Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-02-25 · Administracinė byla Nr. eA-89-662/2026

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-02-28Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. eI3-5904-952/2024Sprendimas · 2024-04-30Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2026-02-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-02-25
Bylos Nr.
eA-89-662/2026
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00046-2024-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Milda Vainienė
Pareiškėjas
J. L.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
T. B., F. R., L. H., I. S., J. S., M. V., V. K.
Administracinė byla Nr. eA-89-662/2026Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00046-2024-1Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – T. B., F. R., L. H., I. S., J. S., M. V., V. K.) dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėja J. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, ir atsakovas) Viešosios tvarkos grupės 2023 m. spalio 6 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) bei Administracijos 2023 m. gruodžio 15 d. atsakymą (toliau – ir Atsakymas).

2. Skunde pareiškėja nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

2.1. 2010 m., nuolatos trūkstant stovėjimo vietų, dalies (duomenys neskelbtini) gyventojų iniciatyva, vietoj buvusių krūmynų, ties (duomenys neskelbtini), esančiu namu, buvo nuspręsta įsirengti papildomas stovėjimo vietas.

2.2. Gavus patalpų bendrasavininkų sutikimą dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūniją, kuri 2010 m. rugpjūčio 4 d. išdavė leidimą Nr. A6-4999(3.319.1-S20) „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės praplėtimo“ (toliau – ir Žirmūnų seniūnijos leidimas).

2.3. 2010 m. rugsėjo 14 d. suinteresuotų gyventojų lėšomis buvo pasamdytas rangovas, kuris gavo visus papildomus leidimus (sutikimus), atliko suderinimus su akcine bendrove Vilniaus vandenys, uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Rytų skirstomieji tinklai“, atliko kitus aikštelės įrengimui būtinus veiksmus ir vietoj žolės bei krūmynų įrengė automobilių stovėjimo aikštelę (pašalino krūmynus, žemės sluoksnį, įrengė naują aikštelės pagrindą, trinkeles, sudėjo bortelius, sužymėjo stovėjimo vietas, sumontavo stulpelius su informacinėmis lentelėmis ir pan.).

2.4. Administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. A51- /23(3.3.2.26-VŠT), kurį pareiškėja pašto dėžutėje rado 2023 m. rugsėjo 21 d., paprašė iki 2023 m. rugsėjo 22 d. informuoti Administracijos Viešosios tvarkos skyrių apie eismo reguliavimo priemonių įrengimą.

2.5. 2023 m. spalio 13 d. prie (duomenys neskelbtini) namų atvyko Viešosios tvarkos skyriaus darbuotoja I. M., faktines aplinkybes fiksuojanti antstolė bei UAB „Grinda“ darbuotojai. I. M. paaiškino, kad bus naikinami informaciniai stulpeliai ir pateikė susipažinti 2023 m. spalio 6 d. Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) laikyti neteisėtais ir juos demontuoti.

2.6. Pareiškėja 2023 m. lapkričio 3 d. el. paštu pateikė turimus dokumentus ir žinomą informaciją apie automobilių stovėjimo vietų įrengimą (dokumentai pateikti po Sprendimo priėmimo, nes tik 2023 m. spalio 13 d. Viešosios tvarkos grupės raštu buvo nurodytas konkretus terminas pateikti papildomus dokumentus ar žinomą informaciją), o 2023 m. lapkričio 6 d. pareiškėja pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, Administracijos direktoriui pateikdama skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

2.7. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, parengė 2023 m. gruodžio 15 d. Atsakymą, kuriuo nepanaikino Sprendimo. Atsakyme Administracija pasisakė dėl automobilių stovėjimo vietų prie (duomenys neskelbtini) namo įrengimo aplinkybių teisėtumo, tačiau visiškai nepasisakė apie esminį skundžiamo Sprendimo panaikinimo teisinį pagrindą, patvirtinantį Sprendimo akivaizdų nepagrįstumą ir neteisėtumą.

2.8. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 29 d. potvarkiu Nr. 955-989/23 patvirtintu Eismo kliūčių pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Aprašo bendroji dalis aiškiai numato, kad aprašas taikomas tik šalinant kliūtis, esančias keliuose. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, remiantis Aprašu buvo nuspręsta laikyti neteisėtais ir demontuoti kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) pastatų. Tačiau jokių kelio užtvarų ar kelio kliūčių prie (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų namų nėra ir dėl to ginčo nėra.

2.9. Sprendimu, viršijant Aprašu suteiktus įgaliojimus, buvo nuspręsta pašalinti net ne kelyje, o už parkavimo vietų ribų esančias informacinio pobūdžio lenteles. Šios lentelės negali būti laikomos užtvarais ar kliūtimis, kurias suteikia teisę pašalinti Aprašas, nes jos netrukdo transporto priemonių ar pėsčiųjų eismo. Be to, informacinio pobūdžio stulpeliai nėra techninės eismo reguliavimo priemonės, kadangi jais jokios eismo taisyklės nenustatomos. Tai nėra kelio ženklai, kurie numatyti Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) ir kurie turi būti derinami su policijos įstaigomis. Taip pat lentelės nenustato privalomų elgesio taisyklių, už jų nepaisymą nėra numatyta jokia atsakomybė.

2.10. Administracinė procedūra dėl kliūties kelyje / kelio užtvarų demontavimo pagal Aprašą buvo pradėta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai, nes neegzistuoja teisinis santykis, kuriam esant taikomas minėtas norminis aktas. Nesant Apraše aiškiai įtvirtintos galimybės šalinti už parkavimo vietų ribų esančias informacinio pobūdžio lenteles, kurios netrukdo eismui, nėra kliūtimis kelyje ir kurios nelaikytinos eismo reguliavimo priemonėmis, viešojo administravimo subjektas neturėjo teisės priimti skundžiamo Sprendimo.

2.11. Sprendime nurodoma, kad aikštelė buvo įrengta ne pagal Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 421V patvirtintą Gyvenamų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarką. Žirmūnų seniūnijos leidimas nebuvo ir nėra apskųstas, jis nėra ir nebuvo ginčijamas, yra galiojantis, todėl yra privalomas Administracijai, sukelia atitinkamas teisines pasekmes ir kol nėra pripažintas negaliojančiu negali būti laikomas neteisėtu. Priešingai atsakovo Atsakymui, minėtame leidime buvo nurodytas vienintelis įpareigojimas – prieš atliekant darbus numatomoje automobilių aikštelės išplėtimo vietoje būtina gauti esamų inžinerinių tinklų eksploatuojančios organizacijos pritarimą ir nekalbama apie savivaldybės lėšų naudojimą. Gyventojai, už naujai sukurtas stovėjimo vietas mokėdami nemažas asmenines lėšas, turėjo teisėtą lūkestį, jog stovėjimo vietas įsirengia neterminuotai. Gyventojai šias vietas naudojo 13 metų ir iki šiol jokių nesusipratimų tarp gyventojų nebuvo. Jų nėra ir šiuo metu, nes dauguma namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojų davė sutikimą automobilių vietų įrengimui. Jie žino, kad stovėjimo vietos įrengtos jas naudojančių gyventojų lėšomis ir dėl tokios naudojimosi aikštele tvarkos prieštaraujančių nėra ir nebuvo. Tarp gyventojų yra susitarimas, kad šiomis vietomis trumpam gali naudotis bet kas (pvz., kaimynai, kurjeriai, policija ar kt.), o lentelės yra skirtos ne eismo reguliavimui, o tik nustatyti stovėjimo vietas įsirengusių kaimynų vietų naudojimo tvarką, nesudarant jokių fizinių kliūčių kelyje. Pačios savaime, įrengtos lentelės niekaip neriboja ir netrukdo eismo, neriboja asmenų galimybės stovėjimo vietose pasistatyti automobilių, nesukuria jokių neigiamų pasekmių ar ribojimų.

2.12. 2023 m. vasarą prasidėjo kelio ir stovėjimo vietų prie (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbai. (duomenys neskelbtini) gyventojai, pastatę papildomas stovėjimo vietas, nebuvo informuoti, jog Žirmūnų seniūnijos leidimas neteko galios arba kitaip buvo pakeistas, ar buvo pakeistas gyventojų privačiomis lėšomis įsirengtų stovėjimo vietų statusas. 2023 m. rugpjūčio 7 d. be jokio perspėjimo, leidimo ar sutikimo, buvo išardytas viršutinis stovėjimo vietų sluoksnis (trinkelės) bei demontuoti stovėjimo vietas žymintys stulpeliai su informaciniais ženklais. Tačiau paklojus naują viršutinę stovėjimo vietų dangą, minėti stulpeliai vėl buvo sumontuoti. Tokio pobūdžio ir masto kiemo atnaujinimo darbai buvo atliekami pagal patvirtintus ir suderintus statybą leidžiančius dokumentus (projektus, brėžinius, programas ir pan.). Darbus atlikęs rangovas vėl sumontavo prieš tai išmontuotus stulpelius su informacinėmis lentelėmis. Šios aplinkybės patvirtina, kad informacinės lentelės buvo įrengtos teisėtai, kad jų pirminis įrengimas buvo suderintas su Žirmūnų seniūnija ir kitomis tuo metu reikalingomis institucijomis, kad stovėjimo vietų ir informacinių lentelių įrengimas yra užfiksuotas atitinkamuose planuose.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:

4.1. 2023 metais buvo įgyvendintas daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) kiemų atnaujinimo projektas Nr. 23-05-PRA. Kaimynijos teritorijos Nr. ŽIR-04-N026 (duomenys neskelbtini) tvarkymo darbai buvo atliekami pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 1-1949 patvirtintą Vilniaus miesto atrinktų kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą.

4.2. Administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2023 m. rugpjūčio mėn. elektroniniu paštu gavo gyventojo pranešimą dėl galbūt neteisėtai įrengtų techninių eismo reguliavimo priemonių (informacinių lentelių su užrašu „Rezervuota“) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio pagrindu pradėjo lentelių įrengimo teisėtumo tyrimą. Siekiant išsiaiškinti lentelių įrengimo aplinkybes, 2023 m. rugsėjo 9 d. visi (duomenys neskelbtini) gyventojai gavo Administracijos raštą. 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškėja Administracijai pateikė raštą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl lentelių įrengimo aplinkybių bei pateikė su tuo susijusius dokumentus. 2023 m. lapkričio 6 d. Administracija gavo pareiškėjos skundą dėl Administracijos Viešosios tvarkos grupės Sprendimo, kuriuo automobilių stovėjimo vietas rezervuojančios informacinės lentelės šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pripažintos neteisėtomis, panaikinimo.

4.3. 2023 m. lapkričio 16 d. Administracija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos, prašydama pateikti informaciją, ar 2010 metais reikėjo Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos sutikimo naudoti valstybinę žemę inžinerinio statinio įrengimui ir ar tuo laikotarpiu Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Aplinkos ministerijos buvo nagrinėti gyventojų prašymai leisti naudoti valstybinę žemę ar įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nesuformuotame žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

4.4. Administracija įvertinusi turimą ir papildomai surinktą informaciją Atsakymu nurodė pareiškėjai, jog informacinės lentelės, nurodančios automobilių stovėjimo vietas bendro naudojimo kieme, įrengtos neteisėtai ir klaidindamos eismo dalyvius, kliudo jiems laisvai naudotis aikštele. Pareiškėjai pasiūlyta iki 2024 m. sausio 2 d. šias informacines lenteles pašalinti kartu su į žemę įbetonuotais stulpeliais. Jei informacinės lentelės nebus pašalintos iki 2024 m. sausio 2 d., Sprendimo pagrindu Administracija nurodė, kad organizuos informacinių lentelių su į žemę įbetonuotais stulpeliais demontavimą.

4.5. Ginčas byloje kilo dėl neteisėto eismo reguliavimo priemonių, t. y. lentelių su užrašu „Rezervuota“ įrengimo daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešo naudojimo stovėjimo aikštelėje, be kita ko, dėl to, ar pareiškėjai kartu su trečiaisiais asmenimis nuosavybes teise priklauso įrengtos stovėjimo vietos.

4.6. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statybos darbai buvo vykdomi atskirai nesuformuotame Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, neturint šios žemės patikėtinio leidimo ir jokiu teisiniu pagrindu šio sklypo nevaldant. Taigi prieš pradėdami bet kokius statybos darbus, gyventojai ar bendrija turėjo gauti ne tik daugiau kaip pusės butų savininkų sutikimą, parengti remonto darbų schemą, suderinti ją su seniūnija bei su toje aikštelėje esančių požeminių komunikacijų savininku, bet ir kreiptis dar ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos dėl leidimo gavimo. Seniūno pritarimas plėsti stovėjimo aikštelės ribas yra tik vienas iš būtinųjų dokumentų darbams atlikti.

4.7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, atsakydama į Administracijos paklausimą dėl informacijos, 2023 m. gruodžio 15 d. rašte nurodė, kad teritorinių skyrių vedėjams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgaliojimais buvo suteikta teisė išduoti sutikimus (arba atsisakyti juos išduoti) tiesti teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, juos rekonstruoti ir aptarnauti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, valstybinės žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini)) ir (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas – Gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini)), teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos teigė, kad neturi informacijos, ar buvo nagrinėti gyventojų prašymai leisti naudoti valstybinę žemę, ar įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nesuformuotame žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

4.8. Šiuo atveju gyventojai (įskaitant pareiškėją) nepateikė įrodymų, kad apskritai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos ir gavo sutikimą / pritarimą automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui valstybiniame žemės sklype, arba motyvuotą atsakymą apie tai, jog šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos pritarimas nėra reikalingas. Nesant tokių duomenų spręstina, kad aikštelės plėtimo darbai vyko neteisėtai. Pareiškėja ir tretieji asmenys veikė savo rizika ir asmeninėmis lėšomis, todėl patys turėjo įvertinti iš tokių veiksmų galimai kilsiančias pasekmes.

4.9. Bendro naudojimo teritorijose, tai yra nesuformuotuose žemės sklypuose, kurių teisėtai nevaldo fiziniai ar juridiniai asmenys, gyventojams automobilių stovėjimo vietos nerezervuojamos ir nepriskiriamos. Pareiškėja netinkamai interpretavo teisės aktų nuostatas ir tuo pagrindu darė nepagrįstas išvadas dėl seniūno pritarimo teisinės galios ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų.

4.10. Tai, kad dalis gyventojų prieš trylika metų tik pagal Žirmūnų seniūnijos leidimą nuosavomis lėšomis praplėtė automobilių stovėjimo aikštelę šalia daugiabučių, nereiškia, kad šios stovėjimo vietos tapo gyventojų nuosavybe ir jas gyventojai gali žymėti informacinėmis lentelėmis, kurios klaidina eismo dalyvius. Žirmūnų seniūno leidimas praplėsti stovėjimo aikštelės ribas nėra ir negali būti laikomas leidimu pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.160 straipsnyje įtvirtinta užstatymo teise. Administracijos Žirmūnų seniūnijos leidimas praplėsti stovėjimo aikštelės ribas neturi nieko bendra su pareiškėjos ir trečiųjų asmenų savavališkai įrengtomis eismo reguliavimo priemonėmis viešojo naudojimo stovėjimo aikštelėje.

4.11. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) yra viešosios nuosavybės objektas, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys statyti automobilius. Daugiabučių namų gyventojų savavališkai įrengtos lentelės „Rezervuota“ pripažintinos neteisėtomis ir klaidinančiomis kitus eismo dalyvius. Priešingai, nei nurodė pareiškėja, ne visiems daugiabučių namų gyventojams yra aišku ir suprantama, kokiu teisiniu pagrindu visuomeninės paskirties aikštelėje egzistuoja rezervuotos parkavimo vietos, tai patvirtina Administracijai teikti skundai ir paklausimai.

5. Tretieji suinteresuoti asmenys F. R., L. H. ir M. V. atsiliepimuose į skundą su pareiškėjos skundu sutiko.

II.

6. Regionų administracinis teismas 2024 m. balandžio 30 d. sprendimu pareiškėjo J. L. skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad:

7.1. Administracijos Viešosios tvarkos grupė priėmė 2023 m. spalio 6 d. Sprendimą dėl kliūties kelyje. Sprendime nurodyta, jog skunde pateikta informacija dėl galimai neteisėtai įrengtų techninių eismo reguliavimo priemonių (parkavimo vietas nurodančių informacinių lentelių) žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pasitvirtino, nes kelio užtvarai įrengti žemėje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Administracijos padaliniai nebuvo išdavę leidimų, nederino projektų, nedavė sutikimo riboti eismą įrengiant kelio užtvarus. Priimtas sprendimas kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtais ir juos demontuoti.

7.2. Administracija 2023 m. gruodžio 15 d. Atsakymu pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, kad informacinės lentelės, nurodančios automobilių stovėjimo vietas bendro naudojimo kieme, įrengtos neteisėtai ir klaidindamos eismo dalyvius kliudo jiems laisvai naudotis aikštele. Administracija paaiškino, kad jei informacinės lentelės pareiškėjai yra vertingos ir reikalingos, turėtų iki 2024 m. sausio 2 d. jas pašalinti kartu su į žemę įbetonuotais stulpeliais. Taip pat Atsakyme pažymėta, kad jei informacinės lentelės nebus pašalintos iki 2024 m. sausio 2 d., Sprendimo pagrindu organizuos informacinių lentelių su į žemę įbetonuotais stulpeliais demontavimą. Administracija informavo, kad daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) administratoriui praneš, kad informuotų gyventojus apie tai, jog visos be išimties automobilių stovėjimo vietos šalia daugiabučio gyvenamojo namo yra viešos ir negali būti trukdoma laisvai jomis naudotis ne tik visiems namo gyventojams, bet ir kitiems eismo dalyviams.

7.3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 15 d. rašte nurodyta, kad Teritorinių skyrių vedėjams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgaliojimais buvo suteikta teisė išduoti sutikimus (arba atsisakyti juos išduoti): tiesti teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, juos rekonstruoti ir aptarnauti. Taip pat šiame rašte teigiama, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, valstybinės žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini)) ir (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini)), teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius neturi informacijos, ar buvo nagrinėti gyventojų prašymai leisti naudoti valstybinę žemę ar įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nesuformuotame žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).

8. Teismas apžvelgė ginčui aktualias Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ bei Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 nuostatas.

9. Iš byloje pateiktų dokumentų teismas nustatė, kad Žirmūnų seniūnija leidime nurodė, kad pritaria aikštelės praplėtimui pagal pateiktą schemą. Teismas pažymėjo, kad šiame leidime nėra nurodyta, kad suteikiamas leidimas įsirengti lenteles su užrašais „Rezervuota“ ir kad tokios parkavimo vietos nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ar tretiesiems asmenims. Be to, teismas sutiko su atsakovu, kad gyventojai ar bendrija, pageidaujantys išplėsti aikštelę ne daugiau kaip 10 proc., turėtų gauti daugiau kaip pusės butų savininkų sutikimą, parengti remonto darbų schemą, suderinti ją su seniūnija bei su toje aikštelėje esančių požeminių komunikacijų savininku, tačiau pareiškėja kartu su trečiaisiais asmenimis prieš pradėdami bet kokius statybos darbus turėjo kreiptis dar ir į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos (anksčiau prie Žemės ūkio ministerijos). Pareiškėjos skunde nurodomas ir byloje pateiktas Žirmūnų seniūnijos leidimas buvo tik vienas iš dokumentų tam, kad galima būtų atlikti stovėjimo aikštelės plėtimo darbus.

10. Įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 15 d. rašte pateiktą informaciją ir pareiškėjos skunde pateiktus įrodymus, teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikti įrodymai, kad yra gauti visi būtini leidimai ar sutikimai, todėl darytina išvada, kad aikštelės praplėtimo darbai vyko neteisėtai.

11. Be to, teismas atkreipė dėmesį, kad Žirmūnų seniūnijos leidime praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę įrašytas pritarimo pagrindas neatitinka faktinių aikštelės įrengimo aplinkybių. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 421V patvirtinta Gyvenamų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarka, kurios pagrindu Savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnija 2010 metais pritarė aikštelės įrengimui, gyventojai negalėjo savarankiškai pasamdyti rangovo ir sumokėti už aikštelės įrengimą tik savo lėšomis. Minėtos tvarkos 2 punkte nustatyta, kad seniūnija, turėdama daugiabučio namo aplinką pageidaujančių tvarkyti asmenų tvarkybos darbų sąmatos projektą ir sutikimą surinkti 50 procentų lėšų numatomiems darbams atlikti, suderina su tuometiniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriumi numatomų atlikti darbų sąmatos projektą, parengia tuometinės Vilniaus miesto valdybos sprendimo projektą dėl 50 procentų lėšų skyrimo numatomiems darbams atlikti ir sudaro sutartį dėl tokių darbų atlikimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo įrengta pagal minėtą tvarką.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas pritarė atsakovui, kad tai, jog dalis gyventojų prieš trylika metų tik pagal Žirmūnų seniūnijos leidimą nuosavomis lėšomis praplėtė automobilių stovėjimo aikštelę, nereiškia, kad šios stovėjimo vietos tapo gyventojų nuosavybe, gyventojams negalėjo atsirasti joks teisėtas ir pagrįstas lūkestis įgyti nuosavybėn stovėjimo vietas, kurios yra visuomeninio naudojimo paskirties aikštelėje, kai darbai vykdyti nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų. Teismo vertinimu, gyventojai patys turėjo įvertinti iš tokių veiksmų galimai kilsiančias pasekmes. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad gyventojai turėjo teisėtą lūkestį, jog stovėjimo vietas įsirengia neterminuotai (apie terminą nebuvo nurodyta ir Žirmūnų seniūnijos leidime), tačiau atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus bei nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys turėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinių ar kitų institucijų išduotus leidimus įrengti lenteles su užrašais „Rezervuota“.

13. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų ir vadovaujantis teisiniu reguliavimu nustatyta, kad informacinės lentelės su užrašais „Rezervuota“ akivaizdžiai klaidina ne tik (duomenys neskelbtini) namų gyventojus, bet ir kitus eismo dalyvius, atvažiavusius į kiemą. Be to, tai, kad gyventojai, kaip nurodo pareiškėjos atstovas, naudojosi stovėjimo vietomis pagal nusistovėjusią tvarką ir toliau netrukdys gyventojams naudotis aikštele ir nesant lentelių su užrašais „Rezervuota“.

14. Įvertinęs Sprendimo turinį, teismas pažymėjo, kad vien aplinkybė, kad Sprendime nurodyti žodžiai „kelio užtvaras“, nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neaiškų ir nesuprantamą. Teismas akcentavo, kad nepaisant to, jog lentelės su užrašais „Rezervuota“ nėra kelio užtvaras, jos įrengtos neteisėtai, jos riboja galimybę laisvai naudotis automobilių stovėjimo aikštele, įrengtos valstybinėje žemėje bei klaidina eismo dalyvius. Teismas pabrėžė, kad aplinkybę, jog gyventojams kilo klausimai dėl įrengtų lentelių su užrašais „Rezervuota“ teisėtumo, patvirtina Administracijai pateikti gyventojų skundai ir paklausimai.

15. Teismas vertino, kad Atsakymas yra visiškai aiškus ir motyvuotas. Atsakyme nurodytos faktinės aplinkybės, teisės aktai, išsamiai atsakyta į pareiškėjos skundą, todėl pagrindo panaikinti Atsakymą nėra. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas nagrinėjamu atveju savo Sprendimą ir Atsakymą tinkamai pagrindė tiek nustatytais faktiniais duomenimis, tiek ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, jie yra pakankamai motyvuoti.

III.

16. Pareiškėja J. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjos skundą visa apimtimi.

17. Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

17.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad priimant Sprendimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai (įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai). Taip pat Sprendimas buvo priimtas viršijant kompetencijos ribas.

17.2. Sprendimu, viršijant Aprašu suteiktus įgaliojimus, buvo nuspręsta pašalinti net ne kelyje, o už parkavimo vietų ribų esančias informacinio pobūdžio lenteles. Šios lentelės negali būti laikomos užtvarais ar kliūtimis, kurias suteikia teisę pašalinti Aprašas, nes jos netrukdo transporto priemonių ar pėsčiųjų eismo. Be to, informacinio pobūdžio stulpeliai nėra techninės eismo reguliavimo priemonės, kadangi jais jokios eismo taisyklės nenustatomos. Tai nėra kelio ženklai, kurie numatyti Kelių eismo taisyklėse ir kurie turi būti derinami su policijos įstaigomis. Taip pat lentelės nenustato privalomų elgesio taisyklių, už jų nepaisymą nėra numatyta jokia atsakomybė. Taigi, administracinė procedūra dėl kliūties kelyje / kelio užtvarų demontavimo pagal Aprašą buvo pradėta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai, nes neegzistuoja teisinis santykis, kuriam esant taikomas minėtas norminis aktas. Tokiu būdu 2023 m. spalio 6 d. Sprendimas yra visiškai neaiškus, jo formuluotės yra ydingos, neatitinkančios faktinės padėties, jame yra kalbama apie kliūčių ir užtvarų kelyje pašalinimą, tačiau faktiškai sprendžiama visai dėl kitų dalykų. Antra vertus, šis administracinis sprendimas buvo priimtas viršijus įgaliojimus, todėl vien tai yra pagrindas jį panaikinti.

17.3. Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, jog gyventojai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių įgyti nuosavybėn stovėjimo vietas, kurios yra visuomeninio naudojimo paskirties aikštelėje, kai darbai vykdyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Viešasis administravimas, be kita ko, yra grindžiamas vieno langelio principu. Kreipdamiesi į savivaldybės struktūrinį padalinį ir gaudami leidimą įrengti papildomas stovėjimo vietas (beje jos buvo įrengtos ne visuomeninio naudojimo automobilių stovėjimo aikštelėje, o šalia jos), neprivalėjo domėtis dėl papildomų dokumentų parengimo, leidimų gavimo ir pan. Žirmūnų seniūnijos leidime nieko nebuvo nurodyta apie būtinybę atlikti papildomus veiksmus. Be to, aikštelė buvo įrengta nesinaudojant savivaldybės lėšomis, taigi vien tai patvirtina gyventojų teisėto lūkesčio egzistavimą savo lėšomis įsirengti individualaus naudojimo stovėjimo vietas.

17.4. Pareiškėjos skunde buvo išsamiai aprašytas civilinis – teisinis reguliavimas, patvirtinantis galimą nuosavybės teisės į aikštelę įgijimą, ir teismas dėl nurodyto teisinio reguliavimo nieko nepasisakė ir šioje dalyje skundo neišnagrinėjo, o antra vertus, yra akivaizdu, kad aikštelės įrengimo teisėtumo klausimų sprendimas apskritai neturėjo patekti į specializuoto teismo kompetenciją, kadangi klausimus, susijusius statybos teisėtumu ir nuosavybės įgijimu nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Statybos teisėtumo bei galimo nuosavybės įgijimo klausimų sprendimas specializuotame teisme pažeidė pareiškėjos teisę į teisingą teismą, kadangi administracinis teismas šių klausimų nenagrinėja.

17.5. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėja nepateikė jokių aikštelės įrengimo ir ženklų pastatymo teisėtumą patvirtinančių įrodymų, yra neteisinga. Byloje esantys įrodymai, nors ir netiesiogiai, tačiau leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad visi veiksmai, susiję su aikštelės įrengimu ir ženklų pastatymu buvo atlikti teisėtai, o jeigu kokie nors veiksmai ir nebuvo atlikti, tai nebuvo padaryta tik iš seniūnijos pusės.

Žemesnės instancijos teismas

17.6. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 421V patvirtintos Gyvenamų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarkos 2 punktu, seniūnija, turėdama daugiabučio namo aplinką pageidaujančių tvarkyti asmenų tvarkybos darbų sąmatos projektą ir sutikimą surinkti 50 procentų lėšų numatomiems darbams atlikti, suderina su tuometiniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriumi numatomų atlikti darbų sąmatos projektą, parengia tuometinės Vilniaus miesto valdybos sprendimo projektą dėl 50 procentų lėšų skyrimo numatomiems darbams atlikti ir sudaro sutartį dėl tokių darbų atlikimo. Taigi, jeigu net laikyti, kad šie veiksmai yra privalomi ir jų neatlikimas daro aikštelės įrengimą neteisėtu, tai šiuos veiksmus turėjo atlikti būtent seniūnija, o ne gyventojai. Dėl to, gyventojams dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų ar netinkamų veiksmų negali kilti neigiamos pasekmes.

17.7. Aikštelės įrengimo teisėtumo klausimas jau yra išspręstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos 2011 m. gegužės 10 d. administraciniu sprendimu Nr. A6-(3.3.19.1-S20). Šis sprendimas yra įsiteisėjęs, nėra panaikintas, taigi, sukuria atitinkamas teisines pasekmes, viena kurių – patvirtinimas, kad aikštelė gyventojų lėšomis buvo praplėsta teisėtai. To neneigia ir pati Vilniaus miesto savivaldybė.

17.8. Teismas nurodė, kad pagal galiojančias tvarkas vykdant aikštelės įrengimo ir praplėtimo darbus yra būtina parengti atitinkamus dokumentus. Vilniaus miesto savivaldybės sprendimu atnaujinus aikštelę, rangovas prieš tai pastatytus ženklus pašalino, o vėliau grąžino. Tai buvo padaryta remiantis atitinkamomis schemomis, statybos leidimais, kitais dokumentais, kurių pareiškėja objektyviai gauti negalėjo, tuo labiau, jog pats teismas nurodė, jog tokie dokumentai yra būtini.

17.9. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nenuoseklus ir paviršutiniškas – sprendimo 7 punkte teismas teigė, kad atitinkamos schemos ir projektai gyventojams yra būtini, o sprendimo 8 punkte tvirtino, kad tokių schemų ir projektų buvimas yra nebūtinas, nes savivaldybės samdytas rangovas tik atlieka darbus ir nesigilina, kodėl yra atliekami vienokios ar kitokios apimties darbai, nesiremiant statybą leidžiančiais ir kitais projektavimo dokumentais.

17.10. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes. Aikštelės įrengimo darbai vyko 2010 m., o pareiškėja ir didžioji dalis dabartinių namo patalpų savininkų (tretieji suinteresuotieji asmenys) aikštelės neįrenginėjo, nes prieš 13 metų net nebuvo atitinkamų butų savininkai. Aikštelės įrengimo darbų atlikimo klausimus su Žirmūnų seniūnija derino ir darbų atlikimą užsakė ankstesni patalpų savininkai. Gyventojai kreipėsi į kompetentingą asmenį – Žirmūnų seniūniją, prašydami leisti įsirengti stovėjimo vietas, kuri, vadovaudamasi „vieno langelio principu“ ir turėjo atlikti visus reikiamus veiksmus. Tačiau šioje situacijoje, Žirmūnų seniūnija vykdydama savo funkcijas, nei pati atliko visus būtinus ir reikiamus veiksmus (nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos), nei apie tai (t. y. būtinybę kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Aplinkos ministerijos) informavo suinteresuotus gyventojus. Todėl tiek Vilniaus miesto savivaldybės, tiek pirmosios instancijos teismo pozicija apie privalomus veiksmus, kuriuos dar turėjo atlikti gyventojai, yra prieštaraujanti „vieno langelio“ principui.

17.11. Teismas, konstatavęs, jog aikštelė buvo praplėsta (įrengta) neteisėtai, neišsprendė ginčo iš esmės. Jeigu buvo padaryta tokia išvada, viešasis interesas reikalauja, kad neteisėtas statinys būtų nugriautas bei išspręstas viešojo administravimo subjekto veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas. Apie tai teismo sprendime nieko nebuvo pasisakyta. Taigi, teismo sprendimas yra neišsamus ir nenuoseklus, kadangi juo nebuvo išspręsti klausimai, kurie turi būti išspręsti atsižvelgiant į sprendimo argumentavimą. Dėl to, apeliacinės instancijos teismui sutinkant su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl aikštelės įrengimo neteisėtumo, turėtų įstatymo nustatyta tvarka inicijuoti neteisėto statinio nugriovimo klausimą.

Atsiliepimas

18. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

19. Atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

19.1. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę pareiškėja turėjo pagrįsti aplinkybes, kurias nurodo, tačiau nagrinėjamu atveju jos pateikti įrodymai neturi jokio ryšio su jos įrodinėjamomis aplinkybėmis, nei vienas prie skundo pateiktas dokumentas neįrodo lentelių „Rezervuota“ įrengimo teisėtumo.

Šalies argumentai

19.2. Pareiškėjos teiginiai, kad neteisėti veiksmai buvo atlikti iš Žirmūnų seniūnijos pusės, yra nepagrįsti. Nei „vieno langelio“ principas, nei kitos pareiškėjos nurodytos aplinkybės nepaneigia suinteresuotų asmenų pareigos pasirūpinti, kad bet kokie statybos darbai būtų atliekami nepažeidžiant teisės aktų nuostatų bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, o įrengtos lentelės neklaidintų eismo dalyvių. Byloje nėra ginčo dėl to, kad statybos darbai buvo vykdomi atskirai nesuformuotame Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, neturint šios žemės patikėtinio leidimo ir jokiu teisiniu pagrindu šio sklypo nevaldant. Žirmūnų seniūnijos pritarimas plėsti stovėjimo aikštelės ribas tėra vienas iš būtinųjų dokumentų darbams atlikti. Bendro naudojimo teritorijose, kuriose nėra suformuotų žemės sklypų ir kurių teisėtai nevaldo fiziniai ar juridiniai asmenys, gyventojams automobilių stovėjimo vietos nerezervuojamos ir nepriskiriamos.

19.3. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo eismo reguliavimo priemonių įrengimas ir aikštelės išplėtimas vyko 2010 metais, ginčui aktualus Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30-1783, 5 punktas nustatantis, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gatvėse ar bendrojo naudojimo teritorijose, kuriose žemės sklypai nesuformuoti, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba. Taip pat aktualus Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326, 15.20 papunktis, kuris nustato, kad draudžiama eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.) be leidimo, kuris išduodamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą. Byloje esantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žirmūnų seniūnijos pritarimas praplėsti stovėjimo aikštelės ribas neturi nieko bendra su pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų savavališkai įrengtomis eismo reguliavimo priemonėmis viešojo naudojimo stovėjimo aikštelėje. Tokios nuoseklios pozicijos vėliau laikėsi ir pati Žirmūnų seniūnija, pavyzdžiui, 2011 m. gegužės 10 d. rašte nurodžiusi, jog nėra jokio sprendimo, ar derinimo dėl Kelių eismo taisyklių ženklų pastatymo ir įrengtos automobilių parkavimo vietos yra visuomeninio naudojimo paskirties. Taigi vadovaujantis Aprašu techninės eismo reguliavimo priemonės įrengtos žemėje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniai nebuvo išdavę leidimų, nederino projektų, nedavė sutikimo riboti eismą įrengiant technines eismo reguliavimo priemones. Todėl daugiabučių namų gyventojų savavališkai įrengtos lentelės „Rezervuota“ pripažintinos neteisėtomis ir klaidinančiomis kitus eismo dalyvius. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje neturėjo pareigos savo iniciatyva inicijuoti neteisėto statinio nugriovimo klausimo, kaip tai nurodo pareiškėja, kadangi ginčas byloje kilo dėl neteisėtų eismo reguliavimo priemonių, t. y. lentelių su užrašu „Rezervuota“ įrengimo daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešo naudojimo stovėjimo aikštelėje. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas visą bylos medžiagą, tame tarpe ir skundžiamus sprendimus bei atsakovo atsiliepimą, pareiškėjos teiginius dėl neva teisėto lūkesčio, dėl jai nuosavybės teise priklausančių parkavimo vietų, padarė iš viso konteksto plaukiančią išvadą ir apie aikštelės įrengimo teisėtumą, tačiau pateikęs savo vertinimą, teismas neturėjo imtis jokių priemonių tariamai savavališkos statybos padariniams šalinti, kadangi tai nėra šios bylos dalykas ir šios kompetencijos teismo prerogatyva.

19.4. Skundžiami atsakovo sprendimai atitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jie yra teisėti, teisingi, objektyvūs, pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis. Šiuo pagrindu spręstina, kad atsakovas objektyviai, vadovaujantis aktualia faktine / teisine situacija priėmė objektyvų, teisėtą ir teisingą sprendimą. Ne vienas atsakovo žingsnis nebuvo slaptas, visi gyventojai pageidaujantys pateikti informaciją apie lentelių įrengimo aplinkybes tai galėjo padaryti iki numatyto termino, o pareiškėjai, pageidavus šis terminas dar buvo ir pratęstas. Vien šios aplinkybės paneigia visus pareiškėjos teiginius dėl tariamo sprendimo neteisėtumo ir objektyvumo principo pažeidimo. Tai, kad pareiškėjos ir trečiųjų suinteresuotų asmenų savavališkai įrengtos eismo reguliavimo priemonėmis viešojo naudojimo stovėjimo aikštelėje rangovo buvo pastatytos į jų pirminę vietą, niekaip neišreiškia oficialios atsakovo pozicijos dėl jų teisėtumo. Šių lentelių teisėtumas galėtų būti patvirtintas tik gavus tam reikalingus leidimus, kurių šiuo atveju pareiškėja ir kiti lenteles įsirengę asmenys nėra gavę.

19.5. Pareiškėja neįrodė, kad 2023 m. spalio 6 d. Sprendimą priėmę Administracijos Viešosios tvarkos grupės specialistai veikė virš savo kompetencijos ribų ir priėmė sprendimus, kurių teisiškai negalėjo priimti. Priešingai, visi priimti sprendimai yra teisėti, teisingi ir pagrįsti objektyviomis ir aktualiomis teisinėmis / faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėja niekaip, jokia apimtimi nepasisakė dėl ginčijamo 2023 m. lapkričio 15 d. Atsakymo ir jo teisėtumo, todėl atsakovui kyla pagrįstų abejonių, kad dėl šio rašto teisėtumo pareiškėja visgi sutinka ir ginčo šioje dalyje nebekelia.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2023 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. A270-14398/23(2.3.4.15E-VŠT) „Dėl kliūties kelyje“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 15 d. atsakymo Nr. A63-97/23(3.2.1E-PAS) „Dėl skundo tyrimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą, konstatavo, kad ginčijami atsakovo Sprendimas ir Atsakymas yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo. Taip pat pažymėjo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju savo Sprendimą ir Atsakymą tinkamai pagrindė tiek nustatytais faktiniais duomenimis, tiek ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, todėl jie yra pakankamai motyvuoti.

22. J. L. su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti pilnai. Mano, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neįsigilino į faktines bylos aplinkybes, teismo sprendimas yra neišsamus ir nenuoseklus, kadangi juo nebuvo išspręsti klausimai, kurie turi būti išspręsti atsižvelgiant į sprendimo argumentavimą.

23. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 21 straipsnio 5 punkte reglamentuota, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys turi teisę įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šalinti savavališkai sandėliuojamas medžiagas (skaldą, smėlį, medžių rietuves ir kt.) ir daiktus, savavališkai pastatytus ar įrengtus objektus (pastatus, sankryžas, nuovažas, technines eismo reguliavimo priemones, išorinę reklamą ir kt.) kelyje, virš kelio, gatvėje ir prie jos, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje jų savininko ar juos įrengusių (pastačiusių) asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys.

25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos kelių įstatymo nuostatą, yra pažymėjęs, jog nurodytoje Kelių įstatymo nuostatoje įtvirtinta už kelių priežiūrą atsakingų asmenų teisė <... šalinti savavališkai sandėliuojamas medžiagas (skaldą, smėlį, medžių rietuves ir kt.) ir daiktus, savavališkai pastatytus ar įrengtus objektus (pastatus, sankryžas, nuovažas, technines eismo reguliavimo priemones, išorinę reklamą ir kt.) kelyje, virš kelio, gatvėje ir prie jos, kelio juostoje ar kelio apsaugos zonoje jų savininko ar juos įrengusių (pastačiusių) asmenų lėšomis, neatlyginant nuostolių, tačiau su sąlyga, t. y. jeigu po rašytinio įspėjimo per mėnesį to jie nepadaro patys. Tai reiškia, jog nustačius tokias aplinkybes už kelių priežiūrą atsakingas asmuo pirmiausia įspėjimu informuoja asmenį apie ateityje dėl to kilsiančias pasekmes, jeigu pats savanoriškai nepašalins eismą trikdančių kliūčių (žr., pvz., 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-704-662/2024).

26. Byloje atsakovo nustatyta, kad kelio užtvarai (lentelės su užrašu „Rezervuota“) įrengti žemėje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija nederino projektų ir neišdavė leidimų įrengti minėtus užtvarus, t. y. nedavė sutikimo riboti eismą, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyr. patarėjo 2023 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. A270-14398/23(2.3.4.15E-VŠT) „Dėl kliūties kelyje“ nuspręsta kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) laikyti neteisėtais ir juos demontuoti. Tuo tarpu ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 15 d. atsakymu / sprendimu Nr. A63-97/23(3.2.1E-PAS) „Dėl skundo tyrimo“ J. L. buvo informuota, kad informacinės lentelės, nurodančios automobilių stovėjimo vietas bendro naudojimo kieme, įrengtos neteisėtai ir klaidindamos eismo dalyvius kliudo jiems laisvai naudotis aikštele. Jei informacinės lentelės pareiškėjai yra vertingos ir reikalingos, ji turėtų iki 2024 m. sausio 2 d. jas pašalinti kartu su į žemę įbetonuotais stulpeliais. Jei informacinės lentelės nebus pašalintos iki 2024 m. sausio 2 d., 2023 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. A270-14398/23(2.3.4.15E-VŠT) pagrindu bus organizuotas informacinių lentelių su į žemę įbetonuotais stulpeliais demontavimas.

27. Nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyr. patarėjo 2023 m. spalio 6 d. sprendimu Nr. A270-14398/23(2.3.4.15E-VŠT) „Dėl kliūties kelyje“ nepagrįstai nuspręsta kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) demontuoti. Vadovaujantis anksčiau aptartu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimu, pirmiausia pareiškėja turėjo būti įspėta apie ateityje dėl to kilsiančias pasekmes, jeigu pati savanoriškai nepašalins eismą trikdančių / stovėjimą ribojančių kliūčių. Vėlesniu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 15 d. atsakymu / sprendimu Nr. A63-97/23(3.2.1E-PAS) „Dėl skundo tyrimo“ ši klaida iš dalies buvo ištaisyta (pareiškėja įspėta savanoriškai pašalinti lenteles su užrašu „Rezervuota“). Nors pastaruoju sprendimu nustatytas trumpesnis terminas nei vienas mėnuo, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes ankstesniu (2023 m. spalio 6 d.) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės sprendimu J. L. buvo informuota apie kelio užtvarų (lentelių) demontavimą. Be to, pareiškėja niekaip neargumentuoja, jog dėl nustatyto trumpo termino ji nespėtų minėtų lentelių pašalinti. Atsižvelgiant į proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo, taip pat teisingumo ir protingumo principus, teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl to naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės vyr. patarėjo 2023 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. A270-14398/23(2.3.4.15E-VŠT) „Dėl kliūties kelyje“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. gruodžio 15 d. atsakymą / sprendimą Nr. A63-97/23(3.2.1E-PAS) „Dėl skundo tyrimo“ nėra tikslinga.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 184 patvirtintų statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 1-1102 redakcija) patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių bei Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 421V patvirtintos Gyvenamų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarkos nuostatas) padarė teisingą išvadą, jog lentelės su užrašu „Rezervuota“ įrengtos neteisėtai, jos riboja galimybę laisvai naudotis automobilių stovėjimo aikštele, kuri įrengta valstybinėje žemėje bei klaidina eismo dalyvius, t. y. įvertinęs bylos medžiagą (Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos 2023 m. gruodžio 15 d. rašte pateiktą informaciją ir pareiškėjos skunde pateiktus įrodymus), teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra pateikti įrodymai, jog yra gauti visi būtini leidimai ar sutikimai, todėl darytina išvada, kad lentelių su užrašu „Rezervuota“ įrengimas vyko neteisėtai. Pritartina atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytai pozicijai, jog šių lentelių teisėtumas galėtų būti patvirtintas tik gavus tam reikalingus leidimus, kurių šiuo atveju pareiškėja ir kiti lenteles įsirengę asmenys nėra gavę.

29. Be kita ko, pareiškėja (taip pat kiti asmenys) negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jai palankaus teismo ar administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ji yra įvykdžiusi visus teisės aktų nustatytus reikalavimus (gavusi kompetentingų viešojo administravimo subjektų sutikimus ir leidimus) lentelių su užrašu „Rezervuota“ įsirengimui. J. L. apeliacinio skundo argumentai dėl statinio nugriovimo ir žalos atlyginimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas (reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje byloje nebuvo keliamas). Priešingai nei nurodo pareiškėja, teismas vertina, kad jokie nuosavybės įgijimo klausimai šioje byloje nebuvo nagrinėjami.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimant sprendimus nebuvo pažeisti Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti viešojo administravimo principai (įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia, objektyvumo, atsakomybės už priimtus sprendimus principai) ar sprendimai buvo priimti viršijant teisės aktais suteiktus įgaliojimus (kompetencijos ribas).

31. Kiti proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai (aikštelės praplėtimas buvo suderintas su Žirmūnų seniūnija, atnaujinus aikštelę, rangovas prieš tai pastatytus ženklus grąžino ir kt.) niekaip nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo dėl bylos baigties, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma. Pastebėtina, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

32. Nurodytos aplinkybės ir išdėstyti argumentai lemia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais pagrįstai netenkino J. L. skundo, o pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti ginčo situaciją, todėl yra atmestini.

33. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėMilda Vainienė