Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja J. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) Viešosios tvarkos grupės 2023 m. spalio 6 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) bei Administracijos 2023 m. gruodžio 15 d. atsakymą (toliau – ir Atsakymas).

2. Skunde pareiškėja nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. 2010 m., nuolatos trūkstant stovėjimo vietų, dalies (duomenys neskelbtini) gyventojų iniciatyva, vietoj buvusių krūmynų, ties (duomenys neskelbtini), esančiu namu, buvo nuspręsta įsirengti papildomas stovėjimo vietas.

2.2. Gavus patalpų bendrasavininkų sutikimą dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūniją, kuri 2010 m. rugpjūčio 4 d. išdavė leidimą Nr. A6-4999(3.319.1-S20) „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės praplėtimo“ (toliau – ir Žirmūnų seniūnijos leidimas).

2.3. 2010 m. rugsėjo 14 d. suinteresuotų gyventojų lėšomis buvo pasamdytas rangovas, kuris gavo visus papildomus leidimus (sutikimus), atliko suderinimus su akcine bendrove Vilniaus vandenys, uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Rytų skirstomieji tinklai“, atliko kitus aikštelės įrengimui būtinus veiksmus ir vietoj žolės bei krūmynų įrengė automobilių stovėjimo aikštelę (pašalino krūmynus, žemės sluoksnį, įrengė naują aikštelės pagrindą, trinkeles, sudėjo bortelius, sužymėjo stovėjimo vietas, sumontavo stulpelius su informacinėmis lentelėmis ir pan.).

2.4. Administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. A51- /23(3.3.2.26-VŠT), kurį pareiškėja pašto dėžutėje rado 2023 m. rugsėjo 21 d., paprašė iki 2023 m. rugsėjo 22 d. informuoti Administracijos Viešosios tvarkos skyrių apie eismo reguliavimo priemonių įrengimą.

2.5. 2023 m. spalio 13 d. prie (duomenys neskelbtini) namų atvyko Viešosios tvarkos skyriaus darbuotoja I. M., faktines aplinkybes fiksuojanti antstolė bei UAB „Grinda“ darbuotojai. I. M. paaiškino, kad bus naikinami informaciniai stulpeliai ir pateikė susipažinti 2023 m. spalio 6 d. Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) laikyti neteisėtais ir juos demontuoti.

2.6. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 3 d. el. paštu pateikė turimus dokumentus ir žinomą informaciją apie automobilių stovėjimo vietų įrengimą (dokumentai pateikti po Sprendimo priėmimo, nes tik 2023 m. spalio 13 d. Viešosios tvarkos grupės raštu buvo nurodytas konkretus terminas pateikti papildomus dokumentus ar žinomą informaciją), o 2023 m. lapkričio 6 d. pareiškėja pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, Administracijos direktoriui pateikdama skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

2.7. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, parengė 2023 m. gruodžio 15 d. Atsakymą, kuriuo nepanaikino Sprendimo. Atsakyme Administracija pasisakė dėl automobilių stovėjimo vietų prie (duomenys neskelbtini) namo įrengimo aplinkybių teisėtumo, tačiau visiškai nepasisakė apie esminį skundžiamo Sprendimo panaikinimo teisinį pagrindą, patvirtinantį Sprendimo akivaizdų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

2.8. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 29 d. potvarkiu Nr. 955-989/23 patvirtintu Eismo kliūčių pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Aprašo bendroji dalis aiškiai numato, kad aprašas taikomas tik šalinant kliūtis, esančias keliuose. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, remiantis Aprašu buvo nuspręsta laikyti neteisėtais ir demontuoti kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) pastatų. Tačiau jokių kelio užtvarų ar kelio kliūčių prie (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų namų nėra ir dėl to ginčo nėra.

2.9. Sprendimu, viršijant Aprašu suteiktus įgaliojimus, buvo nuspręsta pašalinti net ne kelyje, o už parkavimo vietų ribų esančias informacinio pobūdžio lenteles. Šios lentelės negali būti laikomos užtvarais ar kliūtimis, kurias suteikia teisę pašalinti Aprašas, nes jos netrukdo transporto priemonių ar pėsčiųjų eismo. Be to, informacinio pobūdžio stulpeliai nėra techninės eismo reguliavimo priemonės, kadangi jais jokios eismo taisyklės nenustatomos. Tai nėra kelio ženklai, kurie numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) ir kurie turi būti derinami su policijos įstaigomis. Taip pat lentelės nenustato privalomų elgesio taisyklių, už jų nepaisymą nėra numatyta jokia atsakomybė.

2.10. Administracinė procedūra dėl kliūties kelyje / kelio užtvarų demontavimo pagal Aprašą buvo pradėta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai, nes neegzistuoja teisinis santykis, kuriam esant taikomas minėtas norminis aktas. Nesant Apraše aiškiai įtvirtintos galimybės šalinti už parkavimo vietų ribų esančias informacinio pobūdžio lenteles, kurios netrukdo eismui, nėra kliūtimis kelyje ir kurios nelaikytinos eismo reguliavimo priemonėmis, viešojo administravimo subjektas neturėjo teisės priimti skundžiamo Sprendimo.

2.11. Sprendime nurodoma, kad aikštelė buvo įrengta ne pagal Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 421V patvirtintą Gyvenamų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarką. Žirmūnų seniūnijos leidimas nebuvo ir nėra apskųstas, jis nėra ir nebuvo ginčijamas, yra galiojantis, todėl yra privalomas Administracijai, sukelia atitinkamas teisines pasekmes ir kol nėra pripažintas negaliojančiu negali būti laikomas neteisėtu. Priešingai atsakovo Atsakymui, minėtame leidime buvo nurodytas vienintelis įpareigojimas – prieš atliekant darbus numatomoje automobilių aikštelės išplėtimo vietoje būtina gauti esamų inžinerinių tinklų eksploatuojančios organizacijos pritarimą ir nekalbama apie savivaldybės lėšų naudojimą. Gyventojai, už naujai sukurtas stovėjimo vietas mokėdami nemažas asmenines lėšas, turėjo teisėtą lūkestį, jog stovėjimo vietas įsirengia neterminuotai. Gyventojai šias vietas naudojo 13 metų ir iki šiol jokių nesusipratimų tarp gyventojų nebuvo. Jų nėra ir šiuo metu, nes dauguma namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų davė sutikimą automobilių vietų įrengimui. Jie žino, kad stovėjimo vietos įrengtos jas naudojančių gyventojų lėšomis ir dėl tokios naudojimosi aikštele tvarkos prieštaraujančių nėra ir nebuvo. Tarp gyventojų yra susitarimas, kad šiomis vietomis trumpam gali naudotis bet kas (pvz., kaimynai, kurjeriai, policija ar kt.), o lentelės yra skirtos ne eismo reguliavimui, o tik nustatyti stovėjimo vietas įsirengusių kaimynų vietų naudojimo tvarką, nesudarant jokių fizinių kliūčių kelyje. Pačios savaime, įrengtos lentelės niekaip neriboja ir netrukdo eismo, neriboja asmenų galimybės stovėjimo vietose pasistatyti automobilių, nesukuria jokių neigiamų pasekmių ar ribojimų.

2.12. 2023 m. vasarą prasidėjo kelio ir stovėjimo vietų prie (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbai. (duomenys neskelbtini) gyventojai, pastatę papildomas stovėjimo vietas, nebuvo informuoti, jog Žirmūnų seniūnijos leidimas neteko galios arba kitaip buvo pakeistas, ar buvo pakeistas gyventojų privačiomis lėšomis įsirengtų stovėjimo vietų statusas. 2023 m. rugpjūčio 7 d. be jokio perspėjimo, leidimo ar sutikimo, buvo išardytas viršutinis stovėjimo vietų sluoksnis (trinkelės) bei demontuoti stovėjimo vietas žymintys stulpeliai su informaciniais ženklais. Tačiau paklojus naują viršutinę stovėjimo vietų dangą, minėti stulpeliai vėl buvo sumontuoti. Tokio pobūdžio ir masto kiemo atnaujinimo darbai buvo atliekami pagal patvirtintus ir suderintus statybą leidžiančius dokumentus (projektus, brėžinius, programas ir pan.). Darbus atlikęs rangovas vėl sumontavo prieš tai išmontuotus stulpelius su informacinėmis lentelėmis. Šios aplinkybės patvirtina, kad informacinės lentelės buvo įrengtos teisėtai, kad jų pirminis įrengimas buvo suderintas su Žirmūnų seniūnija ir kitomis tuo metu reikalingomis institucijomis, kad stovėjimo vietų ir informacinių lentelių įrengimas yra užfiksuotas atitinkamuose planuose.

16. Pareiškėja J. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą visa apimtimi.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai (įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai). Taip pat Sprendimas buvo priimtas viršijant kompetencijos ribas.

17.2. Sprendimu, viršijant Aprašu suteiktus įgaliojimus, buvo nuspręsta pašalinti net ne kelyje, o už parkavimo vietų ribų esančias informacinio pobūdžio lenteles. Šios lentelės negali būti laikomos užtvarais ar kliūtimis, kurias suteikia teisę pašalinti Aprašas, nes jos netrukdo transporto priemonių ar pėsčiųjų eismo. Be to, informacinio pobūdžio stulpeliai nėra techninės eismo reguliavimo priemonės, kadangi jais jokios eismo taisyklės nenustatomos. Tai nėra kelio ženklai, kurie numatyti Kelių eismo taisyklėse ir kurie turi būti derinami su policijos įstaigomis. Taip pat lentelės nenustato privalomų elgesio taisyklių, už jų nepaisymą nėra numatyta jokia atsakomybė. Taigi, administracinė procedūra dėl kliūties kelyje / kelio užtvarų demontavimo pagal Aprašą buvo pradėta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai, nes neegzistuoja teisinis santykis, kuriam esant taikomas minėtas norminis aktas. Tokiu būdu 2023 m. spalio 6 d. Sprendimas yra visiškai neaiškus, jo formuluotės yra ydingos, neatitinkančios faktinės padėties, jame yra kalbama apie kliūčių ir užtvarų kelyje pašalinimą, tačiau faktiškai sprendžiama visai dėl kitų dalykų. Antra vertus, šis administracinis sprendimas buvo priimtas viršijus įgaliojimus, todėl vien tai yra pagrindas jį panaikinti.

17.3. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, jog gyventojai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių įgyti nuosavybėn stovėjimo vietas, kurios yra visuomeninio naudojimo paskirties aikštelėje, kai darbai vykdyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Viešasis administravimas, be kita ko, yra grindžiamas vieno langelio principu. Kreipdamiesi į savivaldybės struktūrinį padalinį ir gaudami leidimą įrengti papildomas stovėjimo vietas (beje jos buvo įrengtos ne visuomeninio naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje, o šalia jos), neprivalėjo domėtis dėl papildomų dokumentų parengimo, leidimų gavimo ir pan. Žirmūnų seniūnijos leidime nieko nebuvo nurodyta apie būtinybę atlikti papildomus veiksmus. Be to, aikštelė buvo įrengta nesinaudojant savivaldybės lėšomis, taigi vien tai patvirtina gyventojų teisėto lūkesčio egzistavimą savo lėšomis įsirengti individualaus naudojimo stovėjimo vietas.

17.4. Pareiškėjos skunde buvo išsamiai aprašytas civilinis – teisinis reguliavimas, patvirtinantis galimą nuosavybės teisės į aikštelę įgijimą, ir teismas dėl nurodyto teisinio reguliavimo nieko nepasisakė ir šioje dalyje skundo neišnagrinėjo, o antra vertus, yra akivaizdu, kad aikštelės įrengimo teisėtumo klausimų sprendimas apskritai neturėjo patekti į specializuoto teismo kompetenciją, kadangi klausimus, susijusius statybos teisėtumu ir nuosavybės įgijimu nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Statybos teisėtumo bei galimo nuosavybės įgijimo klausimų sprendimas specializuotame teisme pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą, kadangi administracinis teismas šių klausimų nenagrinėja.

17.5. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja nepateikė jokių aikštelės įrengimo ir ženklų pastatymo teisėtumą patvirtinančių įrodymų, yra neteisinga. Byloje esantys įrodymai, nors ir netiesiogiai, tačiau leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad visi veiksmai, susiję su aikštelės įrengimu ir ženklų pastatymu buvo atlikti teisėtai, o jeigu kokie nors veiksmai ir nebuvo atlikti, tai nebuvo padaryta tik iš seniūnijos pusės.

Šalies argumentai

19.2. Pareiškėjos teiginiai, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti iš Žirmūnų seniūnijos pusės, yra nepagrįsti. Nei „vieno langelio“ principas, nei kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepaneigia suinteresuotų asmenų pareigos pasirūpinti, kad bet kokie statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant teisės aktų nuostatų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o įrengtos lentelės neklaidintų eismo dalyvių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statybos darbai buvo vykdomi atskirai nesuformuotame Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, neturint šios žemės patikėtinio leidimo ir jokiu teisiniu pagrindu šio sklypo nevaldant. Žirmūnų seniūnijos pritarimas plėsti stovėjimo aikštelės ribas tėra vienas iš būtinųjų dokumentų darbams atlikti. Bendro naudojimo teritorijose, kuriose nėra suformuotų žemės sklypų ir kurių teisėtai nevaldo fiziniai ar juridiniai asmenys, gyventojams automobilių stovėjimo vietos nerezervuojamos ir nepriskiriamos.

19.3. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo eismo reguliavimo priemonių įrengimas ir aikštelės išplėtimas vyko 2010 metais, ginčui aktualus Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783, 5 punktas nustatantis, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse ar bendrojo naudojimo teritorijose, kuriose žemės sklypai nesuformuoti, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba. Taip pat aktualus Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 15.20 papunktis, kuris nustato, kad draudžiama eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.) be leidimo, kuris išduodamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą. Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos pritarimas praplėsti stovėjimo aikštelės ribas neturi nieko bendra su pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų savavališkai įrengtomis eismo reguliavimo priemonėmis viešojo naudojimo stovėjimo aikštelėje. Tokios nuoseklios pozicijos vėliau laikėsi ir pati Žirmūnų seniūnija, pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 10 d. rašte nurodžiusi, jog nėra jokio sprendimo, ar derinimo dėl Kelių eismo taisyklių ženklų pastatymo ir įrengtos automobilių parkavimo vietos yra visuomeninio naudojimo paskirties. Taigi vadovaujantis Aprašu techninės eismo reguliavimo priemonės įrengtos žemėje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniai nebuvo išdavę leidimų, nederino projektų, nedavė sutikimo riboti eismą įrengiant technines eismo reguliavimo priemones. Todėl daugiabučių namų gyventojų savavališkai įrengtos lentelės „Rezervuota“ pripažintinos neteisėtomis ir klaidinančiomis kitus eismo dalyvius. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo pareigos savo iniciatyva inicijuoti neteisėto statinio nugriovimo klausimo, kaip tai nurodo pareiškėja, kadangi ginčas byloje kilo dėl neteisėtų eismo reguliavimo priemonių, t. y. lentelių su užrašu „Rezervuota“ įrengimo daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešo naudojimo stovėjimo aikštelėje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas visą bylos medžiagą, tame tarpe ir skundžiamus sprendimus bei atsakovo atsiliepimą, pareiškėjos teiginius dėl neva teisėto lūkesčio, dėl jai nuosavybės teise priklausančių parkavimo vietų, padarė iš viso konteksto plaukiančią išvadą ir apie aikštelės įrengimo teisėtumą, tačiau pateikęs savo vertinimą, teismas neturėjo imtis jokių priemonių tariamai savavališkos statybos padariniams šalinti, kadangi tai nėra šios bylos dalykas ir šios kompetencijos teismo prerogatyva.

19.4. Skundžiami atsakovo sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jie yra teisėti, teisingi, objektyvūs, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis. Šiuo pagrindu spręstina, kad atsakovas objektyviai, vadovaujantis aktualia faktine / teisine situacija priėmė objektyvų, teisėtą ir teisingą sprendimą. Ne vienas atsakovo žingsnis nebuvo slaptas, visi gyventojai pageidaujantys pateikti informaciją apie lentelių įrengimo aplinkybes tai galėjo padaryti iki numatyto termino, o pareiškėjai, pageidavus šis terminas dar buvo ir pratęstas. Vien šios aplinkybės paneigia visus pareiškėjos teiginius dėl tariamo sprendimo neteisėtumo ir objektyvumo principo pažeidimo. Tai, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų savavališkai įrengtos eismo reguliavimo priemonėmis viešojo naudojimo stovėjimo aikštelėje rangovo buvo pastatytos į jų pirminę vietą, niekaip neišreiškia oficialios atsakovo pozicijos dėl jų teisėtumo. Šių lentelių teisėtumas galėtų būti patvirtintas tik gavus tam reikalingus leidimus, kurių šiuo atveju pareiškėja ir kiti lenteles įsirengę asmenys nėra gavę.

19.5. Pareiškėja neįrodė, kad 2023 m. spalio 6 d. Sprendimą priėmę Administracijos Viešosios tvarkos grupės specialistai veikė virš savo kompetencijos ribų ir priėmė sprendimus, kurių teisiškai negalėjo priimti. Priešingai, visi priimti sprendimai yra teisėti, teisingi ir pagrįsti objektyviomis ir aktualiomis teisinėmis / faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja niekaip, jokia apimtimi nepasisakė dėl ginčijamo 2023 m. lapkričio 15 d. Atsakymo ir jo teisėtumo, todėl atsakovui kyla pagrįstų abejonių, kad dėl šio rašto teisėtumo pareiškėja visgi sutinka ir ginčo šioje dalyje nebekelia.