Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Kriaučiūnaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. Š. prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. Š., VĮ Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

II. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Dėl to įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą (CPK 444, 445 straipsniai).

10. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Bet kuris juridinę reikšmę turintis faktas teismine tvarka nustatomas tik esant visoms CPK 444, 445 straipsniuose nustatytoms sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 20 punktas). Kai nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

11. Apeliantės teigimu, teismo atsisakymas priimti pareiškimą prieštarauja CPK įtvirtinam teisiniam reglamentavimui, jog teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas), taigi, ginčas privalo būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka, dėl ko nėra teisinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjos pareiškimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais.

12. Nagrinėjamu atveju apeliantė kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos mirties pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Iš pareiškime suformuluoto materialinio reikalavimo matyti, kad jis atitinka CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytų civilinių bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų – palikimo priėmimo – nagrinėjimo dalyką.

13. Iš apeliantės pateikto Testamentų registro išrašo matyti, kad palikėja S. Š. 2018 m. sausio 16 d. sudarė oficialųjį testamentą, kurį patvirtino Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuro notarė G. K. (CBP-348 priedas). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad dėl minėto testamento pripažinimo negaliojančiu vyksta teisminis ginčas Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 19 d. iškeltoje civilinėje byloje Nr.e2-522-1070/2022 pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovams A. Š. ir A. Š. dėl testamento nuginčijimo. Minėtoje byloje sprendžiamas klausimas dėl testamento galiojimo, tačiau nėra sprendžiama dėl palikimo priėmimo fakto.

14. CK 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Remiantis CK 5.2 straipsniu, paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą (1 dalis); pagal įstatymą paveldima, kada tai nepakeista ir kiek nepakeista testamentu (2 dalis). Pagal CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, kurie buvo gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, taip pat Lietuvos valstybė.

15. CK 5.50 straipsnyje nustatyta, kad tam, jog įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (3 dalis).

16. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimą, išaiškinta, kad paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Be to, įpėdinio veiksmai turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką, 2019 m. gegužės 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-313/2019).

17. Palikėja S. Š. 2018 m. sausio 16 d. oficialiuoju testamentu visą savo turtą paliko A. Š., o jei A. Š. mirtų anksčiau, palikimo nepriimtų ar jo atsisakytų, testamente nurodytas turtas paliekamas A. Š. (civilinės bylos Nr. e2YT-3017-1126/2022 CBP-26544 priedas Nr.1). Testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Faktą, kad testamentiniai įpėdiniai nėra priėmę palikimo, patvirtina ir tai, kad A. Š. 2021 m. gruodžio 29 d. pateikė Kauno apylinkės teismui pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, kaip testamentinė įpėdinė, po savo senelės S. Š. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti (civilinės bylos Nr. e2YT-3017-1126/2022 CBP-26544). Teismas 2022 m. sausio 3 d. nutartimi pareiškimą priimti atsisakė, tačiau ši nutartis panaikinta Kauno apygardos teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi, patenkinus A. Š. atskirąjį skundą (civilinė byla Nr. e2S-270-601/2022), o pareiškimo priėmimo klausimas grąžintas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

18. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu vienas įpėdinių palikimą priėmė vienu iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų, tai neatima galimybės (teisės) kitiems įpėdiniams priimti palikimą tuo pačiu ar kitu įstatymo nustatytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-313/2019).

19. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesikreipė į palikimo vietos atsiradimo notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Teismui pateiktu pareiškimu siekia nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, jog ji po S. Š. mirties faktiniu valdymu priėmė jos palikimą. Toks faktas gali būti nustatytas tik CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, nepaisant nagrinėjamos civilinės bylos dėl testamento nuginčijimo, apeliantė turi teisę inicijuoti atskirą civilinę bylą ypatingąja teisena dėl juridinio reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – nustatymo (pvz. žr. Kauno apygardos teismo 2022 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e2S-270-601/2022).

20. Kaip matyti iš LITEKO duomenų, kitoje Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2YT-6235-1126/2022 2022 m. vasario 17 d. yra priimtas A. Š. pareiškimas, kuriuo ji prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji kaip testamentinė įpėdinė priėmė savo senelės S. Š. palikimą po jos mirties, faktiškai pradėdama jį valdyti (civilinės bylos Nr.e2YT-6235-1126/2022). Tiek minėtoje byloje, tiek šioje byloje abi pareiškėjos, ir A. Š., ir J. Š., prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą - palikimo priėmimą faktiniu valdymu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, panaikinus skundžiamą nutartį ir J. Š. pareiškimo priėmimo klausimą grąžinus iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, pareiškimo priėmimo atveju būtų tikslinga svarstyti minėtų bylų sujungimo klausimą.

Dėl procesinės bylos baigties

21. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes ir netinkamai taikęs proceso teisę reglamentuojančias normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais yra pagrindas naikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinės teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartį ir pareiškėjos J. Š. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.