Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-29239-214/2017 pagal ieškovo A. L. ieškinį atsakovei L. S. ir D. S. dėl tėvystės nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį dėl tėvystės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl tėvystės nustatymo, motyvuodamas tuo, kad ieškovas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės D. S. (vaiko) gimimo įraše nurodyta tėvo tėvystė yra nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Ieškovas, nesutikdamas su tokiu pirmosios instancijos teismo priimtu procesiniu sprendimu, atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai suvaržė jo teisę kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo bei tokiu būdu pažeidė dispozityvumo principą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio (lot. pagal pareigas), t. y. teismas turi patikrinti ne tik tai, ar ieškinys atitinka procesiniams dokumentams keliamus formos ir turinio reikalavimus, nustatytus CPK 111 ir 135 straipsniuose, bet ir nustatyti, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Nepaisant to, teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Ji negali būti suprantama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Teisės doktrinoje pažymima, kad ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kitų teisės šakų normomis, su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295, 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškiniu prašė pripažinti, kad jis yra vaiko D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, taip pat prašė paskirti DNR ekspertizę, siekiant įrodyti, kad ieškovas yra vaiko D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovas ieškinį grindė tuo, kad jis turėjo lytinių santykių su atsakove L. S. – atsakovės D. S. mama.

Tėvystės nustatymo sąlygas ir tvarką nustato CK 3.146 – 3.148 straipsniai. CK 3.146 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės nustatymo sąlygas, 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Raseinių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 16 d. įsiteisėjusiu sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-62-674/2013 konstatuota, jog iš D. K. (šiuo metu S.) gimimo liudijimo matyti, kad D. K. tėvai yra D. K. ir L. S.. CK 3.149 straipsnio, reglamentuojančio tėvystės (motinystės) nuginčijimą, 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo liudijime apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.147 straipsnio, reglamentuojančio asmens, turinčio teisę kreiptis dėl tėvystės nustatymo, 1 dalyje nustatyta, kad, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ar nuginčyti vaiko gimimo įraše duomenys apie tėvą, ieškinį dėl tėvystės nustatymo gali pareikšti vyras, laikantis save vaiko tėvu. Atsakovai pagal tokį ieškinį yra vaikas ir jo motina. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, kreipęsis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nustatymo nepateikė įrodymų, pagrindžiančiu, jog atsakovės D. S. (K.) tėvo D. K. tėvystė būtų nuginčyta įstatymo nustatyta tvarka. Todėl ieškovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių, jog vaiko gimimo liudijime įrašyti duomenys apie vaiko tėvą yra neteisingi, jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, nustatyti vaiko kilmės iš tėvo remiantis ieškiniu dėl tėvystės nustatymo, negalima. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog ieškovo ieškinys dėl tėvystės nustatymo negali būti nagrinėjamas teisme iki kol nebus nuginčyta atsakovės D. S. gimimo liudijime įrašyta jos tėvo D. K. tėvystė, todėl pagrįstai atsisakė jį priimti.

Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, jog tėvystę (motinystę) galima nuginčyti CK 3.149 - 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka, jeigu vaiko kilmės nustatymas vaiko gimimo liudijime neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo. CK 3.151 straipsnio 1 dalis numato, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip vaiko motina ar tėvas, asmuo, vaiko gimimo įraše neįrašytas kaip motina ar tėvas, bet laikantis save vaiko motina ar tėvu, nepilnamečio vyro, vaiko gimimo įraše įrašyto kaip tėvas, tėvai ar globėjai (rūpintojai), vaikas, sulaukęs pilnametystės, ar nepilnametis, įgijęs visišką veiksnumą. Nagrinėjamu atveju, ginčyti vaiko – atsakovės D. S., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvystę, ieškovas turi teisę.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, padarė teisingas išvadas, dėl to priėmė visapusiškai teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra įstatyme numatytų pagrindų (CPK 329, 330, 338 straipsniai). Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.