Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2017-06-21 Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį 20 MGL dydžio – 753,20 Eur – bauda, 2017-09-11 bauda sumokėta;

2) 2019-05-29 Šiaulių apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuteistąjį viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir automobilio konfiskavimą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Taip pat kaltinamasis V. K. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent: Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2019 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-809-446/2019 V. K. uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones trejus metus, tačiau jis 2019 m. lapkričio 10 d. apie 1 val. 20 min (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. kaltė įrodyta.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Iš aptartų įrodymų visumos darytina išvada, kad kaltinamasis V. K. 2019 m. lapkričio 10 d. apie 1 val. 20 min (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl jo veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

2019 m. gegužės 29 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu (b. l. 87-90) V. K. pripažinus kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. birželio 19 d., jis perduotas vykdymui (b. l. 43). Iš individualaus probuojamojo priežiūros plano (b. l. 44-54) matyti, kad nuteistasis V. K. supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis, baudžiamojo poveikio priemonių nevykdymo pasekmėmis.

Kaltinamasis V. K. po 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžio įsiteisėjimo vairuodamas automobilį vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą vairuoti kelių transporto priemones, todėl ši jo veika sudaro baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 243 straipsnyje, sudėtį.

Kaltinamojo V. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalsto turėdamas neišnykusius teistumus už analogiškus nusikaltimus, kas sudaro nusikaltimų recidyvą ir yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Apsvaigimas nuo alkoholio yra veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kvalifikuojantis požymis, todėl nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe padarant šį nusikaltimą (BK 60 straipsnio 2 dalis), tačiau – tai atsakomybę sunkinanti aplinkybė padarant BK 243 straipsnyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).

Kaltinamasis V. K. nusikalto ir teisiamas trečią kartą, turi du neišnykusius teistumus už analogiškas veikas – transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, nusikalto antrą kartą vienerių metų laikotarpyje. 2019 m. gegužės 29 d. teismo nuosprendžiu, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, jam buvo paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tačiau vairavimas apsvaigus nuo alkoholio patvirtina, kad jis šio įpareigojimo nevykdė. Nors nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra pavojingas visuomenei, keliantis didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams, pėstiesiems. Kaltinamojo V. K. padaryto nusikaltimo pavojingumą didina tai, kad jis transporto priemonę vairavo būdamas sunkiame girtumo laipsnyje, daug viršijančiame ribą, nuo kurios numatyta baudžiamoji atsakomybė. Visuma šių aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, įpareigojimų ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimas nuo naujos nusikalstamos veikos kaltinamojo nesulaikė, jis pozityvių išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė ir keistis neketina, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinis poelgis, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o švelniomis bausmėmis, kurios buvo skiriamos už ankstesnius analogiškus nusikaltimus, bausmių tikslai nepasiekiami, nes jis vis iš naujo nusikalsta, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas kaltinamojo asmenybei, jo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Įvertinus visumą aplinkybių V. K. skirtina griežčiausia bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje, – laisvės atėmimas. Kaltinamajam, kuris analogišką veiką padarė trečią kartą, turėdamas neišnykusius teistumus už ankstesnius nusikaltimus, nusikalto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, nesilaikė nustatytų draudimų, nėra pagrindo dar kartą atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kaltinamasis V. K. visas savo nusikalstamas veikas padarė būdamas santuokoje, turėdamas vaikų (b. l. 101-103), būdamas ūkininku (b. l. 105), todėl akivaizdu, kad šeima, vaikai, ūkio reikalai jo nesulaikė nuo nusikaltimų darymo – alkoholio vartojimo, vairavimo apsvaigus. Šeimyninė padėtis, ūkio reikalai nėra išskirtinės aplinkybės, švelninančios nusikaltusio asmens padėtį, suteikiančiomis privilegijų lyginant su nusikaltusiais asmenimis, neturinčiais ūkio ar šeimos.

Bausmės paskirtis ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atidėjus bausmės vykdymą kaltinamajam V. K., kuris už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio praeityje buvo baustas administracine nuobauda, du kartus teistas už analogiškas veikas, automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio sunkiame girtumo laipsnyje, nevykdo teismo paskirtų įpareigojimų ir draudimų, nebūtų įgyvendintas teisingumo principas.

Atsižvelgiant į tai, kad reali laisvės atėmimo bausmė kaltinamajam V. K. skiriama pirmą kartą, kaltu jis prisipažįsta, todėl jam skirtina vidutinės trukmės laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje. Atsakomybę dėl BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo sunkina girtumas, todėl už baudžiamąjį nusižengimą skirtina griežčiausia bausmė, numatyta šio straipsnio sankcijoje, - nedidelės trukmės areštas (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi V. K. prisipažįsta esąs kaltas, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, todėl jam paskirtoji bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Esant idealiai nusikaltimo (BK 281¹ straipsnio 1 dalis) ir baudžiamojo nusižengimo (BK 243 straipsnis) sutapčiai, bausmės bendrinamos apėmimo būdu. Kadangi V. K. nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu, šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė bendrinama su ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi (BK 64 straipsnio 1 dalis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis).

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui, skiriant bausmę, visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones - taikymo klausimą. Kaltinamasis V. K. automobilį vairavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai ši teisė jam atimta už analogišką nusikaltimą – vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, nusikalto trečią kartą, todėl jam skirtinas maksimalios trukmės draudimas vairuoti kelių transporto priemones, numatytas BK 68 straipsnio 2 dalyje, šį terminą skaičiuojant po laisvės atėmimo bausmės atlikimo (BK 68 straipsnio 4 dalis).

Vadovaujantis BK 72 straipsniu konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 4 dalyje yra nurodytos išimtys, kada galima konfiskuoti ir kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantį turtą. Viena iš išimčių, numatytų 72 straipsnio 4 dalyje, - turtas konfiskuojamas, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, asmuo žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Transporto priemonės – automobilio „Mercedes-Benz GL320“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas V. K. padarė nusikalstamą veiką, - savininkas yra V. K.. Aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, kad V. K. žinojo, jog V. K. naudodamasis jo automobiliu padarys nusikalstamą veiką, nenustatyta, kaltinamojo nurodyta versija, kad skolindamasis automobilį, nurodęs, kad vairuos jo draugas, nepaneigta, todėl automobilio konfiskavimas netaikytinas. Iš kaltinamojo išieškojus konfiskuotinos nusikalstamos veikos padarymo priemonės - automobilio „Mercedes-Benz GL320“ - vertę atitinkančią pinigų sumą, baudžiamojo poveikio priemonė būtų pritaikyta ir nebūtų neproporcingai pažeisti kitų asmenų interesai.

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos dėl vidutinės transporto priemonės kainos (b. l. 36) matyti, kad automobilio „Mercedes-Benz GL320“, pagaminto 2006 - 2010 m., vidutinė kaina be PVM Lietuvoje kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 10 306 Eur, todėl ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 103 straipsnio 5 ir 6 punktus proceso išlaidas sudaro daiktų laikymo ar persiuntimo išlaidos, o taip pat ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. Teismas, vadovaudamasis BPK 105 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo organizavimo skyrius pateikė prašymą dėl išlaidų, susidariusių dėl automobilio pervežimo ir saugojimo, pripažinimo proceso išlaidomis (b. l. 19), tačiau įrodymų (sąskaitų, mokestinių pavedimų ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti, kad policijos komisariatas patyrė išlaidų, susijusių su automobilio transportavimu ir saugojimu, nepateikta, todėl proceso išlaidų, susijusių su transporto priemonės nuvežimu ir saugojimu, priteisti iš kaltinamojo šiuo metu nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams,

padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti 20 (dvidešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti, subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2019 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo momento nuosprendžiui įsiteisėjus.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkeriems) metams, šį terminą skaičiuojant po laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš V. K. nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio „Mercedes-Benz GL320“) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 306 Eur (dešimt tūkstančių tris šimtus šešis eurus).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.