Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-85-648/2014

Teisėjas Valdas Bugelevičius Teisminio proceso Nr. 1-01-3-00100-2012-1

2014 m. vasario 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Sigitos Bieliauskienės ir Jolantos Čepukėnienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo privataus kaltintojo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 2 d., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. P. civilinis ieškinys 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas, o prašymas priteisti iš J. B. 800 Lt advokato išlaidoms apmokėti atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. B. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. už tai, kad ji 2011-06-17 internetinėje svetainėje www.sex.skelbimai.lt patalpino tikrovės neatitinkantį ir R. P. žeminantį skelbimą, kuriame buvo nurodytas privataus kaltintojo mobiliojo ryšio telefono numeris, ūgis ir miestas, o kiti duomenys prasimanyti, t. y. vardas R., amžius 10 metų, dėl ko R. P. dažniausiai nakties metu skambino dėl intymių paslaugų, jis gavo nepadoraus turinio SMS žinučių. Visa tai neigiamai atsiliepė jo sveikatai ir darbingumui. Prasimanyto, tikrovės neatitinkančio, R. P. šmeižiančio skelbimo patalpinimas internetinėje svetainėje www.sex.skelbimai.lt pažemino jį ir kenkia jo reputacijai. Taip pat J. B. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. už tai, kad ji nuo 2011-06-16 mobiliojo ryšio telefonu siuntė R. P. įžeidžiančias ir žeminančias SMS žinutes, t. y. ji 2011-06-16 atsiuntė SMS žinutę „Buk kur nori tave vistiek(keiksmažodis).Vos vaikšto ir schliaetsia triohala tu“, 2011-07-10 - SMS žinutę „As jau justose ryt antra gypsa turėsi.Ir sudaužyta galva.Px man ant tavęs dbr jau rymtai,tegul daro kąnori.Galesi vaz triohatsia!“, 2011-07-19 - SMS žinutes „Tu gyvenamaja vieta suka keisk,tave invalidu padarys.Teisme?nejuokink ubagas tu,visa gyvenimą lochu buvai tokiu ir liksi.“, „Suka Ty ko nekeli ragelio su tavim nori susitikti DV ka slabo? keiksmažodis gausi pasivažinėsi duobe sau kasi.Linksma tau bus.Ko apsimizai“, 2011-07-26 - SMS žinutę „Lochas tu tavo mašinyte sudegins zn kaip triohatsia“, be to, ji 2011 m. birželio ir liepos mėnesiais dar atsiuntė SMS žinutes: „Kiek dar turi laukti ka?oxrenel,keiksmažodis tavo mašinai ryte laužą rasi.Turėkis geda prieš kaimynus.Patinka buti triohala buk,as“ ir „...Gražia laiptine ...bei masyna valysi ilgai.Buk toliau lochu...“ bei „Tavęs laukia galėsi triohatsa kiek nori.Liksi invaydu!nekenčiu tavęs suka ty!valkata.antra karta koja sulaužys zjb bus.Tylėk.“.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodyta, kad išteisintosios veiksmuose yra ir Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo požymių. Ji nuo 2011-06-16 pradėjo R. P. į mobiliojo ryšio telefono aparatą siuntinėti įžeidžiančias, žmogų menkinančias ir niekinančias SMS žinutes, kurių turinyje buvo daug nepadorumo elementų. J. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino siuntusi privataus kaltinimo skunde nurodytas SMS žinutes. Apklausiama įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu, J. B. parodė, kad ji atliko tokius veiksmus sąmoningai. Siųsdama SMS žinutes, J. B. siekė pažeminti privatų kaltintoją. Todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog byloje nėra įrodymų, kad J. B., 2011 m. birželio ir liepos mėnesiais siųsdama privataus kaltinimo skunde nurodytas SMS žinutes, tyčia siekė įžeisti R. P..

Teismo posėdyje privatus kaltintojas ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintoji ir jos gynėjas - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Privataus kaltintojo R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Dėl J. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 154 str. reglamentuoja šmeižimo sudėtį. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas paskleidė apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šmeižimo objektas - žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami, kai paskleidžiama negatyvi, visuomenės akyse asmenį diskredituojanti informacija. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-219/2013). Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija - tai žmogų diskredituojančios, prasimanytos ar klaidingos žinios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-7-545/2005).

Nagrinėjamu atveju byloje esanti internetinės svetainės puslapio kopija ir kiti įrodymai patvirtina, kad J. B. 2011-06-17 internetinėje svetainėje www.sex.skelbimai.lt patalpino skelbimą, kuriame buvo nurodytas mobiliojo ryšio telefono numeris, taip pat nurodytas asmens vardas - R., amžius - 10 metų, ūgis - 190 cm, tikslas - seksas, akys - rudos, plaukai - kaštoniniai, savivaldybė - Vilniaus miesto. J. B. teisiamojo posėdžio metu neneigė patalpinusi minėto pobūdžio skelbimą (b.l. 134).

Vertinant išteisintosios atliktų veiksmų pobūdį Lietuvos Respublikos BK 154 str. prasme, visų pirma pasakytina, kad internetinėje svetainėje www.sex.skelbimai.lt patalpintame skelbime iš tikrųjų nurodytas privačiam kaltintojui R. P. priklausantis mobiliojo ryšio telefono numeris, tačiau kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, vien ši informacija neleidžia identifikuoti konkretaus asmens. Kitos skelbime nurodytos informacijos pagrindu taip pat negalima nustatyti, kad skelbime minimas asmuo yra privatus kaltintojas, tuo labiau, kad jame nurodytas moteriškas vardas. Pagal skelbimą nesant galimybių identifikuoti R. P., vien šio skelbimas peržiūrėjimas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neleidžia pripažinti, kad privatus kaltintojas buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje. R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl internete patalpinto skelbimo buvo skambinama dieną ir naktį su intymiais pasiūlymais. Jis atsiliepdavo, buvo prašoma pakviesti asmenį, nurodytą skelbime. Skambinę asmenys manė, kad privatus kaltintojas atstovaudavo mergaitę (b.l. 135). Tokie R. P. parodymai patvirtina, kad prieš skambindami asmenys turėjo tikslą bendrauti siekiant intymių paslaugų su skelbime nurodytu asmeniu, o ne su pačiu privačiu kaltintoju, ir nežinojo, kad pastarajam priklauso mobiliojo ryšio telefono numeris. Be to, išteisintosios veiksmai, kai nebuvo nurodytas skelbime nei privataus kaltintojo vardas, nei pavardė, leidžia daryti išvadą, kad ji nesiekė, jog tretieji asmenys, kurie skambindavo skelbime nurodytu mobiliojo ryšio telefono numeriu, žinotų privataus kaltintojo tapatybę. Akivaizdu, kad aptarto pobūdžio skambučiai sukėlė R. P. nepatogumų. Kita vertus, nenustačius, kad išteisintosios veiksmai atitinka objektyvųjį nusikalstamos veikos sudėties požymį (veiką), dėl patalpinto skelbimo privačiam kaltintojui atsiradusios pasekmės nėra pakankamos pripažinti, kad buvo padarytas Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. numatytas nusikaltimas. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad J. B. sąmoningai internete patalpino skelbimą, kuris neatitinka tikrovės, tačiau to taip pat nepakanka pripažinti, jog išteisintosios veiksmai kvalifikuotini pagal inkriminuotą baudžiamojo įstatymo straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino J. B. iš pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., todėl naikinti šioje dalyje skundžiamą išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį R. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Vien privataus kaltintojo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad šiuo atveju buvo neteisingai įvertintos byloje nustatytos aplinkybės.

Dėl J. B. išteisinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 155 str. reglamentuoja įžeidimo sudėtį. Šio straipsnio 1 d. įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, o 2 d. - tam, kas neviešai įžeidė žmogų. Pagal teismų praktiką, įžeidimas tai - užgaulūs, nepadorūs atsiliepimai apie kitą asmenį, žeminantys jį jo paties arba kitų akyse, nepaisant to, ar toks žmogaus asmens, jo elgesio įvertinimas atitinka tikrovę ar ne. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti (Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 1A-653-318/2013).

J. B. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. už tai, kad ji nuo 2011-06-16 mobiliojo ryšio telefonu siuntė R. P. įžeidžiančias ir žeminančias SMS žinutes, t. y. ji 2011-06-16 atsiuntė SMS žinutę „Buk kur nori tave vistiek(keiksmažodis).Vos vaikšto ir schliaetsia triohala tu“, 2011-07-10 - SMS žinutę „As jau justose ryt antra gypsa turėsi.Ir sudaužyta galva.Px man ant tavęs dbr jau rymtai,tegul daro kąnori.Galesi vaz triohatsia!“, 2011-07-19 - SMS žinutes „Tu gyvenamaja vieta suka keisk,tave invalidu padarys.Teisme?nejuokink ubagas tu,visa gyvenimą lochu buvai tokiu ir liksi.“, „Suka Ty ko nekeli ragelio su tavim nori susitikti DV ka slabo? keiksmažodis gausi pasivažinėsi duobe sau kasi.Linksma tau bus.Ko apsimizai“, 2011-07-26 - SMS žinutę „Lochas tu tavo mašinyte sudegins zn kaip triohatsia“, be to, ji 2011 m. birželio ir liepos mėnesiais dar atsiuntė SMS žinutes: „Kiek dar turi laukti ka?oxrenel,keiksmažodis tavo mašinai ryte laužą rasi.Turėkis geda prieš kaimynus.Patinka buti triohala buk,as“ ir „...Gražia laiptine ...bei masyna valysi ilgai.Buk toliau lochu...“ bei „Tavęs laukia galėsi triohatsa kiek nori.Liksi invaydu!nekenčiu tavęs suka ty!valkata.antra karta koja sulaužys zjb bus.Tylėk.“.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino J. B. iš pareikšto kaltinimo konstatuodamas, kad išteisintosios veiksmai neatitinka Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje yra naikinamas bei priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 2 p.).

Byloje esančios nuotraukų kopijos patvirtina, kad į R. P. mobiliojo ryšio telefoną buvo atsiųstos minėto turinio SMS žinutės (b.l. 42-51). J. B. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji siuntė SMS žinutes R. P. būdama išprovokuota, kadangi privatus kaltintojas apkaltino ją vagyste (b.l. 134). Analizuojant SMS žinučių turinį, matyti, kad jose vartojami žodžiai „lochas“, „triochala“. Remiantis lietuvių žargono baze, žodžio „lochas“ reikšmės yra kvailys, mulkis, nevisprotis, bukaprotis, netikėlis, nevykėlis, žioplys; žodžio „triochala“ viena iš reikšmių yra bailys, skystablauzdis (žiūrėti internete www.flf.vu.lt/dokumentai/mokslas/lietuviu_zargono_baze.pdf). SMS žinutėse privataus kaltintojo atžvilgiu vartojami žodžiai „invalidas“, „ubagas“, „valkata“ kurie, atsižvelgiant į SMS žinučių turinį, turi neigiamą atspalvį, taip pat užfiksuoti keiksmažodžiai, adresuoti jam. R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. B. siųstos SMS žinutės buvo niekinančios, žeminančios ir įžeidžiančios (b.l. 135). Tokias aplinkybes jis nurodė ir privataus kaltinimo skunde (b.l. 1-2). Taigi, privatus kaltintojas, gavęs minėto turinio SMS žinutes iš J. B., jautėsi įžeistas. Įvertinus pačias J. B. siųstas SMS žinutes ir jose vartojamus atskirus žodžius, jų reikšmes, nėra abejonių, kad SMS žinutės yra užgaulios, žeminančios, neatitinkančios visuomenėje nustatytų normų. Pirmosios instancijos teismas, išteisindamas J. B. iš pareikšto kaltinimo, akcentavo tarp išteisintosios ir privataus kaltintojo susiklosčiusius tarpusavio santykius, dėl ko pastarajam neturėjo būti netikėtas J. B. siųstų SMS žinučių turinys ir galėjo atitikti tuometinį konfliktinį jų bendravimo pobūdį. Byloje nustatyta, kad J. B. ir R. P. santykiai yra konfliktiniai, kita vertus, tai neleido išteisintajai bendrauti su privačiu kaltintoju bet kokiu būdu, nors jie prieš tai ir bendravo pakankamai ilgą laiko tarpą. To nepateisina ir ta aplinkybė, jog R. P. kreipėsi į teisėsaugos institucijas su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą J. B. atžvilgiu dėl galimai pavogtų pinigų iš jo namų. Kiekvienas asmuo, manydamas, kad galimai buvo padaryta nusikalstama veika, turi teisę kreiptis į kompetentingas institucijas siekiant ištirti ir įvertinti visas reikšmingas aplinkybes bei patraukti baudžiamojon atsakomybėn galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Be to, iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-01-09 priėmė apkaltinamąjį nuosprendį J. B. atžvilgiu dėl minėtų jos veiksmų. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad esant konfliktinėms situacijoms, nesutarimų šalys viena kitos elgesį vertina gana subjektyviai ir elgiasi vadovaudamiesi ne racionalia logika, bet ne visada adekvačiomis emocijomis. Pažymėtina, kad J. B. veiksmai - SMS žinučių siuntimas R. P. - nebuvo vienkartinio pobūdžio, jie tęsėsi gana ilgą laiką, t. y. 2011 m. birželio ir liepos mėnesiais. Sistemingas SMS žinučių siuntinėjimas negali būti pripažintas tik kaip išteisintosios emocijų išraiška. Priešingai, toks J. B. elgesys rodo, kad ji kryptingai siekė siuntinėti užgaulaus, žeminančio pobūdžio SMS žinutes. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Įstatymų leidėjas, įtvirtinęs Lietuvos Respublikos BK 155 str. įžeidimo sudėtis, nenustatė būtinų nusikalstamos veikos sudėties subjektyviųjų požymių - motyvo, tikslo. Tai reiškia, kad baudžiamajai atsakomybei atsirasti pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 1 ar 2 d. neturi reikšmės paskatos, dėl kurių kaltininkas savo veiksmais įžeidė žmogų, taip pat rezultatas, kurio buvo siekiama įžeidinėjant žmogų. Minėtos aplinkybės yra svarbios tik parenkant bausmės rūšį ir jos dydį kaltininkui. Todėl skundžiamame nuosprendyje nurodytos aplinkybės, jog J. B. teigimu, ji pyko, kad nukentėjusysis kreipėsi į prokuratūrą dėl vagystės, dėl ko ji buvo pripažinta įtariamąja, jautėsi išprovokuota, norėjo atkeršyti, todėl minėto turinio SMS žinutes siuntė impulsyviai, negalvodama apie galimas pasekmes, nėra reikšmingos vertinant J. B. veiksmų atitikimą Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymiams.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl J. B. siųstų SMS žinučių R. P. kreipėsi su pareiškimu į prokuratūrą praėjus tik dviem mėnesiams po jų gavimo. Baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, per kiek laiko asmuo, manydamas, kad galėjo būti padaryta nusikalstama veika, turi kreiptis į teisėsaugos institucijas. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas terminas nėra pernelyg ilgas ir nekeičia anksčiau padarytų išvadų dėl J. B. siųstų SMS žinučių turinio. Skundžiamame nuosprendyje teigiama, kad bylos duomenimis nebuvo paneigta aplinkybė, jog ir po šių SMS žinučių gavimo R. P. dar bendravo su J. B., kas nėra suprantama, jeigu asmuo jaučiasi įžeistas. Tokiu teiginiu pirmosios instancijos teismas daro prielaidą, nepatvirtintą jokiais duomenimis. Be to, net ir privačiam kaltintojui bendravus tam tikrais klausimais su J. B., nereiškia, kad jis nesijautė įžeistas dėl išteisintosios veiksmų. Privataus kaltinimo bylos inicijavimas, R. P. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, pobūdis ir apeliacinio skundo padavimas prašant J. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. rodo, kad privatus kaltintojas iki šiol jaučiasi įžeistas dėl išteisintosios veiksmų.

Niekuo nepagrįstas skundžiamo nuosprendžio teiginys, kad J. B., siųsdama SMS žinutes R. P., neturėjo tikslo pastarojo įžeisti. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas daro remdamasis iš esmės tik išteisintosios parodymais. SMS žinučių turinys neleidžia abejoti tuo, kad J. B. sąmoningai rašė įžeidžiančio, užgaulaus pobūdžio SMS žinutes R. P. siekdama jį įžeisti. Ji suvokė užgaulų ir žeminantį SMS žinučių turinį privataus kaltintojo atžvilgiu ir norėjo pastarąjį pažeminti.

Įvertinus visas aplinkybes, konstatuotina, kad J. B. nuo 2011-06-16 mobiliojo ryšio telefonu siuntusi R. P. įžeidžiančias ir žeminančias SMS žinutes, t. y. ji 2011-06-16 atsiuntė SMS žinutę „Buk kur nori tave vistiek(keiksmažodis).Vos vaikšto ir schliaetsia triohala tu“, 2011-07-10 - SMS žinutę „As jau justose ryt antra gypsa turėsi.Ir sudaužyta galva.Px man ant tavęs dbr jau rymtai,tegul daro kąnori.Galesi vaz triohatsia!“, 2011-07-19 - SMS žinutes „Tu gyvenamaja vieta suka keisk,tave invalidu padarys.Teisme?nejuokink ubagas tu,visa gyvenimą lochu buvai tokiu ir liksi.“, „Suka Ty ko nekeli ragelio su tavim nori susitikti DV ka slabo? keiksmažodis gausi pasivažinėsi duobe sau kasi.Linksma tau bus.Ko apsimizai“, 2011-07-26 - SMS žinutę „Lochas tu tavo mašinyte sudegins zn kaip triohatsia“, be to, ji 2011 m. birželio ir liepos mėnesiais dar atsiuntė SMS žinutes: „Kiek dar turi laukti ka?oxrenel,keiksmažodis tavo mašinai ryte laužą rasi.Turėkis geda prieš kaimynus.Patinka buti triohala buk,as“ ir „...Gražia laiptine ...bei masyna valysi ilgai.Buk toliau lochu...“ bei „Tavęs laukia galėsi triohatsa kiek nori.Liksi invaydu!nekenčiu tavęs suka ty!valkata.antra karta koja sulaužys zjb bus.Tylėk.“, įžeidė R. P.. Kadangi įžeidimas buvo padarytas neviešai, todėl J. B. veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. įtvirtinto baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, atsižvelgia į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d.).

J. B. padarė baigą tęstinio pobūdžio baudžiamąjį nusižengimą asmens garbei ir orumui veikdama tiesiogine tyčia. Baudžiamasis nusižengimas padarytas dėl susiklosčiusių tarp J. B. ir R. P. konfliktinių santykių. Baudžiamojo nusižengimo padarymo metu ji nebuvo traukta baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn (b.l. 68, 72), dabartiniu metu priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-09 apkaltinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., kuris nėra įsiteisėjęs. J. B. yra netekėjusi, augina mažametį vaiką (b.l. 19), turi gyvenamąją vietą (b.l. 30). Nenustatyta J. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Parenkant bausmės rūšį ir dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog R. P. apeliaciniame skunde nėra suformuluota kokios rūšies bausmę ir kokio dydžio prašoma paskirti J. B. už minėtą baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tai reiškia, kad apeliacinio proceso ribas apibrėžia būtent paduotas apeliacinis skundas. Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 4 d., pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Įvertinusi šias nuostatas ir visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bausmės tikslus galima pasiekti J. B. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskyrus sankcijoje įtvirtintą bausmę - baudą. Parenkant baudos dydį, atsižvelgtina ne tik į minėtus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., bet ir į tai, kad, kaip minėta, R. P. apeliaciniame skunde nėra suformuluota, kokio dydžio baudą prašoma paskirti J. B. už minėtą baudžiamąjį nusižengimą, todėl siekiant nepagrįstai nepabloginti J. B. teisinės padėties, jai skirtina minimali - 1 (vieno) MGL dydžio bauda.

R. P. apeliaciniame skunde taip pat nebuvo pasisakyta dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir neturtinės žalos priteisimo už J. B. atlikus neteisėtus veiksmus, todėl vadovaujantis minėtomis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3-4 d. nuostatomis, teisėjų kolegija taip pat nesprendžia klausimų, susijusių su civiliniu ieškiniu.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

tenkinti privataus kaltintojo R. P. apeliacinį skundą iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria J. B. išteisinta iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d., ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

J. B. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 155 str. 2 d. ir paskirti jai 1 MGL (130 Lt) dydžio baudą.

Nustatyti dviejų mėnesių terminą baudai sumokėti į teritorinę mokesčių inspekcijos sąskaitą, terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos – 2014-02-07.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.