- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-30
- Bylos Nr.
- eI3-5904-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00046-2024-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jarūnė Sedalienė, Deimantė Andrulytė, Arvydas Martinavičius
- Trečiasis asmuo
- F. R., T. B., L. H., I. S., J. S., M. V., V. K.
- Pareiškėjas
- J. L.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo; tretieji suinteresuoti asmenys: T. B., F. R., L. H., I. S., J. S., M. V., V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. 2024 m. sausio 3 d. (per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą) pareiškėja J. L. kreipėsi į Regionų administracinį teismą su skundu, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Viešosios tvarkos grupės 2023 m. spalio 6 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas) bei Administracijos 2023 m. gruodžio 15 d. atsakymą (toliau – ir Atsakymas). (duomenys neskelbtini)
Nurodo, kad 2010 m., nuolatos trūkstant stovėjimo vietų, dalies (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gyventojų iniciatyva, vietoj buvusių krūmynų, ties (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančiu namu, buvo nuspręsta įsirengti papildomas stovėjimo vietas. Dėl stovėjimo vietų įrengimo buvo apklausti ties ketinamomis įrengti stovėjimo vietomis esančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, patalpų savininkai, gautas daugumos jų pritarimas. Automobilių stovėjimo vietas vietoj buvusių krūmynų buvo siūloma įsirengti visiems kaimynams, tačiau ne visiems tai buvo aktualu, daliai buvo per brangu, nereikalinga ir pan., todėl dalį vietų buvo pasiūlyta įsirengti ir šalia esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėto namo gyventojams. Gavus patalpų bendrasavininkų sutikimą dėl papildomų automobilių stovėjimo vietų įrengimo, buvo kreiptasi į (duomenys neskelbtini) seniūniją. Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2010 m. rugpjūčio 4 d. išdavė leidimą Nr. A6-4999(3.319.1-S20) „Dėl automobilių stovėjimo aikštelės praplėtimo“ (toliau – ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimas). 2010 m. rugsėjo 14 d. suinteresuotų gyventojų lėšomis buvo pasamdytas rangovas, kuris kaip matyti iš pridedamos PVM sąskaitos faktūros gavo visus papildomus leidimus (sutikimus), atliko suderinimus su AB Vilniaus vandenys, UAB „Rytų skirstomieji tinklai“, atliko kitus aikštelės įrengimui būtinus veiksmus ir vietoj žolės bei krūmynų įrengė automobilių stovėjimo aikštelę (pašalino krūmynus, žemės sluoksnį, įrengė naują aikštelės pagrindą, trinkeles, sudėjo bortelius, sužymėjo stovėjimo vietas, sumontavo stulpelius su informacinėmis lentelėmis ir pan.). Administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2023 m. rugsėjo 7 d. raštu Nr. A51- /23(3.3.2.26-VŠT), kurį pareiškėja pašto dėžutėje rado 2023 m. rugsėjo 21 d., paprašė iki 2023 m. rugsėjo 22 d. informuoti Administracijos Viešosios tvarkos skyrių apie eismo reguliavimo priemonių įrengimą. Kadangi Administracijos raštą pareiškėja gavo besibaigiant nustatytam terminui, 2023 m. rugsėjo 22 d. pateikė prašymą dėl termino atsakymui pateikti pratęsimo, į kurį 2023 m. spalio 12 d. gavo atsakymą Nr. A51-163108/23(3.3.2.26E-VŠT), kuriuo nuspręsta termino nepratęsti, nes neva pareiškėjos prašymas suteikti daugiau laiko atsakymui pateikti yra nesuprantamas ir neaiškus. Nors minėto rašto pabaigoje taip pat buvo numatyta galimybė šį raštą skųsti, tačiau jau spalio 13 d. prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namų atvyko Viešosios tvarkos skyriaus darbuotoja I. M., neva faktines aplinkybes fiksuojanti antstolė bei UAB „Grinda“ darbuotojai. I. M. paaiškino, kad bus naikinami informaciniai stulpeliai ir pateikė susipažinti Sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikyti neteisėtais ir juos demontuoti. 2023 m. lapkričio 3 d. el. paštu Viešojo administravimo grupei pateikė turimus dokumentus ir žinomą informaciją apie automobilių stovėjimo vietų įrengimą (dokumentai pateikti po Viešosios tvarkos grupės sprendimo priėmimo, nes tik 2023 m. spalio 13 d. Viešosios tarkos grupės raštu buvo nurodytas konkretus terminas pateikti papildomus dokumentus ar žinomą informaciją), o 2023 m. lapkričio 6 d. pareiškėja pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra, Administracijos direktoriui pateikdama skundą dėl Sprendimo panaikinimo. Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, parengė Atsakymą, kuriuo nepanaikino Sprendimo. Atsakyme Administracija pasisakė dėl automobilių stovėjimo vietų prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo įrengimo aplinkybių teisėtumo, tačiau visiškai nepasisakė apie esminį skundžiamo sprendimo panaikinimo teisinį pagrindą, patvirtinantį Sprendimo akivaizdų nepagrįstumą ir neteisėtumą. Todėl mano, kad Administracija iš esmės neišnagrinėjo pateikto skundo ir neįvertinto Sprendimo teisėtumo klausimo. Ginčijamas Sprendimas buvo priimtas remiantis Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkiu patvirtintu aprašu „Dėl eismo kliūčių pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos“. Aprašo bendroji dalis aiškiai numato, kad aprašas taikomas tik šalinant kliūtis, esančias keliuose. Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, remiantis aprašu buvo nuspręsta laikyti neteisėtais ir demontuoti kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Tačiau nėra ginčo, kad jokių kelio užtvarų ar kelio kliūčių prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) numeriais pažymėtų namų nėra. Sprendimu, viršijant aprašu suteiktus įgaliojimus buvo nuspręsta pašalinti net ne kelyje, o už parkavimo vietų ribų esančias informacinio pobūdžio lenteles. Šios lentelės negali būti laikomos užtvarais ar kliūtimis, kurias suteikia teisę pašalinti aprašas, nes jos netrukdo transporto priemonių ar pėsčiųjų eismo. Be to, informacinio pobūdžio stulpeliai nėra techninės eismo reguliavimo priemonės, kadangi jais jokios eismo taisyklės nenustatomos. Tai nėra kelio ženklai, kurie numatyti KET ir kurie turi būti derinami su policijos įstaigomis. Taip pat lentelės nenustato privalomų elgesio taisyklių, už jų nepaisymą nėra numatyta jokia atsakomybė. Administracinė procedūra dėl kliūties kelyje / kelio užtvarų demontavimo pagal Eismo kliūčių pašalinimo vietinės reikšmės keliuose tvarkos aprašą buvo pradėta akivaizdžiai nepagrįstai ir neteisėtai, nes neegzistuoja teisinis santykis, kuriam esant taikomas minėtas norminis aktas. Nesant apraše aiškiai įtvirtintos galimybės šalinti už parkavimo vietų ribų esančias informacinio pobūdžio lenteles, kurios netrukdo eismui, nėra kliūtimis kelyje ir kurios nelaikytinos eismo reguliavimo priemonėmis, viešojo administravimo subjektas neturėjo teisės priimti skundžiamo Sprendimo, tuo labiau, jog ir skundžiamo Sprendimo pavadinimas rodo, jog Sprendimas galėjo būti priimtas tik dėl kliūčių (užtvarų), esančių kelyje. Taigi, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas viršijant Administracijai suteiktą kompetenciją. Taip pat skundžiamame Sprendime nurodyta, kad gyventojai negalėjo savarankiškai pasamdyti rangovo ir sumokėti už aikštelės įrengimą tik savo lėšomis. Nurodoma, kad aikštelė buvo įrengta ne pagal Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 421V patvirtintą gyvenamų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarką. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimas nebuvo ir nėra apskųstas, jis nėra ir nebuvo ginčijamas, yra galiojantis, todėl yra privalomas Administracijai, sukelia atitinkamas teisines pasekmes ir kol nėra pripažintas negaliojančiu negali būti laikomas neteisėtu. Priešingai atsakovės atsakymui, minėtame leidime buvo nurodytas vienintelis įpareigojimas – prieš atliekant darbus numatomoje automobilių aikštelės išplėtimo vietoje būtina gauti esamų inžinerinių tinklų eksploatuojančios organizacijos pritarimą ir nekalbama apie savivaldybės lėšų naudojimą. Gyventojai, už naujai sukurtas stovėjimo vietas mokėdami nemažas asmenines lėšas (įrengimo laikotarpiu tai buvo 1,5 minimalaus darbo užmokesčio), turėjo teisėtą lūkestį, jog stovėjimo vietas įsirengia neterminuotai (apie terminą nebuvo nurodyta ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidime). Gyventojai jas naudojo 13 metų. Iki šiol jokių nesusipratimų tarp gyventojų nebuvo. Jų nėra ir šiuo metu, nes, kaip minėta, dauguma namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), gyventojų davė sutikimą automobilių vietų įrengimui. Jie žino, kad stovėjimo vietos įrengtos jas naudojančių gyventojų lėšomis ir dėl tokios naudojimosi aikštele tvarkos prieštaraujančių nėra ir nebuvo. Tarp gyventojų yra susitarimas, kad šiomis vietomis trumpam gali naudoti bet kas (pvz., kaimynai, kurjeriai, policija ar kt.), o lentelės yra skirtos ne eismo reguliavimui, o tik nustatyti stovėjimo vietas įsirengusių kaimynų vietų naudojimo tvarką, nesudarant jokių fizinių kliūčių kelyje. Pačios savaime, įrengtos lentelės niekaip neriboja ir netrukdo eismo, neriboja asmenų galimybės stovėjimo vietose pasistatyti automobilių, nesukuria jokių neigiamų pasekmių ar ribojimų. 2023 m. vasarą prasidėjo kelio ir stovėjimo vietų prie (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atnaujinimo darbai. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyventojai, pastatę papildomas stovėjimo vietas, nebuvo informuoti, jog (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimas neteko galios arba kitaip buvo pakeistas, ar buvo pakeistas gyventojų privačiomis lėšomis įsirengtų stovėjimo vietų statusas. Atkreipia dėmesį, kad 2023 m. rugpjūčio 7 d. be jokio perspėjimo, leidimo ar sutikimo, buvo išardytas viršutinis stovėjimo vietų sluoksnis (trinkelės) bei demontuoti stovėjimo vietas žymintys stulpeliai su informaciniais ženklais. Tačiau paklojus naują viršutinę stovėjimo vietų dangą, minėti stulpeliai vėl buvo sumontuoti. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio ir masto kiemo atnaujinimo darbai buvo atliekami pagal patvirtintus ir suderintus statybą leidžiančius dokumentus (projektus, brėžinius, programas ir pan.). O tai, kad darbus atlikęs rangovas vėl sumontavo prieš tai išmontuotus stulpelius su informacinėmis lentelėmis, neginčytinai patvirtina aukščiau nurodytą teiginį, kad jos buvo įrengtos teisėtai, kad jų pirminis įrengimas buvo suderintas su (duomenys neskelbtini) seniūnija ir kitomis tuo metu reikalingomis institucijomis, kad stovėjimo vietų ir informacinių lentelių įrengimas yra užfiksuotas atitinkamuose planuose.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad 2023 metais buvo įgyvendintas daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kiemų atnaujinimo projektas Nr. 23-05-PRA. Kaimynijos teritorijos Nr. ŽIR-04-N026 ((duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) tvarkymo darbai buvo atliekami pagal Savivaldybės tarybos 2019 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. 1-1949 „Dėl Vilniaus miesto atrinktų kvartalų energinio efektyvumo didinimo iki 2023 metų programos patvirtinimo“ patvirtintą Vilniaus miesto atrinktų kvartalų energinio efektyvumo didinimo programą. Administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2023 m. rugpjūčio mėn. elektroniniu paštu gavo gyventojo pranešimą dėl galbūt neteisėtai įrengtų techninių eismo reguliavimo priemonių (informacinių lentelių su užrašu „Rezervuota“) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuo pagrindu pradėjo lentelių įrengimo teisėtumo tyrimą. Siekiant išsiaiškinti lentelių įrengimo aplinkybes, 2023 m. rugsėjo 9 d. visi (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) gyventojai gavo Administracijos raštą. 2023 m. rugsėjo 22 d. Administracija gavo pareiškėjos prašymą pratęsti terminą pateikti informacijai dėl eismo reguliavimo lentelių įrengimo teisėtumo. 2023 m. lapkričio 3 d. pareiškėja Administracijai pateikė raštą, kuriame išdėstė savo poziciją dėl lentelių įrengimo aplinkybių bei pateikė su tuo susijusius dokumentus. 2023 m. lapkričio 6 d. Administracija gavo pareiškėjos skundą dėl Administracijos Viešosios tvarkos grupės Sprendimo, kuriuo automobilių stovėjimo vietas rezervuojančios informacinės lentelės šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pripažintos neteisėtomis, panaikinimo. 2023 m. lapkričio 16 d. Administracija kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, prašydama pateikti informaciją, ar 2010 metais reikėjo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo naudoti valstybinę žemę inžinerinio statinio įrengimui ir ar tuo laikotarpiu Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo nagrinėti gyventojų prašymai leisti naudoti valstybinę žemę ar įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nesuformuotame žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Administracija įvertinusi turimą ir papildomai surinktą informaciją Atsakymu nurodė pareiškėjai, jog informacinės lentelės, nurodančios automobilių stovėjimo vietas bendro naudojimo kieme, įrengtos neteisėtai ir klaidindamos eismo dalyvius, kliudo jiems laisvai naudotis aikštele. Todėl pareiškėjai pasiūlyta iki 2024 m. sausio 2 d. jas pašalinti kartu su į žemę įbetonuotais stulpeliais. Jei informacinės lentelės nebus pašalintos iki 2024 m. sausio 2 d., Sprendimo pagrindu Administracija organizuos informacinių lentelių su į žemę įbetonuotais stulpeliais demontavimą. Ginčas byloje kilo dėl neteisėto eismo reguliavimo priemonių, t. y. lentelių su užrašu „Rezervuota“ įrengimo daugiabučių namų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, viešo naudojimo stovėjimo aikštelėje, be kita ko, ar pareiškėjai kartu su trečiaisiais asmenimis nuosavybes teise priklauso įrengtos stovėjimo vietos. Nagrinėjamu atveju, gyventojai ar bendrija, pageidaujantys išplėsti aikštelės ne daugiau kaip 10 proc. turėtų gauti daugiau kaip pusės butų savininkų sutikimą, parengti remonto darbų schemą, suderinti ją su seniūnija bei su toje aikštelėje esančių požeminių komunikacijų savininku, tačiau pareiškėja kartu su trečiaisiais asmenimis prieš pradedami bet kokius statybos darbus turėjo kreiptis dar ir į Nacionalinę žemės tarnybą. Ginčo dėl to, kad statybos darbai buvo vykdomi atskirai nesuformuotame Lietuvos Respublikai priklausančiame žemės sklype, neturint šios žemės patikėtinio leidimo ir jokiu teisiniu pagrindu šio sklypo nevaldant, nėra. Taigi, seniūno pritarimas plėsti stovėjimo aikštelės ribas tėra vienas iš būtinųjų dokumentų darbams atlikti. Nacionalinė žemės tarnyba atsakydama į Administracijos paklausimą dėl informacijos, ar 2010 metais reikėjo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo naudoti valstybinę žemę inžinerinio statinio įrengimui ir ar tuo laikotarpiu Nacionalinėje žemės tarnyboje buvo nagrinėti gyventojų prašymai leisti naudoti valstybinę žemę ar įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nesuformuotame žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), 2023 m. gruodžio 15 d. rašte nurodė, kad teritorinių skyrių vedėjams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgaliojimais buvo suteikta teisė išduoti sutikimus (arba atsisakyti juos išduoti) tiesti teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, juos rekonstruoti ir aptarnauti. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, valstybinės žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (registro Nr. 10/277149, Pastatas – Gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) ir (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Informacijos, ar buvo nagrinėti gyventojų prašymai leisti naudoti valstybinę žemę, ar įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nesuformuotame žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neturi. Atsakovė nurodo, kad šiuo atveju gyventojai nepateikė įrodymų, kad apskritai kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą ir gavo sutikimą / pritarimą automobilių stovėjimo aikštelės įrengimui valstybiniame sklype, arba motyvuotą atsakymą apie tai, jog šiuo atveju Nacionalinės žemės tarnybos pritarimas nėra reikalingas. Nesant tokių duomenų spręstina, kad aikštelės plėtimo darbai vyko neteisėtai. Pareiškėja ir tretieji asmenys veikė savo rizika ir asmeninėmis lėšomis, todėl patys turėjo įvertinti iš tokių veiksmų galimai kilsiančias pasekmes. Akcentuoja, kad bendro naudojimo teritorijose, tai yra nesuformuotuose žemės sklypuose, kurių teisėtai nevaldo fiziniai ar juridiniai asmenys, gyventojams automobilių stovėjimo vietos nerezervuojamos ir nepriskiriamos. Pareiškėja netinkamai interpretuoja teisės aktų nuostatas ir tuo pagrindu daro nepagrįstas išvadas dėl seniūno pritarimo teisinės galios ir nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų. Tai, kad dalis gyventojų prieš trylika metų tik pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimą nuosavomis lėšomis praplėtė automobilių stovėjimo aikštelę šalia daugiabučių, nereiškia, kad šios stovėjimo vietos tapo gyventojų nuosavybe ir jas gyventojai gali žymėti informacinėmis lentelėmis, kurios klaidina eismo dalyvius. Pabrėžia, kad (duomenys neskelbtini) seniūno leidimas praplėsti stovėjimo aikštelės ribas nėra ir negali būti laikomas leidimu pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.160 straipsnyje įtvirtinta užstatymo teise. Administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimas praplėsti stovėjimo aikštelės ribas, Administracijos vertinimu, neturi nieko bendra su pareiškėjos ir trečiųjų asmenų savavališkai įrengtomis eismo reguliavimo priemonėmis viešojo naudojimo stovėjimo aikštelėje. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilių stovėjimo aikštelė prie daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra viešosios nuosavybės objektas, vadinasi, automobilių stovėjimo vietos yra viešos, bendro naudojimo ir jomis gali naudotis visi asmenys, norintys statyti automobilius. Daugiabučių namų gyventojų savavališkai įrengtos lentelės „Rezervuota“ pripažintinos neteisėtomis ir klaidinančiomis kitus eismo dalyvius. Priešingai negu nurodo pareiškėja, ne visiems daugiabučių namų gyventojams yra aišku ir suprantama, kokiu teisiniu pagrindu visuomeninės paskirties aikštelėje egzistuoja rezervuotos parkavimo vietos, tai patvirtina Administracijai teikti skundai ir paklausimai.
3. Trečiasis suinteresuotas asmuo F. R. pateikė atsiliepią į skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjos skundu sutinka.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. V. pateikė informaciją, kad sutinka su pareiškėjos išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis ir argumentais dėl pateikto skundo.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdyje pareiškėjos atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas paaiškino, kad ginčo esmė yra viešojo administravimo subjekto priimtas sprendimas, jo teisėtumas. Sprendimas yra aiškiai neteisėtas, juo buvo grubiai pažeisti viešojo administravimo principai. Skundžiamas sprendimas yra neaiškus, formuluotės yra ydingos ir nesuprantamos. Prie namo (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nėra nei kelio užtvaro, yra įrengtos tik informacinės lentelės. Šiomis vietomis naudojasi konkrečių butų gyventojai. Atsakovės priimtas sprendimas neatitinka konkretumo, išsamumo ir aiškumo reikalavimų. Priimant sprendimą buvo pažeisti įstatymų viršenybės ir nepiktnaudžiavimo principai. Taip pat pažeistas ir išsamumo principas. Gyventojams nebuvo pateiktas skundžiamas sprendimas ir nebuvo sudaryta galimybė skundžiamą sprendimą skųsti. Buvo pažeistas ir objektyvumo principas, nes priimant sprendimą nebuvo išsiaiškintos visos susijusios aplinkybės. Be to, buvo pažeistas atsakomybės už priimtus sprendimus principas. Savivaldybės struktūrinis padalinys – seniūnija, dar 2010 m. išdavė leidimą įsirengti stovėjimo vietas. 2023 m. savivaldybės užsakymu parkavimo vietos buvo rekonstruojamos, tačiau kai buvo paklotas naujas asfaltas informacinės lentelės buvo atstatytos į tas pačias vietas, kuriose buvo. Tai patvirtinta, kad savivaldybės planuose šios informacinės lentelės buvo numatytos, nes rangovas jų nebūtų atstatęs. Savivaldybė bando pakeisti savo priimtus sprendimus. Visuma aplinkybių rodo, kad stulpeliai buvo įrengti teisėtai. Mano, kad leidimas įrengti lenteles su užrašais, kad parkavimo vietos yra rezervuotos konkrečiam butui buvo išduotas, tačiau pareiškėja tokių dokumentų nėra išsaugojusi. Leidimą išdavė seniūnija. Sprendimas dėl kliūties kelyje, nors kliūties kelyje nėra. Taip pat Sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta apie kelio užtvarą, nors tokio nėra. Sprendimas neatitinka tikslų, kurių tuo Sprendimu siekiama. Stulpeliai su lentelėmis yra tik informacinio pobūdžio, tai nėra kelio ženklai. Kiti asmenys, kurie nenurodyti tose lentelėse taip pat gali statyti automobilius prie tų lentelių. Teisiškai gali statyti automobilius visi, bet pagal nusistovėjusią tvarką naudojasi konkrečių butų savininkai. Nusistovėjusi tvarka atsirado pagal žodinius susitarimus tarp gyventojų.
Atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad kai 2023 m. savivaldybė įgyvendindama daugiabučių gyvenamųjų namų kiemų atnaujinimo projektą pakeitė (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) namų kiemų dangą, ją atnaujino, gavo ne vieno gyventojo kreipimąsi dėl lentelių „Rezervuota“ įrengimo teisėtumo. Rangovas tik atlieka darbus ir nesigilina, kodėl lentelės buvo ar turi būti. Rangovas po darbų atlikimo tiesiog sutvarkė taip kaip buvo. Savivaldybė pradėjo tyrimą dėl lentelių „Rezervuota“ įrengimo, kreipėsi į gyventojus. Savivaldybė gavo pareiškėjos paaiškinimą kaip buvo įrengtos stovėjimo vietos ir atsirado tos lentelės. Kadangi savivaldybė vadovaujasi teisės aktais, todėl priėmė Sprendimą, kad lentelės „Rezervuota“ įrengtos neteisėtai, viešo naudojimo aikštelėje vietos negali būti priskirtos konkrečiam butui, nei numatyti tokie eismo reguliavimo ženklai kaip „Rezervuota“. Priešingai nei nurodo pareiškėjos atstovas, ne visiems daugiabučio namo gyventojams yra žinoma nusistovėjusi tvarka. Savivaldybė rinkdama informaciją iš gyventojų negavo jokio leidimo ar dokumento, kurio pagrindu galima teigti, kad lentelės įrengtos teisėtai. Buvo leidimas praplėsti aikštelę, tačiau jokio leidimo įrengti lenteles nebuvo. Sprendime netinkamai pavartotas žodžių junginys „kelio užtvaras“, nors aišku, kad kalba eina apie informacines lenteles.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai 2022 metais įsigijo būstą, vienas iš privalumų buvo prie namo esanti parkavimo vieta. Jai buvo pateiktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimas ir gyventojų sutikimai. Pačioje buto pirkimo – pardavimo sutartyje nebuvo nurodyta, kad butas perkamas su parkavimo vieta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Administracijos Viešosios tvarkos grupės Sprendimo ir Administracijos Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Byloje nustatyta, kad Administracijos Viešosios tvarkos grupė priėmė Sprendimą dėl kliūties kelyje. Sprendime nurodyta, jog skunde pateikta informacija dėl galimai neteisėtai įrengtų techninių eismo reguliavimo priemonių (parkavimo vietas nurodančių informacinių lentelių) žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pasitvirtino, nes kelio užtvarai įrengti žemėje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Administracijos padaliniai nebuvo išdavę leidimų, nederino projektų, nedavė sutikimo riboti eismą įrengiant kelio užtvarus. Priimtas sprendimas kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), laikyti neteisėtais ir juos demontuoti.
Administracijos Atsakyme nurodyta, kad informacinės lentelės, nurodančios automobilių stovėjimo vietas bendro naudojimo kieme, įrengtos neteisėtai ir klaidindamos eismo dalyvius kliudo jiems laisvai naudotis aikštele. Jei informacinės lentelės pareiškėjai yra vertingos ir reikalingos, turėtų iki 2024 m. sausio 2 d. jas pašalinti kartu su į žemę įbetonuotais stulpeliais. Jei informacinės lentelės nebus pašalintos iki 2024 m. sausio 2 d., Sprendimo pagrindu organizuos informacinių lentelių su į žemę įbetonuotais stulpeliais demontavimą. Daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) administratoriui praneš, kad informuotų gyventojus apie tai, jog visos be išimties automobilių stovėjimo vietos šalia daugiabučio gyvenamojo namo yra viešos ir negali būti trukdoma laisvai jomis naudotis ne tik visiems namo gyventojams, bet ir kitiems eismo dalyviams. Pareiškėjos 2023 m. lapkričio 6 d. skundas netenkintas.
2023 m. gruodžio 15 d. Nacionalinės žemės tarnybos rašte nurodyta, kad Teritorinių skyrių vedėjams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įgaliojimais buvo suteikta teisė išduoti sutikimus (arba atsisakyti juos išduoti): tiesti teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamos savivaldybės teritorijoje esančioje valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, susisiekimo komunikacijas ar inžinerinius tinklus ir statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius, juos rekonstruoti ir aptarnauti <...>. Taip pat nurodyta, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, valstybinės žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))) ir (registro Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas - Gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))), teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Nacionalinė žemės tarnyba raštu informavo, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus miesto skyrius informacijos, ar buvo nagrinėti gyventojų prašymai leisti naudoti valstybinę žemę ar įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nesuformuotame žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), neturi.
6. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2010-07-01 iki 2011-04-27) 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams.
Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (suvestinė redakcija galiojusi nuo 2009-12-05 iki 2020-09-30) 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta kad įtvirtinta nuostata, kad teisę būti statytoju Lietuvos Respublikoje turi Lietuvos bei užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 „Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ ir STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ patvirtinimo“ 21.2 papunktyje nustatyta, kad statytojas (užsakovas), organizuodamas ar pats atlikdamas nesudėtingų statinių projektavimą ir statybą, privalo statyti statinį jo nuosavybės teise ar kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais valdomame žemės sklype.
Tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimu Nr. 1-326 (2017 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 1-1102 redakcija) „Dėl Tvarkymo ir švaros taisyklių tvirtinimo“ 15.20 papunktis nustato, kad draudžiama eismo zonose įrengti, eksploatuoti ar naudoti technines eismo reguliavimo priemones (kelio ženklus, kelių ženklinimą, šviesoforus, atitvarus, užtvarus, eismo saugumo saleles, greičio mažinimo kalnelius, informacinius ar kitokius stovus ir kt.) be leidimo, kuris išduodamas pagal Savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašą. Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 30- 1783 „Dėl Techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo ir jų priežiūros Vilniaus mieste tvarkos aprašo tvirtinimo“ 5 punktas nustato, kad techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo schema ar projektas turi būti suderintas su Savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyriumi ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba.
7. Kaip minėta, ginčas byloje kilo dėl Sprendimo ir Atsakymo teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu buvo nuspręsta kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikyti neteisėtais ir juos demontuoti.
Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad (duomenys neskelbtini) seniūnija leidime nurodė, kad pritaria aikštelės praplėtimui pagal pateiktą schemą. Pažymėtina, kad šiame leidime, kuriuo savo skunde vadovaujasi pareiškėja nėra nurodyta, kad suteikiamas leidimas įsirengti lenteles su užrašais „Rezervuota“ ir kad tokios parkavimo vietos nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ar tretiesiems asmenims. Be to, pažymėtina ir tai, kad, kaip nurodo atsakovė, gyventojai ar bendrija, pageidaujantys išplėsti aikštelės ne daugiau kaip 10 proc. turėtų gauti daugiau kaip pusės butų savininkų sutikimą, parengti remonto darbų schemą, suderinti ją su seniūnija bei su toje aikštelėje esančių požeminių komunikacijų savininku, tačiau pareiškėja kartu su trečiaisiais asmenimis prieš pradėdami bet kokius statybos darbus turėjo kreiptis dar ir į Nacionalinę žemės tarnybą. Pareiškėjos skunde nurodomas ir byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimas buvo tik vienas iš dokumentų tam, kad galima būtų atlikti stovėjimo aikštelės plėtimo darbus. 2023 m. gruodžio 15 d. Nacionalinė žemės tarnyba rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad pagal Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus, valstybinės žemės sklypai prie daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilnius, teisės aktų nustatyta tvarka nėra suformuoti ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre. Taip pat nurodė, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyrius neturi informacijos ar buvo nagrinėti gyventojų prašymai leisti naudoti valstybinę žemę ar įrengti automobilių stovėjimo aikštelę nesuformuotame žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokių duomenų, jog dar prieš atliekant automobilių stovėjimo aikštelės praplėtimo darbus 2010 m. buvo kreiptasi į Nacionalinę žemės tarnybą byloje nėra. Pareiškėja skunde nurodo, kad 2010 m. rugsėjo 14 d. suinteresuotų gyventojų lėšomis buvo pasamdytas rangovas, kuris kaip matyti iš pridedamos PVM sąskaitos faktūros gavo visus papildomus leidimus (sutikimus), atliko suderinimus su AB Vilniaus vandenys, UAB „Rytų skirstomieji tinklai“, tačiau byloje nėra pateikti įrodymai, kad tikrai, pagal teisės aktus, visi būtini leidimai ar sutikimai buvo gauti. Todėl darytina išvada, kad aikštelės praplėtimo darbai vyko neteisėtai, tai yra negavus visų būtinų tokiems darbams atlikti dokumentų.
Be to, kaip nurodyta Atsakyme (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidime praplėsti automobilių stovėjimo aikštelę įrašytas pritarimo pagrindas neatitinka faktinių aikštelės įrengimo aplinkybių. Vadovaujantis Vilniaus miesto valdybos 1998 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 421V patvirtinta gyvenamų namų aplinkos tvarkymo darbų organizavimo ir finansavimo tvarka, kurios pagrindu Savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnija 2010 metais pritarė aikštelės įrengimui, gyventojai negalėjo savarankiškai pasamdyti rangovo ir sumokėti už aikštelės įrengimą tik savo lėšomis. Minėtos tvarkos 2 punkte nustatyta, kad seniūnija, turėdama daugiabučio namo aplinką pageidaujančių tvarkyti asmenų tvarkybos darbų sąmatos projektą ir sutikimą surinkti 50 procentų lėšų numatomiems darbams atlikti, suderina su tuometiniu Savivaldybės administracijos Miesto ūkio skyriumi numatomų atlikti darbų sąmatos projektą, parengia tuometinės Vilniaus miesto valdybos sprendimo projektą dėl 50 procentų lėšų skyrimo numatomiems darbams atlikti ir sudaro sutartį dėl tokių darbų atlikimo. Automobilių stovėjimo aikštelė nebuvo įrengta pagal minėtą tvarką.
Sutiktina su atsakovės išsakyta nuomone, jog tai, kad dalis gyventojų prieš trylika metų tik pagal (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidimą nuosavomis lėšomis praplėtė automobilių stovėjimo aikštelę šalia daugiabučių, nereiškia, kad šios stovėjimo vietos tapo gyventojų nuosavybe, gyventojams negalėjo atsirasti joks teisėtas ir pagrįstas lūkestis įgyti nuosavybėn stovėjimo vietas, kurios yra visuomeninio naudojimo paskirties aikštelėje, kai darbai vykdyti nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Gyventojai patys turėjo įvertinti iš tokių veiksmų galimai kilsiančias pasekmes. Nors pareiškėja skunde nurodo, kad gyventojai turėjo teisėtą lūkestį, jog stovėjimo vietas įsirengia neterminuotai (apie terminą nebuvo nurodyta ir (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidime), tačiau atsižvelgiant į byloje esančius dokumentus bei nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo įrengta nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys turėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padalinių ar kitų institucijų išduotus leidimus įrengti lenteles su užrašais „Rezervuota“.
8. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad savivaldybės struktūrinis padalinys – seniūnija, dar 2010 m. išdavė leidimą įsirengti stovėjimo vietas. 2023 m. savivaldybės užsakymu parkavimo vietos buvo rekonstruojamos, tačiau kai buvo paklotas naujas asfaltas informacinės lentelės buvo atstatytos į tas pačias vietas, kuriose buvo. Tai patvirtinta, kad savivaldybės planuose šios informacinės lentelės buvo numatytos, nes rangovas jų nebūtų atstatęs. Tačiau kaip teisingai teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovė, rangovas tik atlieka darbus ir nesigilina, kodėl lentelės buvo ar turi būti, rangovas po darbų atlikimo tiesiog sutvarkė taip kaip buvo iki to, nespręsdamas klausimo ar automobilių stovėjimo aikštelėje esančios lentelės su užrašais „Rezervuota“ buvo įrengtos teisėtai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad byloje esančiame kiemo plane nenumatyti jokie ženklai su lentelėmis „Rezervuota“, be to, kaip jau buvo minėta, (duomenys neskelbtini) seniūnijos leidime taip pat nebuvo numatyta, kad galima tokias lenteles įrengti.
Taip pat pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad stulpeliai su lentelėmis „Rezervuota“ yra tik informacinio pobūdžio, tai nėra kelio ženklai. Kiti asmenys, kurie nenurodyti tose lentelėse taip pat gali statyti automobilius prie tų lentelių. Teisiškai gali statyti automobilius visi, bet pagal nusistovėjusią tvarką naudojasi konkrečių butų savininkai. Nusistovėjusi tvarka atsirado pagal žodinius susitarimus tarp gyventojų. Teismas su tokiais pareiškėjos atstovo argumentais nesutinka. Iš byloje esančių duomenų ir vadovaujantis teisiniu reguliavimu nustatyta, kad tokios lentelės su užrašais „Rezervuota“, praplėtus automobilių stovėjimo aikštelę, valstybinėje žemėje buvo įrengtos neteisėtai, taip pat yra akivaizdu, jog tokios lentelės klaidina ne tik (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mano gyventojus, bet kitus eismo dalyvius, atvažiavusius į kiemą. Be to, tai, kad gyventojai, kaip nurodo pareiškėjos atstovas, naudojosi stovėjimo vietomis pagal nusistovėjusią tvarką ir toliau netrukdys gyventojams naudotis aikštele ir nesant lentelių su užrašais „Rezervuota“.
9. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kiekviename administraciniame sprendime be kita ko būtų nurodyti administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Motyvavimo pareigos turinys Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje visų pirma siejamas su teisėtumo principo suponuojamų reikalavimų laikymusi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimas byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.).
10. Pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčo esmė yra viešojo administravimo subjekto priimtas Sprendimas, jo teisėtumas. Pažymėjo, kad Sprendimas yra aiškiai neteisėtas, juo grubiai pažeisti viešojo administravimo principai. Sprendimo formuluotės neaiškios, ydingos, nesuprantamos, Sprendimas neatitinka konkretumo, išsamumo ir aiškumo reikalavimų, priimant Sprendimą buvo pažeisti įstatymų viršenybės, nepiktnaudžiavimo, išsamumo, objektyvumo principai. Teismas su šiais pareiškėjos atstovo argumentais nesutinka. Nors Sprendime ir nurodoma, kad priimamas Sprendimas kelio užtvarus šalia (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) laikyti neteisėtais ir juos demontuoti, tačiau Sprendimo tekste yra nurodyta, kad „Skunde pateikta informacija dėl galimai neteisėtai įrengtų techninių eismo reguliavimo priemonių (parkavimo vietas nurodančių informacinių lentelių) žemės sklype šalia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje pasitvirtino, nes kelio užtvarai įrengti žemėje, kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos padaliniai nebuvo išdavę leidimų, nederino projektų, nedavė sutikimo riboti eismą įrengiant kelio užtvarus.“ Taigi, akivaizdu, jog Sprendime yra kalbama apie parkavimo vietas nurodančių informacinių lentelių demontavimą. Vien ta aplinkybė, kad Sprendime nurodyti žodžiai „kelio užtvaras“, nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą, nes jis yra aiškus ir suprantamas. Be to, dar kartą akcentuotina, kad nepaisant to, jog lentelės su užrašais „Rezervuota“ nėra kelio užtvaras, jos įrengtos neteisėtai, jos riboja galimybę laisvai naudotis automobilių stovėjimo aikštele, kuri įrengta valstybinėje žemėje bei klaidina eismo dalyvius. Aplinkybę, jog gyventojams kilo klausimai dėl įrengtų lentelių su užrašais „Rezervuota“ teisėtumo, patvirtina Administracijai pateikti gyventojų skundai ir paklausimai.
11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors savo skunde pareiškėja prašo panaikinti ir Atsakymą, jis, teismo vertinimu, visiškai aiškus ir motyvuotas. Atsakyme nurodytos faktinės aplinkybės, teisės aktai, išsamiai atsakyta į pareiškėjos skundą, todėl pagrindo panaikinti Atsakymą nėra.
12. Teismas taip pat pažymi, kad atsakovė nagrinėjamu atveju savo Sprendimą ir Atsakymą tinkamai pagrindė tiek nustatytais faktiniais duomenimis, tiek ir aktualiomis teisės aktų nuostatomis, jie yra pakankamai motyvuoti.
Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad ginčijami atsakovės Sprendimas ir Atsakymas yra teisėti ir pagrįsti; todėl jų naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškėjos J. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.