Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-05-17 · Administracinė byla Nr. AS-259-1047/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2023-05-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. I3-3170-583/2023Sprendimas · 2023-06-27Regionų apygardos administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-17
Bylos Nr.
AS-259-1047/2023
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00098-2023-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Beata Martišienė (pirm.), Milda Vainienė
Pareiškėjas
UAB "RISKO"
Atsakovas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija
Trečiasis asmuo
Tauragės apskrityse, Vyriausybės atstovų įstaiga
Kategorijos
Administracinė byla Nr. AS-259-1047/2023Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00098-2023-9Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 17 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės (pranešėja), Mildos Vainienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RISKO“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RISKO“ patikslintą skundą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovas Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „RISKO“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės 2022 m. gruodžio 22 d. dokumentą Nr. (5.1.1.23E)A5-5824; 2) panaikinti Vyriausybės atstovo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse 2022 m. gruodžio 2 d. dokumentą Nr. S4-168 (5.28 Mr) ir 2022 m. gruodžio 27 d. dokumentą Nr. S4-1758 (5.28Mr); 3) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę nedelsiant vykdyti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) 13 straipsnio 2 dalį ir pavesti jos teritorijoje jos kontroliuojamą viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją akcinę bendrovę (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“ tiekti viešąsias paslaugas abonentams ir vartotojams; 4) įpareigoti Vyriausybės atstovą Klaipėdos ir Tauragės apskrityse (GVTNTĮ 5 str. 1 d. Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 7 str. 1 d. 2 p., 4 d.) reikalauti iš Klaipėdos rajono savivaldybės, kad ji vykdytų GVTNTĮ 13 straipsnio 2 dalį.

Teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Pareiškėjas per teismo nustatytą terminą pateikė patikslintą skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės 2022 m. gruodžio 22 d. dokumentą Nr. (5.1.1.23E)A5-5824; 2) įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę nedelsiant vykdyti GVTNTĮ 13 straipsnio 2 dalį ir pavesti jos teritorijoje jos kontroliuojamą viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją AB „Klaipėdos vanduo“ tiekti viešąsias paslaugas abonentams ir vartotojams per įrengtus komunalinius inžinierinius tinklus.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2023 m. vasario 22 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslinto skundo atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Vyriausybės atstovų įstaigai dalį dėl Klaipėdos rajono savivaldybės 2022 m. gruodžio 22 d. rašto Nr. (5.1.1.23E)A5-5824 (toliau – ir Raštas) panaikinimo, o kitą patikslinto skundo dalį atsisakė priimti.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24–25 straipsniais ir priėmė pareiškėjo skundo dalį dėl Rašto panaikinimo nagrinėti, nes skundo priėmimo stadijoje nėra galimybių vienareikšmiškai spręsti, ar Raštas gali būti administracinės bylos dalyku ir tai turėtų būti įvertinta nagrinėjant ginčą iš esmės.

Spręsdamas dėl skundo reikalavimo įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę nedelsiant vykdyti GVTNTĮ 13 straipsnio 2 dalį ir pavesti jos teritorijoje jos kontroliuojamą viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją AB „Klaipėdos vanduo“ tiekti viešąsias paslaugas abonentams ir vartotojams per įrengtus komunalinius inžinierinius tinklus, teismas nustatė, kad pareiškėjas reiškia reikalavimą atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai užtikrinti viešosios paslaugos teikimą visoje savivaldybės teritorijoje ir neidentifikuoja teisinio santykio, kuris yra susijęs su pareiškėjo konkrečiu teisių ir pareigų turiniu. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas siekia ginti viešąjį interesą, tačiau nepatenka į subjektų ratą, kuris apibrėžtas ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje. Įvertinęs tai, kad pareiškėjui nėra suteikti įgalinimai viešojo intereso gynimo srityje, teismas atsisakė priimti šią pareiškėjo skundo dalį (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas UAB „RISKO“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutarties dalį atsisakyti priimti pareiškėjo 2023 m. vasario 15 d. patikslinto skundo antrą reikalavimą „įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę nedelsiant vykdyti GVTNTĮ 13 straipsnio 2 dalį ir pavesti jos teritorijoje jos kontroliuojamą viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją AB „Klaipėdos vanduo“ tiekti viešąsias paslaugas abonentams ir vartotojams per įrengtus komunalinius inžinierinius tinklus (VAĮ 1 str., ABTĮ 17 str. 1 d. 2 p., GVTNTĮ 1 str., 3 str. 11 p.)“.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad 2023 m. sausio 19 d. skunde pirmu atsakovu nurodė Vyriausybės atstovą Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, antru – Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją, t. y. taip, kaip savo dokumente eiliškumą nurodė Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba. Teismas 2023 m. sausio 31 d. nutartyje nurodė pareiškėjui, jog reikalavimai yra dubliuojami ir pareiškėjui pasiūlė patikslinti skundo reikalavimus. Pareiškėjas, vykdydamas teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį, suprato, kad dubliavimosi neliktų, jei atsakovas būtų vienas, todėl paliko GVTNTĮ nesilaikantį viešojo administravimo subjektą Klaipėdos rajono savivaldybę ir 2023 m. vasario 15 d. pateikė patikslintą skundą pagal teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartį. Atsakovas, viešojo administravimo subjektas, pats nurodė, kad jo veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui arba Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas akcentuoja, kad skundo reikalavimą, kurį teismas atsisakė priimti, jis teikė ne vadovaudamasis ABTĮ 55 straipsnio 1 dalimi, o ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu – nurodė tik kokį veiksmą viešojo administravimo subjektas turėjo ir turi atlikti, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 1 straipsniu dėl viešųjų paslaugų ir GVTNTĮ 3 straipsnio 11 punktu – pareiškėjas turi būti aptarnaujamas viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutarties dalies, kuria vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „RISKO“ skundo dalį, pagrįstumas ir teisėtumas.

Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo skundo bei papildomų procesinių dokumentų, kuriuos jis teikė siekdamas pašalinti pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 31 d. nutartimi nustatytus skundo trūkumus, matyti, kad pareiškėjas vienu iš skundo reikalavimų prašė įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę nedelsiant vykdyti GVTNTĮ 13 straipsnio 2 dalį ir pavesti jos teritorijoje jos kontroliuojamą viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją AB „Klaipėdos vanduo“ tiekti viešąsias paslaugas abonentams ir vartotojams per įrengtus komunalinius inžinerinius tinklus.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka, kadangi nustatė, jog pareiškėjas siekia ginti viešąjį interesą, tačiau nepatenka į ABTĮ 55 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų subjektų ratą.

Pareiškėjas atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl kreipimosi į teismą vadovaujantis ABTĮ 55 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjo reikalavimą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis ABTĮ nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, nurodytos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1–14 punktuose, iš jų – ir savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus (ABTĮ 17 str. 1 d. 1 p.). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad, kreipiantis į teismą, pakanka subjektyvaus asmens suvokimo apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau tuo pačiu, nagrinėdamas administracines bylas, teismas privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes, teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnyje numatytų būdų. Nenustatęs šių aplinkybių, teismas turi atmesti skundą (prašymą) ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005; 2012 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1260/2012).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad teismas, prieš imdamasis nagrinėti bylą iš esmės, turi atskleisti, kokių teisiškai reikšmingų pasekmių, ginant savo pažeistas teises ir interesus, siekia asmuo, kokia apimtimi asmens teisės ir interesai yra veikiami skundžiamo akto ar institucijos atliekamų veiksmų, kaip jie pakistų reikalavimų tenkinimo atveju. Taigi teismas, iš esmės siekdamas tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat privalo atskleisti asmens materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2453-525/2021).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį atsisakoma priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-662/2021).

Byloje nustatyta, kad dalis pareiškėjo reikalavimų priimta nagrinėti teisme (reikalavimas panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės 2022-12-22 dokumentą (raštą) Nr. (5.1.1.23E)A5-5824 priimtas), antrąjį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę nedelsiant vykdyti aptartą GVTNTĮ 13 straipsnio 2 dalį ir pavesti jos teritorijoje jos kontroliuojamą viešąjį geriamojo vandens tiekėją ir nuotekų tvarkytoją AB „Klaipėdos vanduo“ tiekti viešąsias paslaugas abonentams ir vartotojams per įrengtus komunalinius inžinerinius tinklus) atsisakyta priimti. Taigi pirmosios instancijos teismas, priėmęs nagrinėti pirmąjį pareiškėjo reikalavimą, analizuos ir vertins, ar pareiškėjo teisės ir interesai buvo pažeisti pareiškėjo nurodytame teisiniame santykyje.

Dėl nepriimto reikalavimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo suformuluotas reikalavimas atsakovui Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai užtikrinti viešosios paslaugos teikimą visoje savivaldybės teritorijoje neidentifikuoja teisinio santykio, kuris yra susijęs su pareiškėjo konkrečiu teisių ir pareigų turiniu, todėl pareiškėjas minėtu reikalavimu siekia ginti viešąjį interesą, nors neturi įgalinimų. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikia jokių įrodymų, kurie suteiktų pagrindą kitaip vertinti byloje susiklosčiusią situaciją. Pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybę atlikti veiksmus nėra teisiškai apibrėžtas, o taip pat apima neapibrėžtą ratą subjektų (abonentų ir vartotojų), kuriems jis neturi teisės atstovauti (byloje nėra pateikta jokių įrodymų šiuo aspektu). Nustačius, jog įstatymai nesuteikia pareiškėjui teisės kreiptis į teismą dėl skunde (prašyme) nurodomo viešojo intereso gynimo, teisėjas privalo atsisakyti priimti tokį skundą (prašymą) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019). Pažymėtina ir tai, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnį, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Taigi, įstatymai yra privalomi visiems asmenims (tiek fiziniams, tiek juridiniams), todėl prašymas įpareigoti laikytis įstatymo negali būti administracinės bylos dalyku, nes tokia pareiga ir taip yra numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-214-492/2022).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė skundo priėmimą reglamentuojančias ABTĮ nuostatas ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. vasario 22 d. nutarties skundžiama dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „RISKO“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2023 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Beata MartišienėMilda VainienėSkirgailė Žalimienė