- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 2-2194-188/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01828-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Ieškovas
- J. U.
- Atsakovas
- D. U.
- Išvadą teikia
- Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Alisa Kostiuk
Įžanginė dalis
institucijos, teikiančios išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Aistei Lekečinskienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo J. U. ieškinį atsakovei D. U. (institucija, teikianti išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl tėvystės nuginčijimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti, kad jis, J. U., nėra P. U. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o P. U. ir D. U. nėra jo biologiniai sūnūs, pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), padaryto (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), padaryto (duomenys neskelbtini), dalis, kuriose vaikų P. U. ir D. U. tėvu įrašytas jis, J. U., nes vaikai gimė jam būnant įkalinimo įstaigoje ir jis neturėjo artimų santykių su vaikų motina – atsakove D. U., nuo 1995 metų, kai buvo nutraukta jų santuoka. Nurodė, kad jis įrašytas vaikų P. U. ir D. U. tėvu dėl atsakovės neteisėtai atliktų veiksmų, jis niekada nesikreipė į civilinės metrikacijos įstaigas dėl tėvystės pripažinimo. Atsakovė atliko tėvystės pripažinimo procedūras, pasinaudojus jo buvimu laisvės atėmimo įstaigoje. Pravieniškių 2-ujų pataisos namų direktoriaus patvirtintas prašymas Nr. 19/07-65, kuriuo jis pripažino tėvystę, galimai buvo jo pasirašytas nesuvokiant nei pasirašomo dokumento turinio, nei pasekmių dėl neraštingumo ir jam padaryto psichologinio spaudimo iš įkalinimo įstaigos administracijos. Su vaikais niekada nebendravo, apie tai, kad įrašytas jų tėvu sužinojo tik 2016 m. balandžio 14 d., gavus iš Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos raštą apie išmokų mokėjimą. Mano, kad nuo to laiko turi būti skaičiuojamas vienerių metų ieškinio senaties terminas.
Teismo posėdžio metu ieškovas J. U. ir jo atstovė advokatė A. K. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais, prašė jį tenkinti. Advokatė Alisa Kostiuk nurodė, kad ieškinys paduotas nepraleidus senaties termino, visos bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškinio reikalavimas pagrįstas. 2014 metais ieškovas atlikinėjo bausmę. Nors 2014 m. rugsėjo 30 d. teismo posėdyje ieškovas dalyvavo, tačiau jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuvokė atliekamų procesinių veiksmų teisinės reikšmės, nesuvokė apie kokius alimentus yra kalbama, todėl būtų sąžininga ir protinga vienerių metų ieškinio senaties termino skaičiavimo pradžia laikyti 2016 m. balandžio 14 d.
Atsakovė D. U. su ieškiniu sutinka, paaiškino, kad ieškovas žinojo, jog vaikai P. ir D. yra ne jo. Jis pats norėjo pripažinti tėvystę, kad būtų sumažintas bausmės atlikimo laikas. Ieškovo prašymu ji nunešė pareiškimą dėl tėvystės pripažinimo pas notarą patvirtinti. Pripažino, kad ieškovas nėra vaikų biologinis tėvas, todėl DNR ekspertizės biologinei tėvystei nustatyti neprašo.
Institucija, teikianti išvadą byloje - Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, jog pokalbio su D. U. metu ji paaiškino, kad ieškovas nėra jos vaikų P. ir D. biologinis tėvas. Atsakovės teigimu, vaikai žino ir nelaiko J. U. savo tėvu, nors važiuodavo jo lankyti į įkalinimo įstaigą. J. U. norėjo, kad būtų sumažintas bausmės atlikimo laikas, todėl pripažino vaikų tėvystę. Atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, sąrašą. Nurodė jog galutinę išvadą pateiks teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo (b. l. 18).
Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą, atstovė Aistė Lekečinskienė nurodė, kad sutinka su ieškiniu, nes bylos faktinės aplinkybės duoda pagrindą pripažinti, jog ieškovas nėra vaikų biologinis tėvas, tai pripažino ir atsakovė. Atsakovės šeima jų institucijai yra gerai žinoma. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas bendrautų, rūpintųsi ar padėtų išlaikyti nepilnamečius P. ir D.. Vaikų gimimo įrašuose tėvu nurodytas asmuo, kuris nėra jų biologiniu tėvu. Dėl netinkamai įformintų vaikų dokumentų nukenčia vaikai. D. U. bus įpareigota kreiptis dėl tėvystės nustatymo vaikams. Pažymėjo, kad vaikas turi teisę žinoti savo kilmę, todėl, atsižvelgus išskirtinai į vaikų interesus, siūlo ieškinį tenkinti.
Ieškinys tenkintinas.
Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi ir tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai).
Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas. Teismų praktikoje nesudaroma galimybės nuginčyti tėvystę asmeniui, nesančiam biologiniu vaiko tėvu, bet pripažinusiam tėvystę pareiškimu, jei vaiko biologinio tėvo nustatymas byloje neaiškus ir, nuginčijus tėvystę, vaikui kiltų grėsmė likti be tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-706/2016 ). CK 3.149 str. 1 d. nustato, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.151 str. 1 d. nurodyta, kad pareikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo gali asmuo, vaiko gimimo akto įraše įrašytas kaip motina ar tėvas. Kreipimuisi į teismą dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (CK 3.152 str. 1 d.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 str. 2 d, 3.6 str. 2 d.). CK 3.150 str. 2 d. numato, kad nuginčyti motinystę ar tėvystę, pripažintą pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, galima tik įrodžius, kad vaiko motina ar tėvas nėra biologiniai tėvai. Tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą.
Nagrinėjamu atveju ieškovui nuo pat pradžios buvo žinoma, jog jis nėra P. ir D. biologinis tėvas. 2014-09-30 Kėdainių rajono apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1068-836/2014, kurioje buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl D. U. nepilnamečiams vaikams P. U. ir D. U. išlaikymo priteisimo. Susipažinus su šioje byloje esančiu teismo posėdžio protokolu, nustatyta, kad ieškovas, duodamas paaiškinimus teismui, nurodė, jog su ieškiniu dėl išlaikymo vaikams priteisimo nesutinka, kadangi P. U. ir D. U. yra ne jo vaikai. Pripažino, kad parašai ant pareiškimų tėvystei pripažinti yra jo. Abu vaikai gimė šalims gyvenant atskirai, kai jis atlikinėjo bausmę Pravieniškių 2-uose pataisos namuose, į pasimatymus D. U. nevažiavo. Su vaikais jis nebendrauja, išlaikymo jiems neteikia. Taigi ieškovas faktą apie tai, jog nėra biologinis P. U. ir D. U. tėvas, žinojo daugelį metų, nesiėmė jokių veiksmų tėvystei nuginčyti, todėl yra praleidęs vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą. Ieškovo ir jo atstovės teigimu, ieškovas į teismą dėl tėvystės nuginčijimo anksčiau nesikreipė dėl žinių stokos, neišprusimo, dėl to, kad būdamas įkalinimo įstaigoje, neturėjo galimybės tinkamai parengti dokumentus teismui.
Atsakovė taikyti ieškinio senatį nereikalauja. Teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, socialinio ryšio nebuvimą tarp vaikų ir tėvu įrašyto J. U., vaikų teisę pažinti ir turėti tikrąjį tėvą, sprendžia, kad tėvystės nuginčijimas atitinka vaikų interesus.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. U. nėra P. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), biologiniu tėvu, o P. U. ir D. U. nėra jo biologiniai sūnūs. Kadangi ginčo byloje dėl tėvystės nuginčijimo nėra, šalys neabejoja, kad ieškovas nėra vaikų biologinis tėvas, todėl skirti DNR ekspertizę netikslinga. Pagal CPK 389 str. pagrindas tėvystei nuginčyti yra eksperto išvada. Tačiau teismas, vertindamas surinktus įrodymus, atsižvelgia į tai, kad įstatymai nenumato, jog pagrindu tėvystei nuginčyti galimi tik moksliniai įrodymai – ekspertizės išvados, pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad ieškovo ir atsakovės paaiškinimai yra pakankami bei tinkami įrodymai teismo išvadoms pagrįsti ir mano, kad byloje nebūtina gauti DNR ekspertizės išvados apie tai, kad ieškovas nėra nepilnamečių vaikų P. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovės D. U. ir atsakovo J. U. santuoka buvo nutraukta 1995-05-25 (b. l. 7). Atsakovės D. U. nepilnamečių vaikų P. U., gimusio (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įrašuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas ieškovas J. U. (b. l. 5, 6). 2004-05-19 pareiškimu tėvystei pripažinti ieškovas J. U. pripažino P. U. tėvystę (b. l. 9). 2004-05-19 pareiškimu tėvystei pripažinti atsakovas J. U. pripažino D. U. tėvystę (b. l. 8). Minėtų pareiškimų pagrindu buvo papildyti P. U. ir D. U. gimimo įrašai nurodant, kad jų tėvas yra J. U. (b. l. 5, 6). 2004-05-19 pareiškimuose dėl tėvystės pripažinimo nurodyta, kad J. U. prašo pripažinti jį P. U., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. U., gim. (duomenys neskelbtini), tėvu, o D. U. sutinka, kad J. U. būtų pripažintas jos vaikų tėvu (b. l. 6). Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodoma, kad D. U. teigimu, jos vaikai žino, kad J. U. nėra jų tėvas bei jo nelaiko savo tėvu. 2014 metais J. U. dalyvavo Kėdainių rajono apylinkės teisme vykusioje byloje dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir jau tuomet žinojo, jog yra įrašytas vaikų tėvu (b. l. 18).
Ieškovas teigė, o atsakovė patvirtino, kad jie artimų santykių neturėjo nuo 1995 metų, kai buvo nutraukta jų santuoka, vaikai gimė ieškovui būnant įkalinimo įstaigoje. Į bylą pateikta Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informacija apie laikotarpius, kuomet ieškovas atlikinėjo bausmę (b.l. 10) bei kiti nagrinėjamoje byloje pateiktieji įrodymai pripažintini tiesioginiais įrodymais, pagrindžiančiais ieškovo teiginius dėl tėvystės nuginčijimo. Byloje nėra prieštaravimų dėl to, kad vaikai nelaiko J. U. savo tėvu, kad ieškovas nepalaiko jokių ryšių su vaikais, o vaikai nenori su juo bendrauti nei telefonu, nei kitais būdais. Tai rodo, kad vaikai iš esmės nepripažįsta ieškovo savo tėvu socialine prasme, tarp ieškovo ir vaikų niekada nebuvo užsimezgę emociniai tėvo ir sūnų tarpusavio ryšiai. J. U. niekada nevykdė tėvo valdžios P. ir D. atžvilgiu, išlaikymo jiems neteikė.
Atsižvelgtina ir į Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovės nuomonę. Atstovė bylos nagrinėjimo teisme metu, išklausiusi atsakovės poziciją, nurodė, kad ieškovo tėvystė gali būti nuginčyta. Atsakovė Institucijos atstovams yra nurodžiusi asmenį, kuris yra P. ir D. biologiniu tėvu, todėl ji bus įpareigota kreiptis dėl tėvystės nustatymo vaikams.
Įvertinus bylos aplinkybių visumą, nepilnamečių P. U. ir D. U. interesus, Institucijos, teikiančios išvadą, poziciją, atsižvelgiant į teisingumo, sąžiningumo principus, darytina išvada, kad ieškovo tėvystės nuginčijimas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų. Nepilnamečiai vaikai niekada faktiškai nepripažino ieškovo tėvu, su juo nebendravo. Nuginčijus tėvystę, išlieka galimybė nustatyti biologinio P. U. ir D. U. tėvo tėvystę bei taikyti iš to kylančias teisines pasekmes.
Tėvystės pripažinimo, nustatymo, nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146 – 3.148, 3.150 straipsniai). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Iš byloje surinktų įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir vaikų nėra susiklostęs tėviškas ryšys, be to vaikai ieškovo nelaiko savo tėvu. Visais šioje byloje nustatytais duomenimis įrodyta, kad J. U. nėra nepilnamečių P. U. ir D. U. tėvu, todėl jo tėvystė šių vaikų atžvilgiu nuginčytina (CK 3.149-3.153 str.).
Teismui suteikta teisė nukrypti nuo Civilinio proceso kodekso 96 str. 1-3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir įvertinus priežastis, dėl ko susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 str. 5 d.). Ieškovui suteikta antrinė teisinė pagalba 100 proc. atleidžiant nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų. Antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato darbo užmokestis - 254,76 Eur (b. l. 29, 30). Teismas nenustatė atsakovės kaltės, todėl atsižvelgiant į teisingumo, protingumo principus, taikytina Civilinio proceso kodekso 96 str. 5 d. ir bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovės nepriteistinos (CK 1.5 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 279, 394-399 str., straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškovo J. U. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo tenkinti.
Pripažinti, kad J. U., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra P. U. a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2000 m. lapkričio 15 d., ir D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio 2004 m. gegužės 8 d., biologinis tėvas, o P. U. ir D. U. nėra jo biologiniai sūnūs.
Pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini). gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), padaryto (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), padaryto (duomenys neskelbtini), dalis, kuriose vaikų P. U. a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. U., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas J. U., a. k. (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.