Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjo skyriaus vedėjo K. D. - apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. II-219-951/2019.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) vyriausiasis specialistas V. K. 2019 m. liepos 12 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2271-2019, kuriuo V. Š. pripažino kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 291 straipsnio 1 dalį ir skyrė jam 35 Eur baudą bei administracinio poveikio priemonę – konfiskavo dvi žvejybines meškeres. V. Š. nubaustas už tai, kad jis kartu su O. Š. 2019 m. birželio 24 d. 6.30 val. (duomenys neskelbtini) tvenkinyje žvejojo mėgėjų žvejybos įrankiais neturėdami leidimų. Neteisėtos žvejybos metu minėti piliečiai pagavo vieną karšį ir dvi kuojas (kuojų svoris 0,06 kg). Pagautas žuvis laikė viename sietelyje, priklausančiame O. Š., ir nepateikė informacijos, kuris kiek pagavo, todėl spręsta, kad žuvis sugavo kartu ir padarė žalą žuvų ištekliams. V. Š. žvejybai naudojo dvi meškeres. Taip V. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių (toliau – Taisyklių) 11.1 papunktį.

2. Nesutikdamas su ne teismo tvarka priimtu nutarimu V. Š. padavė skundą, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2019 m. liepos 12 d. nutarimą ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju Institucija nesutinka su teismo išvadomis, kurių pagrindu buvo pakeistas Institucijos 2019 m. liepos 12 d. nutarimas.

Dėl mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimo

7. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas)

8. ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio norma yra blanketinė, traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Institucijos teigimu, V. Š. pažeidė Taisyklių 11.1 papunktį, nes jis žvejojo be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje. Apylinkės teismo vertinimu, V. Š. turėjo leidimą žvejoti, tačiau jo nebuvo pasiėmęs su savimi, todėl jis pažeidė Taisyklių 17 punktą, pagal kurį asmenys privalo žvejodami turėti mėgėjų žvejybos leidimą, suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje, ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą, pareikalavus privalo pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę. Taigi nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas, kurią Taisyklių normą pažeidė V. Š..

9. Byloje nustatyta, kad 2019 m. birželio 24 d. 6.30 val. V. Š. žvejojo (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams pareikalavus pateikti mėgėjiškos medžioklės dokumentą jis jo nepateikė. Tik tiriant administracinį nusižengimą, t. y. 2019 m. liepos 9 d., V. Š. pateikė (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio išduotą leidimą mėgėjiškai žūklei, kuriame nurodyta, kad V. Š. leidžiama žvejoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje nuo 2019 m. birželio 23 d. iki 2019 m. birželio 24 d. Apylinkės teisme kaip liudytojas apklaustas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio pirmininkas D. B. patvirtino, kad pavasarį ar vasaros pradžioje davė V. Š. kelis (du ar tris) mėgėjiškos žūklės leidimus, kuriuose buvo tik jo parašas. V. Š. pripažįsta, kad jis pats užpildė jam duotą mėgėjiškos žūklės leidimą, jame įrašydamas duomenis apie save kaip asmenį, kuriam suteikiama teisė žvejoti, taip pat nurodydamas leidimo galiojimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pateiktas leidimą mėgėjiškai žūklei atitinka visus jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, nes jame nurodytas leidimą pageidaujančio įsigyti asmens vardas ir pavardė, žvejybos vieta, leidimo galiojimo laikas, leidimą išdavęs asmuo. Atsižvelgęs į tai, kad mėgėjišką žvejybą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra numatyta, kas privalo užpildyti mėgėjiškos žūklės leidimą, ar visas leidimo grafas privalo užpildyti vandens telkinio naudotojas (nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelis), apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad kai kurias leidimo grafas užpildė pats žvejys, bet tai nedaro mėgėjiškos žūklės leidimo negaliojančiu. Taigi pagrįstai apylinkės teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju V. Š. turėjo leidimą žvejoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje, tačiau jo nebuvo pasiėmęs kartu su savimi. Tokiais savo veiksmais V. Š. pažeidė Taisyklių 17 punktą, padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 291 straipsnio 1 dalyje.

10. Apeliacinio skundo argumentai, kad V. Š. nemandagiai bendravo su Institucijos pareigūnais (kalbėjo pakeltu tonu), nepateikė jiems savo asmens tapatybės dokumento, kad jo tapatybė buvo nustatyta tik atvykus policijos pareigūnams, kad policijos pareigūnai jam nustatė 0,2 promilės girtumą, nagrinėjamu atveju nėra reikšmingi, kadangi jie nenurodyti kaip administracinio nusižengimo sudėties požymiai.

Dėl administracinės atsakomybės

11. Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Įvertinus administracinių nuobaudų skyrimo tikslus, įtvirtintus ANK 22 straipsnyje, matyti, kad tokiu būdu siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles.

12. Pagal ANK 291 straipsnio 1 dalį asmeniui, padariusiam šį administracinį nusižengimą, gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 Eur iki 60 Eur. Taigi šio straipsnio sankcijose yra numatyta galimybė asmeniui paskirti įspėjimą arba piniginę baudą. Analizuojant skundžiamo apylinkės teismo nutarties turinį matyti, kad teismas nepažeidė administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, nes įvertino administracinių nusižengimų pobūdį ir pavojingumą, kaltės formą, pažeidėjo asmenybę (V. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje nėra baustas už mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl pagrįstai jam skyrė švelniausią ANK 291 straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą ? įspėjimą. Apeliaciniame skunde pateikiamos nuorodos į ANK 608 straipsnio 4 dalį bei 610 straipsnio 2 dalį yra taikomos surašant administracinį nurodymą, todėl jos netaikomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant apylinkės teisme.

13. Įvertinęs aplinkybę, kad pagal ANK 291 straipsnio 8 dalį administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas yra alternatyvi administracinio poveikio priemonė, taip pat administracinio nusižengimo pavojingumą (V. Š. turėjo leidimą žūklei, tačiau jo nebuvo pasiėmęs su savimi, todėl nusižengimas negali būti vertinamas kaip itin pavojingas), jog žala žuvų ištekliams nebuvo padaryta, kad V. Š. anksčiau nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimais, apylinkės teismas darė išvadą, kad meškerių konfiskavimas būtų neproporcingas administraciniam nusižengimui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su tuo nesutikti. Apylinkės teismas įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ANK 291 straipsnio 8 dalies nuostatas ir pagrįstai nekonfiskavo meškerių.

Dėl bylos procesinės baigties

14. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, pagrįstai patikslino kaltinimą bei sušvelnino administracinę nuobaudą, panaikino meškerių konfiskavimą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl jos keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 8 d. nutartį nepakeistą ir institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, – Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjo skyriaus vedėjo K. D. - apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.