- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-18
- Bylos Nr.
- e2YT-13013-674/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01386-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- J. M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. M., J. Ū.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ ,,Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. M., J. Ū..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja pateikė pareiškimą teismui ir prašo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. A. M. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdama valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jo sutuoktinė J. M..
2. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis J. A. M.. Santuokoje su juo pareiškėja gyveno nuo (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje, 1964 m. balandžio 20 d. įsigijo gyvenamąjį namą su viraline, tvartu ir kiemo statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Pastatai viešajame registre buvo registruoti pareiškėjos, J. M. vardu. J. A. M. vardu jokio nekilnojamojo turto nėra registruota. Pasikeitus santvarkai šalyje, 2003 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi bei priėmimo perdavimo akto pagrindu pareiškėja įsigijo 0,20 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), kuris yra prie gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų. Žemės sklypas registruotas taip pat jos vardu. Jį įsigijo jau būdama našle, tai yra asmeninė jos nuosavybė.
3. Paaiškino, kad būdama garbaus amžiaus, ketina atlikti tam tikrus veiksmus susijusius su jai priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau notarų biure paaiškėjo, kad to negali padaryti, nes santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. J. A. M. mirties dieną galiojusio civilinio kodekso nuostatos numatė 6 mėnesių terminą palikimui priimti. Kadangi gyvenamasis namas ir ūkio pastatai buvo registruoti jos vardu, po vyro mirties į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė, tačiau liko gyventi ir iki šiol tebegyvena tuose pačiuose pastatuose, visą laiką rūpinosi pastatais, juos remontavo, mokėjo su pastatų eksploatavimu susijusius mokesčius. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels jai teisines pasekmes, nes nebeliks apribojimų disponuoti ta turto dalimi, kuri priklausė pareiškėjos vyrui.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo Valstybės Įmonė ,,Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujantis valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad J. M. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.
5. Suinteresuotas asmuo VMI prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad VMI prie FM dėl palikimo priėmimo fakto faktiškai pradėjus turtą valdyti nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų. Nurodė, kad J. A. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl šiuo atveju turi būti taikomos 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo R. M. pateikė atsiliepimą, nurodė, kad mirusysis yra jo tėvas, J. M. – mama. Tėvo mirties dieną jie gyveno santuokoje, ir pastatai esantys (duomenys neskelbtini), yra bendroji jų nuosavybė. Kiek jam žinoma, pastatai visada buvo registruoti mamos vardu. Patvirtina, kad po J. A. M. mirties jo mama J. M. visada gyveno minimu adresu ir faktiškai valdė turtą ir jį tvarkė. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės teisingos, pareiškimo reikalavimus palaiko visa apimtimi ir prašo juos tenkinti. Prašo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
7. Suinteresuotas asmuo J. Ū. pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad mirusysis yra jos tėvas, J. M. – mama. Tėvo mirties dieną jie gyveno santuokoje, ir pastatai esantys (duomenys neskelbtini), yra jų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Kiek jam žinoma, pastatai visada buvo registruoti mamos vardu. Patvirtina, kad po J. A. M. mirties jos mama J. M. visada gyveno minimu adresu ir faktiškai valdė turtą ir jį tvarkė. Pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės teisingos, pareiškimo reikalavimus palaiko visa apimtimi ir prašo juos tenkinti. Prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
8. Liudytojos G. K. ir S. K. paaiškino, kad po J. A. M. mirties likusį turtą tvarko ir valdo jo žmona J. M..
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. M. yra mirusiojo J. A. M. sutuoktinė, ką patvirtina į bylą pateiktas sutuoktuvių liudijimas, išduotas (duomenys neskelbtini), Nr. 216. Iš mirties liudijimo matyti, kad j. A. m. mirė (duomenys neskelbtini). Žemės ir nekilnojamojo turto 2001 m. balandžio 11 d. duomenimis, nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas UN (duomenys neskelbtini), viralinė UN (duomenys neskelbtini), tvartas UN (duomenys neskelbtini), kiti kiemo statiniai UN (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti 1964 m. balandžio 20 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 664 pagrindu ir registruoti J. M. vardu. 2003 m. sausio 28 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. AŠR 149 ir priėmimo perdavimo akto Nr. 30 pagrindu įgytas 0,20 ha žemės sklypas UN (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), registruotas J. M. vardu. VĮ Registrų centro duomenimis mirusiojo J. A. mačiulio vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvos respublikos teritorijoje nėra.
10. Pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą po J. A. M. mirties yra jo vaikai ir sutuoktinė (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.). Kaip matyti iš bylos duomenų, palikėjo turtą po jo mirties perėmė sutuoktinė J. M., nes liko gyventi jiems nuosavybės teise priklausančiame name ir juo visu rūpinosi kaip savu. Kaip nurodė pareiškėja, per įstatymo numatytą terminą į notarų biurą dėl mirusio J. A. M. turto paveldėjimo nesikreipė, nes manė, kad turtas registruotas jos vardu, todėl nieko daryti ir nereikia. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas dėl paveldėjimo liudijimo J. M. išdavimo neprieštaraus, jei bus nustatyta, kad ji po palikėjos J. A. M. mirties perėmė jo turtą ir pradėjo faktiškai jį valdyti.
11. Pagal palikimo atsiradimo dieną (J. A. M. mirė (duomenys neskelbtini)) galiojusio Civilinio Kodekso 587 straipsnį, palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tokie veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. T. y. visi įpėdiniai per nurodytą šešių mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą. Pagal šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Tai yra visi įpėdiniai per nurodytą trijų mėnesių terminą pradėję valdyti, naudoti, prižiūrėti ar kitaip disponuoti palikėjo visą turtą ar jo dalį, laikomi priėmusiais palikimą.
12. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad jis palikimą priėmė ir išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Taigi palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, paprastai suprantami aktyvūs įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (patalpų remontas, gyvulių priežiūra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų išnuomojimas, buto nuomos mokesčio ėmimas iš nuomininkų, gyvenimas name ir t. t.). Ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia jo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes, jų visumą – šalių aiškinimus, liudytojų parodymus, kitus byloje esančius dokumentus, atsižvelgęs į turto, sudarančio palikimą, pobūdį ir įpėdinio elgesį su šiuo turtu tiek palikimo atsiradimo momentu, tiek ir po to (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose: Nr. 3K-3-434/2013; 3K-3-273/2014; 3K-3-165-313/2019 ir kt).
13. Pareiškėja nurodė, kad ji po sutuoktinio j. A. M. mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), juo visu rūpinosi kaip savu, mokėjo mokesčius ir prižiūrėjo, remontavo. Ji disponavo visu jai ir palikėjui J. A. M. priklausiusiu turtu, neišskirdama jokios turto dalies. Šias aplinkybes patvirtina ir liudytojų paaiškinimai. Byloje nėra duomenų, kad minimas turtas būtų perėjęs valstybei paveldėjimo teise. J. M. po J. A. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama jį valdyti ir tvarkyti. Palikimas nėra priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (LR CK 5.50 str. 1 d.).
14. LR CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Kaip nurodė pareiškėja, ji rūpinasi visu turtu, juo naudojasi kaip savu iki pat šios dienos. Iš aptarto laikytina, kad J. M. kaip palikėjo sutuoktinė perėmė, pradėjo valdyti ir naudotis turtu priklausiusiu palikėjui. (CK 5.50 str. 2 d.).
15. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes J. M. turėjo teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą po J. A. M. mirties. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų. Esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.). Byloje įrodyta, kad J. M. po J. A. M. mirties perėmė jam priklausiusį turtą, jį pradėdama valdyti, tvarkyti ir juo naudojasi.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 270, 279, 444 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti ir tvarkyti.
Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.