Kauno apygardos teismo sprendimas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu R. G. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 30 eurų bauda, už tai, kad jis 2017 m. spalio 9 d. 19.30 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį „Alfa Romeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neisėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirto ištisinę geltoną ženklinimo liniją, esant važiuojamajai daliai paženklintai „Pirmumo kelio ženklais“, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės nepraleido automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė, įvykio metu apgadintos abi transporto premonės, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9 punktą, 1 priedo II skyriaus 203 ženklą, 3 priedo 1.4 punktą. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 5 d. nutartimi atmetė R. G. skundą ir paliko galioti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyriausiojo specialisto 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir jį išteisinti administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

R. G. skundas tenkintinas iš dalies. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip nustatyta ANK 567 straipsnio 1 dalyje, pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal komentuojamo straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Sutinkamai su ANK 577 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, teikti raštu ar elektroninių ryšių priemonėmis paaiškinimus nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka, pateikti bylai reikšmingus dokumentus ir daiktus, pareikšti prašymus ir nušalinimus, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo pagalba, kalbėti gimtąja kalba arba ta kalba, kurią jis moka, ir naudotis vertėjo paslaugomis, jeigu nemoka lietuvių kalbos, nustatyta tvarka skųsti priimtus procesinius sprendimus. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, spręstina, kad R. G. administracinio nusižengimo byla apylinkės teisme buvo išnagrinėta neišsamiai, neinformavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apie pakeistą kaltinimą, neišklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pozicijos, kas teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta, todėl naikintina.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2017 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) R. G. buvo surašytas ir 2017 m. lapkričio 16 d. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu jis buvo nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairuodamas automobilį, neisėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, kirto ištisinę geltoną ženklinimo liniją, esant važiuojamajai daliai paženklintai „Pirmumo kelio ženklais“, išvažiuodamas iš automobilių stovėjimo aikštelės, nepraleido kito automobilio ir su juo susidūrė, tuo pažeidė KET 9 punktą, 1 priedo II skyriaus 203 ženklą, 3 priedo 1.4 punktą. Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutarties, teismas 2017 m. lapkričio 16 d. nutarime inkriminuotus veiksmus pakeitė, t. y. nustatė naujas aplinkybes, kurių nebuvo nei administracinio nusižengimo protokole, nei nutarime, nurodydamas, kad R. G. pažeidė KET 109 punkto (sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms transporto priemonėms) ir 159 punkto (jeigu vairuotojas negali nustatyti, kokia kelio danga, o pirmumo ženklų nėra, jis turi elgtis taip, lyg važiuotų šalutiniu keliu) reikalavimus - atlikdamas posūkį į kairę pusę neįsitikino, kad tai daryti saugu, privalėdamas duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms kertamu keliu, nepraleido VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamo R. K., atsitrenkė į jį ir sukėlė eismo įvykį. Akivaizdu, kad apylinkės teismas savo iniciatyva papildė kaltinimo aplinkybes, nurodydamas naujus KET punktus, kuriuos pažeidė administracinėn atsakomybėn patrauktas R. G. Šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismo naujai nurodyti KET punktai nėra susiję su kelio ženklais ar kelio ženklinimo pažeidimais, o atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį, numatyta už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytas pareigas, nevykdymą <...>. Nagrinėjamu atveju savarankiškai pakeitęs protokole suformuotą kaltinimą, apylinkės teismas išėjo už R. G. pateikto kaltinimo ribų, nes dėl anksčiau paminėtų KET 109 ir 159 punktų pažeidimų R. G. tokia pažeidimo formuluotė nebuvo pateikta. Pažymėtina, kad nors ANK 642 straipsnio 1 dalies 3 punktas suteikia teismui teisę pakeisti nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą pažeidimą, tačiau koreguojant administracinių nusižengimų protokole pažeidėjui inkriminuotų teisės pažeidimą visada turi būti vertinama, ar tokie pakeitimai nebus esminiai faktinių aplinkybių keitimo prasme bei ar jie nepažeis pažeidėjo teisės efektyviai gintis nuo jam pareikštų kaltinimų.Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad su pakeista pažeidimo formuluote R. G. nebuvo supažindintas, kadangi skundžiama apylinkės teismo nutartis buvo priimta jam nedalyvaujant. Šių duomenų kontekste pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byla pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar jo atstovui, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nors, sprendžiant iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų grąžinamojo pranešimo (b. l. 23), R. G. apie 2018 m. vasario 19 d. 9.30 val. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo posėdį buvo žinoma, šaukimas jam buvo įteiktas asmeniškai, tačiau, vadovaujantis ANK 571 straipsniu, jo kontekste įvertinus tai, kad į teismo posėdį nurodytu laiku R. G. vis tik neatvyko ir jis nebuvo supažindintas su pakeistu kaltinimu, jo pozicija dėl naujai nurodytų KET punktų reikalavimų pažeidimo liko neišsiaiškinta, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju privalėjo imtis priemonių išklausyti R. G. teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pripažinti skundžiamą apylinkės teismo nutartį teisėta ir pagrįsta, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šių duomenų visumoje atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinių nusižengimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam, t. y. ir teisė žinoti kuo yra kaltinamas bei pasiruošti gintis nuo jam pareikšto kaltinimo. Esant paminėtoms aplinkybėms, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Pažymėtina, kad įvertinus tai, kad apygardos teismo priimami sprendimai yra galutiniai ir neskundžiami, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą dėl apylinkės teismo nutarties išnagrinėjus iš esmės apygardos teisme, nebūtų užtikrinta asmens teisė tokį sprendimą ginčyti teisme apeliacine tvarka, Apygardos teismas priėmęs tokį sprendimą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi visos bylos aplinkybės bus įvertintos iš naujo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 654 straipsniu,

nutaria:

R. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą - administracinio nusižengimo bylą R. G. atžvilgiu grąžinti iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.