurie nėra aiškiai nustatyti Programoje. Agentūra netiksliai ir nepagrįstai nurodo, kad pirmojo Programos ataskaitinio laikotarpio metu buvo nepaskelbta 21 žinutė. Tačiau pateikti dokumentai, įskaitant Paslaugų pridavimo–priėmimo aktus ir sąskaitas faktūras, aiškiai rodo, kad faktinis nepaskelbtų žinučių skaičius yra gerokai mažesnis. Agentūra nepagrįstai nurodo, jog 2019 m. rugsėjo mėn. trūksta 2 žinučių. Tačiau pagal Paslaugų pridavimo – priėmimo aktą 2019 m. rugsėjo mėn. Serija ES Nr. 19/03, matoma, jog „Instagram“ platformoje paskelbtos 4 žinutės, „ Facebook“ 4 žinutės, „Twitter“ – 3 žinutės, taigi trūksta vos 1 žinutės. Agentūra nurodo, jog 2019 m. spalio mėn. „Twitter“ platformoje paskelbtos neva 3 žinutės, trūksta 1 žinutės. Tačiau su tuo nėra pagrindo sutikti, kadangi „Twitter“ platformoje yra paskelbtos 4 žinutės, ji matoma prie kitos sąskaitos Serija ES Nr. 19/03. Taigi, žinučių šį mėnesį netrūksta. Be to, net pagal Agentūros pateiktą Priedą Nr. 1, bendras žinučių kiekis 2019 m. spalio mėn. yra 12. Agentūra nurodo, jog 2019 m. lapkričio mėn. trūksta 6 žinučių. Iš sąskaitos Nr. ES 19/07 matyti, jog 2019 m. lapkričio mėn. „Facebook“ platformoje paskelbtos 3 žinutės, „Instagram“ – 3 žinutės, „Twitter“ – 3 žinučių, taigi trūksta 3 žinučių, bet ne 6 žinučių, taip kaip klaidingai nurodo Agentūra. Be kita ko, Agentūra nepagrįstai nurodo, jog 2020 m. nuo spalio 28 iki lapkričio 27 d. trūksta 2 žinučių. Tačiau pagal sąskaitą Nr. ES 20/05 „Facebook“ platformoje paskelbtos 4 žinutės, „Instagram“ – 4, „Twitter“ – 3 žinutės, trūksta vos 1 žinutės. Pažymėtina, kad vertinant visą ataskaitinį laikotarpį, apimantį 11 mėnesių trukmę, bendras Programoje numatytas žinučių kiekis turėtų būti 132, t. y. po 12 žinučių kiekvieną mėnesį. Remiantis Agentūros pateiktais duomenimis Priedu Nr. 1, pareiškėjas yra paskelbęs 124 žinutes, t. y. tik 8 žinutėmis mažiau nei numatyta Programoje. Tačiau, vadovaujantis išsamiau atliktu Pareiškėjo vertinimu, Pareiškėjas iš viso yra paskelbęs 129 žinutes, todėl faktiškai trūksta tik 3 žinučių, o tai akivaizdžiai nepažeidžia esminių Programos reikalavimų ir užtikrina Programos tikslų pasiekimą. Akivaizdu, kad toks minimalus neatitikimas negali būti laikomas esminiu Programos pažeidimu, nes bendrai Programos įgyvendinimo rodikliai buvo pasiekti. Be to, būtina pažymėti, kad kai kuriais mėnesiais buvo paskelbta daugiau žinučių nei numatyta, todėl bendras rezultatas visiškai atitiko Programos tikslus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net jei ir būtų pripažinta, jog trūksta 3 žinučių, proporcingas išlaidų mažinimas turėtų siekti tik 187,50 Eur (3 žinutės × 62,50 Eur už vieną žinutę). Tačiau Agentūra nepagrįstai siekia pripažinti netinkamomis išlaidas, kurios gerokai viršija faktinį trūkumą. Tai rodo, kad Agentūra nesivadovavo objektyviais kriterijais, o taikė neproporcingą sankciją, kuri neatitinka nei faktinių aplinkybių, nei proporcingumo principo. Agentūra neteisingai interpretuoja Programos reikalavimus ir nepagrįstai teigia, kad kiekvieną mėnesį būtina paskelbti tiksliai po 4 žinutes kiekvienoje socialinio tinklo platformoje. Programoje aiškiai nurodyta, kad per mėnesį turi būti paskelbta ne mažiau kaip 12 žinučių, tačiau nėra jokio reikalavimo jas proporcingai paskirstyti per visus socialinius tinklus. Toks Agentūros vertinimas yra nepagrįstas ir neatitinka Programos nuostatų. Pažymėtina, kad bendras žinučių kiekis per ataskaitinį laikotarpį yra iš esmės pasiektas. Be to, kai kurių žinučių nepaskelbimą lėmė objektyvios aplinkybės, įskaitant COVID-19 pandemijos poveikį, kuris tiesiogiai paveikė Programos veiklų įgyvendinimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti 1 312,50 Eur išlaidų netinkamomis, nes realus žinučių trūkumas buvo minimalus, o Programos priemonė „Socialiniai tinklai“ buvo įgyvendinta taip, kad atitiko Programos tikslus. Pažymi, jog Agentūros argumentas dėl laiko juostų skirtumo ir žinučių priskyrimo konkrečiam mėnesiui yra nepagrįstas ir prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Visų pirma, būtina pabrėžti, kad Sutartyje nėra aiškiai reglamentuota, kuri laiko juosta turi būti laikoma oficialia vertinant Programos socialinių tinklų komunikaciją. Atsižvelgiant į tai, kad Programos tikslinė rinka yra JAV, visiškai pagrįsta manyti, kad žinučių skelbimas turėjo būti organizuojamas pagal JAV laiko juostą, atsižvelgiant į vartotojų aktyvumo laikotarpius. Todėl logiška ir pagrįsta, kad žinutės turi būti priskiriamos tam mėnesiui, kuriame jos buvo paskelbtos pagal JAV laiko juostą, kaip tai padarė pareiškėjas. Dėl šių priežasčių Agentūros argumentai dėl tariamo pažeidimo laikytini nepagrįstais.

Pažymi, kad Agentūros sprendimas pripažinti 1 312,50 Eur išlaidas netinkamomis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Jis grindžiamas formaliais kriterijais, nepagrįstai ignoruojant faktines aplinkybes ir 2024 m. liepos 4 d. Teismo sprendime suformuotus teisės aiškinimo principus. Visų pirma, Agentūros argumentai dėl tariamo Sutarties ir Reglamento reikalavimų neįvykdymo neatitinka faktinės situacijos. Sutarties 6.1. (a) (iii) papunktis reikalauja, kad išlaidos būtų nurodytos biudžeto sąmatoje, o 6.1 (a) (iv) – kad jos būtų būtinos ir susijusios su Programos įgyvendinimu. Tačiau pateikti dokumentai aiškiai patvirtina, kad visos deklaruotos išlaidos buvo numatytos biudžete, atitiko Programos tikslus ir buvo būtinos jos vykdymui. Antra, Agentūra neteisingai interpretuoja Reglamento (ES) 2015/1829 4 straipsnio 1 punkto b ir c dalis. Šios nuostatos numato, kad tinkamomis gali būti laikomos tik tos išlaidos, kurios yra pagrįstos ir būtinos, tačiau jos neteikia pagrindo automatiškai atmesti visas su nustatytu neatitikimu susijusias išlaidas, neįvertinus pažeidimo masto ir realios įtakos Programos įgyvendinimui. Trečia, Agentūra nesivadovavo proporcingumo principu, nors tiek nacionalinė, tiek ES teisė reikalauja, kad finansinių korekcijų taikymas būtų pagrįstas realia žala ar esminiu Programos tikslų nepasiekimu. Iš pareiškėjo pateiktų ataskaitų ir socialinių tinklų paskyrų duomenų matyti, kad Programos priemonė „Socialiniai tinklai“ buvo įgyvendinta, informacija buvo nuosekliai skelbiama, pasiekiamumas didėjo, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad 1 312,50 Eur išlaidos neatitiko Programos reikalavimų. Be to, Programoje buvo nustatytas ataskaitinio laikotarpio metinis biudžetas, tačiau šis biudžetas buvo išskaidytas kas mėnesiui. Todėl vertinant išlaidų pagrįstumą, būtina atsižvelgti ir į bendrą ataskaitinio laikotarpio žinučių skaičių, o ne mechaniniu būdu ir itin formaliai skaičiuoti atskirus mėnesinius rodiklius, taip iškreipiant faktinį Programos vykdymą ir ataskaitinio laikotarpio rezultatų pasiekimą. Ketvirta, Agentūra ignoruoja tai, kad kai kuriais mėnesiais buvo paskelbta daugiau žinučių nei reikalaujama. Programoje nebuvo numatyta, kad kiekvieną mėnesį turi būti paskelbta absoliučiai vienodas žinučių skaičius – esminis reikalavimas buvo užtikrinti socialinių tinklų palaikymą ir numatyto turinio publikavimą viso laikotarpio metu, kas ir buvo padaryta. Agentūra šio argumento nepagrįstai nevertina ir taiko mechaninį požiūrį į išlaidų vertinimą. Penkta, Agentūra netinkamai taiko Sutarties 7.2, 6.5 ir 26.1 straipsnius, nes 7.2 straipsnyje nurodyta, kad už pareigų nesilaikymą gali būti taikoma bet kuri 6 skyriuje numatyta priemonė, tačiau Agentūra neatliko individualaus vertinimo, ar ši priemonė yra pagrįsta konkrečiomis aplinkybėmis. 6.5 straipsnyje nurodyta, kad deklaruotos reikalavimų neatitinkančios išlaidos nebus pripažįstamos, tačiau ši taisyklė taikytina tik tuomet, kai yra aiškiai nustatyta, jog išlaidos nėra būtinos ar tinkamos Programos vykdymui – šio reikalavimo Agentūra nesilaikė. 26.1 straipsnis taikomas tik tuo atveju, jei yra objektyvus pagrindas konstatuoti, kad išlaidos neatitinka reikalavimų, tačiau Agentūra tokio įrodymo nepateikė. Šešta, Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/1831 17 straipsnio 1 dalies taikymas šiame kontekste yra nepagrįstas, nes ši nuostata reikalauja, kad valstybės narės pripažintų netinkamas tik tas išlaidas, kurios aiškiai neatitinka reikalavimų. Agentūra neįrodė, kad būtų padarytas esminis Programos įgyvendinimo pažeidimas ar kad buvo netinkamai panaudotos gautos lėšos. Be to, išlaidos, skirtos Programos priemonei „Socialiniai tinklai“, atitinka visus Sutarties 6.1 punkte numatytus kriterijus – jos buvo numatytos biudžeto sąmatoje (6.1(a)(iii)), susijusios su Programos veiklomis ir būtinos jų įgyvendinimui (6.1(a)(iv)), pagrįstos faktinėmis sąskaitomis ir ataskaitomis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Agentūros sprendimas pripažinti 1 312,50 Eur išlaidas netinkamomis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes jis buvo priimtas formaliai, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes ir Programos tikslus. Teisės aktai ir teismų praktika aiškiai nustato, kad finansinės korekcijos gali būti taikomos tik tada, kai nustatomas realus pažeidimas, turintis įtakos Programos rezultatams. Šiuo atveju visi įrodymai patvirtina, kad Programos priemonė „Socialiniai tinklai“ buvo įgyvendinta tinkamai, todėl nėra pagrindo teigti, kad dalis išlaidų neatitiko reikalavimų.

Paaiškina, jog Agentūros sprendimas taikyti 2 100,00 Eur administracinę nuobaudą yra neteisėtas, neproporcingas ir prieštarauja tiek Europos Sąjungos, tiek nacionalinei teisei, taip pat teismų praktikai. Nors Agentūra remiasi 2023 m. spalio 11 d. LVAT nutartimi byloje Nr. eA-848-624/2023, 193 punkte nurodyta nuostata, kad administracinės nuobaudos dydis yra automatiškai nustatomas, turi būti aiškinama kartu su 194 punktu, kuris patvirtina, kad kiekvienas sprendimas turi atitikti proporcingumo principą. 2023 m. spalio 11 d. LVAT Nutarties 194 p. Nėra abejonių, kad Europos Komisija, įgyvendindama jai suteiktus įgaliojimus priimti atitinkamus Sąjungos aktus be kita ko, privalo paisyti Sąjungos teisės ir jos bendrųjų principų, taigi ir proporcingumo principo. Kaip matyti iš nuoseklios Teisingumo Teismo jurisprudencijos, siekiant, kad priemone būtų paisoma proporcingumo principo, ja turi būti nuosekliai ir sistemiškai užtikrinamas siekiamo teisėto tikslo įgyvendinimas ir neviršijama to, kas tinkama ir būtina tam tikslui pasiekti, turint omenyje, kad jos sukelti nepatogumai neturi būti neproporcingi siekiamiems tikslams (šiuo klausimu žr. 2018 m. sausio 25 d. sprendimo byloje F, C‑473/16, EU:C:2018:36, 56. ir 2022 m. rugsėjo 7 d. sprendimo byloje Cilevičs ir kt., C‑391/20, EU:C:2022:638, 65 p.ir juose nurodytą Teisingumo Teismo jurisprudenciją). Nors Agentūra remiasi LVAT 2023 m. spalio 11 d. nutartimi, ji ignoruoja tai, kad teismas aiškiai nurodė būtinybę užtikrinti, jog taikomos sankcijos neviršytų būtino ir proporcingo lygio siekiant teisėto tikslo. Pirma, Agentūra klaidingai teigia, kad administracinės nuobaudos dydis nustatomas automatiškai, nepriklausomai nuo pažeidimo sunkumo. 2024 m. liepos 4 d. Teismo sprendime konstatuota, kad bet kokia sankcija turi būti individualizuota ir proporcinga nustatytam pažeidimui. Teismas taip pat pažymėjo, kad net ir nustačius formalų pažeidimą, Agentūra privalo įvertinti, ar jis turėjo realią įtaką Programos įgyvendinimui bei ar nebuvo objektyvių priežasčių, lėmusių tam tikrus nukrypimus nuo Programos vykdymo. Antra, Agentūros interpretacija dėl Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1829 5 straipsnio 1 dalies taikymo yra neteisinga. Šioje nuostatoje nustatyta, kad administracinė nuobauda lygi dvigubam skirtumui tarp prašytos ir faktiškai išmokėtinos sumos, tačiau ji negali būti taikoma automatiškai – pažeidimo aplinkybės ir mastas turi būti individualiai įvertinti. 2024 m. liepos 4 d. teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad Agentūra privalo pagrįsti ne tik pažeidimo faktą, bet ir jo poveikį, o ne remtis automatiniu sankcijos skaičiavimu, kuris prieštarauja ES proporcingumo principui. Trečia, Agentūra nesivadovavo proporcingumo principu, nors būtent ši taisyklė yra pagrindinė taikant finansines sankcijas. Pareiškėjas realiai įvykdė Programos priemonę „Socialiniai tinklai“, o nustatyti neatitikimai (kelios neišpublikuotos žinutės) yra minimalūs ir negali būti laikomi esminiu Sutarties pažeidimu. Be to, 2024 m. liepos 4 d. teismo sprendime pažymėta, kad pažeidimo įvertinimas turi būti atliekamas atsižvelgiant į bendrą Programos įgyvendinimą, o ne vien į formalius neatitikimus. Ketvirta, Agentūra nepateikė objektyvių įrodymų, kad tariamas pažeidimas padarė realią žalą ar turėjo esminę įtaką Programos tikslams. ES teisės aktuose ir Lietuvos teismų praktikoje yra aiškiai nurodyta, kad sankcijos gali būti taikomos tik tada, kai nustatyta reali žala ar neteisėtas lėšų panaudojimas. Tiek 2022 m. vasario 2 d. pareiškėjo patikslintame skunde, tiek 2024 m. liepos 4 d. teismo sprendime pažymima, kad finansinių priemonių taikymas turi būti pagrįstas aiškiais įrodymais, o ne tik formaliu reglamento nuostatų citavimu. Penkta, Agentūra ignoravo pareiškėjo pateiktus argumentus dėl objektyvių priežasčių, kurios galėjo turėti įtakos socialinių tinklų administravimo veikloms, įskaitant COVID-19 pandemiją. 2024 m. liepos 4 d. teismo sprendime buvo nurodyta, kad Agentūra nepagrįstai neatsižvelgė į išorinius veiksnius, kurie galėjo daryti įtaką tam tikrų Programos priemonių įgyvendinimui. Agentūros sprendimas taikyti 2 100,00 Eur administracinę nuobaudą yra nepagrįstas ir prieštarauja tiek ES, tiek nacionalinei teisei bei teismų praktikai. Sankcija buvo pritaikyta mechaniškai, neatsižvelgiant į individualias aplinkybes, proporcingumo principą ir faktinį pažeidimo poveikį Programos įgyvendinimui. Agentūra nepateikė jokių įrodymų, kad tariamas pažeidimas sukėlė realią žalą ar lėmė neteisėtą lėšų panaudojimą, todėl administracinė nuobauda negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Finansinių priemonių taikymas turi būti grindžiamas aiškiais įrodymais, o ne vien formaliu reglamento nuostatų citavimu, ypač kai nustatyti neatitikimai yra minimalūs ir neturi esminės įtakos Programos tikslų pasiekimui. Atsižvelgiant į tai, teismo prašoma panaikinti Agentūros sprendimą dėl administracinės nuobaudos taikymo ir įpareigoti Agentūrą vadovautis proporcingumo, teisingumo bei individualaus vertinimo principais, kaip tai nustatyta ES teisės aktuose ir teismų praktikoje.

Teigia, kad Agentūros sprendimas pripažinti 8 500,00 Eur išlaidas netinkamomis yra neteisėtas, nepagrįstas ir pažeidžia administracinio proceso principus, nes peržengia teismo sprendimo ribas ir iš naujo vertina klausimus, kurie nebuvo ginčo objektu 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendime. Agentūra negali iš naujo vertinti klausimų, kurie nebuvo ginčo dalyku teisme. Visų pirma, Agentūra pažeidžia administracinio proceso ribas, nes vertina aspektus, kurie nebuvo nagrinėti 2021 m. rugsėjo 9 d. sprendime ir dėl kurių anksčiau nebuvo keliamas ginčas. Teismo sprendimas yra privalomas ir Agentūra neturi teisės jo savavališkai išplėsti, įtraukdama papildomus vertinimo kriterijus ar iškeldama naujus klausimus, kurie nebuvo sprendžiami bylos nagrinėjimo metu. Agentūra nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas pažeidė Sutarties 7.1 papunktį, nes Programoje aiškiai numatyta, kad įgyvendinimo subjektas gali vykdyti priemones tiek pats, tiek pasitelkdamas subrangovus. Programos 6 skyriaus ir 8.2 papunkčio formuluotės („by itself or using subcontractors“) aiškiai numato, kad įgyvendinimo subjektas turi veiksmų laisvę organizuojant veiklų įgyvendinimą, todėl Agentūros teiginys, kad pareiškėjas negalėjo vykdyti veiklų, neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, Agentūra nenurodė, kokią konkrečią Sutarties ar Programos nuostatą pareiškėjas tariamai pažeidė, kaip tas pažeidimas pasireiškė ir kokį poveikį jis tariamai turėjo Programos įgyvendinimui. Sprendime nėra jokios analizės, kokie reikalavimai buvo neįvykdyti ir kaip jie būtų galėję paveikti Programos tikslus. Toks formalus ir abstraktus pažeidimo konstatavimas be jokio aiškaus pagrindo prieštarauja gero viešojo administravimo principui bei pareigai pagrįsti savo sprendimus. Pažymėtina, jog Agentūra nepagrįstai reikalauja papildomų finansinių dokumentų. Agentūra nurodo, kad pareiškėjas neva nepateikė finansinių dokumentų, pagrindžiančių Įgyvendinimo subjekto patirtas išlaidas, tačiau tai nėra pareiškėjo pareiga. Pagal Sutartį, finansiniai dokumentai pateikiami siekiant pagrįsti, kad priemonė buvo įgyvendinta, o ne detalizuoti kiekvieno paslaugų teikėjo išlaidas atskirai. Be to, pareiškėjas Agentūrai pateikė visus reikiamus dokumentus, įskaitant PVM sąskaitą-faktūrą, kurioje aiškiai nurodytos suteiktos paslaugos ir jų kaina. Agentūra nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad išlaidos buvo nepagrįstos, todėl jos sprendimas laikyti 8 500,00 Eur išlaidas netinkamomis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Agentūros taikoma išlaidų vertinimo metodika yra neteisėta ir neproporcinga. Agentūra nepateikė jokio objektyvaus pagrindo, kodėl pareiškėjo išlaidos turėtų būti vertinamos proporcingai, t. y. kodėl laikoma, kad iš 17 000,00 Eur tinkamų išlaidų atimama būtent 8 500,00 Eur. Toks metodas nėra numatytas nei Sutartyje, nei ES teisės aktuose, todėl jo taikymas yra savavališkas ir neteisėtas. 2024 m. liepos 4 d. teismo sprendime buvo konstatuota, kad finansinių korekcijų metodika turi būti grindžiama aiškiais teisiniais pagrindais ir objektyviais kriterijais, o ne Agentūros subjektyviu vertinimu. Pareiškėjo teiktos paslaugos buvo būtinos ir numatytos biudžete. Agentūra nepagrįstai teigia, kad 8 500,00 Eur išlaidos neatitinka Sutarties 6.1 (a) (iii) ir 6.1 (a) (iv) papunkčių reikalavimų. Visos išlaidos buvo numatytos biudžete, patvirtintos atitinkamais dokumentais ir buvo būtinos Programos įgyvendinimui. Teismų praktika aiškiai nurodo, kad išlaidų tinkamumas turi būti vertinamas pagal tai, ar jos buvo reikalingos Programos tikslams pasiekti, o ne vien pagal formalias Sutarties interpretacijas. Agentūros sprendimas pripažinti 8 500,00 Eur išlaidas netinkamomis yra neteisėtas, nes jis peržengia teismo sprendimo ribas, prieštarauja administracinio proceso principams ir nesilaiko proporcingumo reikalavimo. Teismo sprendimu buvo aiškiai konstatuota, kad Agentūra negali iš naujo vertinti klausimų, kurie nebuvo ginčo dalyku pradiniame sprendime, tačiau Agentūra savavališkai išplėtė vertinimo apimtį ir iš naujo nagrinėjo aspektus, kurie nebuvo teismo nagrinėjimo objektas. Be to, nėra jokio objektyvaus pagrindo teigti, kad verslo susitikimų priemonė buvo įgyvendinta netinkamai, nes visi Programos rezultatai buvo pasiekti, ekspertai dalyvavo, o veiklos atitiko Sutarties reikalavimus. Pažymėtina, kad Agentūra jau 4 metus vertina pareiškėjo mokėjimo prašymą, tačiau niekaip negali pateikti aiškios ir pagrįstos išvados, taip tęsdama nepagrįstą ir vilkinamą procesą.

Pažymi, jog pareiškėjas pateikė Agentūrai tarpinį mokėjimo prašymą už Programos veiklų vykdymo laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m gruodžio 12 d. (išskyrus sustabdytą dėl Covid-19 periodą 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio 28 d.). Per šį laikotarpį pareiškėjas tinkamai įvykdė penkias veiklas: 1) Projekto koordinavimas; 2) Interneto svetainės sukūrimas ir palaikymas; 3) Socialinių tinklų profilių sukūrimas ir palaikymas; 4) Renginiai: verslo vizitai; 5) Rezultatų vertinimas. Vykdydamas šias nurodytas Programos veiklas, pareiškėjas faktiškai patyrė išlaidų, dėl kurių kompensavimo teikė mokėjimo prašymą Agentūrai. Visos šios lėšos yra pareiškėjo faktiškai patirtos programos veiklų vykdymo laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m gruodžio 12 d. (išskyrus sustabdytą dėl Covid-19 periodą 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. spalio 28 d.), jos yra nurodytos Programos biudžeto sąmatoje, yra susijusios su Programos veikla ir buvo būtinos jai įgyvendinti. Pareiškėjo patirtas lėšas įmanoma identifikuoti, jos atitinka taikomus nacionalinius įstatymus ir yra pagrįstos, pateisinamos, atitinka patikimo finansų valdymo principus. Todėl abejonių dėl pareiškėjo lėšų patyrimo fakto nėra ir negali kilti. Agentūra nepagrįstai taiko neaiškią ir nepagrįstą metodiką, pagal kurią automatiškai dalį verslo susitikimų organizavimo išlaidų neapgrįstai pripažįsta netinkamomis. Tokio kriterijaus nei Sutartyje, nei Reglamente nėra, todėl šis metodas yra savavališkas ir nepagrįstas. Išlaidų sumažinimas turi būti grindžiamas objektyviais kriterijais ir aiškiais teisės aktų reikalavimais, o ne subjektyviu Agentūros vertinimu. Kadangi verslo susitikimai buvo įgyvendinti, jų rezultatai pasiekti, o jokių esminių pažeidimų nebuvo nustatyta, nėra teisinio pagrindo pripažinti šias išlaidas netinkamomis.

Nurodo, kad Agentūros sprendimas taikyti 13 600,00 Eur administracinę nuobaudą yra neteisėtas, nes jis priimtas neįvertinus pažeidimo pobūdžio ir jo realios įtakos Programos įgyvendinimui. Šiuo atveju Agentūra nepateikė įrodymų, kad tariamas 8 500,00 Eur išlaidų neatitikimas turėjo esminį poveikį Programos tikslams ar sukėlė finansinę žalą ES biudžetui. Be to, nei Sutartyje, nei Reglamentuose nėra numatyta, kad esant minimaliam išlaidų neatitikimui, turi būti taikoma automatinė dviguba finansinė sankcija. Agentūros apskaičiuota administracinė nuobauda taip pat prieštarauja ES teisės proporcingumo principui, kuris reikalauja, kad bet kokia sankcija būtų proporcinga pažeidimo sunkumui. Kadangi verslo susitikimai buvo įgyvendinti pagal Programos reikalavimus, nėra pagrindo teigti, kad nustatyti neatitikimai turėjo realų poveikį Programos įgyvendinimui. Be to, Agentūra taiko nuobaudos skaičiavimo metodiką be jokio aiškaus teisinio pagrindo – nėra jokios teisės normos, leidžiančios automatiškai dvigubinti finansinę sankciją vien dėl to, kad dalis išlaidų buvo pripažintos netinkamomis. Sankcijos turi būti individualizuojamos, o jų dydis – pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Agentūros Sprendimas taikyti 13 600,00 Eur administracinę nuobaudą yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis priimtas neatsižvelgiant į individualias pažeidimo aplinkybes, realų poveikį Programos įgyvendinimui ir ES teisės proporcingumo principą. Teismų praktika aiškiai nustato, kad sankcijos negali būti taikomos automatiškai – jos turi būti pagrįstos ne tik formaliais neatitikimais, bet ir realiomis pasekmėmis. Šiuo atveju Agentūra nepateikė jokių įrodymų, kad tariamai netinkamos išlaidos padarė žalą ES biudžetui ar turėjo esminį poveikį Programos rezultatams.

Paaiškina, jog Agentūros sprendimo argumentai dėl tariamai neatlikto Programos priemonių poveikio vertinimo ir ribotos Programos vykdymo apimties yra nepagrįsti ir prieštarauja tiek faktinėms aplinkybėms, tiek administracinio proceso principams. Agentūra neteisingai vertina tiek Programos vertinimo atlikimą, tiek jo tikslą ir metodologiją, taip pat nepagrįstai ignoruoja objektyvias aplinkybes, kurios turėjo įtakos tam tikrų priemonių vykdymui. Be to, ketindama taikyti 50 proc. dotacijos sumažinimą, Agentūra rėmėsi automatiniais skaičiavimais, neatsižvelgdama į individualias situacijos aplinkybes, pareiškėjo kaltės laipsnį ir konkretaus pažeidimo reikšmingumą. Tai prieštarauja tiek ES teisės aktams, tiek proporcingumo principui, kuris reikalauja, kad finansinės korekcijos dydis būtų nustatomas pagal realią pažeidimo įtaką Programos tikslams. Agentūra taip pat nepagrįstai nevertina, kodėl buvo pasirinktas būtent 50 proc. mažinimas, o ne, pavyzdžiui, 33 ar 25 proc., ir nesiremia jokiais objektyviais kriterijais, kurie pagrįstų tokį sprendimą. Agentūra nepagrįstai kvestionuoja šios ataskaitos tinkamumą remdamasi vien formaliu aspektu – paslaugų pirkimo dokumentų data, tačiau nevertina pačių vertinimo duomenų turinio. Pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl vėliau įforminto pirkimo neatšaukia fakto, kad pradinis vartotojų vertinimas buvo atliktas ir pateiktas pagal Programos reikalavimus. Vien tik pirkimo procedūros užbaigimo vėlavimas negali būti laikomas pagrindu pripažinti, kad vertinimas išvis nebuvo atliktas. Agentūra nepagrįstai teigia, kad Programa buvo vykdoma nepakankama apimtimi, remdamasi faktinio biudžeto ir planuoto biudžeto skirtumu. Tačiau ES teisėje biudžeto panaudojimo lygis nėra vienintelis kriterijus vertinant veiklų įgyvendinimą. Programos įgyvendinimo sėkmė matuojama pagal pasiektus rezultatus, o ne vien tik pagal išlaidas. Be to, būtina atsižvelgti į objektyvias aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos Programos priemonių įgyvendinimui, įskaitant COVID-19 pandemijos poveikį, kuris neišvengiamai ribojo tam tikrų veiklų vykdymą. Agentūros išvada, kad Programos poveikio vertinimo neatlikimas yra esminis Sutarties pažeidimas, nepagrįsta, nes poveikio vertinimas iš esmės buvo atliktas ir pateikti jo rezultatai. Teismų praktika ir ES teisės aktai reikalauja, kad bet koks administracinis sprendimas būtų priimamas įvertinus visas faktines aplinkybes ir jų poveikį projektui. Kadangi Programos poveikio vertinimas buvo atliktas ir pateikti duomenys atitinka numatytus kriterijus, nėra pagrindo teigti, kad tai buvo esminis Sutarties pažeidimas. Agentūros sprendimas dėl tariamai neatlikto Programos poveikio vertinimo ir ribotos Programos vykdymo apimties turi būti panaikintas, nes jis grindžiamas formaliais argumentais, neatsižvelgiant į faktines aplinkybes ir objektyvius įrodymus. Teismo prašoma pripažinti, kad Programos poveikio vertinimas buvo atliktas, o tam tikri formaliai nustatyti neatitikimai neturėjo esminės įtakos Programos tikslams. Taip pat prašoma įpareigoti Agentūrą atlikti objektyvų ir proporcingą vertinimą, remiantis ES teisės reikalavimais ir teismų praktika. Agentūra vienareikšmiškai ydingai administruojant Europos Sąjungos lėšos puoselėjamas programas, stokojant kompetencijos. Akivaizdu, kad Agentūra pažeisdama tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionalinį reglamentavimą, nesilaikydama ir netinkamai vadovaujantis Teismo sprendimu bei Sutarties nuostatomis ydingai vertina pareiškėjo Programos priemonių įgyvendinimą bei skiria visiškai neproporcingas sankcijas. Tuo labiau, į teismo sprendimo nuostatas bei pareiškėjo pateiktus paaiškinimus yra visiškai neatsižvelgiama. Pažymėtina, kad Agentūra, priimdama paskutinį sprendimą, neskyrė administracinės baudos, o tai rodo jos pozicijos nenuoseklumą ir prieštaringumą. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl objektyvumo ir leidžia daryti išvadą, kad tikrasis Agentūros tikslas – bet kokiomis priemonėmis neskirti pareiškėjui jokių finansinių lėšų. Aukščiau išdėstyti argumentai pagrindžia Agentūros priimto Sprendimo neteisėtumą, dėl ko jis turi būti panaikintas.

Paaiškina, kad 2019 m. balandžio 15 d. tarp Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūros (nuo 2024 m. sausio 1 d. pertvarkytos į ŽŪA) ir pareiškėjo buvo pasirašytas Dotacijos susitarimas Nr. 824866- ABBI_USA/20SUT-2, kuriuo pareiškėjui skirta dotacija įgyvendinti Ginčo susitarimo 1 priede įvarytą veiklą – Jungtinėms Amerikos Valstijoms (toliau – JAV) skirtą informavimo ir pardavimo skatinimo kampaniją „Europos spalvos“ apie Europoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda – ABBI_USA (toliau – Ginčo veikla arba Ginčo programa) (žr. Dotacijos susitarimo 2 straipsnį). Remiantis paties pareiškėjo į bylą pateiktais dokumentais, Ginčo programoje buvo numatyta lygiaverčiai viešinti abu aukščiau paminėtus produktus, t. y. tiek midų, tiek putojantį vyną su vyninių veislių nuoroda, todėl Ginčo programos įgyvendinimo priemonės pastarųjų produktų atžvilgiu nebuvo diferencijuotos (Dotacijos susitarimas bei Ginčo programa atskirų priemonių, taikytinų tik midaus arba tik putojančio vyno su vyninių vynuogių veislių nuoroda atžvilgiu, neišskyrė). Vykdydamas Dotacijos susitarimo 15 straipsnyje įtvirtintą pareigą, pareiškėjas 2021 m. vasario 11 d. atsakovui pateikė pastarojo straipsnio 15.3 punktu apibrėžtą periodinę ataskaitą, susidedančią iš: (i) tos pačios dienos (t. y. 2021 m. vasario 11 d.) Periodinės techninės ataskaitos bei (ii) Asociacijos 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gruodžio 12 d. ataskaitinio laikotarpio finansinės ataskaitos (toliau – Finansinė ataskaita). Kartu su paminėtais dokumentais ŽŪA buvo pateiktas Aljanso 2021 m. vasario 11 d. prašymas dėl tarpinio mokėjimo (toliau – Mokėjimo prašymas), kuriuo po Aljanso atliktų vėlesnių korekcijų prašyta kompensuoti ataskaitiniu laikotarpiu pareiškėjo patirtas 56 835,90 Eur dydžio išlaidas (pritaikius kompensavimo normą - 80 proc., gaunama prašoma kompensuoti suma – 45 468,72 Eur). Išsamiai įvertinusi visą pareiškėjo pateiktą medžiagą (tiek pradinius, tiek vėliau teiktus dokumentus) bei surinktos medžiagos pagrindu nustačiusi ataskaitiniu laikotarpiu Asociacijos atliktus Ginčo susitarimo nuostatų pažeidimus/pareiškėjo nurodytų išlaidų neatitikimą Dotacijos susitarimo ir ginčo situacijai aktualių teisės aktų reikalavimams, taip pat laikydamasi Dotacijos susitarime numatytų procedūrų (be viso kito, motyvuotai pranešusi Aljansui apie savo ketinimą atsisakyti pripažinti aptariamas išlaidas bei sudarydama galimybę pareiškėjui išreikšti nesutikimą dėl tokio ŽŪA ketinimo/įvardyti pastarojo nesutikimo priežastis), Agentūra 2021 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą Nr. 3A-(4.32E)-189 „Dėl asociacijos “Baltijos gėrimų pramonės aljansas“ išlaidų pripažinimo netinkamomis“ (toliau – 2021 m. rugsėjo 9 d. ŽUA sprendimas), kuriuo nusprendė: pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų visas Asociacijos išlaidas, nurodytas 2019 m. gegužės 1 d. – 2020 m. gruodžio 12 d. ataskaitinio laikotarpio Finansinėje ataskaitoje bei pareiškėjo Mokėjimo prašyme. Nesutikdamas su atsakovo priimtu 2021 m. rugsėjo 9 d. ŽUA sprendimu, Aljansas 2021 m. gruodžio 16 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) su skundu dėl pastarojo sprendimo panaikinimo. Išnagrinęjęs Aljanso skundo pagrindu iškeltą administracinę bylą Nr. eI3-3960-484/2024, Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 4 d. sprendimu pastarąjį skundą tenkino iš dalies, nuspręsdamas panaikinti 2021 m. rugsėjo 9 d. ŽUA sprendimo 1, 2, 3, 4 punktus (kuriais buvo konstatuoti tokie Asociacijos įvykdyti pažeidimai, kaip neatliktas Ginčo programos priemonių poveikio vertinimas; ne visos apimties (minimalus) Ginčo programos priemonių įgyvendinimas pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu; netinkamas Ginčo programos priemonės „Socialiniai tinklai“ įgyvendinimas; taip pat Ginčo programos įgyvendinimui skirtų lėšų neefektyvus bei neveiksmingas panaudojimas), o likusioje dalyje, - pareiškėjo skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus. Regionų administraciniam teismui išsprendus likusiuose 2021 m. rugsėjo 9 d. ŽUA sprendimo punktuose, t. y. 5, 6 bei 7 punkte, įvardytų pareiškėjo išlaidų (ne)pagrįstumo klausimą – konstatavus, jog Agentūra pastarąsias išlaidas teisėtai pripažino netinkamomis, Atsakovas, vykdydamas teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. eI3-3960-484/2024, rezoliucinę dalį, Mokėjimo prašymą išnagrinėjo iš naujo, pakartotinai įvertindamas tik tas išlaidas, kurių teisėtumo klausimas nebuvo galutinai išspręstas paminėtu teismo sprendimu. Išsamiai įvertinusi pareiškėjo papildomai pateiktą medžiagą bei surinktos medžiagos pagrindu dar kartą nustačiusi Asociacijos atliktus Ginčo susitarimo nuostatų pažeidimus/pareiškėjo nurodytų išlaidų neatitikimą Dotacijos susitarimo ir ginčo situacijai aktualių teisės aktų reikalavimams, taip pat laikydamasi Dotacijos susitarime numatytų procedūrų (be viso kito, motyvuotai pranešusi Aljansui apie savo ketinimą atsisakyti pripažinti aptariamas išlaidas bei sudarydama galimybę pareiškėjui išreikšti nesutikimą dėl tokio ŽŪA ketinimo/įvardyti pastarojo nesutikimo priežastis), Agentūra 2025 m. vasario 13 d. priėmė sprendimą Nr. 2A-8.13 Mr-143 „Dėl išlaidų pripažinimo netinkamomis, dotacijos sumažinimo ir administracinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – Ginčijamas sprendimas arba Skundžiamas sprendimas), kuriuo nusprendė: Pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų dalį, t. y. 1 312,50 Eur, Mokėjimo prašyme nurodytų Ginčo programos priemonės „Socialiniai tinklai“ vykdymui pareiškėjo patirtų išlaidų; Dėl Ginčo programos priemonės „Socialiniai tinklai“ įgyvendinimo metu padarytų pažeidimų skirti pareiškėjui 2 100,00 Eur dydžio administracinę nuobaudą; pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų dalį, t. y. 8 500,00 Eur, Mokėjimo prašyme nurodytų Ginčo programos priemonės „Verslo susitikimų (B2B vizitų) organizavimas“ vykdymui pareiškėjo patirtų išlaidų; Dėl Ginčo programos priemonės „Verslo susitikimų (B2B vizitų) organizavimas“ įgyvendinimo metu padarytų pažeidimų skirti pareiškėjui 13 600,00 Eur dydžio administracinę nuobaudą; 13 215,00 Eur suma (t. y. 50 proc. nuo Finansinėje ataskaitoje bei Mokėjimo prašyme nurodytų Ginčo programos priemonių vykdymui patirtų B. Tiesioginių subrangos išlaidų) sumažinti pareiškėjui skiriamą dotaciją. Priimant Skundžiamą sprendimą, buvo konstatuoti tokie iš pareiškėjo pusės pasireiškę pažeidimai, kaip: - Netinkamas Ginčo programos priemonės „Socialiniai tinklai“ įgyvendinimas, be viso kito, pasireiškęs: (i) vėlesniu, nei numatytas Ginčo programos 6 skyriuje, 7 skyriaus 9 lentelėje, 9 skyriuje, Ginčo programos priemonės „Socialiniai tinklai“ paskyrų palaikymo ir atnaujinimo darbų pradėjimu; (ii) nustatytų įsipareigojimų neatitinkančia (nepakankama) socialinių tinklų paskyrų reklama; (iii) ginčo programos 6 skyriuje bei pasiūlyme dėl Ginčo programos įgyvendinimui reikalingų paslaugų pirkimo numatyto žinučių, skelbtinų socialinių tinklų paskyrose, savalaikiu skaičiaus nepasiekimu; - pagal Ginčo programos 6 skyriaus, taip pat 8.2 papunkčio nuostatas neleistinas Ginčo programos priemonių (konkrečiai, - priemonės „Verslo susitikimų (B2B vizitų) organizavimas“) įgyvendinimas per patį pareiškėją (jo vardu veikiantį Asociacijos direktorių); - Pradinio Ginčo programos vertinimo neatlikimas, pasireiškęs tuo, kad: (i) pareiškėjo pateiktoje ataskaitoje “Initial awareness survey of EU varietal sparkling wine and mead in USA“ esantis vertinimas (vartotojų apklausa) buvo užsakytas tik 2020 m. gruodžio mėnesį, o ne Ginčo programos įgyvendinimo pradžioje, kaip to reikalaujama pagal Ginčo programos 6, 7 skyriaus nuostatas; (ii) atrinkto Ginčo programos vertintojo (ASMS LLC) sudarytoje vertinimo ataskaitoje nėra pateiktos informacijos apie atliktą eksporto vertinimą. Pareiškėjo parengtoje 2021 m. balandžio 23 d. periodinėje techninėje ataskaitoje nurodyta informacija apie Asociacijos savarankiškai apklaustus gamintojus bei jos parengtos 2019 m. gegužės 10 d. ir 2020 m. gruodžio 2 d. eksportuotojų apklausos apie Europos Sąjungoje gaminamą midų ir putojantį vyną su vyninių vynuogių veislių nuoroda pažymos negali būti laikomos Ginčo programos veiksmų poveikio vertinimu, kadangi vadovaujantis Ginčo programos 7 skyriumi, taip pat aktualių teisės aktų nuostatomis, Ginčo programos veiksmų poveikio vertinimą turėjo atlikti nepriklausomas išorės subjektas; (iii) Vienas iš trijų ASMS LLC ataskaitose minimų respondentams užduotų klausimų (ang. “How can you distinguish varietal sparkling wines from EU?“/liet. „Kaip atskirtumėte veislinius putojančius vynys iš ES“) neapima Ginčo programos produkto – midaus; Minimalus/nevisiškas Ginčo programos įgyvendinimas, be viso kito, pasireiškęs tik trijų iš devynių numatytų Ginčo programos priemonių įgyvendinimu pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu.

Teigia, jog išnagrinėjęs tarp pareiškėjo ir atsakovo, t. y. tų pačių, kaip ir esamos bylos, šalių, kilusį teisminį ginčą, Regionų administracinis teismas adminstracinėje byloje Nr. eI3-3960-484/2024 priimtu sprendimu, inter alia, konstatavo šiuos esamai bylai reikšmingus faktus: Aplinkybę, jog, nepaisant to, kad Ginčo programos vykdymo pradžia yra 2019 m. gegužės 1 d., o pagal Ginčo programos 6 ir 7 skyriaus nuostatas vartotojų apklausa privalėjo būti atlikta aptariamos programos įgyvendinimo pradžioje, vis dėlto, pareiškėjas ginčo vartotojų apklausą užsakė ir pradėjo vykdyti tik 2020 m. gruodžio mėnesį (žr. Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo 12 lapo 1 – 4 pastraipas); Asociacija neatliko ginčo vartotojų apklausos ir ginčo eksportuotojų apklausos pagal Ginčo programos reikalavimus, t. y. Dotacijos susitarimo I priedą, kas reiškia, jog Agentūra pagrįstai pareiškėją pripažino pažeidusiu Dotacijos susitarimo 7 straipsnio 7.1 punktą (žr. Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 sprendimo 12 lapo paskutiniąją pastraipą – 13 lapo pirmąją pastraipą). Regionų administracinio teismo sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. eI3-3960-484/2024, įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d., todėl juo nustatyti/aukščiau paminėti faktai, vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, yra pripažintini prejudiciniais/iš naujo neįrodynėtinais faktais. Taigi, net nevertinant tos aplinkybės, jog pareiga gebėti pagrįsti atitinkamų išlaidų (tai reiškia, - ir programos įgyvendinimo veiklų) atitiktį dotacijos susitarimo ir Deleguotojo reglamento reikalavimams tenka dotacijos gavėjui, o pareiškėjas, remdamasis tariamu vėlavimu įforminti ataskaitos pirkimo procedūrą, šių tikrovės neatitinkančių savo teiginių niekaip nepagrindžia, susiklosčiusioje situacijoje su tuo susiję Asociacijos teiginiai nagrinėjamai bylai, netgi, neturi absoliučiai jokios teisinės reikšmės, kadangi Ginčo programos vartotojų ir eksportuotojų apklausos neatlikimas pagal Dotacijos susitarimo reikalavimus, t. y. Ginčo sprendimo 3 punkte įvardytas pažeidimas, jau yra įrodytas teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčijamo sprendimo 3 punktu Agentūra nusprendė 50 proc., skaičiuojant nuo Finansinėje ataskaitoje bei Mokėjimo prašyme nurodytų Ginčo programos priemonių vykdymui patirtų B. Tiesioginių subrangos išlaidų, t. y. 13 215,00 Eur, sumažinti pareiškėjui skirtinos dotacijos sumą. Toks atsakovo sprendimas buvo priimtas, įvertinus: Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI3-3960-484/2024, konstatuotą Dotacijos susitarimo 7.1 papunkčio pažeidimą – vartotojų apklausos ir eksportuotojų apklausos pagal Ginčo programos reikalavimus neatitikimą; Aplinkybę, jog tokio pobūdžio pažeidimai pagal Europos Komisijos praktiką pripažįstami esminiais dotacijos sutarties pažeidimais; Daugiau nei aštuonis kartus mažesne apimtimi (analizuojant faktinio bei numatyto biudžeto santykį) vykdytas Ginčo programos priemones pirmuoju ataskaitiniu laikotarpiu, kas reiškia nekvestionuotiną Dotacijos susitarime numatytų pareigų neįgyvendinimą; Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendime pateiktus teismo išaiškinimus dėl Dotacijos susitarimo 27.1 papunkčio nuostatų taikymo, egzistuojant aukščiau aptartiems pažeidimams. Atsižvelgiant į Pareiškėjo neįvykdytų pareigų mastą, taip pat į jo atliktų pažeidimų reikšmingumą, yra akivaizdu, kad Skundžiamo sprendimo 3 punktu pritaikytas dotacijos sumažinimas yra visiškai proporcingas pastarojo pareigų nevykdymo/atliktų pažeidimų sunkumui (kaip to reikalaujama pagal Dotacijos susitarimo 27.2 papunktį, Administravimo taisyklių 42 punktą ir kt.). Paminėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio byloje iš esmės tokio paties dydžio (~50 proc.) dotacijos sumažinimą yra pripažinęs teisėtu ir pagrįstu.

Nurodo, kad pareiga gebėti pagrįsti atitinkamų išlaidų atitiktį dotacijos susitarimo ir Deleguotojo reglamento reikalavimams tenka dotacijos gavėjui. Laiko skirtumas tarp Lietuvos ir skirtingų JAV vietų siekia nuo 7 iki 11 valandų. Taigi, net ir tuo atveju, jeigu, kaip teigiama pareiškėjo skunde, kai kurios žinutės socialinių tinklų paskyrose būtų buvusios paskelbtos JAV (bet kurios jų vietos) laiku, tai savaime (pareiškėjui nepateikus į bylą absoliučiai jokių kitokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų) nereiškia, kad šių žinučių paskelbimo data nesutapo su Lietuvoje tuo metu buvusia diena; nors pareiškėjas savo skunde nurodo, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį Instagram paskyroje buvo paskelbtos ne 3, o 4 žinutės, vis dėlto, tokia jo pozicija neatitinka tikrovės, kadangi, kaip matyti tiek iš paties pareiškėjo į bylą pateiktų dokumentų, tiek iš šio atsiliepimo priedų Nr. 3, 4, viena iš minimų keturių žinučių, iš tikrųjų, buvo paskelbta 2019 m. spalio 1 d. Aptariamos žinutės perkėlimas iš 2019 m. spalio mėnesio į 2019 m. rugsėjo mėnesį (t. y. niekuo nepagrįtas sutikimas su pareiškėjo skunde dėstoma pozicija) galutiniam trūkstamų žinučių skaičiui įtakos vis tiek neturėtų, nes, susiklosčius tokiai situacijai, šis skaičius 2019 m. rugsėjo – spalio mėnesiais vis tiek sudarytų 2 trūkstams žinutes (lygiai taip pat, kaip ir pagal šio atsiliepimo 72 – 73 pastraipose įvardytus duomenis); Skirtingai nei aiškinama Aljanso skunde, žinučių trūkumas 2019 m. spalio mėnesį Skundžiamu sprendimu nebuvo nustatytas; nors pareiškėjas savo skunde nurodo, kad 2019 m. lapkričio mėnesį Instagram bei Twitter paskyrose buvo paskelbta ne po 1, o po 3 žinutes, vis dėlto, tokia jo pozicija neatitinka tikrovės, kadangi, kaip matyti tiek iš paties pareiškėjo į bylą pateiktų dokumentų, tiek iš šio atsiliepimo priedų Nr. 3, 4, po dvi iš minimų šešių žinučių (kiekvienoje iš aptariamų socialinių tinklų paskyrų), iš tikrųjų, buvo paskelbtos 2019 m. gruodžio 1 d. Aptariamų žinučių perkėlimas iš 2019 m. gruodžio mėnesio į 2019 m. lapkričio mėnesį (t. y. niekuo nepagrįtas sutikimas su pareiškėjo skunde dėstoma pozicija) galutiniam trūkstamų žinučių skaičiui įtakos vis tiek neturėtų, nes, susiklosčius tokiai situacijai, šis skaičius 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais vis tiek sudarytų 14 trūkstamų žinučių (lygiai taip pat, kaip ir pagal šio atsiliepimo 74 – 75 pastraipose įvardytus duomenis); Apibendrinant šio atsiliepimo 72 – 77, 81 – 84 pastraipose aptartas aplinkybes, yra visiškai neaišku, kuo remdamasis pareiškėjas savo skunde įvardija tariamą 3 žinučių bendrą trūkumą. Akivaizdu, jog toks skaičius prieštarauja bylos medžiagai; Ginčo programos nuostatos numatė labai aiškų bei nedviprasmišką reikalavimą, kad socialinių tinklų paskirose skelbiamas žinučių skaičius kiekvieną mėnesį sudarytų ne mažiau kaip 12. Kaip pažymima pačiame pareiškėjo skunde, tokio reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad žinutės būtų nuolat skleidžiamos, o bendruomenėje kiltų šurmulys ir būtų pasiektas daugiklio efektas (žmonės kuria teigiamus viešuosius ryšius) (angl. “to keep the messages moving and generate buzz in the community to achieve multiplier effect (people create positive PR“). Taigi, Asociacijos interpretacijos apie tai, kad, įgyvendinant Ginčo programą, esminę reikšmę, neva, turėjo tik viso ataskaitinio laikotarpio bendras žinučių skaičius, kuris, kaip teigia pareiškėjas, vienais mėnesiais galėjo būti mažesnis, o kitais – didesnis už reikalaujamą rodiklį, akivaizdžiai prieštarauja paties pareiškėjo cituojamoms Dotacijos susitarimo nuostatoms ir jų tikslui – palaikyti nuolatinę (nepertraukiamą ir vienodo intensyvumo) komunikaciją per socialinius tinklus; pareiškėjo pozicija, jog reikalaujamo žinučių kiekio neužtikrinimas atskirais mėnesiais laikytinas tik formaliu Dotacijos susitarimo pažeidimu, neva,neturėjusiu jokios įtakos galutinio rezultato viešinti informaciją per socialinius tinklus pasiekimui, yra niekuo nepagrįsta bei prieštaraujanti tikrajai situacijai, kadangi, visų pirma, pareiškėjui neatlikus pradinio Ginčo programos vertinimo, visapusiškas programos rezultatų ir poveikio įvertinimas (inter alia, - kiek tai susiję su Ginčo programos priemonės „Socialiniai tinklai“ įgyvendinimu) objektyviai tampa neįmanomas (žr. šio atsiliepimo 51 pastraipą). Taigi, Asociacijos skunde nuolat kartojami teiginiai apie, neva, pasiektus užsibrėžtus tikslus, yra absoliučiai deklaratyvūs. Antra, šioje atsiliepimoje dalyje aptariamas pažeidimas nebuvo mažareikšmis. Kai kuriais mėnesiais liko nepaskelbta beveik du trečdaliai numatyto žinučių skaičiaus. Trečia, pareiškėjo pasisakymai apie socialinių tinklų pagalba tariamai pasiektą platų asmenų ratą yra neatitinkantys tikrovės. Kaip buvo pastebėta Skundžiamame sprendime, pareiškėjui ataskaitiniu laikotarpiu nevykdžius iš anksto numatytos socialinių tinklų paskyrų reklamos (ją vykdžius ženkliai mažesne apimtimi), kai kurie pareiškėjo įrašai socialinių tinklų paskyrose nesulaukė nė vienos socialinių tinklų vartotojų reakcijos, nors Ginčo programoje ir buvo numatyta įgyvendinant šią Programos priemonę pasiekti 90 000 kontaktų. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas Ginčijamu sprendimu nuspręsdamas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų dalį, t. y. 1 312,50 Eur, Mokėjimo prašyme nurodytų Ginčo programos priemonės „Socialiniai tinklai“ vykdymui patirtų išlaidų (kaip tai numatyta pagal Dotacijos susitarimo 7.2, 6.5, 26.1 papunkčius, Įgyvendinimo reglamento 17 straipsnio 1 dalį), veikė visiškai teisėtai ir pagrįstai. Priešinga situacija – dotacijos šiai daliai skyrimas, būtų reiškęs Programai numatytų lėšų panaudojimą, kompensuojant Dotacijos susitarimo 6.1 (a) (iii), (iv) papunkčių reikalavimų neatitinkančias sumas.

Pažymi, jog kaip ir nurodyta Ginčijamame sprendime, vadovaujantis Ginčo programos 6 skyriaus nuostatomis, Ginčo programos priemones turi vykdyti pareiškėjo atsirinktas įgyvendinimo subjektas (ang. “Implementing body (by itselg or using subcontractors)”. Iš esmės analogiškos nuostatos dėl Ginčo programos priemonių įgyvendinimo per pareiškėjo atsirinktą įgyvendinimo subjektą įtvirtintos ir Ginčo programos 8.2 papunktyje (ang. “The programme will be implemented via an implementing body. The implementing body will execute the actions (by itself or using subcontractors) and will be responsible to the ABBI“). Taigi, tiek lingvistinė, tiek sisteminė aukščiau įvardytų nuostatų analizė patvirtina faktą, jog pats pareiškėjas Programos priemonių savarankiškai vykdyti negali. Priešingas situacijos aiškinimas, inter alia, Asociacijos dėstomos interpretacijos apie Įgyvendinimo subjekto veiksmų laisvę pasirinkti absoliučiai bet kurį subrangovą (kaip galima suprasti iš pareiškėjo skundo turinio, - juo tampant ir pačiam dotacijos gavėjui (pareiškėjui)), iš esmės reikštų analizuojamose nuostatose įtvirtinto reguliavimo paneigimą (neribotos galimybės pačiam pareiškėjui vykdyti Ginčo programos priemones sudarymą, įgyvendinimo subjektui atliekant tik formalų vaidmenį Ginčo programos įgyvendinime). Pareiškėjas neneigia fakto, kad Ginčo programos priemonės „Verslo susitikimų (B2B vizitų) organizavimas“ vykdyme dalyvavo Asociacijos direktorius Arnas Paulius. Nors iš Aljanso pusės yra teigiama, jog pastarasis asmuo, dalyvaudamas minimos priemonės įgyvendinime, neva, veikė kaip nuo pareiškėjo nepriklausomas ekspertas, visgi, tokių pareiškėjo teiginių kontekste būtina pažymėti, kad: Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.81 straipsnio 1 dalis). Asociacijos vadovas (esamu atveju – A. P.) yra vienasmenis pareiškėjo valdymo organas, turintis įgaliojimus veikti Asociacijos vardu (ką jis visą laiką ir darė, pasirašydamas Dotacijos susitarimą bei atlikdamas jo kompetencijai Ginčo programos nuostatomis priskirtus veiksmus); Kaip pažymėta Skundžiamame sprendime, pareiškėjo direktoriaus Arno Pauliaus pareigos yra numatytos Ginčo programos 8.1 papunkčio dalyje “Project team“; Remiantis Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 4 d. sprendimo turiniu (žr. pastarojo procesinio dokumento 20 lapo 6 pastraipą), pareiškėjas jau mėgino nepagrįstai gauti dotacijos dalį, skirtą Arno Pauliaus, kaip Asociacijos vadovo, Aljanso teigimu koordinavusio Ginčo programos įgyvendinimo veiksmus, darbo užmokesčiui padengti. Tiek ši aplinkybė, tiek šio atsiliepimo 93 pastraipoje įvardytas faktas suponuoja aiškią išvadą, kad aptariamo asmens dalyvavimas iš Dotacijos susitarimo kylančiuose teisiniuose santykiuose iš esmės negali būti atribojamas nuo paties pareiškėjo veiklos; Į bylą nėra pateikta absoliučiai jokių įrodymų, kurie patvirtintų Arno Pauliaus vertimąsi savarankiška eksperto veikla, panašaus pobūdžio veiklų įgyvendinimą pagal kitų (su Pareiškėju nesusijusių) asmenų užsakymus ir kt. Priešingai, kaip matyti iš į bylą teikiamų įrodymų, sutartis dėl konsultavimo paslaugų teikimo ir esamo ginčo situacijoje buvo sudaryta ne tarp Įgyvendinimo subjekto ir Arno Pauliaus, kaip fizinio asmens (paslaugų teikėjo), bet tarp Įgyvendinimo subjekto ir paties pareiškėjo, kaip juridinio asmens; atsakovui siekus detaliai išsiaiškinti susiklosčiusią situaciją/išsklaidyti bet kokias dotacijos skyrimui reikšmingas abejones bei pareikalavus iš pareiškėjo finansinių dokumentų, kurie pagrįstų Įgyvendinimo subjekto išlaidas, patirtas įgyvendinant Ginčo programos priemonę „Verslo susitikimų (B2B vizitų) organizavimas“, pareiškėjas jų sąmoningai nepateikė. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais [Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-2312- 968/2021, ir kt.]. Įvertinus pareiškėjo vadovo dalyvavimą Ginčo programos priemonės “Verslo susitikimų (B2B vizitų) organizavimas“ vykdyme, taip pat šio atsiliepimo 92 – 96 pastraipose aptartas aplinkybes aukščiau nurodytos teismų praktikos kontekste, konstatuotina, kad pareiškėjas, veikdamas per savo vienasmenį valdymo organą, savarankiškai įgyvendino aptariamą Ginčo programos priemonę, tokiu būdu pažeisdamas Dotacijos susitarimo 7.1 papunkčio reikalavimus vykdyti Ginčo programą taip, kaip tai aprašyta Dotacijos susitarimo 1 priede. Kadangi į verslo susitikimus vyko du asmenys – Arnas Paulius ir ekspertas Nerijus Raudonis, laikytina, kad pareiškėjo patirtos išlaidos, kiek tai susiję su Arno Pauliaus dalyvavimu verslo vizituose, sudaro 8 500,00 Eur, t. y. pusę Agentūrai Aljanso pateiktos 2019 m. gruodžio 20 d. PVM sąskaitos – faktūros Serija ES Nr. 19/06 (tos sąskaitos, kuria grįstas dotacijos prašymas) sumos. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog atsakovas Ginčijamu sprendimu nuspręsdamas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų dalį, t. y. 8 500,00 Eur, Mokėjimo prašyme nurodytų Ginčo programos priemonės „Verslo susitikimų (B2B vizitų) organizavimas“ vykdymui patirtų išlaidų (kaip tai numatyta pagal Dotacijos susitarimo 7.2, 6.5, 26.1 papunkčius), veikė visiškai teisėtai ir pagrįstai. Priešinga situacija – dotacijos šiai daliai skyrimas, būtų reiškęs Programai numatytų lėšų panaudojimą, kompensuojant Dotacijos susitarimo 6.1 (a) (iii), (iv) papunkčių reikalavimų neatitinkančias sumas.

Teigia, kad deleguotojo reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustačius pažeidimą, pasiūlymą teikiančiai organizacijai taikoma administracinė nuobauda, lygi dvigubam skirtumui tarp pradžioje išmokėtos arba prašytos sumos ir faktiškai išmokėtinos sumos. Analogiška aukščiau paminėtajai nuostata perkelta ir į Dotacijos susitarimo 29.2 papunktį. Vadovaudamasi paminėtu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgdama į Ginčijamame sprendime aptartus pažeidimus, kuriuos Aljansas atliko vykdydamas Ginčo programą, Agentūra nusprendė skirti pareiškėjui 2 100,00 Eur dydžio administracinę nuobaudą dėl Ginčo programos priemonės “Socialiniai tinklai“ įgyvendinimo metu padaryto pažeidimo, taip pat 13 600,00 Eur administracinę nuobaudą dėl Ginčo programos priemonės “Verslo susitikimų (B2B vizitų) organizavimas“ įgyvendinimo metu padaryto pažeidimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eA-848-624/2023, yra konstatuota, jog „iš <...> Deleguotojo reglamento <...> preambulės konstatuojamosios dalies (11) matyti, kad teisėkūros subjektas (Europos Komisija) aptariamą reguliavimą vertina kaip tinkamą, t. y. proporcingą tikslui pasiekti, kas leidžia manyti, kad nei valstybės narės institucijos (nagrinėjamu atveju – Agentūra), nei nacionaliniai teismai negali pagal Sąjungos teisės aktus skirtinos administracinės nuobaudos sumažinti (individualizuoti skirtinos administracinės nuobaudos) – šios nuobaudos dydis nustatomas automatiškai nepriklausomai nuo pažeidimo sunkumo“. Įvertinus tai, kas paminėta aukščiau, akivaizdu, jog pareiškėjo skundo teiginiai apie jo atžvilgiu pritaikytos nuobaudos neproporcingumą yra nepagrįsti ir neatitinkantys tikrovės. Net nevertinant to fakto, jog Skundžiamu sprendimu paskirtos nuobaudos savo dydžiu visiškai atitiko šiame atsiliepime detaliai aptartų Aljanso atliktų pažeidimų mastą/sunkumą, remiantis Įgyvendinimo reglamento 5 straipsnio nuostatomis, atsakovas, nustatydamas skirtinos nuobaudos dydį, jokios diskrecijos teisės šiuo klausimu, netgi, neturėjo.

2025 m. sausio 8 d. pareiškėjas pateikė atsakymą į Agentūros ketinimą, kuriame akcentavo, kad Agentūra neatsižvelgė į proporcingumo principą, kuris yra esminis Europos Sąjungos teisės reikalavimas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydamas jį panaikinti.

Pažymėtina, jog iš bylos medžiagos matoma, kad 2019 m. rugsėjo mėnesį socialinio tinklo “Facebook“ paskyroje buvo paskelbtos 4 su Ginčo programa susijusios žinutės, o socialinio tinklo “Instagram” bei socialinio tinklo “Twitter“ paskyrose, - po 3 tokias žinutes.Taigi, bendras aptariamą mėnesį paskebtų žinučių skaičius sudarė 10, t. y. 2 žinutėmis mažiau, nei to reikalaujama pagal Dotacijos susitarimo 6 skyriaus nuostatas; 2019 m. spalio mėnesį Facebook, Instagram ir Twitter paskyrose buvo paskelbta po 4 su Ginčo programa susijusias žinutes. Bendras aptariamą mėnesį paskebtų žinučių skaičius sudarė 12 – tiek, kiek ir reikalaujama pagal Dotacijos susitarimą; 2019 m. lapkričio mėnesį Facebook paskyroje buvo paskelbtos 3 su Ginčo programa susijusios žinutės, Instagram ir Twitter paskyrose, - po 1 tokią žinutę. Taigi, bendras aptariamą mėnesį paskebtų žinučių skaičius sudarė 5, t. y. 7 žinutėmis mažiau, nei to reikalaujama pagal Dotacijos susitarimo 6 skyriaus nuostatas; 2019 m. gruodžio mėnesį Facebook paskyroje buvo paskelbta 1 su Ginčo programa susijusi žinutė, Instagram ir Twitter paskyrose, - po 2 tokias žinutes. Taigi, bendras aptariamą mėnesį paskebtų žinučių skaičius sudarė 5, t. y. 7 žinutėmis mažiau, nei to reikalaujama pagal Dotacijos susitarimo 6 skyriaus nuostatas; 2020 m. kovo 1 – 15 d. Facebook, Instagram ir Twitter paskyrose buvo paskelbta po 1 su Ginčo programa susijusią žinutę. Taigi, bendras aptariamą mėnesį paskebtų žinučių skaičius sudarė 3, t. y. 3 žinutėmis mažiau, nei to reikalaujama pagal Dotacijos susitarimo 6 skyriaus nuostatas (įvertinus faktą, jog analizuojamas laikotarpis apima pusę mėnesio); 2020 m. spalio 28 d. – lapkiričo 27 d. laikotarpiu Facebook paskyroje buvo paskelbtos 4 su Ginčo programa susijusios žinutės, Instagram ir Twitter paskyrose, - po 3 tokias žinutes. Taigi, bendras aptariamą laikotarpį paskebtų žinučių skaičius sudarė 10, t. y. 2 žinutėmis mažiau, nei to reikalaujama pagal Dotacijos susitarimo 6 skyriaus nuostatas. Iš to, kas nurodyta, matoma, jog per analizuotą laikotarpį socialinių tinklų paskyrose buvo paskelbta 21 žinute mažiau, lyginant su pagal Ginčo programą reikalautu žinučių skaičiumi. Teismas pažymi, jog nors pareiškėjas savo skunde nurodo, kad 2019 m. lapkričio mėnesį Instagram bei Twitter paskyrose buvo paskelbta ne po 1, o po 3 žinutes, vis dėlto, tokia jo pozicija neatitinka tikrovės, kadangi, kaip matyti tiek iš paties pareiškėjo į bylą pateiktų dokumentų, po dvi iš minimų šešių žinučių (kiekvienoje iš aptariamų socialinių tinklų paskyrų), iš tikrųjų, buvo paskelbtos 2019 m. gruodžio 1 d. Aptariamų žinučių perkėlimas iš 2019 m. gruodžio mėnesio į 2019 m. lapkričio mėnesį galutiniam trūkstamų žinučių skaičiui įtakos vis tiek neturėtų, nes, susiklosčius tokiai situacijai, šis skaičius 2019 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais vis tiek sudarytų 14 trūkstamų žinučių. Pareiškėjo pozicija, jog reikalaujamo žinučių kiekio neužtikrinimas atskirais mėnesiais laikytinas tik formaliu Dotacijos susitarimo pažeidimu, neva, neturėjusiu jokios įtakos galutinio rezultato viešinti informaciją per socialinius tinklus pasiekimui, yra niekuo nepagrįsta bei prieštaraujanti tikrajai situacijai, kadangi, visų pirma, pareiškėjui neatlikus pradinio Ginčo programos vertinimo, visapusiškas programos rezultatų ir poveikio įvertinimas objektyviai tampa neįmanomas. Taigi, pareiškėjo skunde nuolat kartojami teiginiai apie, neva, pasiektus užsibrėžtus tikslus, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, Pareiškėjo pasisakymai apie socialinių tinklų pagalba tariamai pasiektą platų asmenų ratą yra neatitinkantys tikrovės. Kaip buvo pastebėta Skundžiamame sprendime, pareiškėjui ataskaitiniu laikotarpiu nevykdžius iš anksto numatytos socialinių tinklų paskyrų reklamos (ją vykdžius ženkliai mažesne apimtimi), kai kurie pareiškėjo įrašai socialinių tinklų paskyrose nesulaukė nė vienos socialinių tinklų vartotojų reakcijos, nors Ginčo programoje ir buvo numatyta įgyvendinant šią Programos priemonę pasiekti 90 000 kontaktų. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog atsakovas Ginčijamu sprendimu nuspręsdamas pripažinti neatitinkančiomis reikalavimų dalį, t. y. 1 312,50 Eur, Mokėjimo prašyme nurodytų Ginčo programos priemonės „Socialiniai tinklai“ vykdymui patirtų išlaidų (kaip tai numatyta pagal Dotacijos susitarimo 7.2, 6.5, 26.1 papunkčius, Įgyvendinimo reglamento 17 straipsnio 1 dalį), veikė visiškai teisėtai ir pagrįstai.

Deleguotojo reglamento 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, nustačius pažeidimą, pasiūlymą teikiančiai organizacijai taikoma administracinė nuobauda, lygi dvigubam skirtumui tarp pradžioje išmokėtos arba prašytos sumos ir faktiškai išmokėtinos sumos. Analogiška aukščiau paminėtajai nuostata perkelta ir į Dotacijos susitarimo 29.2 papunktį.