- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-21
- Bylos Nr.
- 1S-859-1020/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Ernestas Rimšelis, Jurgita Mačionytė
- Nuteistasis
- M. K.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Reginos Pocienės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo M. K. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti nuteistojo M. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 18 d. nutarimo Nr. 59-243 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
M. K. 2013 m. balandžio 11 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė subendrinta su 2011 m. lapkričio 13 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir paskirta galutinė – 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. 2014 m. spalio 27 d. Tauragės rajono apylinkės teismo nutartimi, subendrintos bausmės, M. K. paskirtos pagal Tauragės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 10 d. nuosprendį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį ir Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nuosprendį ir paskirta galutinė 9 (devynerių) metų ir 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės vykdymo pradžia 2011 m. gruodžio 22 d., bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. rugsėjo 26 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės faktiškai atliko 2016 m. kovo 27 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m. rugsėjo 12 d. – 3 metai 9 mėnesiai 14 dienų.
2016 m. spalio 18 d. nutarimu Nr. 59-243 Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) nutarė netaikyti nuteistajam M. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Neigiamas Komisijos sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika dar pakankamai aukšta vidutinėje skalėje. Komisija atsižvelgė į kriminalinę nuteistojo praeitį, nusikaltimams būdingą modelį, aplinkybę, kad 2 kartus nesilaikyta lygtinio paleidimo sąlygų, elgesį bausmės atlikimo metu, nuobaudas ir jų pobūdį, iš dalies pripažįstamą kaltę dėl padaryto nusikaltimo, nedidelę atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį. Šių aplinkybių kontekste Komisija nusprendė, kad M. K. gali nesilaikyti įstatymų ir nusikalsti.
Šalies argumentai
Nuteistasis pateikė skundą dėl Komisijos nutarimo. 2016 m. lapkričio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nuteistojo M. K. skundą atmetė. Nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad M. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas yra palankesnis nei anksčiau, rizika sumažinta 15 balų, tačiau pakartotinio nusikalstamumo rizika išlieka vidutinė, taigi nėra formalaus pagrindo (vienos iš būtinųjų Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygų) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą. Rizikos vertinimas yra artimesnis ribai tarp aukštos ir vidutinės, o iš 87 net 27 balai yra susiję su dinaminiais veiksniais, laikytina, kad nuteistasis turi pakankamas galimybes sumažinti kintamus veiksnius, o tai ateityje būtų pagrindas išvadai, kad nuteistasis išties deda maksimalias pastangas tam, kad įrodytų, jog ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Teismas nustatė, kad nuteistasis visiškai vykdo Komisijos rekomendacijas, duotas netenkinus ankstesnio prašymo taikyti lygtinį paleidimą – lanko psichologines konsultacijas, dalyvauja įvairiose resocializacinėse programose, tęsia mokslus. Asmuo turi teigiamą charakteristiką, atliko gerbūvio darbus, motyvuotas nevartoti alkoholio, bendrauja su tėvais, sugyventine ir sūnumi, yra lankomas pasimatymuose, paleidimo atveju turėtų nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą. Nurodytas aplinkybes teismas įvertino teigiamai, tačiau nustatė, kad taip turi elgtis kiekvienas nuteistas asmuo. Jos nėra lemiančios lygtinio paleidimo taikymo galimybę. Teismas įvertino M. K. teistumus, ankstesnius taikytus lygtinius paleidimus, bausmės vykdymo atidėjimą, amnestiją, režimo įkalinimo įstaigoje pažeidimus. Teismas atsižvelgė į visuomenės interesą, poreikį įgyvendinti bausmės paskirtį ir nustatė, kad šiuo metu dar nėra galimybės taisyti M. K. neizoliuotą nuo visuomenės, jo pažanga, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, gali būti dar labiau sumažinta, taigi šiuo metu M. K. paleidimas iš įkalinimo įstaigos neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Neatliktos bausmės dalis yra pakankamai didelė, taigi Komisijos nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistojo skundas atmestinas.
Nuteistasis M. K. pateikė skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties. Skundu nuteistasis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį, užtikrinti teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo bei humanizmo principų įgyvendinimą, atsižvelgti į probacijos sistemos koncepciją, vadovautis Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacija Rec(2003)22 ir taikyti M. K. lygtinį paleidimą pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Skunde nurodoma, kad nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis remdamasis teismas priėmė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Teismo nutartis surašyta abstrakčiais teiginiais, o ne objektyviais duomenimis. Nuteistajam iš Komisijos nutarimo ir teismo nutarties neaišku, kokius būtent neigiamus bruožus ar savybes jis turi pakeisti, kokį kriterijų turi pasiekti/atitikti savo veikimu/neveikimu. Nuteistasis nurodo, kad atsižvelgiant į BVK 9 straipsnyje įtvirtintą teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principą, jo vykdymą turi užtikrinti pataisos įstaiga, jo vykdymas bus įmanomas tik tuo atveju, jeigu laisvės atėmimo bausmė nustatyta tvarka bus švelninama. BVK 7 straipsnyje įtvirtintas humanizmo principas vykdant bausmes pasireiškia ne tik tam tikrais elgesio su nuteistaisiais draudimais, bet ir reikalauja nuteistųjų pataisos procese taikyti pozityvias bei teisėtas poveikio priemones, taip pat tokius institutus kaip amnestija, malonė, lygtinis paleidimas. Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 21 d. nutarime Nr. 220 išdėstyta probacijos sistemos Lietuvoje koncepcija, kurioje viena iš baudžiamosios atsakomybės realizavimo formų, laisvės atėmimo bausmės alternatyva nurodytas lygtinis paleidimas, kuris turi būti vykdomas taikant nuteistojo priežiūrą ir teikiant jam socialinę paramą. Akcentuojamos 2003 m. Europos Tarybos Ministrų rekomendacijos, kuriose nurodoma, jog lygtinis paleidimas yra viena efektyviausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinis paleidimas turi būti naudojamas taip, jog būtų pritaikomas prie individualių aplinkybių ir atitiktų teisingumo ir sąžiningumo principus, pageidautina, kiek įmanoma labiau trumpinti laisvės atėmimo bausmes. Taikant M. K. lygtinį paleidimą, bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – paleidus nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialinė aplinka, socialinis ryšys stiprėja, stiprėja motyvacija būti laisvėje, gerėja ekonominiai reiškiniai. Lygtinai paleidus asmenį, jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą, kuris yra visiškas antipodas praeities gyvenimo, taip sumažinama recidyvizmo rizika. Vienas pagrindinių Lietuvos baudžiamosios justicijos trūkumų – dažnas ir ilgalaikis laisvės atėmimo bausmės taikymas. Ilgalaikis įkalinimas kelia įvairią žalą (šeimų iširimas, savarankiškumo praradimas, socialinių ryšių ir darbo įgūdžių praradimas) ir nepadeda siekti bausmės tikslų. Skunde taip pat nesutinkama su teismo nutarties teiginiu, jog lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrina bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo. Bendrosios prevencijos tikslas pasiekiamas jau priimant apkaltinamąjį nuosprendį, specialiosios prevencijos tikslas taip pat pasiektas, M. K. atliko didelę bausmės dalį, yra nubaustas, iš jo atimta galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, jis paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų, o paskyręs teisingą bausmę, teismas įgyvendino bausmės teisingumo principą ir bausmės vykdymo metu priimti sprendimai negali paneigti teismo sprendimu realizuoto bausmės tikslo. Nuteistojo vertinimu, teismas nutartyje išdėstė argumentus, pagrindžiančius sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau visiškai nemotyvuotai priėmė kardinaliai priešingą sprendimą ir taip pažeidė įstatymus. Tai gali būti vertinama kaip spausdinimo klaida arba kaip tyčinis įstatymų pažeidimas. Nuteistasis įsipareigoja vykdyti visus įstatymo nustatytus įsipareigojimus, doru darbu ir elgesiu įrodyti, kad lygtinio paleidimo metu nepažeis teisės ir žmogiškosios moralės normų, įsipareigoja vykdyti Probacijos įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas.
Atsiliepimų byloje negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. K. skundas atmetamas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, svarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, vertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika ir kitos aplinkybės (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
Pirma, nuteistajam paskirta 9 metų ir 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė, taigi, pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo turi būti atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. M. K. pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2016 m. kovo 27 d., taigi nuo šios dienos nuteistasis įgijo teisę teikti prašymą dėl lygtinio paleidimo.
Antra, 2016 m. spalio 12 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-209 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. K. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Taigi konstatuotina, kad M. K. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas.
Trečia, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir vertinant nuteistojo pažangą, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje konstatuota, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – skalėje nuo 41 iki 99 balų, įvertinta 87 balų. Didžiąją dalį (60 balų) sudaro statiniai veiksniai, t. y. tie, kurių nėra galimybės sumažinti: ankstesni nusikaltimai, amžius pirmojo teistumo metu – 19 m. Dinaminiai veiksniai (kurių sumažinimo galimybė šiuo atveju yra – alkoholio vartojimas bei emocijų valdymas, susiformavę smurtinio elgesio modeliai asmeniniame patyrime) sudaro 27 balus. Teismas pastebi, kad M. K. nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas kito, visgi išvadoje nustatyta nuteistojo smurtinio elgesio rizikos vertinimas yra tarp mažos ir vidutinės, o siekiant šią riziką valdyti svarbūs alkoholio vartojimo bei emocijų valdymo veiksniai, taip pat – galimai susiformavę smurtinio elgesio modeliai asmeniniame patyrime. Kriminogeniniais veiksniais įvardinti ir finansiniai sunkumai, įsitraukimas į netinkamą kompaniją, netinkamas elgesio modelių pasirinkimas, alkoholio vartojimas, negatyvių emocijų valdymo problemos. Išvadoje taip pat nurodoma, kad įsidarbinimas, mokymasis bei turima profesija mažintų veiksnius, susijusius su finansinėmis problemomis, blaivus gyvenimo būdas, socialiniai ryšiai didintų asmens siekius vengti pavojingų bei mažiau rizikingų situacijų, negatyvios aplinkos įtakos. Šios priemonės mažintų įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, suteiktų galimybę formuotis prosocialioms vertybėms.
Nuteistojo M. K. elgesys bausmės atlikimo metu nepasižymi nei kaip išskirtinai teigiamas, nei kaip išskirtinai neigiamas. Per visą bausmės atlikimo laiką asmuo režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus, baustas 3 kartus, nuobaudos negalioja. Du iš pažeidimų susiję su dienotvarkės ir tvarkos nesilaikymu, taigi negali būti vertinami kaip itin reikšmingi sprendžiant apie asmens elgesio dėsningumus, polinkius. Kiti du pažeidimai susiję su narkotinių medžiagų vartojimu. Atsižvelgiant į tai, kad asmuo suvokė, jog pakartotinai daro pažeidimą, nors po pirmojo narkotikų pavartojimo ir dalyvavo ikireabilitacinėje motyvuojančioje programoje, šios rūšies nusižengimas laikytinas neigiamu veiksniu, rodančiu, kad asmuo turi sunkumų, formuodamasis teigiamus įgūdžius bei darydamas išvadas dėl netinkamo elgesio, taip pat indikuojantis polinkį pasiduoti impulsams bei galimai išorės įtakai. Asmuo nė karto nėra skatintas, bausmę atlieka paprastos grupės sąlygomis.
Be to, apygardos teismas pabrėžia, kad vertinant ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals, yra lygiai taip pat svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, likusios neatliktos bausmės dalį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad nors ir stebimas nuteistojo elgesio pokytis į teigiamą pusę, jis negali paneigti M. K. nuosprendžiu paskirtos bausmės esmės ir įgyti prioritetą prieš bausmės tikslų įgyvendinimą. Turi būti vadovaujamasi prezumpcija, jog, skirdamas bausmę teismas išsamiai ir visapusiškai atsižvelgia į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, įvertina padarytą nusikalstamą veiką bei ją padariusiojo asmenybę ir paskiria tokią bausmę, kurios visiškas atlikimas užtikrintų bausmės tikslų įgyvendinimą. Tai reiškia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas yra bendrosios taisyklės išimtis, kuriai pateisinti turi būti nustatomos, išties išimtinės (kita vertus – realistiškos, o ne neįgyvendinamos) aplinkybės, kurios leistų sprendimą priimančioms institucijoms nedvejojant neabejoti dėl nuteistojo teisinės padėties pokyčio.
M. K. yra teistas net 14 kartų, didžioji dalis nusikalstamų veikų (vagystės) atitinka susiformavusį nusikalstamo elgesio modelį, asmuo yra padaręs ir sunkių smurtinių nusikaltimų iš savanaudiškų paskatų (plėšimai). Ypač atsižvelgtina į tai, kad nuteistajam du kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, amnestija, 3 kartus taikytas lygtinis paleidimas ir asmuo du kartus neišlaikė lygtinio paleidimo sąlygų. M. K. net 6 kartus nubaustas laisvės atėmimo bausme, dėl dalies nusikalstamų veikų neprisipažino, vengdamas vienos iš bausmių buvo išvykęs į užsienį, slapstėsi. Šios aplinkybės rodo, kad M. K. gerai suvokia savo elgesio pavojingumą ir baudžiamumą. Asmeniui jau ne vieną kartą buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos reintegruotis į visuomenę ir gyventi laikantis įstatymų reikalavimų. Nepaisydamas to M. K. pakartotinai darė nusikalstamas veikas. Šių aplinkybių kontekste nuteistajam turi būti keliami išties aukšti reikalavimai, kad jis savo elgesiu, konkrečiais veiksmais neginčijamai įrodytų, jog šį kartą paleistas iš įkalinimo įstaigos sugebės ir bus motyvuotas gyventi nepažeisdamas visuomenėje pripažįstamų taisyklių.
Aukštesnysis teismas taip pat pastebi, kad Komisija, priimdama sprendimą netaikyti M. K. lygtinio paleidimo, sprendimą priėmė vienbalsiai. Pastebėtina, kad teismų praktikoje Komisijos narių balsų pasiskirstymas yra vertinamas, o Komisijos narių vieningumas siūlant ar atsisakant taikyti lygtinį paleidimą paprastai nekelia abejonių (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 1S-1779-312/2015, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis Nr. 1S-190-1020/2016). Šiuo atveju, vertindami duomenis, aktualius sprendimo dėl M. K. lygtinio paleidimo priėmimui, Komisijos nariai pasiekė bendrą sutarimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant konsensusui tarp Komisijos narių, apylinkės teismui visiškai pagrįstai laikėsi pozicijos netaikyti lygtinio paleidimo M. K.. Komisijos nariai nebuvo įtikinti, kad šioje stadijoje jau yra galimybė taikyti M. K. lygtinį paleidimą, tuo pat metu nepažeidžiant esminių baudžiamosios teisės principų, įgyvendinant bausmės paskirtį ir apsaugant viešąjį interesą. Komisijos nutarime išdėstytos rekomendacijos, kuriomis vadovaudamasis M. K. turi ir toliau mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, teismo vertinimu, yra efektyvios ir jų sąžiningai laikydamasis nuteistasis gali, kiek įmanoma visapusiškiau eliminuoti nusikalstamo elgesio riziką.
Apygardos teismas neginčija nuteistojo skunde nurodytų BVK principų svarbos, veiksmingos probacijos sistemos tikslo bei Europos Tarybos Ministrų rekomendacijų pagrįstumo. Tačiau lygiai taip pat akcentuotina, kad kiekviena situacija, kurioje sprendžiama dėl lygtinio paleidimo, turi būti vertinama individualiai, įsigilinant į konkrečios situacijos faktus ir būtent šiuos faktus vertinant per nurodytų (bei visų kitų susijusių) teisės normų bei principų prizmę. Lygiai taip pat turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistojo bei jo šeimos, tačiau ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, šiuo metu negali būti daroma išvada, kad M. K. yra padaręs pakankamą pažangą ir lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jam paskirtos bausmės tikslai bus įgyvendinti. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o tenkinti nuteistojo skundo nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
Įvertinusi nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasi BPK 360 straipsnio 7 dalies ir BPK 364 straipsnio 8 dalies 1 punkto nuostatomis, teisėjų kolegija,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo M. K. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.