Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, išsilavinimas – nebaigtas aukštasis, kavinės bendrasavininkė, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteista,

kaltinama nusikalstamomis veikomis, numatytomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 1 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. privataus kaltinimo skundu J. B. kaltinama nuo 2011 m. birželio 16 d. mobiliuoju telefonu siuntusi R. P. įžeidžiančias ir žeminančias trumpąsias (toliau –ir SMS) žinutes bei interneto tinklapyje patalpinusi tikrovės neatitinkantį ir R. P. žeminantį prasimanymą.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu pripažino R. P. siuntusi privataus kaltinimo skunde nurodytas SMS žinutes ir patalpinusi R. P. skunde nurodytą skelbimą internetinėje svetainėje www.sex.skelbimai.lt. J. B. parodė, kad R. P. ją apkaltino vagyste. Tokio pobūdžio žinutes ji siuntė išprovokuota paties R. P., tai buvo pykčio protrūkis. R. P. ją taip pat yra žeminęs. Nieko jam nebūtų dariusi, jam nieko neatsitiko. Skelbimą interneto tinklapyje patalpino dėl to, kad norėjo R. P. atkeršyti už tai, jog jis buvo davęs jos telefono numerį draugams. Jai pradėjo skambinėti visokie vyrai, siūlė visokias paslaugas, todėl ji norėjo, kad R. P. taip pat pasijaustų. Vyrai, kurie jai skambindavo, sakydavo, jog jos telefono numerį yra gavę iš R. P.. Taip pat parodė, kad su R. P. yra pažįstami keturi metai, buvo meilužiai, tačiau bendro ūkio nevedė, o kavinėse už viską mokėdavo ji pati, nes R. P. tuo metu nedirbo. Nesutarimai prasidėjo tada, kai nustojo bendrauti, R. P. labai pasikeitė, ją apkaltino vagyste, jos telefono numerį dalino visiems draugams. Mano, kad teismui pateiktas elektroniniu paštu atsiųstas žinutes į jos elektroninio pašto dėžutę, galėjo siųsti M. D. kartu su R. P..

Nukentėjusysis R. P. teisiamojo posėdžio metu prašė pripažinti J. B. kalta pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį. Parodė, kad po J. B. internetiniame tinklapyje patalpintos tikrovės neatitinkančios informacijos apie jį, prasidėjo skambučiai naktimis, dienomis su visokiais intymiai, nešvankiai pasiūlymais. J. B. patalpindama šią tikrovės neatitinkančią informaciją nurodė jo telefono numerį, jo ūgį, miestą, neatitiko tik metai, kadangi buvo nurodyta 10 metų, ir vardas R.. Pasiūlymai buvo adresuojami jam arba prašydavo pakviesti tą asmenį, kuris nurodytas skelbime, pasiūlymai taip pat buvo teikiami 10 metų vaikui, kai jis atsiliepdavo, kiti galvodavo, jog jis jai tarpininkauja. Naktimis neišsimiegodavo. Tai žemino jį kaip vyro vardą, vengdavo atsiliepti. Bijojo, kad bus surastas draugų, nuo to nukentės jo reputacija. Buvo ir dvasiniai išgyvenimai, nervingumas. O SMS žinutės buvo niekinančios, žeminančios, įžeidžiančios, sukėlė dvasinius išgyvenimus. Tuo metu ir dabar dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) narys, kelių (duomenys neskelbtini) narys ir teneris. Jo mašina, laiptinė buvo išpaišyta lūpų dažais, smilkalais išraižytos durys, užkimšta durų spyna. Pats įžeidžiančių SMS žinučių nesiuntė, internetiniame tinklapyje skelbimų apie J. B. netalpino.

Apklausta liudytoja J. R. parodė, jog J. B. naudojosi jos kompiuteriu, tačiau ką konkrečiai J. B. rašė ir kokiuose internetiniuose tinklapiuose lankėsi, ji nežino.

Liudytojas D. R. taip pat patvirtino, kad J. B. naudojosi jų namuose esančiu kompiuteriu, tačiau į kokius internetinius tinklapius ji užeidavo, jam nežinoma.

Iš byloje esančio Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 5-ojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokuroro Justo Gurecko (toliau – ir prokuroras) 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad R. P. 2011 m. rugsėjo 5 d. kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl grasinimo sunkiai sutrikdyti sveikatą ir suniokoti turtą bei dėl asmenį žeminančios informacijos paskelbimo internetiniame tinklapyje. Susipažinus su šiuo prokuroro 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad R. P. į prokuratūrą kreipėsi dėl to paties skelbimo patalpinimo internetiniame tinklapyje http://sex.skelbimai.lt ir įžeidžiančio bei grasinančio turinio SMS žinučių, kurias J. B. jam persiuntė nuo 2011 m. birželio 16 d. Prokuroras, priimdamas 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimą, atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 straipsnį, tačiau atsižvelgęs į tai, kad 2011 m. birželio 17 d. interneto svetainėje http://sex.skelbimai.lt buvo paskelbtas galimai šmeižiančio turinio skelbimas, pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal BK 154 straipsnio 1 dalį dėl žeminančios informacijos paskelbimo internete, ikiteisminį tyrimą atliekant ikiteisminiame tyrime Nr. 17-1-01319-11 (b.l. 37-38). 2012 m. balandžio 16 d. prokuroras ikiteisminį tyrimą Nr. 17-1-01319-11 nutraukė J. B. atžvilgiu dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir išaiškino R. P. teisę kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą privataus kaltinimo tvarka (b.l. 39-40). Šia teisę R. P. pasinaudojo 2012 m. rugsėjo 13 d. pateikdamas privataus kaltinimo skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui (b.l. 1-2).

Byloj esančios šviesokopijos patvirtina, kad 2011 m. birželio 17 d. internetiniame tinklapyje http://sex.skalbimai.lt buvo patalpintas skelbimas, kurio pavadinimas „Mergina ieško vaikino“. Skelbimo turinys – „ieskau tavęs ... paskambink nepasigailesi“. Skelbime taip pat buvo apibūdinta merginos, ieškančios vaikino, išvaizda: nurodytas 10 metų amžius, 190 cm ūgis, tikslas – seksas, kūno tipas – paslaptis, akys – rudos, o plaukai – kaštoniniai. Nurodytas vardas – „raimonda“, taip pat nurodytas miestas – Vilnius ir nurodytas R. P. priklausantis mobiliojo ryšio telefono numeris (b.l. 41). Byloje esančios R. P. teismui pateiktos šviesokopijos patvirtina, kad jam buvo siųstos privataus kaltinimo skunde cituojamos SMS žinutės (b.l. 42-51).

Iš byloje esančio 2013 m. birželio 20 d. prokuroro priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 17-1-01319-11 matyti, kad R. P. pareiškimo pagrindu 2011 m. birželio 23 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 6 policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 17-1-01319-11 pagal nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, požymius, dėl to, kad R. P. 2011 m. birželio 22 d., būdamas namuose, pastebėjo, jog iš jo kambario, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sekcijos dingo 5 Lt vertės penalas, kuriame buvo 3500 Lt. R. P. įtarė, jog pinigus galėjo pavogti jo pažįstama J. B., kuri 2011 m. birželio 15 d. buvo jo namuose. Įtariamajam šiame ikiteisminiame tyrime pripažinta J. B.. Ikiteisminis tyrimas 2013 m. birželio 20 d. nutarimu nutrauktas, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių J. B. kaltę, padarius BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (b.l. 114-119), tačiau vėliau buvo atnaujintas.

Dėl BK 154 straipsnio 1 dalies

Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje (nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-7-545/2005, 2K-7-437/2008, 2K-7-408/2007, 2K-7-645/2005) ir baudžiamosios teisės teorijoje šmeižimas BK 154 straipsnio 1 dalies prasme reiškia paskleidimą apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti šmeižimą kvalifikuojantys požymiai – tokios informacijos paskleidimas per visuomenės informavimo priemonę, spaudinyje arba asmens šmeižimas neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas; taip pat šmeižimas yra tada, kai paskleidžiama netikra informacija, kad asmuo neva padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios pramanytos ar klaidingos žinios. Šmeižimo objektas – žmogaus garbė ir orumas, kurie pažeidžiami paskleidus negatyvią, visuomenės akyse asmenį diskredituojančią informaciją. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus. Jis suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbę.

Susipažinus su minėto skelbimo turiniu, akivaizdu, kad iš skelbimo turinio negalima suprasti, kad jame esanti informacija yra konkrečiai apie R. P.. Skelbime nurodomas tik R. P. mobiliojo ryšio telefono numeris, kuris savaime neidentifikuoja konkretaus asmens. J. B. tyčia patalpino skelbimą internetiniame tinklapyje, norėdama atkeršyti, tačiau nenurodė konkrečios informacijos apie R. P., kuri paniekino ar pažemino jį arba pakirto pasitikėjimą juo, pakenkė jo reputacijai. R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad skelbimas sukėlė jam daug nepatogumų, kadangi jam ir dieną, ir naktį skambindavo įvairūs asmenys, ieškodavo moters, vardu „R.“, prašydavo pakviesti ją prie telefono, arba manydavo, jog jis tarpininkauja mergaitei, kuriai yra 10 metų. Kad tokio turinio skelbimas sukėlė R. P. nepatogumus yra akivaizdu, tačiau skelbime, išskyrus R. P. mobiliojo ryšio telefono numerį, nebuvo nurodyti jokie kiti konkretūs duomenys apie jį, iš kurių būtų galima konkrečiai nustatyti, kad skelbimas yra patalpintas apie R. P.. Pats R. P. teisiamojo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kaip nukentėjo jo reputacija patalpinus šį skelbimą internetiniame tinklapyje, kokiu būdu jis buvo pažemintas arba paniekintas, privatus kaltintojas tik nurodė, jog dėl patalpinto skelbimo internetiniame tinklapyje patyrė daug nepatogumų.

Atsižvelgiant į byloje analizuojamo skelbimo sukūrimo aplinkybes, nurodytų teiginių paskleidimą, atsiradusias pasekmes ir kaltinamosios tyčios turinį, darytina vienareikšmė išvada, kad J. B. veika negali būti pripažinta nusikalstama. Vertindamas teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad J. B. 2011 m. birželio 17 d. patalpinant skelbimą internetiniame tinklapyje www.sex.skelbimai.lt, kuriame, be kitos konkrečiai R. P. neapibūdinančios informacijos, buvo nurodytas tik R. P. priklausančio mobiliojo ryšio telefono numeris, nebuvo paskleista apie R. P. tikrovės neatitinkanti informacija, galinti paniekinti, pažeminti jį ar pakirsti pasitikėjimą juo, todėl J. B. privataus kaltinimo byloje pagal BK 154 straipsnio 1 dalį dėl šmeižimo turi būti išteisinta, kadangi nebuvo padaryta BK 154 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika.

Dėl BK 155 straipsnio 2 dalies

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 155 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų, o šio straipsnio 2 dalyje – tas, kas neviešai įžeidė žmogų. Įžeidimas žodžiu ar raštu – tai neigiamas, nepadorus žmogaus įvertinimas, žeminantis žmogų jo paties ar kitų žmonių akyse, kito žmogaus prestižo paniekinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-385/2005, Nr. 2K-269/2005, Nr. 2K-210/2008). Įžeidimo atveju neigiamai, nepadoriai, užgauliai formuluojant atsiliepiama apie žmogaus asmenybę, jo savybes, būdą. Įžeidimas veiksmu – tai žeminantis poelgis, visuomet padaromas užgaulia forma. Įžeidimas yra padaromas tiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti. Įžeidimas yra viešas, kai jis padarytas kitų žmonių akivaizdoje ar per visuomenės informavimo priemones, ir neviešas – padarytas tik nukentėjusiojo akivaizdoje, taip pat nesant nukentėjusiojo, bet kaltininkui suvokiant, kad nukentėjusysis apie įžeidžiančius pasakymus, atsiliepimus sužinos. Užgaulumas reiškia, kad veiksmai ar vertinimai akivaizdžiai prieštarauja įprastoms elgesio taisyklėms, bendražmogiškiems moralės reikalavimams.

Vertinant teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, šiuo atveju yra būtina atsižvelgti į patį privataus kaltinimo bylos pobūdį ir nagrinėjamos bylos esmę. Nagrinėjama byla yra iš esmės apie dviejų asmenų – vyro ir moters, kelis metus bendravusių artimai, santykius. Nepaisant to, kaip artimai ir kokiu būdu kaltinamoji ir nukentėjusysis bendravo iki jiems nutraukiant abiejų santykius, šie santykiai tuo metu tenkino abu. Šiuo atveju negalima nekreipti dėmesio į tai, kad nukentėjusysis R. P. yra kreipęsis į prokuratūrą su pareiškimu dėl vagystės, kaltindamas J. B. iš jo namų pavogus pinigus. Ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 17-1-01319-11 yra tęsiamas. Kaltinamosios J. B. teigimu, R. P. elgesys jiems nutraukus santykius pasikeitė. Tokioje situacijoje, kurią atspindi nagrinėjama privataus kaltinimo byla, kaltinamosios ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai yra įtempti, abu priešiškai nusiteikę vienas kito atžvilgiu. Pažymėtina, kad esant konfliktinėms situacijoms, nesutarimų šalys viena kitos elgesį vertina gana subjektyviai ir elgiasi vadovaudamiesi ne racionalia logika, bet ne visada adekvačiomis emocijomis, todėl tokiose situacijose būtina įdėmiai ir atsargiai vertinti proceso dalyvių parodymus.

Išanalizavus privataus kaltinimo skundu cituojamų SMS žinučių turinį, akivaizdu, kad asmeniškai R. P., tai yra ne viešai, siųstose SMS žinutėse neigiamai atsiliepiama apie R. P., tačiau J. B. teigimu, ji pyko, jog nukentėjusysis kreipėsi į prokuratūrą dėl vagystės, dėl ko ji buvo pripažinta įtariamąja, jautėsi išprovokuota, norėjo atkeršyti, todėl nurodyto turinio SMS žinutes siuntė impulsyviai, negalvodama apie galimas pasekmes.

Susipažinus su byloje esančiu prokuroro 2011 m. rugsėjo 22 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad dėl privataus kaltinimo skunde nurodytų SMS žinučių R. P. į prokuratūrą su pareiškimu kreipėsi tik 2011 m. rugsėjo 5 d., nors, jo teigimu, įžeidžiančias SMS žinutes gaudavo jau 2011 m. birželio ir liepos mėnesiais, tai yra praėjus dviem mėnesiams po jų gavimo. Bylos duomenimis nebuvo paneigta aplinkybė, kad ir po šių SMS žinučių gavimo R. P. dar bendravo su kaltinamąja J. B., kas nėra suprantama, jeigu asmuo jaučiasi įžeistas.

Įvertinus įtemptą ir konfliktinę kaltinamosios ir nukentėjusiojo bendravimą, ūmų kaltinamosios būdą, ne trumpalaikį jų tarpusavio bendravimą iki santykių nutraukimo, R. P. toks J. B. bendravimas, kad ir neatitinkantis normalaus bendravimo reikalavimų, prieštaraujantis moralės normoms, neturėjo būti netikėtas ir galėjo atitikti tuometinį konfliktinį jų bendravimo pobūdį.

Byloje nėra duomenų, kad J. B., siųsdama privataus kaltinimo skunde cituojamas SMS žinutes, būtų turėjusi tikslą įžeisti R. P.. Teismas neturi pagrindo abejoti J. B. teigimu, kad šias SMS žinutes ji siuntė būdama išprovokuota, elgdamasi impulsyviai ir negalvodama, kokias pasekmes gali sukelti jos siunčiamos SMS žinutės. Akivaizdu, kad R. P. siųstų SMS žinučių turinys neatitinka normalaus bendravimo reikalavimų, tačiau įvertinus tai, kad R. P. tik po kelių mėnesių kreipėsi į prokuratūrą dėl įžeidžiančių SMS žinučių gavimo, darytina išvada, jog R. P. SMS žinučių užgaulią prasmę suvokė tik praėjus kuriam laikui, be to, neatsiribojo nuo bendravimo su J. B..

BK 155 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Kadangi byloje nėra duomenų, jog kaltinamoji J. B., 2011 m. birželio ir liepos mėnesiai siųsdama privataus kaltinimo skunde nurodyto turinio SMS žinutes R. P., tyčia siekė jį įžeisti BK 155 straipsnio 2 dalies prasme, todėl J. B. privataus kaltinimo byloje pagal BK 155 straipsnio 2 dalį turi būti išteisinta, nepadarius BK 155 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos.

Teisiamojo posėdžio metu R. P. pareikštas 5000 Lt dydžio civilinis ieškinys (b. l. 73-74) neturtinei žalai atlyginti paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Šis sprendimas neužkerta kelio R. P. pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. R. P. taip pat prašė priteisti iš J. B. 800 Lt teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti gali būti priteisiamos tik iš asmens, pripažinto kaltu (BPK 106 straipsnio 2 dalis), darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo priteisti iš J. B. nukentėjusiajam R. P. išlaidas advokato suteiktoms paslaugoms apmokėti, kadangi J. B. pagal BK 154 straipsnio 1 dalį ir BK 155 straipsnio 2 dalį išteisinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį išteisinti, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

R. P. pareikštą 5000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo palikti nenagrinėtą, o prašymą priteisti iš J. B. 800 Lt advokato išlaidoms atlyginti atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.