Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvena (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) 2014 m. sausio 23 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 d. - 6 mėn. laisvės apribojimo bausme;

2) 2018 m. spalio 29 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. , 64¹ str. 20 parų arešto bausme, baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 m. laikotarpiui, transporto priemonės automobilio Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;

3) 2021 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d., 64¹ str. - 60 parų arešto bausme, baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 5 m. laikotarpiui, transporto priemonės automobilio BMW 530D, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. Arešto bausmę atliko 2021 m. gegužės 28 d. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. U. 2024 m. sausio 27 d., apie 20 val. 33 min., važiuodamas (duomenys neskelbtini), Ruklos miestelyje, Jonavos r., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį Opel Astra, valst. nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (alkoholio matuokliu „Alcotest 6810 Nr. ARPK-0148“, patikros Nr. 1989390, 2024 m. sausio 27 d. 21.38 val. nustatytas 4,64 promilių neblaivumas, 2024 m. sausio 27 d. 22.00 val. nustatytas 4,25 promilių neblaivumas).

vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę po to, kai Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. vasario 03 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones penkeriems metams (nuo 2021 m. vasario 27 d. iki 2026 m. balandžio 26 d.) ir 2021 m. kovo 19 d. būdamas įspėtas dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę teisinių pasekmių, vengė atlikti minėtą teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes priežiūros vykdymo laikotarpiu – 2024 m. sausio 27 d. apie 20 val. 33 min , (duomenys neskelbtini), Ruklos miestelyje, Jonavos r., neblaivus vairavo kelių transporto priemonę Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Transporto priemonių vairavimas, kai vairuoja neblaivus asmuo

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. U. kaltu prisipažino pilnai. Parodė, kad galimai 2024 m. sausio 27 d. apie 21 val. Ruklos mstl. vairavo jam priklausančią Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo neblaivus, kokiu tikslu važiavo nuo namų iki (duomenys neskelbtini) – nežino. Nieko neprisimena, nes buvo labai girtas, pažadino Policijos pareigūnė, sėdėjo automobilio priekyje, bet detalių neprisimena. Alkoholį vartojo visą dieną. Neneigia girtumo fakto ir vairavimo fakto. Dėl padarytos veikos gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

Liudytojo L. B. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jis policijos pareigūnas. Dirbo pagal nustatytą grafiką 2024 m. sausio 27 d, kartu su Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK RS tyrėja S. Š., radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“. Patruliuojant Jonavos mieste ir rajone iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad Ruklos miestelyje, (duomenys neskelbtini) namo išvažiavo vyriškis vardu A., kuris sugalvojo žudytis, važiuodamas į Neries upę. Važiuojant į įvykio vietą, tyrėja S. Š. susisiekė telefonu su vyriškiu, kurio vardas A., kaip vėliau paaiškėjo A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuris nurodė telefonu, kad šiuo metu yra prie (duomenys neskelbtini). Dar minėjo, kad patrauks mašiną, susitvarkys. Jiems atvykus į (duomenys neskelbtini) vartų, į juos rado atsitrenkusį automobilį Opel , valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vartai apgadinti, automobilyje sėdėjo už vairo vyriškis, kuris prisistatė A. U., gim. (duomenys neskelbtini), vardu. Daugiau įvykio vietoje jokių asmenų nebuvo. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jo elgesys buvo neadekvatus, judesiai nekoordinuoti. A. U. sakė, kad miegojo automobilyje. Patikrinus variklio dangtį, jis buvo karštas, akivaizdžiai matėsi, kad automobilis važiavęs. Be to iš savo kišenės A. U. jiems padavė automobilio raktelius. Po to A. U. aiškino, kad jis neprisimena, kaip atsidūrė šioje vietoje. A. U. alkotesteriu buvo patikrintas girtumas. Pirmu tikrinimu nustatytas 4,64 promilių neblaivumas, antru tikrinimu buvo nustatytas 4,25 promilių neblaivumas. A. U., kiek atsimena, atsisakė pasirašyti jam duodamus dokumentus. Patikrinus policijos duomenų bazę paaiškėjo, jog A. U. yra atimta teisė vairuoti motorines transporto priemones penkeriems metams. Automobilis Opel , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra A. U.. Jis nutransportuotas į saugojimo aikštelę (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl transporto priemonių vairavimo kai vairuoja neblaivus asmuo. (1 t. b. l. 57-59).

Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK RS tyrėjos S. Š. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatoma, kad 2024 m. sausio 27 d. apie 21 val. 30 min., adresu (duomenys neskelbtini), Jonavos r., rastas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kiemo metalinius vartus atsitrenkęs automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurio vairo rastas sėdintis vyras A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kuriam pirmu pūtimu 21 val. 38 min. nustatytas 4,64 prom. neblaivumas, antru pūtimu 22 val. 00 min. nustatytas 4,25 prom. neblaivumas. A. U. automobilyje rastas sėdintis vienas, jokių asmenų daugiau nebuvo, taip pat buvo šiltas automobilio variklio dangtis, bei A. U. iš striukės kišenės padavė automobilio „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo raktelį. A. U. įteiktas šaukimas. Automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatoma, kad 2024 m. sausio 27 d. apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje metaline tvora su automatiniais metaliniais vartais aptverta teritorija, kabo iškaba „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vietoje metaliniai vartai apgadinti, į vartus atsirėmęs automobilis Opel, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 28-30).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2024 m. sausio 27 d. vaizdo įrašai, užfiksuoti policijos pareigūnų tarnybinėmis vaizdo kameromis, kuriuose užfiksuotas pokalbis tarp policijos pareigūnų ir vyro (A. U.), kuri prisipažįsta, kad vartojo alkoholį ir kuriam tikrinamas blaivumas bei nustatinėjami neblaivumo požymiai (1 t. b. l. 26-27).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatoma, kad apžiūrėti 2024 m. sausio 27 d. 20.33 val. vaizdo įrašai, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgalioti asmenys, kuriuose užfiksuota kaip 2024 m. sausio 27 d. 20:33 val. (duomenys neskelbtini) atvažiuoja automobilis ir nestabdęs važiuoja į vartus. Matomas už vairo vienas asmuo. Vairuotojas sustojęs (atsitrenkęs į vartus) išlipa iš automobilio, apžiūri vartus, sėda atgal už vairo. Vyro judesiai nekoordinuoti (1 t. b. l. 64-66).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatoma, kad 2024 m. sausio 27 d. 21.38 val. A. U., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyta 4,64 promilės, 22.00 val. A. U. nustatyta 4,25 promilės girtumas. A. U. nustatyti neblaivumo požymiai: neadekvati elgsena, nekoordinuoti judesiai, iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (1 t. b. l.77).

VĮ „Regitra“ duomenimis nustatoma, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. U., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 43).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis nustatoma, kad automobilio Opel Astra, 2006 metų gamybos vidutinė rinkos vertė yra 2250 eurų su PVM (1 t. b. l. 44).

Įrodymų vertinimas

Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymu atitinkančio elgesio, taip pat tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo sudėtį (BK 2 str. 3 d., 4 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis A. U. kaltę pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – liudytojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, neblaivumo nustatymo aktas ir kt. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis A. U. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, 4 punktas nustato, kad kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Šiuo atveju A. U. 2024 m. sausio 27 d. 21.38 val. nustatyta 4,64 promilės, 2024 m. sausio 27 d. 22.00 val. nustatyta 4,25 promilės girtumas. (1 t. b.l.77), todėl remiantis aukščiau minėto teisės akto nuostatomis, laikoma, kad A. U. nustatytas 4,25 prom. neblaivumas. Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad A. U. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką įrodyta teisiamojo posėdžio sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų visetu:

2021 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu nustatoma, kad A. U. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281¹ str. 1 d., ir vadovaujantis BK 68 str. jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo kaltinamojo paleidimo dienos, atlikus arešto bausmę (1 t. b. l. 122-127).

Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus raštu nustatoma, kad 2021 m. kovo 19 d. A. U. buvo pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už jų nevykdymą. Baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo penkerius metus naudotis specialiąja teise - teise vairuoti transporto priemones pabaiga – 2026 m. balandžio 26 d. (1 t. b. l. 69).

Lietuvos probacijos tarnybos pateiktu Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad A. U. 2021 m. kovo 19 d. pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės - draudimo vairuoti transporto priemones vykdymo sąlygomis (1 t. b. l. 70-73).

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 243 straipsnį atsako tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą.

Objektyviajam požymiui - vengimui turi būti būdingas arba piktybiškumas, arba sistemingumas. Dėl to vengimu pripažįstami tie atvejai, kai asmuo nevykdo jam nustatytų pareigų arba netinkamai jas vykdo, nesilaiko draudimų net po bausmę vykdančios institucijos įspėjimo, kai jau buvo padarytas vienkartinis ar smukus pažeidimas, t. y. traukiamas baudžiamojon atsakomybėn asmuo, jau buvo įspėtas, kad kitas jo pažeidimas bus laikomas sistemingu ir piktybišku (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-316/2018; Klaipėdos apygardos teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 1A-726-380-2014, Nr. 1A-350-458-2014).

Baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams, A. U. buvo paskirta įsiteisėjusiu 2021 m. vasario 3 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų Teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Tai, kad kaltinamasis žinojo apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, įrodyta ir Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikta informacija iš kurios matyti, kad kaltinamasis 2021 m. kovo 19 d. buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka, teisėmis ir pareigomis bei atsakomybe už teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymą. Tačiau kaltinamasis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės: priežiūros vykdymo laikotarpiu – 2024 m. sausio 27 d. apie 20 val. 33 min., (duomenys neskelbtini), Jonavos r., neblaivus vairavo kelių transporto priemonę Opel Astra, valst. nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal nustatytas aplinkybes galima spręsti, kad A. U. veika iš esmės atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius, kadangi jis vairavo transporto priemonę, žinodamas apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, draudžiančią tai daryti. A. U. veikoje yra piktybiškumo elementai, tai pilnai įrodyta ir jis baustinas.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad padarytos dvi baigtos nusikalstamos veikos – nesunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas. A. U. baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs jam inkriminuojamas veikas, gailisi. A. U. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad jis veikė būdamas recidyvistu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį A. U.: teistas (1 t. b. l.116-121), administracine tvarka baustas (1 t. b. l. 128-133), nėra duomenų, kad būtų lankęsis VšĮ) Jonavos PSPC PSC pas gyd. psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų (1 t., b. l. 139-140).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam A. U. už nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei šios rūšies bausmės vidurkis (BK 50 straipsnio 2 dalis), už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje skirtina arešto bausmė.

Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas A. U. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikalstamų veikų pobūdį ir jų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir, kad ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Be to, spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su kaltinamojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais bei šeima). Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam kaltinamajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015, 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-379-697/2018).

A. U. atitinka formaliąsias bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas –jis teisiamas už nesunkaus nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo padarymą. Kaltinamasis praeityje teistas. Administracine tvarka baustas. Šios aplinkybės nepalankios kaltinamajam, tačiau tai neatima galimybės kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo, reikia įvertinti visas aplinkybes, charakterizuojančias patį kaltinamąjį bei jo padarytą nusikalstamą veiką. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nėra duomenų apie jo atžvilgiu atliekamus naujus ikiteisminius tyrimus. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir sudaro pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Įvertintina ir tai, kad kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo savo kaltę visiškai pripažino, šiuo metu kritiškai vertina savo elgesį. Šios aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad realus bausmės atlikimas neigiamai paveiktų kaltinamojo turimus teigiamus socialinius ryšius, kaltinamasis kad ir ne santuokoje, bet šeimoje augina penkis vaikus, manytina, kad kaltinamasis nėra tiek pavojingas, jog bausmės tikslai būtų pasiekti tik vykdant jam skirtiną realią laisvės atėmimo bausmę, todėl bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant įpareigojimus. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktu, paskyrimas gydytis nuo priklausomybės ligos, esant asmens sutikimui, yra vienas iš pagrindų, kai atidedamas bausmės vykdymas ar atleidžiama nuo bausmės. Kaltinamasis sutiko gydytis nuo priklausomybės ligos, todėl jam skirtinas šis įpareigojimas.

Taikomos baudžiamojo poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-511/2018 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 68 straipsnį teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Šis terminas skaičiuojamas metais, mėnesiais ir dienomis.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat šios veikos įvykdymo aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kaltinamajam.

Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos padarymo aplinkybes. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 5 metams.

Atsižvelgiant į tai, kad E. K. teisę vairuoti transporto priemones prarado nuo 2024 m. sausio 29 d., kai jam buvo skirta kardomoji priemonė –specialiosios teisės sustabdymas (1 t. b.l.106-109), kuri savo turiniu faktiškai atitinka skirtinos baudžiamojo poveikio – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo turinį, nes visais šiais atvejais asmeniui yra taikomi tokio paties pobūdžio ir griežtumo apribojimai, teismas sprendžia, jog kaltinamajam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2024 m. sausio 29 d., kai asmeniui buvo realiai suvaržyta galimybė naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones.

Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Turto konfiskavimo klausimus reglamentuoja BK 72 straipsnis, kurio 2 dalis įtvirtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. Transporto priemonė, kurią vairavo kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, atitinka nusikalstamos veikos priemonės sąvoką, todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, privalo būti konfiskuota. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas A. U., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 43). Kaltinamasis nurodė, kad P. R. prisipažino buvęs neblaivus, tačiau šis leido jam vairuoti automobilį. Atsižvelgiant į šią aplinkybę automobilis kaip nusikaltimo padarymo priemonė, konfiskuotinas.

A. U. paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas - paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą – nebetaikytinos.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės R. B. 2024 m. sausio 29 d. nutarimas skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui OPEL ASTRA STATION WAGON, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikintinas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai: 2 vnt. CD laikmenų, paliktinos saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, 297 straipsniu, 302 – 308 straipsniais,

nusprendžia:

A. U. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje ir nubausti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti jas apimant ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti trečdaliu ir nubausti A. U. 6 (šešiems) mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, A. U. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Įpareigojant A. U. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Gydytis priklausomybės ligas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti A. U. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 5 (penkerius) metus, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. sausio 29 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti A. U. priklausantį automobilį OPEL ASTRA STATION WAGON, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini)

A. U. paskirtas kardomąsias priemones –specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti, panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorės R. B. 2024 m. sausio 29 d. nutarimą skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą keleiviniam automobiliui OPEL ASTRA STATION WAGON, VIN: (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), palikti galioti iki turto konfiskavimo vykdymo pradžios, po to – panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktinius įrodymus: 3 vnt. CD laikmenų, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.