Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. B., jos atstovei advokatei Vytautei Linaburgienei, atsakovui D. T.,

institucijos, teikiančios išvadą Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Loretai Milkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui D. T., institucija, teikianti išvadą byloje Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu nustatytą bendravimo tvarką motyvuodama tuo, kad po teismo sprendimo iš esmės pasikeitė aplinkybės - iškilo poreikis nustatyti konkrečią tėvo ir vaikų bendravimo tvarką, kadangi vaikų tėvas sąmoningai piktnaudžiauja šiuo metu sprendime esančiu neapibrėžtumu, t. y. pageidauja pasiimti vaikus kada nori, susitarus dėl vaikų paėmimo, jų nepaima ir t. t. ir pageidauja nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukromis V. T. bei D. T. tvarką: 1) atsakovas bendrauja su dukterimis V. T. ir D. T. ir dalyvauja jų auklėjime kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. (pasiėmimo intervalas nuo 18:00 iki 19:00) iki sekmadienio 18.00 val. nepertraukiamai, jis penktadienį pasiima dukras iš ikimokyklinės įtaigos, mokyklos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį nuo 18:00 iki 19:00 valandos į jų gyvenamąją vietą; 2) atsakovas praleidžia su dukterimis V. T. ir D. T. kiekvienais metais nuo liepos mėnesio 15 d. iki rugpjūčio mėnesio 15 dienos imtinai ir nepertraukiamai nepilnamečių vaikų V. T. ir D. T. vasaros atostogų, bei visas nepilnamečių vaikų V. T. ir D. T. mokslo metų rudens atostogas, vaikai iš gyvenamosios vietos paimami atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 18:30 iki 19:00 ir grąžinami atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19:30 iki 20:00; 3) atsakovas su nepilnametėmis dukterimis šventinėmis ir nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka: neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) – birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.), V. gimtadienį (birželio 16 d.), paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 18.00 val. iki 18:30 ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:30 iki 20:00 val.; poriniais kalendoriniais metais (2016, 2018, 2020 ir t.t.) - sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares), Velykų šventes, D. gimimo dieną (kovo 7 d.) paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 18.00 val. iki 18:30 ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:30 iki 20.00 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio 1 sekmadienį) ir D. T. gimimo dieną (birželio 29 d.); jei Tėvo diena ir D. T. gimimo diena patenka į savaitgalį, kuomet motina bendrauja su vaikais, tokiu atveju D. T. paima nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10:30 iki 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:30 iki 20:00 val.; 4) atsakovas turi teisę bendrauti su V. T. ir D. T. telefonu, internetu ar kitomis ryšio priemonėmis neribojant laiko, atsižvelgiant į dukterų V. T. ir D. T. užimtumą ir amžių; 5) Apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju D. T. privalo informuoti vaiko motiną A. B. SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaikų paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21:00 val.; 6) A. B. negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet D. T. neatvykus pasiimti vaikų šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad D. T. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti dukterų), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaikų ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus vaikų ligos atvejus. Atsakovas prašo nenustatyti ieškovės pasiūlytos bendravimo su dukromis tvarkos, nurodydamas, kad dėl darbo pobūdžio tokios nustatytos bendravimo tvarkos jis negalės vykdyti, todėl bendravimas su vaikais gali nutrūkti.

Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius, norus. Vaiko noras bendrauti (nebendrauti) su vienu iš tėvų paprastai formuojasi priklausomai nuo tėvų tarpusavio santykių, kiekvieno iš jų elgesio, vaiko patirties, išgyvenimų ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Skyrybų atveju abu tėvai, tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą ir rūpestį. To siekdami vaiko tėvai turėtų kiek galima greičiau spręsti savo asmenines emocines problemas, kurios dažniausiai ir būna pagrindinė nesusitarimo dėl vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tarp tėvų priežastis. Pirmiausia abu tėvai turi siekti, kad būtų visapusiškai užtikrinti vaiko interesai (CK 3.3 straipsnis, 3.155 straipsnis). Teismas pažymi, kad abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, todėl tėvai turi netrukdyti vienas kitam bendrauti su vaiku, skatinti priešingos šalies bendravimą, susitardami taikiai ir nesudarydami tam nereikalingų kliūčių. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ir motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

Teismo vertinimu, ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra maksimali, atitinkanti nepilnamečių šalių vaikų interesus, joje detaliai aptarta atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, maksimaliai užtikrinanti stabilų, konkretų, nuolatinį ir nepertraukiamą atsakovo bendravimą su vaikais. Teismas, nustatydamas šalių bendravimo su vaikais tvarką, taip pat atsižvelgia į vaikų amžių (3 ir 6 metai) - tokio mažiaus vaikams yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, galimybė nuolat tiesiogiai bendrauti su motina ir tėvu, tėvo ir dukterų ryšį – teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog vaikų santykiai su tėvu yra geri, mergaitės noriai bendrauja su tėvu, atsakovo namuose sukurtos sąlygos vaikų fiziniam ir psichologiniam saugumui (Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvada). Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad ieškovė siekia sukonkretinti tėvo (atsakovo) ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką ir taip užtikrinti nuolatinį maksimalų atsakovo bendravimą su vaikais, negali būti vertinama kaip vaikų bei atsakovo teisių suvaržymas, nes, kaip minėta anksčiau, ieškovės siūloma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka užtikrina tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. atitinka geriausius vaikų interesus. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju auklėjimo pareigų įgyvendinimui ir galimų konfliktų išvengimui vaikų interesus labiau atitiktų ne neapibrėžtas bendravimas, kurio siekia atsakovas, o ieškovės siūloma nustatyti konkreti bendravimo tvarka. Teismo vertinimu, šiuo aspektu vaiko tėvo siūloma bendravimo tvarka nesiderina su vaikų poreikiais, jų gyvenimo stabilumu, be to, sudarys subjektyvių vertinimų prielaidas ir taip nulems naujus šalių konfliktus, neigiamai veikiančius ir vaikus. Pažymėtina, jog konkretus bendravimo laikas būtų palankesnis tiek ieškovei, tiek atsakovui, nes tai suteiktų galimybę atitinkamai suplanuoti kitą savo veiklą. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas, nesutikdamas su ieškovės siūloma nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, savo pageidaujamos bendravimo su vaikais tvarkos nenurodė, deklaratyviai paaiškindamas, jog šiuo metu teismo sprendimu nustatytas netrukdomas bendravimas su nepilnamečiais vaikais bei dalyvavimas jų auklėjime jį tenkina, o nustačius ieškovės pasiūlytą bendravimo su dukromis tvarką, dėl darbo pobūdžio jos vykdyti negalės ir bendravimas su dukromis gali nutrūkti. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, nes abu tėvai turi būti vienodai lankstūs ir derinti savo poreikius su vaiko. Atsakovas, teigdamas, kad jo darbo pobūdis yra toks, kad jis negali planuoti savo darbo laiko, dažnai dirba savaitgaliais, taip pat jam nesuteikiamos kasmetinės atostogos, kurias galėtų praleisti su vaikais, savo teiginiams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes vaikų tėvas turėtų išnaudoti galimybes derinti su darbdaviu darbo grafiką, atsižvelgiant į tai gera valia derinti tarpusavyje su vaiko motina bendravimo su vaikais tvarką, kad užtikrinti bendravimą su vaikais, jais rūpinimąsi, jų priežiūrą, ugdymą ir kita. Jei darbo pobūdis vaikų tėvui trukdo atlikti savo pareigas, jam tikslinga ieškoti galimybių keisti darbą, jo pobūdį, kad užtikrinti vaikų interesus. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai yra pakankamai maži, jiems yra svarbus stabilus gyvenimo ritmas, dėl tėvų konfliktiškumo kompensacinio mechanizmo sėkmingo įgyvendinimo perspektyvos menkos, nustatyta bendravimo tvarka, nors ir pareikalaus papildomų tėvo pastangų savo darbo bei atostogų grafiką derinti su nustatyta bendravimo tvarka, tačiau šie pasunkinimai nelaikytini iš esmės suvaržančiais tėvo bendravimo su vaikais galimybes.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste yra optimaliausia ir geriausiai šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus užtikrinsianti bendravimo su vaikais tvarka, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu nustatyta atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka keistina, nustatytina tokia D. T. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka:

2) Atsakovas praleidžia su dukterimis V. T. ir D. T. kiekvienais metais nuo liepos mėnesio 15 d. iki rugpjūčio mėnesio 15 dienos imtinai ir nepertraukiamai nepilnamečių vaikų V. T. ir D. T. vasaros atostogų, bei visas nepilnamečių vaikų V. T. ir D. T. mokslo metų rudens atostogas, vaikai iš gyvenamosios vietos paimami atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 18:30 iki 19:00 ir grąžinami atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19:30 iki 20:00;

4) Atsakovas turi teisę bendrauti su V. T. ir D. T. telefonu, internetu ar kitomis ryšio priemonėmis neribojant laiko, atsižvelgiant į dukterų V. T. ir D. T. užimtumą ir amžių;

5) Apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju D. T. privalo informuoti vaiko motiną A. B. SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaikų paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21:00 val.;

6) A. B. negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet D. T. neatvykus pasiimti vaikų šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad D. T. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti dukterų), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaikų ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus vaikų ligos atvejus.

Būtina atkreipti šalių dėmesį į tą aplinkybę, jog tėvo ir motinos teisės bei pareigos savo vaikams yra lygios, o visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, nepaisant to, ar šalims teismo nutartimi/sprendimu buvo nustatyta bendravimo su vaikais tvarka, ar ne (CK 3.156 straipsnio 1 dalis, 3.165 straipsnio 3 dalis). Bendravimo tvarkos nustatymo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taigi šių tikslų galima pasiekti tik tuomet, kai abu tėvai bendradarbiauja ir visus klausimus, susijusius su vaikų priežiūra, sprendžia bendru sutarimu siekdami geriausių vaiko interesų.

Taigi, visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, jo poreikiais ir interesais, nesant teismo procesiniu sprendimu nustatytos tvarkos, šalys privalo derinti tarpusavyje, vadovaudamosi CK 3.165 straipsnio 3 dalimi, o taip pat bendradarbiavimo ir prioritetinio vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugos principais. Kita vertus, net ir esant teismo nustatytai bendravimo tvarkai, tėvai savo bendru sutarimu gali nukrypti nuo nustatytos tvarkos, vadovaudamiesi tais pačiais vaiko teisių apsaugos principais.

Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Šalims išaiškintina, kad be jų geranoriško bendradarbiavimo, kompromisų siekimo auklėjant vaikus nebus pasiektas rezultatas, t. y. ir toliau išliks konfliktas, kuris, tikėtina, pažeis vaikų interesus. Tuo tarpu teismo vaidmuo tokio pobūdžio byloje yra daugiau susijęs su priemonių, o ne rezultato klausimu (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Cristescu v. Romania, no. 13589/07, 10 January 2012). Todėl teismas pažymi, kad šalims elgiantis taip, jog siektų ne savo, o vaikų interesų, šalys vaikų bendravimo klausimais turi išvengti konfliktų.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista paduodant ieškinį bei 98,43 Eur advokato pagalbai apmokėti valstybės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259-260, 263-267, 268-270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 25 d. sprendimu nustatytą atsakovo D. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais V. T. ir D. T. tvarką ir nustatyti tokia atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką:

1) Atsakovas bendrauja su dukterimis V. T. ir D. T. ir dalyvauja jų auklėjime kiekvieno mėnesio pirmą ir trečią savaitgalį nuo penktadienio 18.00 val. (pasiėmimo intervalas nuo 18:00 iki 19:00) iki sekmadienio 18.00 val. nepertraukiamai, jis penktadienį pasiima dukras iš ikimokyklinės įtaigos, mokyklos arba jų gyvenamosios vietos ir grąžina sekmadienį nuo 18:00 iki 19:00 valandos į jų gyvenamąją vietą;

2) Atsakovas praleidžia su dukterimis V. T. ir D. T. kiekvienais metais nuo liepos mėnesio 15 d. iki rugpjūčio mėnesio 15 dienos imtinai ir nepertraukiamai nepilnamečių vaikų V. T. ir D. T. vasaros atostogų, bei visas nepilnamečių vaikų V. T. ir D. T. mokslo metų rudens atostogas, vaikai iš gyvenamosios vietos paimami atitinkamų atostogų išvakarėse nuo 18:30 iki 19:00 ir grąžinami atitinkamų atostogų paskutinę dieną nuo 19:30 iki 20:00;

3) Atsakovas su nepilnametėmis dukterimis šventinėmis ir nedarbo dienomis bendrauja tokia tvarka: neporiniais kalendoriniais metais (2017, 2019, 2021 ir t.t.) – birželio 24-ąją (Jonines), lapkričio 1-ąją (Visų Šventųjų dieną), gruodžio 24-ąją (Kūčias) ir Kalėdų dvi dienas (gruodžio 25 d., gruodžio 26 d.), V. gimtadienį (birželio 16 d.), paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos švenčių išvakarėse nuo 18.00 val. iki 18:30 ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:30 iki 20:00 val.; poriniais kalendoriniais metais (2016, 2018, 2020 ir t.t.) - sausio 1-ąją (Naujųjų metų dieną, įskaitant šios dienos išvakares), Velykų šventes, D. gimimo dieną (kovo 7 d.) paimdamas vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos šventės išvakarėse nuo 18.00 val. iki 18:30 ir grąžindamas į jų nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių paskutinę dieną nuo 19:30 iki 20.00 val.; kiekvienais metais Tėvo dieną (birželio 1 sekmadienį) ir D. T. gimimo dieną (birželio 29 d.); jei Tėvo diena ir D. T. gimimo diena patenka į savaitgalį, kuomet motina bendrauja su vaikais, tokiu atveju D. T. paima nepilnamečius vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 10:30 iki 11.00 val. ir grąžina vaikus į jų nuolatinę gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19:30 iki 20:00 val.;

4) Atsakovas turi teisę bendrauti su V. T. ir D. T. telefonu, internetu ar kitomis ryšio priemonėmis neribojant laiko, atsižvelgiant į dukterų V. T. ir D. T. užimtumą ir amžių;

5) Apie ketinimą bendrauti su nepilnamečiais vaikais kiekvienu konkrečiu šioje tvarkoje numatytu atveju D. T. privalo informuoti vaiko motiną A. B. SMS žinute ne vėliau kaip dieną prieš vaikų paėmimo dieną ir ne vėliau kaip iki 21:00 val.;

6) A. B. negavus SMS žinutės arba gavus SMS žinutę, bet D. T. neatvykus pasiimti vaikų šioje tvarkoje nustatytu laiku, laikoma, kad D. T. atsisako šio konkretaus bendravimo laiko (to, dėl kurio nebuvo gauta SMS žinutė arba buvo gauta SMS žinutė, bet nustatytu laiku tėvas neatvyko pasiimti dukterų), motina nebeturi pareigos šiuo konkrečiu laiku perduoti vaikų ir šio konkretaus bendravimo laikas į kitą laiką neperkeliamas, išskyrus vaikų ligos atvejus.

Priteisti iš atsakovo D. T. 75,00 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio (žyminis mokestis mokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu) bei 98,43 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 43 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) valstybės naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.