- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-06
- Bylos Nr.
- TS-67-1057/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-75-1-00300-2014-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina Petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-142, kuriuo atsisakyta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2014-12-18 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d, 302 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p., 63 str. 1 , 4 d. ir skirta bausmė - 4 metai laisvės atėmimo. Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2014-06-12 Klaipėdos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė bausmė - 5 metai laisvės atėmimo. Bausmės vykdymo pradžia: 2014-05-26. Bausmės vykdymo pabaiga: 2019-05-26; 1/2 bausmės faktiškai atliko: 2016-11-26.
Neatliktos bausmės dalis 2017-08-02 - 1 metai 9 mėnesiai 24 dienos. Remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2017 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus pataisos namuose, 2017-08-02 protokolu Nr. 58-27 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstąigos taikymo tikslingumo, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nustatė, kad R. K. pristatomas pakartotinai 2 kartą; Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstytas 2017-03-09. Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į pakankamai aukštą vidutinę nusikalstamo elgesio riziką- 98 balus, vidutinę smurto riziką, didelį teistumų skaičių, 2 kartus pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, įvykdytus nusikaltimus bendrininkų grupėje, emocinės gerovės problemas, į mąstymą ir elgesį, dalinį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, vengimą dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos trūkumą, priešišką požiūrį į darbinę veiklą, - pataisos namuose nedirbo, nesimokė, darbinės patirties neturėjimą laisvėje, motyvacijos keistis stoką, todėl Lygtinio paleidimo komisija pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose, konsultuotis su įstaigos psichologu, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nustatyta pakartotinio svarstymo data- 2017 m. rugpjūčio mėnesį.
Nuteistasis R. K. dalinai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas: geranoriškai atliko gerbūvio darbus- tvarkė virtuvėlę, konsultavosi su įstaigos psichologu, tačiau nedalyvavo socialinės reabilitacijos programose, nes nuteistojo žodžiais: “čia niekas nevyksta“. Papildomai padarė režimo reikalavimų pažeidimą- 2017-07-20 15 parų KTP. Asmuo anksčiau teistas 11 kartų. 2013-07-30 ir 2013-08-01 Didžiosios Britanijos teismų nuosprendžiais skirtos piniginės sankcijos už transporto priemonės vairavimą neturint civilinės atsakomybės draudimo, vairavimą esant neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių medžiagų, valstybės pareigūno įžeidimą ar pasipriešinimą jam ir vagystę.
Nuteistojo amžius pirmojo teistumo metu - 20 metų. Laisvės atėmimo bausmę Lietuvos įkalinimo įstaigose atliko 8 kartus. Ankstesnių teistumų metu įstatymas dėl amnestijos netaikytas, 1 kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas 1 metams (sąlygų nepažeidė, kadangi po vieno mėnesio ir trijų dienų buvo skirtas suėmimas dėl anksčiau įvykdytos nusikalstamos veikos ir nuosprendžiai buvo subendrinti), lygtinis paleidimas taikytas 3 kartus, 2 kartus sąlygas pažeidė. Daliai nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę (plėšimas, sukčiavimas), yra būdingas modelis. Vieną kartą buvo skelbta asmens paieška.
Nusikaltimai, už kuriuos nuteistasis atlieka bausmę, įvykdyti veikiant bendrininkų grupėje, bendrininkaujant su tuometine nuteistojo sugyventine bei drauge. Pataisos įstaigos administracijos duomenimis, 2015 m. sausio ir gegužės mėnesiais nuteistasis laiškais bendravo su viena iš bendrininkių, tačiau šiuo metu nuteistasis teigia su kriminalinėmis kompanionėmis ryšių nebepalaikantis.
Nuteistojo asmens byloje rasti duomenys apie jo teistumą už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (Pakruojo rajono apylinkės teismo 2007-09-19 nutartis), tačiau pats nuteistasis neigia bet kokį narkotinių medžiagų vartojimą ar dėl jo kylančias problemas. Paaiškina, kad jo mašinoje buvo rasta legaliai įsigytų bei jo paties dėl turimų emocinių sunkumų vartojamų raminamųjų medikamentų. Vilniaus pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nėra fiksuota nuteistojo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų.
R. K. asmens byloje yra duomenų apie jo teistumą už vairavimą apsvaigus nu alkoholio (Didžiosios Britanijos Warwickshire magistrates court 2013-07-30 nuosprendis). Pats nuteistasis sako, kad kartais saikingai pavartoja šeimos rate svaiginančių gėrimų, išgėręs alkoholio nebūna agresyvus, neigia žalingo ar priklausomo alkoholio vartojimo problemas, savo nusikalstamą veiklą nesieja su apsvaigimu nuo alkoholio. Šios bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų, nėra nustatyta, kad paskutinį smurtinį nusikaltimą, už kurį dabar atlieka laisvės atėmimo bausmę, įvykdė apsvaigęs nuo alkoholio.
Nuteistojo socialiniai tarpasmeniniai įgūdžiai patenkinami, bendraudamas išlaiko taktą ir savikontrolę, tačiau individualiame kontakte ribotas, ambivalentiškai pateikiantis informaciją, nuolat bandantis išsisukti, stokojantis introspekcijos (savistabos ir savianalizės) gebėjimų. Nėra fiksuotų ar stebėtų laisvės atėmimo laikotarpiu nuteistojo savitvardos praradimų pykčio ar kitokio emocinio susijaudinimo metu.
Asmens mąstymas stokoja lankstumo, jis sunkiai keičia savo požiūrį, asmeninį patyrimą, taikant jį prie visuomenės normų ir vertybių. Turi sunkumų identifikuoti kylančias problemas - nevertina savo neteisėto elgesio kaip nusikalstamo, linkęs sumenkinti jo problematiką, pateisinti jį, atsakomybę perkelti kitiems, susiklosčiusioms aplinkybėms. Problemų sprendimas dažniausiai pagrįstas rigidiška taktika - savo egocentriškų poreikių tenkinimu, negebėjimu suprasti ir priimti kitų žmonių požiūrių. Nenumato savo elgesio pasekmių, neįvertina kitų dėl jo neteisėtų veiksmų patiriamos žalos, nesimoko iš savo patirties, klaidų.
Nuteistojo nusikalstamai veiklai būdingi agresyviai kitus kontroliuojančio, smurtinio elgesio požymiai. Nuteistojo išsakomi ateities tikslai (turėti savo verslą, susijusį su maistu) stokoja konkretumo, supratimo kaip palaipsniui siekti jų efektyvaus įgyvendinimo.
Mąstymo, požiūrio ir elgesio lankstumo stoka, sunkumai atpažinti, pripažinti kylančias problemas, rigidiški jų problemų sprendimo būdai, neigiamų pasekmių nenumatymas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką.
R. K. nepalaiko ir nesivadovauja kriminalinės subkultūros nuostatomis, tačiau išreiškia savo nusikalstamą elgesį palaikantį požiūrį - minimizuoja jį, suvokia, kaip neteisingai įvertintą, pateisina jį, lygindamas su subjektyviai suvokiamais daug didesniais teisinių institucijų vykdomais nusikaltimais. Diskriminacinių nuostatų nereiškia. Nuteistasis deklaratyviai sutinka su priežiūros sąlygomis, elgesio taisyklių reikalavimais, tačiau faktiškai juos ignoruoja, sugautas prasižengęs nebendradarbiauja su pareigūnais, yra pažeidęs lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas. Įstatymų laikymosi svarbą supranta kaip kontrolės priemonę žmonėms, todėl nelinkęs vadovautis visuotinai priimtinomis vertybėmis ir normomis.
Nusikalstamą elgesį palaikančios ir pateisinančios nuostatos daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, sukelia galimos rimtos žalos riziką.
Asmuo neprisiima atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus, jo išsakomam poreikiui daugiau nebenusikalsti įtaką daro jam reikšmingas jo suėmimo faktas bei noras nebūti įkalinimo įstaigoje.
Nuteistasis į Vilniaus pataisos namus atvyko 2015-02-20 iš Lukiškių TI-K, 2015-02-24 buvo paskirtas į paprastąją grupę.
Svarstymo komisijoje metu, išaiškėjo, jog nuteistasis režimo reikalavimus pažeidė du kartus, du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis: 2015-05-21 už draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus (mobilaus ryšio telefonas) skirta nuobauda - 15 parų baudos izoliatoriaus ir 2017-07-20 už draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus (mobilaus ryšio telefonas) skirta nuobauda - 15 parų baudos izoliatoriaus. Skatintas vieną kartą: 2014-10-10 už aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose ir nepriekaištingą elgesį paskatintas pailginant pasimatymo laiką iki 1 val. 30 min. (Šiaulių TI). Šiuo metu turi galiojančią nuobaudą.
Dalyvavo naujai atvykusių asmenų adaptacijos bei pataisos programose. Vieną kartą, 2015-04-30, atliko būrio gerbūvio darbus. Kitose pataisos įstaigoje rengiamose socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo. Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas pataisos priemones vykdo dalinai.
R. K. išsilavinimas – vidurinis. Specialybės ar profesinės kvalifikacijos nuteistasis neturi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje nesimokė ir dėl profesinių mokymų nesikreipė. Darbinė patirtis, atsižvelgiant į nuteistojo amžių, dėl teistumų gausos minimali. Pokalbio metu nuteistasis teigia, kad anksčiau kelis metus yra dirbęs Klaipėdos (duomenys neskelbtini) kurjeriu, vėliau išvykęs gyventi į Didžiąją Britaniją ir teigia ten dirbęs apie tris metus laiko gėlių fasavimo srityje. Taip pat nuteistasis teigia anksčiau dirbęs kitose ES šalyse įvairius darbus. Lygtinio paleidimo atveju nuteistasis teigia planuojantis įkurti įmonę besiverčiančia maisto produktų prekyba. Darbinę patirtį patvirtinančių duomenų nėra. ..
Apskritai, nuteistojo požiūris į darbinę veiklą priešiškas. Nuteistasis nesuvokia darbinės veiklos kaip normalios ir visuotinai priimtinos. Pokalbio metu nuteistasis nėra linkęs atvirauti, nesileidžia į gilesnes diskusijas, nuteistojo žodžiais - „dėl to, kad nebūtų prirašyta to ko nereikia“. Anksčiau, sudarant individualų nuteistojo socialinės reabilitacijos planą, pokalbio su nuteistuoju metu nuteistasis išreiškė priešišką požiūrį į darbinę veiklą, nuteistojo žodžiais - „niekada nedirbo ir nedirbs“, tačiau paskutiniu metu nuteistasis geranoriškai ir neatlygintinai yra atlikęs gerbūvio darbus - tvarkė virtuvėlę.
Vykdomųjų dokumentų Vilniaus pataisos namuose nėra gauta. Nuosprendžiais priteisti civiliniai ieškiniai pagal kuriuos nuteistasis skolingas 829,12 Eur ir 3664,14 Eur solidariai, išieškota 247,16 Eur, skolos likutis - 3476,97 Eur. Vilniaus pataisos namuose nedirba. 2016-07-29 nuteistasis kreipėsi su prašymu dėl teisės dirbti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo, tačiau Drausmės komisijos sprendimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, ši teisė suteikta nebuvo. Iki bausmės atlikimo nuteistasis teigia dirbęs užsienyje, bei, kaip teigia, nuteistasis, nemažą pajamų dalį sudarė pajamos gautos iš lažybų ir lošimo kazino. Teigia turintis santaupų.
R. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose sudarė santuoką. Nuolat bendrauja su žmona, nuolat žmonos lankomas pasimatymų metu, reguliariai siunčia žmonai pinigines perlaidas. Taip pat nuteistojo teigimu, bendrauja su broliu, seserimi, Vokietijoje gyvenančiu sūnumi ir dvejomis žmonos dukromis. Pataisos namuose užfiksuotas faktas apie susitikimą su seserimi trumpalaikio pasimatymo metu, seseriai siųstus laiškus ir 2015 m. birželio mėnesį gautą sūnaus laišką. Informacijos apie bendravimą su kitais paminėtais artimaisiais pataisos namų administracija neturi.
Nuteistasis turi sūnų, gim. (duomenys neskelbtini). Teigia su sūnumi bendraujantis, tačiau pataisos įstaigos administracija neturi duomenų apie bendravimą su sūnumi laiškais ar telefonu.
R. K. lygtinio paleidimo atveju planuoja apsigyventi adresu: (duomenys neskelbtini), pas žmoną. Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato gautas teigiamas atsakymas dėl nuteistojo apgyvendinimo minėtu adresu. Anksčiau gyveno Šiauliuose, kur, nuteistojo teigimu, turi nuosavą butą ir namą (patvirtinančių duomenų nėra), bei Didžiojoje Britanijoje.
Motyvuojamoji dalis
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OAsys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei - 98 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai - 58 balus. Rizika nuo pareito karto nepakito.
Atlikus R. K. smurtinio elgesio rizikos vertinimą, naudojant HCR-20 metodiką, nustatyta vidutinė rizika.
Atsižvelgiant į pažangos nebuvimą, mažinant nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką - 98 balus, vidutinę smurto riziką, teistumų skaičių, 2 kartus pažeistas lygtinio paleidimo sąlygas, nusikaltimams būdingą modelį, gyvenimo stilių laisvėje - nusikaltimų įvykdymą bendrininkų grupėje, emocinės gerovės problemas, mąstymą ir elgesį - lankstumo stoką, negebėjimą identifikuoti kylančių problemų, savo neteisėto elgesio sumenkinimą, atsakomybės perkėlimą kitiems, nesimokymą iš savo paties klaidų, empatijos ir savivokos stoką, negebėjimą prisiimti atsakomybę už savo nusikalstamas veikas, dalinį individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, vengimą dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, išsilavinimo ar profesinės kvalifikacijos trūkumą, priešišką požiūrį į darbinę veiklą, - pataisos namuose nedirba, nesimoko, darbinės patirties neturėjimą laisvėje, motyvacijos keistis stoką bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis R. K. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija nutarė: 1) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal LR Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą; 2) teikti šias rekomendacijas pataisos įstaigai ir nuteistajam dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: atlikti gerbūvio darbus pataisos namuose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; konsultuotis su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nustatė akartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą – 2018 m. sausio mėnesį.
Nuteistasis R. K. skundu prašo panaikinti minėtą Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Mano, jog skundžiamas nutarimas naikintinas, nes yra nepakankamai motyvuotas. Nutarimas grindžiamas tuo, jog dėl eilės aplinkybių vis dar egzistuoja tikimybė, kad R. K. nesilaikys įstatymų bei vėl nusikals. Nors nutarime pakankamai išsamiai išanalizuotos bei aptartos lygtinio paleidimo klausimu jam palankios aplinkybės, tačiau į jas visiškai neatsižvelgta. Yra įsitikinęs, jog šių aplinkybių visuma savo reikšmingumu persveria minėtos komisijos išvados argumentus. Didžiojoje Britanijoje, priešingai nei teigiama skundžiamame sprendime, 2013-07-30 ir 2013-08-01 du kartus teismo buvo nubaustas ne už nusikaltimų, o administracinių teisės pažeidimų padarymą. Šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę pagal du nuosprendžius, kiti teistumai jau yra išnykę. Nutarime nepagrįstai nurodyta, jog iš R. K. išieškota 247,16 Eur, nes per pastaruosius penkis mėnesius į paminėto antstolio sąskaitą priteistų civilinių ieškinių dengimui už R. K. buvo papildomai pervesta dar virš 500 Eur.
Lygtinio paleidimo komisijos sekretorei R. K. pateikta pažyma patvirtina, jog būdamas laisvėje jis būtų įdarbintas vadybininku. Dėl jam nežinomų priežasčių apie šią reikšmingą aplinkybę skundžiamame nutarime apskritai neužsiminta, visiškai nepagrįstai konstatuojant, jog R. K. požiūris į darbinę veiklą priešiškas. Tai leidžia daryti prielaidą, jog įdarbinimo faktą patvirtinantis dokumentas galimai buvo prarastas, todėl lygtinio paleidimo komisijos posėdyje nesvarstytas. Be to, net pačiame nutarime nurodyta, jog 2016-07-28 R. K. kreipėsi į administraciją dėl teisės dirbti už pataisos įstaigos ribų, tačiau dėl objektyvių priežasčių prašymas nebuvo patenkintas. Visa tai liudija, kad R. K. yra susiformavęs tvirtą nuostatą dėl įsidarbinimo tuo atveju, jeigu būtų lygtinai paleistas. Dirbdamas gautų pajamas, reikalingas jo bei šeimos pragyvenimui. Neabejoja, jog tokia situacija ekonominiu požiūriu būtų žymiai naudingesnė valstybei, kurios lėšomis dabar dalinai yra išlaikomas pataisos namuose.
Ankstesniu Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017-03-15 nutarimu paskirtus du įpareigojimus įvykdė. Vėl geranoriškai bei neatlygintinai atliko gerbūvio darbus pataisos namuose (tvarkė virtuvėlę) bei ne kartą konsultavosi su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo. Dėl objektyvių priežasčių negalėjo įvykdyti vienintelio įpareigojimo, susijusio su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose. Per pastaruosius penkis mėnesius pataisos namuose buvo sudaryta galimybė dalyvauti tik vienintelėje tokio pobūdžio programoje. Tačiau negalėjo pretenduoti joje dalyvauti, nes aptariama programa buvo skirta asmenims iki 25 metų amžiaus, o R. K. šiuo metu jau 42 metai. Didesne apimtimi esant įvykdytiems nustatytiems įpareigojimam, R. K. pakartotinio nusikalstamumo rizika nutarime nepagrįstai įvertinta kaip nepakitusi. Čia taip pat klaidingai konstatuota, jog anksčiau du kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, nes 1995 m. ir 2010 m. lygtinai paleistas iš pataisos namų tokių pažeidimų nėra padaręs. Kitais atvejais lygtinis paleidimas R. K. nebuvo taikytas.
Taigi skundžiamame nutarime nesivadovauta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu. 2017 metų rugsėjo 26 d. bus atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, todėl laikytina, kad tai yra didesnė bausmės dalis.
Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Nuteistojo R. K. skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš esmės vertinamos visos nuteistojo asmenybę ir jo elgesį apibūdinančios aplinkybės, taigi tiek jam palankios, tiek nepalankios. BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta nuostata, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.
Vertinant galimybę paleisti nuteistąjį lygtinai svarbus yra materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalies kriterijaus nustatymas – ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be kita ko, teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla, nustatyta, kad jis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijoje jau buvo svarstytas 2017-03-09 ir Komisija nutarė nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo. Po pirmojo svarstymo, nuteistasis dalinai įvykdė Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas. Pats nuteistasis skunde paaiškina, kad negalėjo įvykdyti vienintelio įpareigojimo, susijusio su dalyvavimu socialinės reabilitacijos programose dėl objektyvių priežasčių, nes per pastaruosius penkis mėnesius pataisos namuose buvo sudaryta galimybė dalyvauti tik vienintelėje tokio pobūdžio programoje, kurioje jis negalėjo dalyvauti dėl amžiaus. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį, kad ne tik dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose sąlygoja lygtinio paleidimo instituto taikymą.
Aplinkybės, kad R. K. ne kartą buvo nubaustas laisvės atėmimo bausme rodo, kad jis gerai suvokia savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą. Teismas taip pat akcentuoja, kad R. K. jau buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Nepaisydamas to, jis pakartotinai darė nusikalstamas veikas, taigi švelnus baudžiamumas nuteistojo prevenciškai neveikė ir neskatino rinktis teisėtą gyvenimo būdą. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai – kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.
Taip pat pažymėtina, jog nuteistajam R. K. lygtinis paleidimas buvo taikytas 3 kartus, 2 kartus sąlygas pažeidė. Daliai nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę (plėšimas, sukčiavimas), yra būdingas modelis. Vieną kartą buvo skelbta asmens paieška. Nuteistasis R. K. skunde nurodo, jog nutarime klaidingai konstatuota, jog anksčiau jis du kartus pažeidė lygtinio paleidimo sąlygas, nes 1995 m. ir 2010 m. lygtinai paleistas iš pataisos namų tokių pažeidimų nėra padaręs; kitais atvejais lygtinis paleidimas R. K. nebuvo taikytas. Tačiau jokių šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų nuteistasis teismui nepateikė. Netikėti nuteistojo asmens byloje esančiais duomenimis, pagrindžiančiais skundžiamame nutarime nurodytus faktus, teismas neturi pagrindo.
Aplinkybes, kad R. K. geranoriškai bei neatlygintinai atliko gerbūvio darbus pataisos namuose (tvarkė virtuvėlę) bei ne kartą konsultavosi su įstaigos psichologu iki pakartotinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo, teismas vertina teigiamai, tačiau kartu pažymi, jog R. K. elgiasi taip, kaip ir privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Išvardintos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo motyvaciją keistis, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad R. K. ne tik yra pažeidęs lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, tačiau ir du kartus atliekant pastarąją bausmę baustas drausminėmis nuobaudomis: 2015-05-21 už draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus (mobilaus ryšio telefonas) skirta nuobauda - 15 parų baudos izoliatoriaus ir 2017-07-20 už draudžiamus nuteistiesiems turėti daiktus (mobilaus ryšio telefonas) skirta nuobauda - 15 parų baudos izoliatoriaus. Skatintas vieną kartą. Šiuo metu turi galiojančią nuobaudą. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, sudaro pagrindą teismui daryti išvadą, jog asmuo nepakeitė savo elgesio, požiūrio į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, nesistengia taisyklių laikytis, taigi asmeniui paskirtos bausmės tikslai išties nėra pasiekti.
Nuteistasis teigia, jog jo Lygtinio paleidimo komisijos sekretorei pateikta pažyma patvirtina, jog būdamas laisvėje jis būtų įdarbintas vadybininku; be to, net pačiame nutarime nurodyta, jog 2016-07-28 jis kreipėsi į administraciją dėl teisės dirbti už pataisos įstaigos ribų, tačiau dėl objektyvių priežasčių prašymas nebuvo patenkintas, o visa tai liudija, kad R. K. yra susiformavęs tvirtą nuostatą dėl įsidarbinimo tuo atveju, jeigu būtų lygtinai paleistas. Tačiau, pažymėtina, jog nuteistojo darbinė patirtis, atsižvelgiant į nuteistojo amžių, dėl teistumų gausos yra minimali, specialybės ar profesinės kvalifikacijos nuteistasis neturi. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje nesimokė ir dėl profesinių mokymų nesikreipė, Vilniaus pataisos namuose nedirba, nors priteistos skolos likutis - 3476,97 Eur. Aptartų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog R. K. įvardintas siekis dirbti yra deklaratyvaus pobūdžio ir neatspindi tikrųjų nuteistojo ketinimų. Sutiktina, kad 2016-07-29 nuteistasis kreipėsi su prašymu dėl teisės dirbti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo, tačiau Drausmės komisijos sprendimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, ši teisė suteikta nebuvo. Taigi, teismo vertinimu, pats nuteistasis atsakingas dėl priežasčių, sąlygojusių nesuteikti jam teisės dirbti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų.
Nagrinėjamo klausimo išsprendimui svarbi ir ta aplinkybė, kad pakartotinio nusikalstamumo rizika nėra žema, ji išlieka vidutinė – 98 balai pagal OAsys metodiką, iš jų statiniai veiksniai sudaro 40 balų, dinaminiai – 58 balus, rizika nekinta. Pagal smurto rizikos HCR-20 metodiką - pakartotinio smurtinio nusikaltimo rizika yra vidutinė. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje situacijoje R. K. turi galimybę sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką (sumažinant 58 dinaminius balus), tačiau pastangų nededa. Teismo vertinimu, jei nuteistasis ilgą laiką nedaro jokios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje, jis keis savo elgesį, laikysis įstatymų ir nenusikals.
Apylinkės teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad Komisija, priimdama sprendimą netaikyti R. K. lygtinio paleidimo, sprendimą priėmė vienbalsiai. Teismų praktikoje Komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o Komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis Nr. 1S-859-1020/2016). Šiuo atveju, vertindami duomenis, aktualius sprendimo dėl R. K. lygtinio paleidimo priėmimui, Komisijos nariai pasiekė bendrą sutarimą. Komisijos nariai nebuvo įtikinti, kad šioje stadijoje jau yra galimybė taikyti R. K. lygtinį paleidimą, tuo pat metu nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą. Komisijos nutarime išdėstytos rekomendacijos, kuriomis vadovaudamasis R. K. turi ir toliau mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, teismo vertinimu, yra efektyvios ir jų sąžiningai laikydamasis nuteistasis gali, kiek įmanoma visapusiškiau eliminuoti nusikalstamo elgesio riziką.
Lygtinis nuteistojo paleidimas yra bendrosios taisyklės išimtis, kuriai pateisinti turi būti nustatomos, išties išimtinės (kita vertus – realistiškos, o ne neįgyvendinamos) aplinkybės, kurios leistų sprendimą priimančioms institucijoms nedvejojant neabejoti dėl nuteistojo teisinės padėties pokyčio.
Todėl teismas sutinka su Komisijos išvada, kad R. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo išgyvendinimo, dėl to nuteistojo R. K. skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) skundo dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo Nr. 59-142 netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.