Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1.1; 1.2.14.1.2.7; 1.2.14.9.1; 2.4.6.1

2025 m. rugsėjo 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ievos Gavelytės-Kalytienės ir Ramūno Keidūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. (toliau – ir apeliantas) bei jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo (Jevgenij Bogdanov) (toliau – ir gynėjas) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalį ir jam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, E. P. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir jam paskirta subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. P. paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežčiausios 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant švelnesnės 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 mėnesius laisvės atėmimo ir 60 parų arešto bausmes, kurios, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, pakeistos į 60 laisvės atėmimo dienų, dalį – 30 laisvės atėmimo dienų, ir jam paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu E. P. paskirta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta su pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d., Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžius, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamąjį įsakymą paskirta subendrinta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir, pritaikius BK 64 straipsnio 3 dalį, prie griežtesnės 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta švelnesnės 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į E. P. paskirtos bausmės laiką buvo įskaitytas jo suėmime (laikinajame sulaikyme) išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 10 d. 13.20 val. iki šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo pradžios, vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, taip pat įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 5 d. teismo baudžiamajame įsakyme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 20 d. ir Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2025 m. sausio 22 d. nuosprendžiuose nurodyti suėmime (laikinajame sulaikyme) išbūti laikotarpiai.

Civilinės ieškovas AB „L“ naudai iš E. P. priteista 6 923,89 Eur nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Nutarta iš E. P. neišieškoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. E. P. pagrobė labai didelės vertės svetimą turtą ir sugadino svetimą turtą, o būtent:

jis, veikdamas tiesiogine tyčia ir turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. gruodžio 9 d. apie 22.36 val., perlipęs tvorą, saugančią įmonės UAB „S“ teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini), ir įsibrovęs į minėtą teritoriją, apie 23 val. iš įmonei UAB „E“ priklausančių krovininių automobilių „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „MAN“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobė minėtų automobilių užvedimo raktelius, kurio 1 vnt. vertė – 500 Eur, bendrai 1 500 Eur vertės. Po ko, 23.13 val. pagrobė teritorijoje stovėjusią, įmonei MB „Sekundė“ priklausančią transporto priemonę, baltos spalvos krovininį automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 4 247 Eur, kurio salone buvo įmonei MB „K“ priklausantis „MAKPAC“ lagaminas, kurio vertė – 10,74 Eur, su viduje esančiu akumuliatoriumi „18V. 6.0 Ah; BL1860B“, kurio vertė – 61,16 Eur, bei 1 vnt. akumuliatoriniu gręžtuvu „Makita DHP486Z“, kurio vertė yra 163,64 Eur, ir 1 vnt. krovikliu „Makita DC18RC RAPID 7,2-18V Li-ion“, kurio vertė – 33,06 Eur, 1 vnt. akumuliatorinį tepalo presą „DGP180Z“, kurio vertė – 185,95 Eur, 1 vnt. akumuliatorių „Makita BL1850B“, kurio vertė – 49,59 Eur ir 1 vnt. sukimo antgalių rinkinį „KINGRONY GERMANY“, kurio vertė yra 24,79 Eur, bendrai 528,93 Eur vertės, ir ant „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), platformos buvusį geltonos spalvos krautuvą „CATERPILLAR 259D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 44 467,50 Eur, ir išvažiavo iš minėtos teritorijos pro įmonei UAB „S“ priklausančius uždarytus automatinius vartus, kurių vertė – 1 242,32 Eur, juos sugadindamas;

po ko jis, 2024 m. gruodžio 9 d. 23.33 val., su pagrobtu krovininiu automobiliu „DAF“, kurio salone gulėjo įmonei MB „E“ priklausantys įrankiai, ir ant kurio platformos buvo krautuvas „CATERPILLAR 259D“, atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir iš krovininio automobilio „DAF“ paėmęs pagrobtą „MAKPAC“ lagaminą, su jo viduje esančiu akumuliatoriumi „18V. 6.0 Ah; BL1860B“, 1 vnt. akumuliatoriniu gręžtuvu „Makita DHP486Z“, 1 vnt. krovikliu „Makita DC18RC RAPID 7,2-18V Li-ion“, daiktus padėjo savo gyvenamojoje vietoje. Po ko, jis 2024 m. gruodžio 9 d. 23.45 val., išvažiavo iš adresu (duomenys neskelbtini), su pagrobtu krovininiu automobiliu „DAF“, kurio salone gulėjo įmonei MB „K“ priklausantys įrankiai ir ant kurio platformos buvo krautuvas „CATERPILLAR 259D“, ir 2024 m. gruodžio 10 d. apie 24 val., atvyko adresu (duomenys neskelbtini), ir iš krovininio automobilio „DAF“ paėmęs pagrobtus daiktus: 1 vnt. akumuliatorinį tepalo presą „(duomenys neskelbtini)“, 1 vnt. akumuliatorių „Makita BL1850B“ ir 1 vnt. sukimo antgalių rinkinį „KINGRONY GERMANY“, juos pardavė A. J. už butelį degtinės.

Tokiu būdu jis pagrobė labai didelės vertės svetimą, įmonei MB „K“ priklausantį 49 243,43 Eur vertės turtą, pagrobė svetimą, įmonei UAB „E“ priklausantį 1 500 Eur vertės turtą ir sugadino svetimą, įmonei UAB „S“ priklausantį 1 242,32 Eur vertės turtą.

Tokiais savo veiksmais E. P. įvykdė BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo sušvelninti skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę ir jos vykdymą atidėti 3 metams 6 mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą ir draudimą viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu vartoti psichoaktyvias medžiagas ir alkoholį, taip pat įpareigojimą dirbti ir būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Taip pat akcentuoja, kad E. P. nori dirbti ir daugiau nebedaryti nusikalstamų veikų.

3. Apeliaciniame skunde gynėjas prašo: 1) pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje ir E. P. skirti subendrintą švelnesnę bausmę arba skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu; 2) nepriteisti iš nuteistojo išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą apeliacinės instancijos teisme.

3.1. Gynėjas nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į nuteistojo nusikalstamų veikų tikslą, motyvus ir į jo atliktų veiksmų pasekmes, padarytos turtinės žalos dydį, dėl ko buvo paskirta neteisinga bausmė. Gynėjo vertinimu, nuteistajam paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, akivaizdžiai prieštaraujanti teisingumo, proporcingumo ir protingumo principams, nes šiuo atveju buvo galima paskirti ir švelnesnę bausmę arba skirti švelnesnės bausmės rūšį.

3.2. Nurodo, kad šiuo atveju pernelyg sureikšminti ankstesni nuteistojo teistumai, tačiau net nebuvo atsižvelgta į E. P. parodymus, jog jis nenorėjo pasipelnyti, buvo stresinėje būsenoje, todėl pasielgė neapgalvotai. Be to, visi pavogti daiktai iš karto po vagystės buvo grąžinti jų savininkams. Pažymi, kad civilinį ieškinį dėl 6 923,89 Eur žalos atlyginimo pareiškė tik AB „Lietuvos draudimas“, o kiti nukentėję juridiniai asmenys nereiškė jokių civilinių ieškinių. Akcentuoja, kad nuteistasis pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi ir įtikinėjo teismą, kad yra pasiruošęs keisti gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti. Taigi dėl to vertintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nesivadovavo BK 54 straipsnio nuostatomis ir nenustatė esminę reikšmę turinčių faktinių aplinkybių.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde nuteistasis E. P. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę ir jos vykdymą atidėti 3 metams 6 mėnesiams, paskiriant intensyvią priežiūrą ir papildomus įpareigojimus. Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde prašo arba sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę, arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taip pat prašo nepriteisti iš nuteistojo antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo. Atsižvelgus į tai ir byloje nenustačius padarytų jokių kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pasisako apeliacinių skundų ribose.

Dėl E. P. įvykdytos nusikalstamos veikos

6. Visų pirma pasisakytina dėl gynėjo argumentų, susijusių su E. P. padarytos nusikalstamos veikos motyvais ir tikslais, t. y., jog šiuo atveju vis dar kyla abejonių, ar nuteistasis būtų bandęs pagrobti neteisėtai užvaldytą turtą, ar tik su juo norėjo pavažiuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai yra nepagrįsti bei prieštaraujantys faktinėmis bylos aplinkybėms.

7. Teismų praktikoje svetimo turto pagrobimas paprastai yra apibrėžiamas kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas, taip padarant nukentėjusiajam žalos, arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-511/2023, 2K-2-1073/2025). Vagystės objektyvioji pusė apibūdinama dviem momentais – neteisėtu slaptu arba atviru svetimo turto paėmimu (pirmasis momentas) ir neatlygintinu turto pasisavinimu (antrasis momentas). Vien tik turto paėmimas negali būti prilyginamas turto pasisavinimui, kadangi turto pasisavinimo baigtumas siejamas su realios galimybės neteisėtai jį valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią, įgijimu. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nuosekliai pasisakoma dėl negalimumo remtis vien tik objektyviosiomis aplinkybėmis užvaldant svetimą turtą, tačiau pabrėžiamas ir būtinumas nustatyti subjektyviąsias aplinkybes, t. y. kaip asmuo suvokė atliekamus veiksmus, kokius padarinius numatė ir kokio tikslo siekė. Teismų praktikoje pabrėžiama tai, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokė, jog paima svetimą daiktą, numatė, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, to norėjo arba, kad kaltininkas suvokė, jog jis neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, kad dėl tokių jo veiksmų padaroma turtinė žala kitam asmeniui, ir to norėjo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-511/2024). Įvertinus pirmiau aptartą kasacinės instancijos teismo formuojamą teismų praktiką bei šioje baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, spręstina, jog E. P. veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

8. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b. l. 158–162) E. P. teigė, kad įvykio dieną svetimą transporto priemonę paėmė dėl to, nes neturėjo nuosavo automobilio, o norėjo nuvykti pas savo draugę, kuri tuo metu gyveno Elektrėnuose. Nuteistasis atliktą vagystę pateikė kaip itin spontanišką bei aiškino, kad neturėjo išankstinio sumanymo parduoti pagrobtus daiktus, o viskas įvyko savaime. Vėlesnėse apklausose (2 t., b. l. 177–179; 3 t., b. l. 5–7) E. P. patvirtino savo anksčiau duotus parodymus. Apklaustas teisiamajame posėdyje (3 t., b. l. 174) nuteistasis paaiškino, kad pats nesupranta, kodėl taip pasielgė, nes tik norėjo pasimatyti su mergina. Taip pat nurodė, jog įvykio metu buvo apsvaigęs ir alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Vis dėlto, vien tik tai, jog kaltininkas veikė be išankstinio sumanymo pagrobti svetimą turtą, nepanaikina asmens atsakomybės. Sprendžiant klausimą ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs galimybę jį neteisėtai valdyti, naudotis arba turtu disponuoti, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam asmuo buvo užvaldęs turtą ir realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turtu bei savo nuožiūra spręsti jo likimą. Šiuo atveju nėra pagrindo vertinti, jog tokios teisės E. P. neįgijo – užvedęs krovininį automobilį „DAF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistasis įgijo realią teisę su juo, automobilyje buvusiais daiktais ir ant automobilio platformos buvusiu krautuvus elgtis pagal savo nuožiūrą bei savarankiškai spręsti jų likimą. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog dalį krovininiame automobilyje buvusių daiktų („MAKPAC“ lagaminą, su jo viduje esančiu akumuliatoriumi „18V. 6.0 Ah; BL1860B“, akumuliatoriniu gręžtuvu „Makita DHP486Z“, krovikliu „Makita DC18RC RAPID 7,2-18V Li-ion“) nugabeno į savo gyvenamąją vietą, o dalis pagrobto turto (akumuliatorinis tepalo presas „DGP108Z“, akumuliatorius „Makita BL1850B“, ir vienas sukimo antgalių rinkinys „KINGRONY GERMANY“) buvo nuteistojo parduoti A. J. už degtinės butelį. Vien tik tai, jog E. P. negalėjo toliau naudotis pagrobta transporto priemone dėl to, kad sprogo viena automobilio padanga ir jis vėliau buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nereiškia, kad nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje, nebuvo baigta nuo momento, kai nuteistasis išvyko iš UAB „S“ teritorijos, taip iš esmės atimdamas transporto priemonės savininkams galimybę minėtą krovininį automobilį valdyti, juo naudotis bei disponuoti savo nuožiūra.

9. Įvertinus aukščiau išdėstytą, spręstina, jog E. P. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baigta nusikalstama veika.

Dėl E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės

10. Apeliaciniuose skunduose taip pat prašoma arba sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir jos vykdymą atidėti, arba paskirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

11. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais, taip pat atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, atimti arba apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Išvardintų tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui tokios individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, t. y. bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei kaltininko asmenybę. Todėl teismas turi nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.

12. BK 54 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą bei rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę už naujos nusikalstamos veikos padarymą, atsižvelgia ir į teistumą (BK 97 straipsnio 1 dalis).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvardintų reikalavimų nepažeidė bei nuteistajam E. P. skyrė teisingą bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. Nuteistajam paskirdamas galutinę 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visas bausmės personalizavimui reikšmės turinčias aplinkybes.

14. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio motyvų, buvo įvertinta tai, jog apeliantas yra teisiamas 21-ą kartą, anksčiau ne kartą teistas už vagystes (taip pat ir kvalifikuotas), plėšimus, svetimo turto sunaikinimą arba sugadinimą bei turto prievartavimą, nusikaltimus žmogaus sveikatai, transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, pasipriešinimą pareigūnui (3 t., b. l. 73–96); per vienerius metus administracinėn atsakomybėn buvo trauktas 5-is kartus, paskirtos baudos nesumokėtos (3 t., b. l. 108–113); iki sulaikymo dirbo (3 t., b. l. 115–117). Pastebėtina, kad E. P. pirmą kartą nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, taigi jo kriminalinė praeitis yra ganėtinai plataus pobūdžio bei rodo nuteistojo atmestiną požiūrį tiek į visuomenėje priimtino elgesio taisykles bei įstatymų įtvirtintus draudimus bei įpareigojimus, tiek į dėl asmens atliktų neteisėtų veiksmų galinčias kilti pasekmes. Dėl to pagrįstai spręsta, jog šios aplinkybės iš esmės neigiamai charakterizuoja E. P., rodo jo polinkį elgtis priešingai įstatymams bei siekį kaip įmanoma švelninti savo teisinę padėtį pateikiant gynybinę versiją, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas stresinėje būsenoje bei iš tikrųjų nenorėdamas taip elgtis. Pažymėtina ir tai, jog nuteistajam už dvi nusikalstamas veikas paskirta subendrinta 2 metų 4 mėnesių bausmė yra kiek mažiau nei 2 metais mažesnė už BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, taigi nėra jokio pagrindo vertinti, jog ji yra aiškiai per griežta arba iš esmės neatitinkanti padarytų nusikaltimų ar nuteistojo asmenybės pavojingumo. Nuteistojo versija, jog krovininį automobilį pagrobė norėdamas patogiau nuvykti pas savo draugę, priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde, rodo ne mažesnį nuteistojo pavojingumą, o tik pagrindžia išvadą, jog E. P. net dėl menkavertės priežasties pasirinko elgtis neteisėtai bei ne tik pagrobti svetimą turtą, tačiau ir jį sugadinti. Minėtos aplinkybės sudaro realų pagrindą manyti, jog švelnesnės bausmės rūšies ar termino paskyrimas neturėtų realaus poveikio nuteistajam ir neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų.

15. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma atidėti nuteistajam paskirtos bausmės vykdymą 3 metams 6 mėnesiams, paskiriant jam intensyvią priežiūrą bei papildomus įpareigojimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto argumentus, sprendžia, jog šis prašymas yra iš esmės nepagrįstas.

16. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šio straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal BK 75 straipsnio 1-4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

17. Baudžiamajame įstatyme nenurodytos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti spręsdamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek ir su nuteistojo asmenybe, t. y., nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis ir laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar asmuo supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, ar pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko socialinius ryšius. Šie ir kiti duomenys teismui turi sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, jog konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo, jog pakanka nuteistam už konkretų nusikaltimą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, kurie ribotų asmens elgesį ir turėtų auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-1073/2020).

18. Įvertinus skundžiamo nuosprendžio motyvus bei nuteistąjį charakterizuojančią medžiagą, nėra pagrindo E. P. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas bei atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Nors nuteistasis atitinka formalias sąlygas, nustatytas BK 75 straipsnio 2 dalyje, t. y. už jo padarytas nusikalstamas veikas jam paskirta mažesnė nei ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, tačiau kitos byloje nustatytos ir nuteistojo asmenybę apibūdinančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bausmės vykdymo atidėjimas yra negalimas.

19. Aptariamu atveju E. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK XXVIII skyriuje – „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“. Be to, šiuo atveju pripažinta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), kas rodo, jog jo kriminalinio elgesio nuostatos yra tvirtai susiformavusios ir jis savo pasirinkto elgesio nekeičia, nepaisant to, jog jam jau ne kartą buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiame kontekste pabrėžtina tai, jog Vilniaus apygardos teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 26 d. nuosprendžiu (past. – šis nuosprendis iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 15 d. nuosprendžiu), Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu BK 75 straipsnio nuostatos jau buvo taikomos E. P. atžvilgiu, be to, Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 11 d. nutartimi, Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 20 d. nutartimi, Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nutartimi (past. – kuri panaikinta Trakų rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi) nuteistasis E. P. buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, tačiau tai, jog jo atžvilgiu ir vėl yra nagrinėjama baudžiamoji byla akivaizdžiai rodo, kad nuteistasis nepateisino teismo jam parodyto pasitikėjimo ir pakartotinai nusikalto. Darytina išvada, jog anksčiau nuteistajam paskirtos bausmės iš esmės nebuvo pakankamos užtikrinti, jog jis pakartotinai nenusikals. Dėl to konstatuotina, jog nėra pagrindo E. P. taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, kadangi jis nėra suinteresuotas keisti savo pasirinktą gyvenimo būdą.

20. Įvertinus pirmiau išdėstytą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įstatymo nuostatų paskirdamas nuteistajam 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tinkamai įvertino tiek E. P. padarytas nusikalstamas veikas, tiek patį nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, o nuspręsdamas jo atžvilgiu netaikydamas BK 75 straipsnio nuostatų, nenukrypo nuo kasacinės instancijos teismo formuojamos teismų praktikos. Dėl to nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį dėl nuteistajam paskirtos bausmės.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

21. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. gauta patikslinta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. ATP-2025-37666, kurioje yra nurodoma, kad valstybės naudai priteistina suma sudaro 68,75 Eur dydžio sumą.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios taikomos ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, numato, jog iš kaltinamojo (atitinkamai nuteistojo) priteisiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nurodytos nuostatos galioja ne tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau ir apeliacinėje bei kasacinėje instancijose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-374/2012, 2K-520-303/2015), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-218-1073/2020).

23. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. P. nuteistas, o apeliacinės instancijos teisme nagrinėti nuteistojo ir jo gynėjo advokato apeliaciniai skundai, kurie atmetami. Būtinybę nuteistajam paskirti gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatos, dėl to bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu gynėjo dalyvavimas buvo būtinas būtent valstybės iniciatyva. Dėl šių priežasčių Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo E. P. nepriteisiamos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. P. ir jo gynėjo advokato Jevgenijaus Bogdanovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. nuosprendžio atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų 68,75 Eur dydžio sumai už E. P. suteiktą antrinę teisinę pagalbą valstybės naudai nepriteisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.