- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-17
- Bylos Nr.
- e2S-1446-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Skangera“
- Kategorijos
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Mūsų laikas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Skangera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ dėl daiktų išreikalavimo iš neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Skangera“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) išreikalauti iš atsakovės ieškovei nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius daiktus, išvardytus ieškinyje, grąžinant nurodytą turtą ieškovei ne vėliau kaip per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 2) atsakovei neįvykdžius teismo įpareigojimo per 5 dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, skirti atsakovei baudą po 100 Eur už kiekvieną uždelstą dieną bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimų įvykdymui užtikrinti ieškovė teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės nurodytus kilnojamuosius daiktus, priklausančius ieškovei, tačiau esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, bei uždrausti atsakovei jais disponuoti, juos naudoti iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkintas, ieškovės UAB „Skangera“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovei priklausančius, bet pas atsakovę UAB „Mūsų laikas“ ar trečiuosius asmenis esančius kilnojamuosius daiktus.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė siekia apsaugoti ginčo daiktus nuo jų sugadinimo, perleidimo kitiems asmenis, vertės sumažinimo ar sunaikinimo. Byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų arba apskritai taptų nebeįmanomas, nes netaikius kilnojamųjų daiktų arešto ir atsakovei netaikius jokių apribojimų jais disponuoti, nebebus galimas turto perėmimas, taip pat galbūt turtas bus perleistas tretiesiems asmenims už nepagrįstai mažą kainą. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės ieškinio nagrinėjimas praras prasmę, nes turtas galbūt bus parduotas, sugadintas ar kitaip sužalotas, sunaikintas, jo vertė dėl nuolatinio atsakovės naudojimo gali būti žymiai sumažinta ir status quo (dabar esanti) situacijos atkūrimas taptų nebeįmanomas.
5. Teismo vertinimu, draudimu naudoti ginčo kilnojamąjį turtą yra siekiama išvengti areštuoto turto būklės pablogėjimo, sugadinimo ar sunaikinimo, nes akivaizdu, jog naudojant kilnojamuosius daiktus (tokius kaip indai, staliukai, kėdės ir t. t.) didėja jų nusidėvėjimas, dėl to mažėja daiktų vertė. Netaikius minėtų draudimų ir atsakovei visą bylos nagrinėjimo laikotarpį naudojant ieškovei priklausantį baro inventorių, o teismui priėmus galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, ginčo turto vertė būtų žymiai sumažėjusi.
6. Teismas, tenkindamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – kilnojamojo turto areštas ir draudimas naudoti ginčo turtą – susijusios su byloje pareikštu reikalavimu ir užtikrina galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus, padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo suinteresuotų asmenų teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia tokiais motyvais:
7.1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei UAB „Tamelita“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų bei atsakovės priešieškinį dėl vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Minėtoje civilinėje byloje Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės 5 080,67 Eur nuostolių ir 12 902,04 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 982,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017 m. balandžio 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 679,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei, iškeldino atsakovę su visais jai priklausančiais daiktais iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kitą ieškinio dalį atmetė, atsakovės priešieškinį atmetė.
7.2. Atsakovės nuomone, ieškinys yra nepagrįstas, jo patenkinimo atveju sprendimas būtų neįvykdomas, kadangi nėra teisminio nagrinėjimo dalyko – pagal minėtą teismo 2018 m. balandžio 20 d. sprendimą UAB „Tamelita“ buvo iškeldinta iš minėtų patalpų su visais jai priklausančiais daiktais. Dėl akivaizdaus ieškovės reikalavimo nepagrįstumo nėra jokio pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
7.3. Ieškovė ieškinio reikalavimą grindžia tik 2018 m. sausio 8 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties su UAB „Tamelita“ pagrindu, tačiau nepateikė sąskaitos faktūros, taip pat nepateikė apmokėjimo už sutartyje nurodytus daiktus patvirtinančių dokumentų.
Atsiliepimas
8. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą ir prašė skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, iš atsakovės UAB „Mūsų laikas“ ieškovei UAB „Skangera“ priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
8.1. Atsakovės atskirajame skunde pateikti argumentai ir motyvai yra iš esmės teisiškai nereikšmingi, kadangi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliko tinkamą prima facie ieškinio bei prie jo pridėtų įrodymų vertinimą, konstatuodamas, jog yra labai tikėtina, kad ieškovės pareikštas ieškinys atsakovei, vadovaujantis ieškinyje nurodytais motyvais bei prie ieškinio pridėtais įrodymais, ateityje gali būti patenkintas.
8.2. Nors atsakovė savo atskirajame skunde ir teigia, kad Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu nusprendė iškeldinti UAB „Tamelita“ su visais daiktais iš jos užimamų patalpų, esančių Turgaus g. 16, Klaipėdoje, tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie tai, jog šis teismo sprendimas yra įvykdytas, t. y. jog UAB „Tamelita“ kartu su patalpose buvusiais daiktais, iš jų ir ieškovės daiktais, iš nurodytų patalpų išsikėlė ar buvo priverstinai iškeldinta.
Šalies argumentai
8.3. Priešingai negu savo atskirajame skunde nurodo atsakovė, ieškovės iš UAB „Tamelita“ įsigyti daiktai iki šiol yra patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose šiuo metu veikia naktinis klubas (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas
kostatuoja :
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas tenkintinas
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
11. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas ieškovės UAB „Skangera“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
12. Pagal bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Taigi nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės UAB „Skangera“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus naujus rašytinius įrodymus – fotonuotraukas, mano, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl atsakovės atskirojo skundo ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 2 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl nauji įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
14. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašymą grindžia didele ieškinio suma ir galimu atsakovų nesąžiningumu.
15. Įstatymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas ir, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė.
16. Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, netaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize. Teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
17. Kita vertus, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti vien tikėtino ieškinio pagrįstumo nepakanka, nes laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovės) turtą, kai esama duomenų apie galbūt nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovės nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.).
18. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovės teiginiai, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės ieškinio nagrinėjimas praras prasmę, nes turtas galbūt bus parduotas, sugadintas ar kitaip sužalotas, sunaikintas, jo vertė dėl nuolatinio atsakovės naudojimo gali būti žymiai sumažinta ir status quo (dabar esanti) situacijos atkūrimas taptų nebeįmanomas, yra nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų apie atsakovės siekį paslėpti turtą, jį sugadinti, sąmoningai sumažinti galimybes turtą perduoti ieškovei ar kitokį nesąžiningą elgesį. Be to, pažymėtina tai, kad net ir tuo atveju, jei priėmus ieškovei palankų sprendimą, nebebus galimas turto perėmimas, ieškovė gali pasirinkti savo pažeistos gynybos būdą – reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad ieškovės nurodyti daiktai yra atsakovės nuosavybės teise valdomose patalpose, nesuponuoja atsakovės nesąžiningumo. Ieškovės nurodytos aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, tačiau ne su atsakovės konkrečiais veiksmais, iš kurių būtų galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovė ketina apsunkinti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo vykdymą. Asmens nesąžiningumo, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisės aktai nepreziumuoja (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-204-196/2018 ir kt.), o ieškovė jokių argumentų ar įrodymų, leidžiančių daryti bent tikėtiną išvadą apie atsakovės siekį išvengti ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymo, nepateikė, nors būtent ieškovei, kaip prašančiai taikyti šį išimtinį ir itin kitų ginčo šalių interesus varžantį procesinį institutą, tenka pareiga pateikti konkrečius duomenis apie atsakovės nesąžiningą elgesį – atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti konkrečius veiksmus, kuriais būtų išvengiamas ar apsunkinamas ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma).
20. Kaip jau minėta anksčiau, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, tačiau prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir nepagrįstas įrodymais, leidžiančiais daryti išvadą, kad teismo sprendimo įvykdymas, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ieškovės nurodytus kilnojamuosius daiktus, priklausančius ieškovei, nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių nuosavybės teisę į šiuos daiktus, todėl nėra aišku, kam šioje situacijoje priklauso daiktinės teisės į ieškovės prašomus areštuoti daiktus. Taip pat teismui nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kad šiuo metu daiktai yra atsakovei priklausančiose patalpose.
21. Pažymėtina, kad ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą pateikė teismui fotonuotraukas, nurodydama, kad iš teikiamų nuotraukų yra matoma, jog patalpose, esančiose Turgaus g. 16, Klaipėdoje, yra visa ieškovei priklausanti bei ieškiniu reikalaujama baro įranga bei kiti daiktai. Apeliacinės instancijos teismas pateiktas nuotraukas vertina kritiškai, kadangi nėra aišku, nei kada, nei kur šios nuotraukos yra užfiksuotos, taip pat nėra aišku, kokius konkrečius daiktus šiomis nuotraukomis buvo norima užfiksuoti.
22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į atsakovės atskirajame skunde nurodytą aplinkybę, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei UAB „Tamelita“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų bei atsakovės priešieškinį dėl vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.
23. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. balandžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-566-639/2018 pagal ieškovės UAB „Mūsų laikas“ ieškinį atsakovei UAB „Tamelita“ dėl skolos priteisimo ir iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų bei atsakovės priešieškinį dėl vienašališko nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu nuspręsta ieškinį tenkinti iš dalies; priteisti iš atsakovės UAB „Tamelita“ 5 080,67 Eur nuostolių ir 12 902,04 Eur delspinigių bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 17 982,71 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2017 m. balandžio 21 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 679,60 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Mūsų laikas“; iškeldinti UAB „Tamelita“ su visais jai priklausančiais daiktais iš patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitą ieškinio dalį atmesti; UAB „Tamelita“ priešieškinį atmesti.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtu teismo sprendimu teismas nusprendė iš patalpų, esančių adresu Turgaus g. 16 Klaipėdoje, iškeldinti UAB „Tamelita“ su visais jai priklausančiais daiktais, todėl nesutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškinys yra nepagrįstas, jo patenkinimo atveju sprendimas būtų nevykdomas, kadangi nėra teisminio nagrinėjimo dalyko. 2018 m. balandžio 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-566-639/2018 nėra susijęs su ieškovės reikalavimu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi ieškovė prašo areštuoti ieškovės nurodytus kilnojamuosius daiktus, ieškovės teigimu, priklausančius būtent atsakovei.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje daroma išvada, kad, nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės – kilnojamojo turto areštas ir draudimas naudoti ginčo turtą – susijusios su byloje pareikštu reikalavimu ir užtikrina galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymą, atitinka ekonomiškumo ir teisingumo principus, padeda išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržo suinteresuotų asmenų teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Ši teismo išvada nepagrįsta jokiomis konkrečiomis teismo nustatytomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nenustatęs antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė) ir taip nukrypęs nuo aktualios Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, nepagrįstai tenkino ieškovės prašymą.
26. Nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovei UAB „Mūsų laikas“, naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovės UAB ,,Skangera“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą, be kita ko, prašo priteisti ieškovei iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
29. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.
30. Nagrinėjamose byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. liepos 2 d. nutartį, kuria ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skangera“ reikalavimams užtikrinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mūsų laikas“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Skangera“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.