Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamosios A. P. atstovei pagal įstatymą ir civilinei atsakovei R. P., civiliniam atsakovui V. P.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju, laikomas neteistu, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 178 str. 2 d., 187 str. 1 d.,

Ž. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, nesimokanti, nedirbanti, teista:

1. 2012 m. spalio 30 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 str. 2 d., paskirta bausmė - 3 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 valandų;

2. 2013 m. lapkričio 11 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 1 d., paskirta bausmė - 9 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant kas mėnesį neatlygintinai dirbti po 10 valandų. 2014 m. vasario 12 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi 9 mėnesių viešųjų darbų bausmė pakeista į 15 parų arešto bausmę, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., ir

A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), 9 klasių išsilavinimo, netekėjusi, besimokanti Kaišiadorių r. Antakalnio vidurinėje mokykloje 10 klasėje, nedirbanti, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamieji E. M., Ž. J. ir A. P. pagrobė svetimą turtą įsibrovę į patalpą:

jie, 2013 m. rugpjūčio 16 d., apie 19 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami bendrą sumanymą iš Lietuvos kun. J. Bosko Saleziečių draugijos oratorijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobti ten esantį turtą, Ž. J. išspyrus pastato rūsio lango rėmą, įsibrovė į oratorijos patalpą ir pagrobė ten buvusius 3 vnt. saldainių bendros 1 lito vertės, tokiais bendrais veiksmais įsibrovė į patalpą ir pagrobė 1 lito vertės svetimą turtą.

jie, 2013 m. rugpjūčio 16 d., apie 19 val. 00 min., veikdami bendrininkų grupėje, įsibrovimo į Lietuvos kun. J. Bosko Saleziečių draugijos oratorijos pastato patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), metu, turint tikslą pagrobti ten esantį turtą, Ž. J. išspiriant koja pastato rūsio lango rėmą, jį sulaužė ir tokiais veiksmais sugadino svetimą – Lietuvos kun. J. Bosko Saleziečių draugijai priklausantį 400 litų vertės turtą.

Kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. vasarą, neprisimena tiksliai kurį mėnesį, jis kartu su Ž. J. ir A. P. ėjo pasivaikščioti. Vaikščiojo aplink oratoriją, ji buvo tuščia. Ž. pro langą pamatė oratorijos viduje saldainių dėžę. Jis ir Ž. bandė atidaryti tą langą, bet neišėjo. Tada Ž. spyrė kelis kartus iš kojos į langą, po 4 ar 5 spyrių langą pavyko išmušti. Ž. ir A. įlipo pro langą į vidų, tada kartu su jomis pro langą įlipo ir jis. Jie visi trys vaikščiojo po pastatą. Nuėjo į virtuvę, ten buvo tamsu. Jie ieškojo saldainių. Rado virtuvėje tris saldainius. Tie saldainiai, kuriuos jie matė pro langą, buvo vadovų kabinete. Ž. su rankomis mėgino atidaryti vadovų kabineto duris, bet jos buvo užrakintos ir neatsidarė. Jie iš pastato išėjo iš vidaus atsidarę kitą langą. Nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, dalį padarytos žalos atlygino.

Kaltinamoji Ž. J. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog 2013 m. rugpjūčio mėnesį, tikslios datos nepamena, ji kartu su savo draugais A. ir E. nuėjo į oratorijos kiemą, apėjo kelis ratus aplink ją. Vaikštant po oratorijos kiemą, pamatė, kad vienas plastikinis langas buvo truputį pravertas, pro tą oratorijos pastato langą jie matė, kad viduje yra dėžė saldainių. Jie pabandė atidaryti tą langą, bandė kišti ranką, bet niekaip neišėjo atidaryti. Apėjo dar kartą apie oratorijos pastatą ir pamatė nedidelį plastikinį rūsio langą, tą langą bandė atidaryti, spardė jį kojomis. Jai spyrus į langą keletą kartų, langą pavyko išspirti. Tada visi pro tą langą suėjo į vidų, vaikščiojo po oratorijos patalpas, virtuvėje rado tris saldainius, juos suvalgė. Ji pabandė atidaryti vadovų kabineto duris, nulaužė durų staktą, tačiau durų nepavyko atidaryti. Oratorijos pastate daugiau nieko nerado, tik tuos tris saldainius, jeigu būtų radę ką nors vertingesnio, būtų paėmę. Dėl savo poelgio labai gailisi, tokį savo elgesį vertina neigiamai, padarytą žalą žada atlyginti.

Kaltinamoji A. P. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog tikslios datos neprisimena, turbūt rugpjūčio mėnesį, ji su Ž. ir E. nuėjo prie oratorijos pastato. Būnant prie pastato, pamatė pro langą viduje dėžę saldainių, jie jų labai užsimanė ir nusprendė įeiti į vidų. Bandė atidaryti tą langą kišdami ranką į vidų, bandė palenkti rankeną, tačiau langas neatsidarė. Tada nuėjo už oratorijos pastato ir ten pamatė mažą langą. Ž. priėjusi prie lango pradėjo jį spardyti. Ž. langą išspyrė ir jis su visu rėmu įkrito į vidų. Jie visi trys įlipo pro langą į pastato vidų, vaikščiojo po pastatą, nuėjo į virtuvę. Virtuvėje ant stalo rado tris saldainius. Jie visi trys rastus saldainius suvalgė. Tai nebuvo tie patys saldainiai, kuriuos matė per langą. Ieškojo tų saldainių, tačiau kabinetas, kuriame juos matė, buvo užrakintas. Ž. bandė atidaryti to kabineto duris, išlaužė durų staktą, tačiau į kabinetą patekti nepavyko, durys neatsidarė. Iš vidaus atsidarė kitą langą ir pro jį išlipo lauk. Gailisi dėl tokio savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų E. M., Ž. J. ir A. P. padarytos nusikalstamos veikos be jų prisipažinimo taip pat įrodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. tvarka ištirtais rašytiniais įrodymais:

- liudytojo Lietuvos kun. J. Bosko Saleziečių draugijos direktoriaus P. J. Z. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d. jis buvo išvykęs iš Lietuvos. Grįžo tik rugpjūčio 22 d. Apie įsilaužimą į Saleziečių oratorijos pastatą jam pranešė I. D. ir R. S.. Pats jis apie įvykį nieko nežino ir nieko pasakyti negali. Jis žino Ž. ir E. iš matymo, jie ateidavo į Saleziečių oratoriją kartu, jie yra draugai. Nuo liepos 16 d., kai prasidėjo vasaros stovykla, jie ateidavo beveik kasdien. Jis asmeniškai dėl šių vaikų rūpesčių neturėjo ir jam dirbant oratorijoje jokie daiktai nedingdavo. Dėl nusikalstamos veikos patyrė 401 litų turtinę žalą, kurią sudaro pavogti 3 saldainiai 1 lito vertės ir sugadintas rūsio lango rėmas – 400 litų vertės (1 t. 22, 31, 32 b.l.);

- liudytojos I. D. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji dirba Palemono vaikų dienos centro koordinatore. Laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 15 d., 21.00 val. iki 2013 m. rugpjūčio 18 d., 21.00 val. buvo išlaužtas Oratorinio pastato rūsio langas ir patekta į vidų. Ar iš pastato kas nors dingo, pasakyti negali, nežino. 2013 m. rugpjūčio 18 d. jai pastebėjus, kad išdaužtas langas į patalpas, prie jos priėjo S. Č. ir J. K.. Jos paaiškino, kad patalpų viduje jos yra pametusios telefoną. Ji paaiškino, kad kadangi į patalpas buvo įsilaužta, telefoną perduos policijai. Tuomet netrukus prie jos priėjo Ž. J.. Ž. J. taip pat prašė atiduoti jai telefoną, paaiškino, kad telefonas yra jos draugės. Pastatas, į kurį įsibrauta, bei turtas jame priklauso Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijai, draugijos direktorius bei klebonas J. P.. Į patalpas įsibrauta per rūsio langą, įsibrovimo metu jis išspirtas ir visiškai sugadintas, toliau per rūsį patekta į pastato vidų, pirmame aukšte bandyta įsibrauti į rakinamą vadovų kambarį, išlaužtas durų apkalimas prie vyrių, tačiau į vadovų kambarį nepatekta. Toliau lankytasi pirmame aukšte esančioje valgykloje, būta tualete, ten ant radiatoriaus paliktas mobilaus ryšio telefonas. 2013 m. rugpjūčio 15 d. dieną, apie 22.00 val. pastatas užrakintas, jame yra signalizacija, tačiau ji nebuvo įjungta (1 t. 29, 30 b.l.);

- kaltinamosios A. P. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. P., apklaustos kaip liudytojos, apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog apie įvykį jai dukra papasakojo, ji sakė, kad buvo įlindusi į oratorijos namus ir paėmė saldainį. Kas išmušė langą, dukra nesakė, tik minėjo, kad išdaužė. Dukra labai gailisi dėl savo tokio elgesio. Sakė, kad pati nežino, kodėl taip padarė (1 t. b.l. 33);

- liudytojo R. M. apklausos protokolu, kuriame jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis yra E. M. tėvas. Sūnus yra geras, darbštus, visada padeda namų ūkyje, atlieka įvairius darbus. Į mokslus nėra linkęs. Kol sūnus būna namuose, su juo nebūna jokių problemų. Yra linkęs bendrauti su blogu elgesiu pasižyminčiais draugais (1 t. b.l. 36);

- liudytojos J. P. apklausos protokolu, kuriame ji apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji yra Ž. J. mama, dukra jos neklauso, dėl jos elgesio dažnai skundžiasi kaimynai. Maždaug nuo 11-12 metų Ž. gyvena su patėviu, su kuriuo nesutaria. Patėvis jai priekaištauja dėl jos netinkamo elgesio, dėl to, kad bėga iš pamokų, bėga iš namų, vagia, nieko nepadeda namuose. Ž. tai nepatinka ir ji atvirai reiškia savo antipatiją. Šiuo metu ji yra pabėgusi iš namų (1 t. b.l. 40);

- 2013 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedais, iš kurių matyti, jog įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra vieno aukšto pastatas. Apžiūros protokole užfiksuotas Oratorijos pastato išlaužtas langas bei nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 18 d. naktį pirminės įvykio vietos apžiūros metu paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, daktiloskopinės plokštelės su avalynės pėdsakais ir saldainio popierėlis (6-18 b.l.). Vokas su daktiloskopinėmis plokštelėmis ir vokas su saldainio pakuote perduotas saugoti į Panemunės PK daiktų saugyklą (1 t. 19 b.l.);

- 2014 m. sausio 14 d. apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėtas įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Nokia 5130c-2“. Apžiūros metu nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas yra mėlynais šonais ir juodu galiniu dangteliu, telefono markė Nokia, modelis 5130c-2, IMEI (duomenys neskelbtini), telefono viduje yra „Pildyk“ SIM kortelė ir Nokia baterija, telefono klaviatūroje, apačioje, kairėje pusėje nėra vieno mygtuko, korpuso kairiame šone išlūžusi dalis plastmasės (1 t. 42-43 b.l.);

- 2014 m. sausio 17 d. daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamoji A. P. atpažino savo mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 5130c-2“, kurį paliko 2013 m. rugpjūčio 18 d. Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijos oratorijos patalpose (duomenys neskelbtini) (44-46 b.l.). Telefonas pakvitavimu grąžintas kaltinamajai A. P. (1 t. 47 b.l.);

- 2014 m. vasario 26 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis E. M. pateikė turtinės žalos kompensavimą patvirtinantį dokumentą (1 t. 23, 24 b.l.).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamieji E. M., Ž. J. ir A. P. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje, veikdami bendrininkų grupėje ir turėdami tikslą iš Lietuvos kun. J. Bosko Saleziečių draugijos oratorijos pastato pagrobti ten esantį turtą, Ž. J. išspyrus pastato rūsio lango rėmą, įsibrovė į oratorijos patalpą ir pagrobė ten buvusius 3 vnt. saldainių bendros 1 Lt vertės, tokiais bendrais neteisėtais veiksmais pagrobė 1 Lt vertės svetimą turtą.

Kad patektų į Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijai priklausančias patalpas, E. M. ir Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu nustatytu laiku ir vietoje sugadino svetimą turtą, tai yra Ž. J. tyčia spyrus koja į langą, sulaužė 400 Lt vertės rūsio lango rėmą, tokiais veiksmais sugadino svetimą 400 Lt vertės turtą. Sugadinto turto vertė - 400 Lt. Ši suma viršija 3 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos (BK 190 str.).

Kaltinamųjų veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jie patys – kaip nusikaltimo vykdytojai (bendravykdytojai), kadangi jie kėsinosi į tą patį objektą – Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijai priklausantį turtą, kaltinamųjų ketinimą įsibrauti į oratorijos patalpas ir pagrobti ten esantį turtą vienijo vieninga tyčia, jie kartu atėjo į oratorijos kiemą, vienas iš jų – Ž. J., išspyrė pastato rūsio langą, o E. M. ir A. P. kartu su Ž. J. įsibrovė į pastato vidų ir iš ten pavogė 3 vnt. saldainių bendros 1 Lt vertės, tai yra jie suprato, kad bendrai, vienas kitam padėdami, įsibrovę į patalpą grobia svetimą, jiems nepriklausantį turtą, daro materialinę žalą to turto savininkui ir norėjo taip elgtis. Taip pat E. M. ir Ž. J. suvokė, kad bendrai veikdami ir vienas kitam padėdami, Ž. J. išspyrus oratorijos pastato rūsio langą, jie gadina svetimą turtą ir daro turto savininkui materialinę žalą ir to norėjo. Nors E. M. aktyvių veiksmų neatliko, tai yra lango nespardė, tačiau laikytina, jog jis buvo šio nusikaltimo bendravykdytojas, kadangi su Ž. J. turėjo bendrą tikslą - patekti į oratorijos patalpas, E. M. visą laiką buvo greta ir laukė, kol Ž. J. išspirs rūsio langą, kad galėtų patekti į patalpą, ir taip sugadins svetimą turtą. Kaltinamųjų E. M. ir Ž. J. nusikalstami veiksmai sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Pažymėtina, kad kaltinamoji A. P. šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nesulaukusi amžiaus, nuo kurio atsakoma pagal baudžiamąjį įstatymą, todėl ji nelaikytina nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 str. 1 d., subjektu.

Taigi darytina išvada, jog kaltinamieji E. M. ir Ž. J. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., o kaltinamoji A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d., jų padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamajame akte prokuroro suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, jog kaltinamieji E. M. ir Ž. J., turėdami tikslą įsibrauti į Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijos oratorijos pastatą, spirdami sulaužė rūsio lango rėmą. Apklausti teisiamojo posėdžio metu visi trys kaltinamieji parodė, jog į langą kelis kartus spyrė tik kaltinamoji Ž. J., ko pasėkoje langas iškrito. Ištyrus teisiamojo posėdžio metu byloje esančius įrodymus, matyti, jog kitų duomenų, paneigiančių šią aplinkybę nėra, todėl atitinkamai patikslintinos kaltinamųjų įsibrovimo į oratorijos patalpas bei svetimo turto sugadinimo aplinkybės. Tokia kaltinimo korekcija kaltinamųjų teisių nesuvaržo, kadangi ji neišplečia kaltinimo apimties ir nekeičia veikos juridinės kvalifikacijos.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamųjų gynėjai prašė taikyti BK 37 str. ir baudžiamąją bylą kalinamųjų atžvilgiu dėl veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., nutraukti dėl mažareikšmiškumo. Prašydami pripažinti kaltinamųjų veiką mažareikšme, gynėjai akcentavo padarytos žalos dydį - pagrobtas turtas yra tik trys saldainiai, kurių vertė 1 Lt.

BK 37 straipsnis įtvirtina nuostatą, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal BK 37 straipsnį veika gali būti pripažįstama mažareikšme tada, kai ji atitinka konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nedaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti. Pagal teismų praktiką, veika mažareikšme yra tuo atveju, kai ji iš esmės nedaro žalos įstatymo saugomoms asmens, visuomenės ar valstybės vertybėms, taip pat kai ji net nesudaro galimybės kilti žalai. Taigi veika yra mažareikšmė, kai nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Ar nusikaltimas laikytinas mažareikšmiu, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, kuris, atsižvelgęs į aplinkybių visumą, privalo padaryti išvadą, kad įvykdytos veikos pavojingumas nesiekia laipsnio, būtino baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Prašydami pripažinti kaltinamųjų veiką pagal BK 178 str. 2 d. mažareikšme, gynėjai akcentavo padarytos žalos dydį – pagrobto turto vertė yra 1 Lt. Tačiau tai negali būti lemiama aplinkybė konstatuojant veikos mažareikšmiškumą, būtina atsižvelgti tiek į objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai), tiek į subjektyviuosius (tyčios kryptingumas, motyvai) požymius (kasacinė nutartis Nr. 2K-658/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad veika padaryta tiesiogine tyčia, iš savanaudiškų paskatų, įsibraunant į svetimas patalpas ir žinant, kad jose tuo metu nebuvo savininkų ar pašalinių žmonių, įsibrovimo metu sugadinant svetimą turtą (išspiriant langą) ir taip padarant žalos už 400 Lt, bei pagrobiant svetimą turtą. Šios aplinkybės rodo, kad kaltinamųjų padaryta veika pavojinga visuomenei ir pažeidžia įstatymo saugomas vertybes. Vien tai, kad pagrobto turto vertė yra nedidelė, nesumažina padarytos veikos pavojingumo tiek, kad būtų galima ją pripažinti mažareikšme (kasacinė nutartis Nr. 2K-658/2011). Atsižvelgiant į tai, kad žala buvo padaryta įsibraunant, turint tikslą pagrobti svetimą turtą ir tik dėl to, kad kaltinamieji nerado brangesnių vertybių, nebuvo pagrobtas vertingesnis turtas, daroma išvada, kad nėra sąlygų kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką pripažinti mažareikšme ir juos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamieji E. M. ir Ž. J. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnamečiai, skiriant jiems bausmes, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus ir į bausmių skyrimo ypatumus nepilnamečiams (BK 54, 80-81, 90-91 str.).

Kaltinamasis E. M. padarė apysunkį ir nesunkų tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiąją sutaptį, nusikalstamos veikos baigtos. Jis praeityje teistas, taip pat ir už analogiškų bei panašaus pobūdžio veikų padarymą (1 t. 55-56 b.l.), tačiau teistumas išnykęs, todėl laikomas neteistu (BK 97 str. 6 d.), administracine tvarka nebaustas (1 t. 57 b.l.), iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad kaltinamojo E. M. tėvai V. ir R. M. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą neįrašyti (1 t. 69 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Centro policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Aleksoto policijos nuovados duomenimis kaltinamasis E. M. 2013 m. liepos 1 d. buvo išrašytas iš policiją dominančių vaikų apskaitos (1 t. 71 b.l.), Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro administracija E. M. charakterizuoja kaip uždaro, ramaus būdo mokinį, tačiau labai prastai lankantį užsiėmimus, nebendraujantį su mokytojais ir grupės draugais, nesidomintį savo specialybe, kuriam blogą įtaką daro bendraamžiai (1 t. 73 b.l.), Kauno priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t. 52 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t. 50 b.l.).

Jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p. 3 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamajam E. M. skirtinos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės, teismo nuomone, geriausiai atitiksiančios bausmės paskirtį bei padėsiančios sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo - laisvės apribojimai, atitinkamai parenkant jų trukmę, o taip pat paskiriant jam įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, skiriamos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kadangi kaltinamasis E. M. kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta galutinė subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Kaltinamoji Ž. J. padarė apysunkį ir nesunkų tyčinius nusikaltimus, sudarančius idealiąją sutaptį, nusikalstamos veikos baigtos. Ji teista, nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus (1 t. 88-90 b.l.), administracine tvarka bausta, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t. 105-110 b.l.), iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad kaltinamosios Ž. J. šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nuo 2003 metų. Kaltinamosios mama raštu kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių dėl minimalios priežiūros priemonės paskyrimo Ž. J.. Iki 2014 m. sausio 28 d. Ž. J. paskirta minimali priemonė – lankyti psichologo konsultacijas Kauno pedagoginėje psichologinėje tarnyboje (1 t. 113 b.l.). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Panemunės policijos komisariato viešosios policijos skyriaus Petrašiūnų policijos nuovados duomenimis kaltinamoji Ž. J. už sistemingus teisėtvarkos pažeidimus nuo 2010 m. lapkričio 30 d. buvo įrašyta į policiją dominančių vaikų informacinę apskaitą, tačiau ji policijai žinoma dėl sunkaus elgesio nuo ankstyvos vaikystės. Ž. J. turi polinkį į smurtą, agresiją, nuolat skriaudžia silpnesnius už save, turi polinkį meluoti, negerbia suaugusiųjų, pedagogų, moksleivė nekartą svarstyta mokyklos prevencinio darbo grupės posėdžiuose dėl elgesio problemų, bėgimo iš pamokų. Pastebėta, kad Ž. J. turi polinkį į alkoholį, mėgsta leisti laisvalaikį gerokai vyresnių prastos reputacijos asmenų kompanijoje (1 t. 117 b.l.). Kauno Palemono vidurinės mokyklos administracija Ž. J. charakterizuoja kaip nelankančią pamokų, stokojančią mokymosi motyvacijos mokinę, su nepatenkinamais pažymiais paliktą kartoti 10 klasės kurso, taip pat nurodoma, kad Ž. J. dažnai būna grubi, replikuoja, keikiasi, su klasės draugais elgiasi agresyviai, nekultūringai, ji keletą kartų buvo svarstyta vaiko gerovės komisijoje (1 t. 115 b.l.), Kauno priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t. 85 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (1 t. 83 b.l.).

Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikas padarė bendrininkų grupėje (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, kaltinamajai Ž. J. skirtinos BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės, teismo nuomone, geriausiai atitiksiančios bausmės paskirtį bei padėsiančios sulaikyti ją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo - laisvės apribojimai, atitinkamai parenkant jų trukmę, o taip pat paskiriant jai įpareigojimus (BK 90 str. 1 d. 3 p., 48 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, skiriamos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p.).

Kadangi kaltinamoji Ž. J. kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jai skirta galutinė subendrinta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Prokuroras teisiamojo posėdžio metu prašė teismo kaltinamąją A. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 str. ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti, kiti proceso dalyviai dėl šio prašymo neprieštaravo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog „valstybė, diferencijuodama nepilnamečių baudžiamąją atsakomybę nuo suaugusių asmenų, įstatymu apibrėžė šių asmenų baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirtį, kur inter alia numatė riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymo nepilnamečiams galimybes bei padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį derinant baudimą su jo asmenybės ugdymu, auklėjimu, neteisėto elgesio priežasčių šalinimu (BK 80 straipsnio 2 ir 3 punktai)“ (kasacinės nutartys Nr. 2K-438/2005, 2K-541/2005, 2K-P-85/2008, 2K-503/2008, 2K-46/2009).

Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, kad jis: 1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

Teisiamojo posėdžio metu tiek prokuroras, tiek kaltinamosios A. P. gynėjas prašė teismo taikyti BK 93 straipsnio nuostatas ir baudžiamąją bylą kaltinamosios atžvilgiu nutraukti, kadangi tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos – kaltinamoji nepilnametė, neteista, kaltę pripažino visiškai, nėra duomenų, kad ji galėtų daryti naujas nusikalstamas veikas ateityje.

Teismo vertinimu, kaltinamoji A. P. atitinka visas tris nurodytas būtinąsias sąlygas, t.y. ji padarė nusikalstamą veiką būdama nepilnametė, nusikalto pirmą kartą, jos padaryta veika priskiriama apysunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Be minėtų bendrųjų atleidimo pagrindų, kaltinamoji atitinka ir dvi alternatyviąsias atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas, numatytą BK 93 str. 1 d. 3 p. – tai, kad kaltinamoji pripažino savo kaltę ir gailisi padariusi nusikalstamą veiką ir yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametė laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamoji A. P. yra neteista (1 t. 137 b.l.), administracine tvarka nebausta (1 t. 138 b.l.), Kaišiadorių rajono Antakalnio pagrindinės mokyklos administracijos charakterizuojama kaip gerai besimokanti, drausminga, gerai lankanti pamokas, lengvai bendraujanti mokinė, noriai dalyvauja popamokinėje veikloje, konkursuose, projektuose, viktorinose, yra aktyvi iniciatyvi, mandagi, geriausia mokyklos sportininkė. Tėvai domisi mergaitės elgesiu, lankomumu, pažangumu mokykloje (1 t. 145 b.l.). Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto matyti, kad nepilnametė nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamo poelgio, tėvai įsipareigojo atsakingiau ją auklėti ir prižiūrėti (1 t. 140-141 b.l.). Kaltinamoji priklausomybės ligų centre neužregistruota (1 t. 134 b.l.), psichiatro įskaitoje neužregistruota (1 t. 132 b.l.), apie kitus pradėtus ikiteisminius tyrimus kaltinamosios atžvilgiu byloje duomenų nėra, kaltinamoji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, yra išlaikoma ir prižiūrima tėvų, jos atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, todėl, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog A. P. nebedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog yra visos BK 93 str. numatytos būtinosios ir dvi iš alternatyvių sąlygų, leidžiančios atleisti kaltinamąją A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės, o baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti. Atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 str. 2 d., kaltinamajai A. P. taikytinos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas, nustatant įpareigojimus (BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5p.).

Dėl civilinio ieškinio.

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijos įgalioto atstovo kun. J. P. civilinis ieškinys (1 t. 22 b.l.), kuriuo prašoma priteisti civiliniam ieškovui - Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijai, iš atsakingų už padarytą žalą asmenų žalos atlyginimą 401 litą. Kaltinamieji E. M., Ž. J. ir A. P. dėl civilinio ieškinio ir jo dydžio neprieštaravo.

Byloje taip pat yra pateiktas pinigų sumokėjimo kvitas (1 t. 23 b.l.), iš kurio matyti, jog kaltinamojo E. M. brolis R. M. sumokėjo dalį padarytos turtinės žalos į Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijos sąskaitą.

Teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištyrus visus byloje esančius įrodymus nustatyta, jog turtinė žala Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijai buvo padaryta dėl tiesioginių neteisėtų kaltinamųjų E. M., Ž. J. ir A. P. veiksmų.

Esant šioms nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, jog dalis turtinės žalos yra atlyginta, civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir civiliniam ieškovui – Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijai, iš kaltinamųjų E. M., Ž. J. ir A. P. solidariai priteistina 266 litai kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d. ).

CK 6.276 str. 1 d. nustatytas bendrasis principas, kad nepilnamečiai nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų yra savarankiški prievolių dėl žalos atlyginimo subjektai, todėl už padarytą žalą atsako patys. Jeigu nustatoma, kad nepilnametis neturi pakankamai turto (lėšų), kurių pakaktų padarytai žalai atlyginti, kaip bendraatsakoviai į bylą įtraukiami CK 6.276 str. 2 d. nurodyti asmenys - tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tai yra jiems taikoma subsidiarioji (papildoma) atsakomybė.

Subsidiarus civilinės atsakomybės pobūdis lemia ir tai, kad jų tėvai atsako pagal dalinės atsakomybės taisykles, tai yra tik ta dalimi, kuri tenka jų prižiūrimam nepilnamečiui (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą ir įvertinus tai, kad kaltinamoji A. P. yra nepilnametė (16 metų amžiaus), jai neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, civiliniam ieškovui Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijai priteistina iš jos atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. P. ir civilinio atsakovo V. P. solidariai 88 litai ir 67 centai turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai kaltinamoji A. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-497/2009).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Du vokai su daktiloskopinėmis plokštelėmis ir vokas su saldainio pakuote, perduoti saugoti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK (1 t. 19 b.l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, esantis prie 2013 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas prie baudžiamosios bylos (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 str., 115 str., 297 str., 298 str., 301- 302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 – 305 str., 307 str.-308 str., 313 str. 3 d.,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jeigu tai susiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jeigu tai susiję su darbu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę E. M. paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jeigu tai susiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. M. galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu, išskyrus jeigu tai susiję su darbu, ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

E. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 str. 1 d., ir skirti jai bausmę – laisvės apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir subendrintą bausmę Ž. J. paskirti – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. J. galutinę sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant ją laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu ir neatlygintinai išdirbti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 50 (penkiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Ž. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus bausmės vykdymą – panaikinti.

A. P., vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 5 p. A. P. skirti auklėjamojo poveikio priemones:

- įspėjimą, jai išaiškinant, kad jeigu ji padarytų naują nusikalstamą veiką, ji negalėtų būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės ir teismas jai galėtų skirti bausmę, ir;

- elgesio apribojimą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant ją elgesio apribojimo laikotarpiu nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose faktinės gyvenamosios vietos adresu ir dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse.

Civilinio ieškovo Lietuvos kun. J. Bosko saleziečių draugijos (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), LT-52247, Kaunas) civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš E. M., Ž. J. ir A. P. 266 Lt (du šimtus šešiasdešimt šešis litus) nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimui, o A. P. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jos padarytai žalai atlyginti, iš A. P. atstovės pagal įstatymą ir civilinės atsakovės R. P. ir civilinio atsakovo V. P. priteisti solidariai - 88, 67 Lt (aštuoniasdešimt aštuonis litus ir šešiasdešimt septynis centus) turtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši jų pareiga pasibaigia, kai A. P. sulaukia pilnametystės, taip pat kai ji prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du vokus su daktiloskopinėmis plokštelėmis ir voką su saldainio pakuote, perduotą saugoti Kauno apskrities VPK Kauno miesto Panemunės PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius. Kompaktinį diską su fotonuotraukomis, esantį prie 2013 m. rugpjūčio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolo, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.