Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, sekretoriaujant Natašai Dobrijan, dalyvaujant ieškovei G. C.-G. ir jos atstovui advokatui M. D., atsakovės K. Č. atstovei advokatei I. L., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. C.-G. ieškinį atsakovei K. Č. dėl skolos ir baudos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja S. S. paaiškino, kad ji vertėjavo R. W. sudarant ginčo sandorį. Ji gyvena Londone ir tuo tikslu atvyko į Lietuvą. Sandoris realiai neįvyko, jai paskambino atstovė Donata ir pranešė, kad pirkėjai neturi pinigų sandoriui apmokėti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir ginčo esmė.

Byloje nustatyta, jog ieškovė G. C.-G. ir atsakovė K. Č., atstovaujama R. W., 2017-09-22 sudarė Preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties (e.b.l. 33-35, t.1), pagal kurią susitarė, kad ieškovė nupirks iš atsakovės 0,1350 ha žemėsv sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) už 24000 Eur (sutarties 1 ir 3 str.). Sutarties 3 str. 2 d. numatė, kad ieškovė per 2 darbo dienas nuo preliminarios sutarties sudarymo dienos turi pervesti atsakovei 3000 Eur avansą, kuris įskaitomas į pirkimo kainą, o likusi pirkimo kaina turi būti sumokama iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos arba tą pačią dieną (sutarties 3 str. 4 d.). Šalys susitarė, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutarties turi būti pasirašyta ir notariškai patvirtinta ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio 23 d. (imtinai) (sutarties 2 str. 1 p.). Preliminarios sutarties 5 str. 5 d. nurodyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutarties dėl pirkėjo kaltės nėra sudaroma per 15 kalendorinių dienų po to, kai pagal šios sutarties 2 straipsnio nuostatas ji turėjo būti sudaryta, pardavėjas, raštu informavęs pirkėją ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jeigu pirkėjas per minėtą 7 kalendorinių dienų terminą nesudaro su pardavėju pirkimo-pardavimo sutarties. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad pardavėjui nutraukus sutartį šioje dalyje numatytu atveju ir tvarka, pirkėjo pardavėjui sumokėtas avansas nėra grąžinamas. Preliminarios sutarties 5 str. 6 d. nurodyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutarties dėl pardavėjo kaltės nėra sudaroma per 15 kalendorinių dienų po to, kai pagal šios sutarties 2 straipsnio nuostatas ji turėjo būti sudaryta, pirkėjas, raštu informavęs pardavėją ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jeigu pardavėjas per minėtą 7 kalendorinių dienų terminą nesudaro su pirkėju pirkimo-pardavimo sutarties. Taip pat šiame straipsnyje nurodyta, kad pirkėjui nutraukus sutartį šioje dalyje numatytu atveju ir tvarka, pardavėjas grąžina pirkėjui sumokėtą avansą bei papildomai sumoka baudą, lygią avansui, t.y. 3000 Eur. Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo taip pat nustatyta, kad pagrindinės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo data buvo numatyta 2017 m. spalio 19 d., 15.00 val. Vilniaus miesto 10 notarų biure, ieškovei apie tai pranešė Luminor būstas atstovė brokerė D. S. 2017-10-12. Ieškovė 2017-10-19, 13.14 val. elektroniniu laišku pranešė D. S., kad jai nepavykus iš savo pusės suderinti reikalų, ji 19 dieną pas notarą atvykti negalės ir nurodė, kad galėtų atvykti pas notarą spalio 23 dieną (e.b.l. 8, t.1). D. S., atsakydama į šį elektroninį laišką 2017-10-19, 14.03 val. nurodė, kad informaciją gavo ir suderino notarą spalio 23 dieną, 16.00 val. Ieškovė 2017-10-21 kreipėsi į brokerę su prašymu atsiųsti jai peržiūrai sutartį pirmadienio sandoriui (e.b.l. 7, t.1). Taip pat iš byloje esančio susirašinėjimo nustatyta, kad 2017-10-18, 15.23 val. ieškovė nusiunčia brokerei D. S. pasiūlymą dėl atsiskaitymo tvarkos pakeitimo, nurodydama, kad kadangi buvo planuota sutartį pasirašinėti šiek tiek vėliau (spalio 23 d.) ir ji dar neturi rytdienai (t.y. spalio 19 d.) visos reikiamos sumos, ieškovė siūlo spalio 19 d. pasirašyti sutartį, ją pasirašant sumokėti dar 3000 Eur, o likusią sumą sumokėti iki gruodžio 31 d., mokant 5 proc. metinių palūkanų. Brokerė 2017-10-19, 8.17 val. nusiunčia atsakovės atstovui R. W. pasiūlymą, kuriame nurodo, kad 11000 Eur pirkėja gali sumokėti spalio 19 d., o 11000 Eur iki gruodžio 1 d. Atsakovės atstovas 2017-10-19, 15.46 val. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad toks pasiūlymas nėra priimtinas ir nurodė, kad suteikia ieškovei galimybę sandorį sudaryti 2017-10-20, o apmokėjimą atlikti iki 2017-10-23 (e.b.l. 53-55, t.1). Ieškovė 2017-10-19 elektroniniais laiškais nurodė, kad 2017-10-20 ji negalės pasirašyti sutarties, nes bus išvykusi iš Vilniaus, taip pat nurodė, kad visus pinigus pagal sandorį ji galės sumokėti ir sandorį pasirašyti spalio 23 d. (e.b.l. 59, t.1). Atsakovės atstovas R. W. 2017-10-21, 18.46 val. pranešė ieškovei, kad jis laukia patvirtinimo apie notaro laiką ir vietą, tam kad būtų galima užbaigti sandorį ir nurodė, kad tikisi, jog pirmadienį (spalio 23 d.) šalys galės užbaigti šį sandorį (e.b.l. 59-61, t.1). 2017-10-22 ieškovė informuoja R. W. apie tai, kad notaras yra užsakytas 2017-10-23, 16.00 val. ir nurodo notarų biurą bei jo adresą (e.b.l. 15, t.1). 2017-10-23, 13.37 val. R. W. elektroniniu laišku informavo, kad nebepasitiki ieškove, atsižvelgiant į jos ankstesnį elgesį ir įvertinęs tai, jog pinigai į sąskaitą iki šiol nėra pervesti, išvyksta atgal (e.b.l. 60-61, t.1). Byloje taip pat nustatyta ir ginčo tarp šalių dėl to nėra, kad ieškovė 2017-10-23, 16 val. buvo atvykusi į notarų biurą (2018-06-26 teismo posėdžio pažyma, e.b.l. 154. t. 1). Atsakovės atstovas R. W. į notarų biurą nurodytą dieną neatvyko. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2017-10-21 jis išvyko atgal į Londoną, tai patvirtina byloje esantys lėktuvo bilietai (e.b.l. 91-92, t.1) ir atsakovės atstovės paaiškinimai teismo posėdžio metu. 2017-11-07 pranešimu ieškovė pranešė atsakovei, kad pastarajai nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties numatytomis sąlygomis, ji vienašališkai nutraukia preliminariąją sutartį nuo 2017 m. lapkričio 15 d. (e.b.l. 26-27, t.1).

Dėl Preliminariosios žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų nevykdymo.

Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių – teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015, 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017). Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 6.256 straipsnio 1 dalį, kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, jeigu neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos, skolininkas pažeidžia prievolės įvykdymo terminą.

2017 m. rugsėjo 22 d. ieškovė ir atsakovė sudarė preliminariąją žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo parduoti žemės sklypą, o ieškovė įsipareigojo jį nupirkti šioje sutartyje nustatyta kaina ir terminais. Pagal LR CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Preliminariosios sutarties 5.6. punkte numatyta, kad jeigu pirkimo-pardavimo sutartis dėl pardavėjo kaltės nėra sudaroma per 15 (penkiolika) kalendorinių dienų po to, kai pagal šios sutarties 2 straipsnio nuostatas ji turėjo būti sudaryta, pirkėjas, raštu informavęs pardavėją ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, turi teisę vienašališkai nutraukti šią sutartį, jeigu pardavėjas per minėtą 7 kalendorinių dienų terminą nesudaro su pirkėju pirkimo-pardavimo sutarties. Pirkėjui nutraukus sutartį šioje dalyje numatytu atveju ir tvarka, pardavėjas grąžina pirkėjui sumokėtą avansą bei papildomai sumoka baudą, lygią avansui, t.y. 3 000 eurų. Taigi, preliminariąja sutartimi šalys susitarė kokio dydžio baudą atsakovė turėtų mokėti, jeigu preliminariojoje sutartyje nustatytais terminais atsakovė atsisakys parduoti ieškovei žemės sklypą. Preliminariosios sutarties 3.4 punkte nustatyta, kad šalims sudarius pirkimo-pardavimo sutartį, visa pirkimo kaina turi būti sumokama iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos arba tą pačią dieną. T.y. iš sutarties turinio yra akivaizdu, kad ieškovė turėjo teisę pirkimo kainą sumokėti ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną. Toks atsiskaitymo už perkamą nekilnojamąjį turtą būdas ne tik buvo apibrėžtas sutartimi, bet ir yra įprastas ir leidžiamas, sudarant tokio pobūdžio sandorius. Pagal LR CK 1.122 str. 1 d., jeigu kuriam nors veiksmui atlikti yra nustatytas terminas, tai šis veiksmas turi būti atliktas iki paskutinės termino dienos dvidešimt ketvirtos valandos nulis minučių, todėl darytina išvada, kad pinigines lėšas už žemės sklypo pardavimą ieškovas turėjo teisė sumokėti iki 2017 m. spalio 23 d. 24.00 val.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė ir atsakovės atstovas R. W. elektroniniu paštu buvo sutarę, kad sklypo pirkimo-pardavimo sutartis bus pasirašoma 2017 m. spalio 19 d. Vilniaus miesto 10 notaro biure, tačiau ieškovė, matydama, kad sutarties 2017 m. spalio 19 d. pasirašyti negalės, informavo apie tai atsakovės atstovę D. S. elektroniniu paštu ir papildomai nurodė, kad sutartis gali būti pasirašoma spalio 23 d. (e.b.l. 8, 51). Atsakovės atstovė nekilnojamojo turto brokerė D. S., atsakydama į ieškovės pranešimą, elektroniniu laišku ieškovei pranešė, kad informaciją gavo ir suderino notarą D. P. spalio 23 d. 16:00 val., adresas Vilniaus miesto 10 notarų biuras, (duomenys neskelbtini) (e.b.l. 7, t.1), t.y. šiuo laišku buvo aiškiai patvirtinta, kad kita data, t.y. spalio 23 d. atsakovei yra tinkama ir priimtina. Be to, faktą, kad atsakovės atstovas R. W. sutiko perkelti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą į 2017 m. spalio 23 d. ir buvo tinkamai informuotas apie sandorio sudarymo vietą ir laiką, patvirtina ieškovės ir R. W. susirašinėjimas po 2017 m. spalio 19 d. O būtent – atsakovės atstovas R. W. 2017-10-21, 18.46 val. pranešė ieškovei, kad jis laukia patvirtinimo apie notaro laiką ir vietą, tam kad būtų galima užbaigti sandorį ir nurodė, kad tikisi, jog pirmadienį (spalio 23 d.) šalys galės užbaigti šį sandorį (e.b.l. 60-61, t.1), į ką 2017-10-22 elektroniniu laišku ieškovė informuoja R. W. apie tai, kad notaras yra užsakytas 2017-10-23, 16.00 val. ir nurodo notarų biurą bei jo adresą (e.b.l. 15, t.1). Visi šie įrodymai paneigia atsakovės teiginius, kad ieškovė sutartu laiku neatvyko sudaryti sandorio ir nors, kaip jau buvo minėta, ji 2017 m. spalio 19 d. ir neatvyko į Vilniaus miesto 10 notarų biurą, tačiau apie tai iš anksto informavo atsakovės atstovus, nurodė neatvykimo priežastis ir pasiūlė kitą sandorio sudarymo datą, kuri, pabrėžtina, nėra vėlesnė nei preliminariojoje sutartyje nurodytas terminas sudaryti pagrindinę sutartį. Tačiau pažymėtina, kad šalims suderinus naują pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo datą ir ieškovei atvykus į notarų biurą naujai sutartu laiku, t.y. 2017-10-23, 16 val., į notarų biurą neatvyko pačios atsakovės atstovas R. W.. Jis 2017-10-23, 13.37 val. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad ja nebepasitiki, atsižvelgiant į jos ankstesnį elgesį ir įvertinęs tai, jog pinigai į sąskaitą iki šiol nėra pervesti, išvyksta iš Lietuvos (e.b.l. 60-61, t.1). Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, R. W. iš Lietuvos išvyko jau 2017-10-21 (e.b.l. 91-92, t.1), todėl jo vėlesnis susirašinėjimas su ieškove, derinant būsimojo sandorio pasirašymo sąlygas (e.b.l. 60-61, t.1), net neketinant tą sandorį sudaryti ir faktiškai jau esant išvykus iš Lietuvos, galėtų būti traktuojamas kaip sąmoningas klaidinimas ir nesąžiningas elgesys kitos sandorio šalies, t.y. ieškovės atžvilgiu.

Pagrindinis atsakovės argumentas, kad dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo yra kalta pati ieškovė, yra tas, jog ieškovė neturėjo piniginių lėšų sklypo pirkimui, ką, anot atsakovės, patvirtina ieškovės pasiūlymas visą likusią parduodamo žemės sklypo sumą sumokėti tik 2017 m. gruodžio 31 d. Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 18 d. ieškovė atsakovės atstovę brokerę D. S. informuodama apie negalėjimą atvykti 2017-10-19 pasirašyti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, pasiūlė alternatyvų atsiskaitymo variantą, t.y. pagrindinės sutarties pasirašymo metu sumokant papildomai 3000 Eur, o likusią sumą (18 000 Eur) sumokant iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir už tai mokant 5 procentų dydžio metinės palūkanas. Atsakovei su tokiu pasiūlymu nesutikus, ieškovė 2017 m. spalio 19 d. dviem elektroniniais laiškais patvirtino, kad mokėjimas gali būti įvykdytas pirmadienį (t.y. spalio 23 d.) (e.b.l. 53, 54, 59. t.1). Todėl, teismo vertinimu, ieškovei du kartus patvirtinus, kad ji tinkamai atsiskaitys už parduodamą žemės sklypą, atsakovė neturėjo pagrindo išvadai, kad ieškovė neturi galimybių sumokėti visą parduodamo žemės sklypo sumą pagrindinės žemės sklypo pirkimo pardavimo-sutarties pasirašymo dieną. Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad atsakovė, padariusi išvadą, jog ieškovė nėra pajėgi sumokėti pinigus už perkamą sklypą ir šios išvados pagrindu nusprendusi neatvykti sutartą dieną (2017-10-23, 16 val.) į notarų biurą ir nusprendusi nesudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, prisiėmė visą atsakomybę, numatytą 2017-09-22 Preliminariosios sutarties 5 str. 6 punkte dėl šios sutarties sąlygų nevykdymo.

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, turi pagrindą konstatuoti, kad pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl atsakovės kaltės, todėl ieškovė pagrįstai 2017-11-07 pranešimu vienašališkai nutraukė preliminąriąją sutartį ir sutinkamai su preliminariosios sutarties 5 str. 6 p., turi teisę į avanso grąžinimą bei baudos priteisimą. Pažymėtina, kad atsakovė nei bylos nagrinėjimo eigoje, nei atskiru ieškiniu nereiškė reikalavimo pripažinti, kad preliminarioji sutartis nutrūko ir pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl ieškovės kaltės, taip pat nereiškė reikalavimo atlyginti bet kokius dėl sutarties nutraukimo patirtus nuostolius. Dėl aukščiau išdėstyto, teismas tenkina ieškovės reikalavimą dėl 3000 Eur avanso grąžinimo ir 3000 Eur baudos priteisimo iš atsakovės.

Tenkinus pagrindinius reikalavimus dėl avanso ir baudos priteisimo, yra tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo ir iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 6000 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2017-11-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė pateikė įrodymus, jog patyrė 2102,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 135 Eur žyminio mokesčio, 1724,25 Eur advokato atstovavimo išlaidų ir 243,21 Eur vertimo išlaidų (e.b.l. 24, 125-137, 149-152, t.1), atsakovė dėl šios sumos nepagrįstumo nepasisakė, todėl ieškovei iš atsakovės priteistina 2102,46 Eur bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 79 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. C.-G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) sumokėto avanso, 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) baudos ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 6000 Eur sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-11-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės G. C.-Giedraitės, a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 2102,46 Eur (du tūkstančius vieną šimtą du eurus 46 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.