Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2019 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. AM-AAD-ANR_N-2271-2019 (toliau - Nutarimas) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas V. K. 2019 m. liepos 12 d. V. Š. atžvilgiu priėmė Nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir V. Š. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 291 straipsnio 1 dalį. Nutarime nurodė, kad V. Š. kartu su O. Š. 2019 m. birželio 24 d. 6.30 val. (duomenys neskelbtini) tvenkinyje žvejojo mėgėjų žvejybos įrankiais neturėdami leidimų. Neteisėtos žvejybos metu minėti piliečiai pagavo 1 karšį ir 2 kuojas (kuojų svoris 0,06 kg). Pagautas žuvis laikė viename sietelyje, priklausančiame O. Š., ir nepateikė informacijos, kuris kiek pagavo, todėl laikyta, kad žuvis sugavo kartu ir padarė žalą žuvų ištekliams. V. Š. žvejybai naudojo 2 meškeres. Tokiais veiksmais V. Š. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-14, 11.1 punktą. Nutarimu V. Š. paskirta 35 eurų bauda ir dviejų žvejybinių meškerių konfiskavimas.

Liudytojas D. B. teismo posėdyje parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio valdybos pirmininkas. Jų plotai yra aplink (duomenys neskelbtini) kaimą, į kurį patenka ir tvenkinys. V. Š. pažįsta, jis buvęs bendro būrelio narys. Dabar jis yra kito būrelio narys. Leidimus išduoda nemokamai tiems asmenims, kurie prisideda prie būrelio veiklos. Leidimus galima įsigyti terminale „Perlas“, sumokant valstybei tam tikrą mokestį. Leidimus turi patys medžiotojai, juos išduoda kam reikia. Griežtos išdavimo tvarkos nėra. Neveda registrų, kam išduoti leidimai. Yra tam tikra forma, ją įsigijo iš spaustuvės. Administratorė leidimus sunumeruoja, išduoda po kelis leidimus. V. Š. asmeniškai išdavė nesunumeruotus leidimus, kur buvo tik jo (D. B.) vardas, pavardė ir parašas. Buvo pavasaris ar vasara, kai išdavė leidimus. Negali pasakyti, kas užpildė leidimą. Išdavė 2-3 leidimus, tiksliai neprisimena. Praėjus kelioms dienoms po įvykio, sužinojo apie incidentą. Mano, kad leidimus jau buvo išdavęs, negali pasakyti, nes nepamena. V. Š. paskambino jam, atvyko į darbo vietą. Buvo savaitgalis arba po darbo, nes nebuvo administratorės. Pats išdavė leidimus, parašė vardą, pavardę ir pasirašė. Leidimas pildytas jo ranka. Kiti duomenys surašyti ne jo ranka. Negali pasakyti, ar leidimus išdavė iki įvykio, ar po įvykio. Išduotas leidimas be numerio, tai jo atsakomybė. Įprastai išduoda leidimus su numeriu. Šių leidimų šaknelės grąžintos nebuvo. Vieną rytą rado praleistą V. Š. skambutį, bet su juo nekalbėjo. Tikrai neprisimena, kada buvo skambutis. Negali pasakyti, ar skambutis buvo po to, kai išdavė leidimą, ar iki leidimo išdavimo. Tikrai žino, kad ankstų rytą skambino V. Š..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos, ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų, pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remdamiesi komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

ANK 291 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimą. Taigi ANK 291 straipsnio 1 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, o būtent, mėgėjų žvejybos taisykles, todėl norint taikyti ANK 291 str., reikia nustatyti, ar buvo padarytas, ir, jei buvo, tai konkrečiai koks, mėgėjų žvejybos taisyklių (toliau - Taisyklių) pažeidimas.

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. Š. pažeidė Taisyklių (galiojusių administracinio nusižengimo padarymo metu) 11.1 punkto reikalavimus. Minėtame 11.1 punkte nurodyta, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje, išskyrus asmenis, turinčius nemokamą žvejybos teisę, taip pat liepos 6 d. ir rugpjūčio 15 d., kai visuose valstybiniuose vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama ir kuriuose neorganizuota limituota žvejyba; Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose, kuriuose mėgėjų žvejyba nedraudžiama, visi asmenys turi teisę žvejoti nemokamai.

Taigi, nagrinėjamo skundo kontekste, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės aktus, siekiant išsiaiškinti, ar V. Š. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, reikia nustatyti, ar asmuo žvejojo ir ar turėjo mėgėjų žvejybos leidimą.

Pats V. Š., tiek teikdamas skundą, tiek teismo posėdžio metu, iš esmės neigė aplinkybę, kad jis žvejojo ir pagavo žuvų. Nurodė, kad atvykus pareigūnams, jis miegojo automobilyje, buvo apie 6 val. ryto, vaikai jau buvo prabudę ir buvo prie meškerių. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad V. Š., duodamas paaiškinimus teismui, nebuvo nuoseklus, pats sau prieštaravo ir nurodė, kad kol dar nebuvo pradėtas rašyti protokolas, pažadino vaiką, kad šis pasakytų, kas iš tiesų žvejojo. Teisme specialiuoju liudytoju apklaustas O. Š. nurodė, kad atsikėlusi buvo tik mergaitė, jai buvo šalta, dėl to kūrė laužą, o netrukus atvyko pareigūnai. Tokie V. Š. ir O. Š. paaiškinimai, kad žvejojo vaikai, teismo vertinami kritiškai, kaip V. Š. pasirinkta gynybinė pozicija, kurią paneigia kiti bylos duomenys, įvertinant ir tai, kad O. Š. yra V. Š. sūnus, kuris gali teikti V. Š. palankius parodymus, kad sušvelninti tėvo teisinę padėtį. Liudytoja apklausta I. P. nurodė, kad ji buvo su vaikais, iki atvykstant pareigūnams, abu vaikai miegojo, o kai atvyko pareigūnai, mergaitė miegojo, o berniukas labai išsigando. Be to, liudytojas R. S. nurodė, kad atvykus į įvykio vietą, moters su vaikais iš pradžių nebuvo, jie tik paskui išlindo iš palapinės. Liudytojas E. B. taip pat nurodė, kad tik atvykus, vaikų nebuvo, juos pamatė tik po kurio laiko. Teismas pažymi, kad liudytojai R. S., P. M. ir E. B. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes, būtent tai, kad kitoje (duomenys neskelbtini) tvenkinio pusėje pamatė du žvejus, privažiavus prie jų, atpažino, kad tai tie patys asmenys, kuriuos matė iš kitos ežero pusės. Teismas remiasi tokiais liudytojų parodymais, nes jie vieni kitiems neprieštarauja, duoti davus priesaiką teisme, be to, nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi ar siekis melagingai apkaltinti V. Š. administracinio nusižengimo padarymu.

Dar daugiau, pats V. Š. nurodė, kad paprašytas sūnaus išrašė du leidimus, sau ir sūnui O. Š., žvejoti. Kas parodo, kad V. Š. ketino vykdyti žvejybą. Iš bylos aplinkybių matyti ir tai, kad V. Š. su savimi turėjo žvejybai skirtus įrankius – meškeres, tai pripažino ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, paaiškindamas, kad atsivežė 3 meškeres, bet užmetė tik dvi, tačiau, bandydamas švelninti savo teisinę padėtį, teigė, kad sutemus užmetė meškeres, bet nežvejojo, nes niekas jo meškerių neprižiūrėjo. O. Š. taip patvirtino, kad jis turėjo meškeres, sietelį, kukurūzų ir šiek tiek pašarų. Aplinkybę, kad asmenys turėjo pašarų ir masalų, patvirtino ir liudytojas R. S.. Dar daugiau, O. Š. teismui nurodė, kad tiek jis, tiek V. Š. buvo su žvejybai skirtomis kelnėmis, o surašant administracinio nusižengimo protokolą, V. Š. nurodė, kad žvejodamas nieko nepagavo. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teismas daro išvadą, kad pareigūnai tinkamai nustatė faktą, jog įvykio metu V. Š. žvejojo.

Taip pat svarbu nustatyti, ar V. Š. žvejojo neturėdamas mėgėjų žvejybos leidimo. Kaip liudija byloje esantys įrodymai, atvykusiems pareigūnams V. Š. nepateikė leidimo žvejoti, ko pasekoje priimtame nutarime buvo nurodyta, kad V. Š. pažeidė Taisyklių 11.1 punktą, nes žvejojo neturėdamas mėgėjams skirto žvejybos leidimo. Pats V. Š. teismui aiškino, kad leidimą jis išsirašęs turėjo, tačiau su savimi jo nebuvo pasiėmęs, ketino vykti pasiimti leidimų, tačiau jam buvo neleista, nes pareigūnai įtarė, kad jis gali būti neblaivus, todėl neleido vairuoti transporto priemonės. 2019-06-24 surašant administracinio nusižengimo protokolą, grafoje prie asmens paaiškinimų V. Š. taip pat nurodė, kad žvejodamas žuvies nesugavo, leidimą turi, nes gyvena šalia, pareigūnas atsivežti leidimo neleido. Specialusis liudytojas O. Š. nurodė, kad tėvas jam pranešė, jog išrašė leidimus žvejybai. Liudytojas R. S. taip patvirtino, kad pabaigoje buvo kalba apie tai, kad leidimus turi, tik pamiršo, bet jau buvo rašomas protokolas. Liudytojas P. M. teismui teigė, kad V. Š. norėjo atvežti žvejybos bilietą, jei jie būtų elgęsi ramiai, būtų kartu nuvykę žvejybos bilietų. Sprendžiant klausimą dėl leidimo turėjimo, svarbūs yra ir liudytojo D. B. parodymai. Pastarasis teismui patvirtino, kad pats asmeniškai išdavė leidimus V. Š., leidimuose buvo jo vardas, pavardė ir parašas, visus kitus duomenis turėjo įsirašyti pats V. Š.. Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. Š. patvirtino iš D. B. gavęs neužpildytus leidimus žūklei, į kuriuos duomenis įsirašė pats. Paminėtina, kad prie bylos medžiagos buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) medžiotojų būrelio išduotas leidimas mėgėjiškai žūklei, kuriame nurodyta, kad V. Š. leidžiama žvejoti (duomenys neskelbtini) tvenkinyje nuo 2019-06-23 iki 2019-06-24.

Tokių duomenų visumos analizė leidžia teigti, kad V. Š. leidimą žvejoti turėjo, tačiau nebuvo jo pasiėmęs. Leidimas jam buvo išduotas medžiotojų būrelio vadovo. Kaip nurodė medžiotojų būrelio vadovas D. B., apklaustas liudytoju teisme, leidimų forma buvo blankai, kuriuos reikėjo užsipildyti. Šiuo atveju matyti, kad V. Š. tokį blanką ir užsipildė. Daryti priešingas išvadas, kad V. Š. leidimas žvejybai išduotas nebuvo, teismas neturi jokio teisinio pagrindo. Nors bylos medžiaga liudija, kad leidimų numeracija būrelyje nebuvo tinkama, išduoti leidimai nebuvo registruojami žurnale, tačiau leidimų išdavimo tvarkos pažeidimai negali kildinti administracinės atsakomybės V. Š. atžvilgiu. Be to, teismas šiuo atveju vadovaujasi in dubio pro reo principu, pagal kurį visi neaiškumai vertinami kaltinamojo (šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens) naudai. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Kauno apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-190-245/2018). Tokios ištirtos aplinkybės rodo, kad V. Š., įvykio metu žvejodamas ir su savimi neturėdamas leidimo žūklei, pažeidė Taisyklių ne 11.1 punkto reikalavimus, o 17 punkto reikalavimą, kad asmenys privalo žvejodami turėti mėgėjų žvejybos leidimą, suteikiantį teisę žvejoti tame vandens telkinyje, ir asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba nemokamą žvejybos teisę patvirtinantį dokumentą, pareikalavus pateikti juos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams, kitiems pareigūnams, kurie pagal įstatymų suteiktas galias turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.

Teismų praktikoje pažymėta, kad administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-53-788-2017). Be to, ANK 635 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu administracinio nusižengimo protokole išdėstyta asmens veika yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį ar jo dalį arba kitą administracinę atsakomybę už padarytą nusižengimą nustatantį teisės aktą, teismas pakeičia nuorodą į nusižengimą kvalifikuojantį straipsnį ar jo dalį ir pagal jį paskiria administracinę nuobaudą. Sisteminis šios nuostatos (kaip ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios iš esmės analogiškos nuostatos, numatytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje) aiškinimas reiškia, kad: 1) institucija gali perkvalifikuoti veiką; 2) veikos perkvalifikavimas turi būti motyvuotas; 3) administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) protokole buvo nurodyta administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) esmė; 4) ši nuostata nereikalauja atlikti papildomo tyrimo; 5) ta aplinkybė, kad administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjant institucijoje pakeičiama veikos kvalifikacija, taip pat ir iš lengvesnio pažeidimo į sunkesnį, nėra principo non reformatio in peius (draudimas pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį) pažeidimas; 6) apylinkės teismas pats gali pašalinti institucijos motyvų dėl veikos perkvalifikavimo priimant nutarimą trūkumą; 7) įtvirtintas draudimas savo iniciatyva papildyti kaltinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-84-942-2016). Kartu kasacinis teismas pažymėjo, kad, taikant ANK 635 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą nuostatą, svarbu užtikrinti, kad <...> nebūtų pažeisti teisingo proceso principai ir esminės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesinės teisės: teisė žinoti kaltinimo esmę, būti išklausytam ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-53-788-2017, 2AT-66-976-2017).

ANK 618 straipsnio 2 dalis nustato, kad ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje turinyje turi būti nurodoma: nutarimą priėmusio pareigūno pareigos, vardas, pavardė; administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo data; duomenys apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; duomenys apie kitus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančius asmenis; išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės; nurodytas šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis, kuriuose nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą; nurodytas specialusis įstatymas ar kitas teisės aktas, kurio reikalavimus asmuo pažeidė; administracinio nusižengimo byloje priimtas sprendimas.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į suformuotą teismų praktiką, teismas sprendžia, kad 2019-07-12 nutarime suformuluotas kaltinimas turi būti tikslintinas, taip pat keistinas ir nutarime nurodytas Taisyklių punktas, kurio reikalavimus V. Š. pažeidė, nes, kaip minėta, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad V. Š. žvejojo, tačiau su savimi neturėjo pasiėmęs mėgėjų žvejybos leidimo. T. y. pažeidė Taisyklių 17 punkto reikalavimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad pakeitus pažeisto teisės akto punktą, V. Š. inkriminuotas ANK 291 straipsnis ir jo dalis nesikeičia, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis nėra bloginama.

Iš 2019-07-12 nutarimo taip pat matyti, kad V. Š. formuluojant kaltinimą, buvo nurodyta, jog V. Š. žvejojo su O. Š., neturėdami leidimų. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė dėl O. Š. galimai įvykdyto administracinio nusižengimo, dar nėra išspręsta įsiteisėjusiu sprendimu, todėl tokia aplinkybė iš kaltinimo turi būti pašalinta.

Paminėtina ir tai, kad formuluojant kaltinimą V. Š., buvo nurodyta, jog dėl jo neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala žuvų ištekliams. Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo 7.2.1. punkte yra nurodyta, kad žala žuvų ištekliams yra padaryta, kai žvejojama neturint mėgėjų žvejybos leidimo ar nemokamą žvejybos teisę patvirtinančio dokumento. Šiuo atveju, kaip jau buvo konstatuota, V. Š. leidimą žvejybai turėjo, tik jo nebuvo pasiėmęs su savimi. Kas rodo, kad V. Š. savo veiksmais žalos žuvų ištekliams nepadarė. Todėl tokia aplinkybė iš V. Š. kaltinimo taip pat turi būti pašalinta.

ANK 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ANK 291 straipsnio 1 dalis numato, kad mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dešimties iki šešiasdešimties eurų.

ANK 642 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos.

Bylos aplinkybės rodo, kad V. Š. buvo paskirta bauda, kuri atitinka sankcijoje numatytą baudos vidurkį, kuris yra 35 Eur. Skundžiamą nutarimą priėmęs pareigūnas nenustatė V. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Jų nenustatė ir bylą nagrinėjantis teismas. Kaip rodo bylos medžiaga, tiek tyrimo metu, tiek teikdamas skundą teismui, tiek teisme duodamas paaiškinimus V. Š. iš esmės neigė savo kaltę, dėl savo veiksmų nesigailėjo, tačiau iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. Š. neturi galiojančių administracinių nuobaudų, praeityje nėra baustas už mėgėjų žvejybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus. Įvertinęs tokias aplinkybes, asmenybę charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinimas iš esmės siaurinamas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendžia, kad ANK 291 str. 1 d. numatytas įspėjimas bus pakankama nuobauda už administracinio nusižengimo padarymą ir V. Š. turės teigiamą poveikį, kad būtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Be to, ANK 291 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimas.

2019-07-12 nutarimu be baudos V. Š. buvo taikyta ir administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Tačiau, teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad V. Š. leidimą žūklei turėjo, tačiau jo nebuvo pasiėmęs su savimi, kas rodo, kad V. Š. nusižengimas negali būti vertinamas kaip itin pavojingas, įvertinęs tai, kad žala žuvų ištekliams padaryta nebuvo, V. Š. iki tol nebuvo padaręs administracinių nusižengimų, susijusių su žvejybos taisyklių pažeidimais, sprendžia, kad administracinio poveikio priemonės taikymas nebūtų proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. Be to, konfiskavimas dėl ANK 291 str. 1 d. numatytos veikos padarymo yra numatytas kaip alternatyvi, o ne privaloma poveikio priemonė. Atsižvelgdamas į tai, teismas naikina paskirtą administracinio poveikio priemonę. Iš V. Š. paimtos meškerės, nutarčiai įsiteisėjus, grąžintinos V. Š. neribotai nuosavybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. Š. skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto V. K. 2019 m. liepos 12 d. priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-2271-2019 pakeisti.

Patikslinti kaltinimą, nurodant, kad V. Š. 2019 m. birželio 24 d. 6.30 val. (duomenys neskelbtini) tvenkinyje žvejojo mėgėjų žvejybos įrankiais, naudodamas 2 meškeres, ir su savimi neturėdamas leidimo.

Pakeisti nuorodą į teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, punktą, nurodant, kad V. Š. pažeidė Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2013 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. D1-14, 17 punktą.

V. Š. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 291 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti įspėjimą.

Panaikinti V. Š. turtui – žvejybinėms meškerėms (2 vnt.) taikytą administracinio poveikio priemonę – konfiskavimą. Nutarčiai įsiteisėjus, meškeres grąžinti neribotai V. Š. nuosavybei.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.