- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-21
- Bylos Nr.
- I1-1372-422/2024
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs ir papildęs, prašė priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovė, Pravieniškių PN-AK, pataisos namai) (po 2023-01-01 reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas (1 t., b. l. 1–6, 129–137, 143–145; 2 t., b. l. 88).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad, atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2021-07-01, jį perkėlus į 1-ojo sektoriaus 4 būrį, nuteistieji rūkydavo gyvenamosiose patalpose, nes nebuvo įrengta rūkomųjų, patalpose nebuvo iškabinta draudžiančių rūkyti ženklų, todėl pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti cigarečių dūmais. Taip pat tabako dūmai pakliūdavo į jo gyvenamąją patalpą, nes prie lango buvo įrengta rūkymo vieta. Pareiškėjas pažymėjo, kad daug kartų kreipėsi į atsakovės atstovę su pretenzijomis, bet administracija į tai nereagavo. Kadangi pareiškėjas yra nerūkantis, dėl nuolatinio buvimo cigarečių dūmų pilnose patalpose jam prasidėjo dusulio priepuoliai, kosulys, negalėjo tinkamai išsimiegoti. Pabrėžė, kad Pravieniškių PN-AK nesiėmė jokių veiksmų, jog būtų užtikrintas draudimas rūkyti patalpose, neįrengė tam skirtų vietų, neiškabino draudžiančių ženklų.
Nurodė, kad 2022-05-23 buvo atlikta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) patikra pagal pareiškėjo ir kitų nuteistųjų skundus. Patikros metu dalyvavo ir pats pareiškėjas. Jis teigia, kad patikros metu buvo nustatyta, jog bendrose patalpose buvo rūkoma, tačiau galutinėje savo išvadoje NVSC nepasisakė dėl rūkymo šiose patalpose, nes neva tai ne jų kompetencija. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į daugelį institucijų su skundais dėl nuteistųjų rūkymo bendrose patalpose, tačiau jos visos teigdavo, kad pareiškėjas nepateikia įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, nors jų atstovai neatvykdavo ir nepatikrindavo jo skunduose nurodomų aplinkybių.
Teigė, kad nuo 2021-07-01 iki 2022-09-16 buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kaišiadorių skyrius, atsakydamas į jo 2022-08-26 skundą, pareiškėją informavo, kad, siekiant įvertinti minimus faktus dėl Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4 būrio bendro naudojimo patalpose rūkančių asmenų ir primėtytų nuorūkų, 2022-09-16 Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 4 būryje buvo atlikta operatyvioji valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė (toliau – ir operatyvioji kontrolė). Atlikto patikrinimo metu atitinkama apimtimi vertinta vykdomos veiklos atitiktis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) reikalavimams. Operatyviosios kontrolės metu bendro naudojimo patalpose (poilsio kambaryje ir virtuvėlėje) rasta cigarečių nuorūkų. Tai įrodo, priešingai, nei teigia atsakovė, jog bendro naudojimo patalpose buvo rūkoma.
Nurodė, kad jis neprivalėjo skųsti kitų nuteistųjų dėl rūkymo, nes dėl to jam grėsė susidorojimas, ir atsakovei tai yra žinoma.
Pažymėjo, jog ne kartą kreipėsi į medikus medicininės pagalbos dėl priverstinio kvėpavimo tabako dūmais užterštu oru, dėl to atsiradusių dusulio priepuolių, kosulio.
Pareiškėjas akcentavo, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl to, jog ginčo laikotarpiu buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, o atsakovės atstovė nesiėmė priemonių, kad pareiškėjo nurodomi pažeidimai būtų pašalinti. Neturtinę žalą pareiškėjas vertina 3 000 Eur ir prašo ją priteisti iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepimuose į skundus (1 t., b. l. 87–90; 2 t., b. l. 30–34) ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog pataisos namų Pirmojo sektoriaus bendrose patalpose yra iškabinti draudžiantys rūkyti ženklai, yra įkurta speciali rūkymo vieta kiemelyje.
Nurodė, jog Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – ir Tabako kontrolės įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta nuostata draudžia vartoti tabako gaminius bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tai reiškia, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems rūkyti draudžiama. Nuteistieji yra prižiūrimi, kontroliuojama, kad gyvenamosiose patalpose nebūtų rūkoma, už rūkymą gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose gali būti skiriamos nuobaudos. Apie kitų nuteistųjų nustatytos tvarkos nesilaikymą pareiškėjas galėjo informuoti pataisos įstaigos pareigūnus.
Pažymėjo, jog NVSC, patikrinęs pataisos namų Pirmojo sektoriaus 4 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 42, kurioje gyveno pareiškėjas, 2022-05-23 patikrinimo aktu Nr. (2-22 4.80Mr) PA-2661) konstatavo, kad minėtoje patalpoje tabako dūmų nesijautė. Todėl pareiškėjo argumentai, jog patalpose buvo nuolatos kitų nuteistųjų rūkoma, yra nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo sveikatos būklės atsakovės atstovė atkreipė dėmesį, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktose pareiškėjo asmens sveikatos dokumentuose tokie sveikatos negalavimai, kaip dusulys ar kosulys, neužfiksuoti. Priešingai, nei teigia pareiškėjas, Laisvės atėmimo vietų ligoninės pateiktame ambulatorinio apsilankymo aprašyme gydytojos pažymėta, kad pacientas atvykęs į konsultaciją pirmiausia išsakė, jog skundžiasi padidėjusiu kraujo spaudimu, o sužinojęs, jog yra konsultuojamas gydytojo psichiatro, pareiškė, kad nežino, dėl ko yra atsiųstas su juo konsultuotis. Pamąstęs netrukus pasisakė, jog į teismą padavė pataisos namų administraciją ir paprašė gydytojos, kad įrašytų į kortelę tam tikrus dalykus, kaip, pvz., kad buvo priverstas kvėpuoti dūmais ir kad išgyvena, jog buvo išmestas iš darbo. Pasakė, jog tik norintis, kad tie įrašai kortelėje atsirastų. Paklaustas, ar jam reikalinga kokia nors pagalba, medikamentai, pacientas jų atsisakė, pakomentuodamas, jog gydytoja gali paskirti vaistų, bet jų neduoti, nes pareiškėjui jų nereikia.
Pažymėjo, kad, siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 7 punkto reikalavimą, apie draudimą rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nuteistiesiems buvo paskelbta (prie įėjimo į pastatą ir būrio patalpų koridoriuose priklijuoti ženklai, draudžiantys rūkyti gyvenamosiose patalpose ir bendro naudojimo patalpose), kiemuose įrengtos ir pažymėtos vietos rūkyti. Tai reiškia, kad gyvenamosiose patalpose nuteistiesiems rūkyti buvo draudžiama.
Paaiškino, jei kiti nuteistieji pažeidė nurodytą draudimą ir nerūkantiems nuteistiesiems tai sukėlė pasyvaus rūkymo aplinką, kad nerūkantys nuteistieji, įskaitant pareiškėją, įgyvendindami savo teisių gynimą, galėjo ir turėjo kreiptis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kitų nuteistųjų neteisėto (ribojimus pažeidžiančio) elgesio ir savo teisių į sveiką gyvenseną užtikrinimo. Šiuo atveju byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į atsakovę ir informavęs apie neteisėtai rūkančius nuteistuosius, nurodydamas, kada, kur ir kokie konkrečiai nuteistieji rūkė.
Taip pat pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK administracija, įvertinusi gautą pareiškėjo informaciją, kad rūkymo vieta įrengta per arti jo gyvenamosios patalpos lango ir dūmai patenka į patalpą, perkėlė suoliukus ir pažymėjo įspėjamaisiais ženklais rūkymo vietą atokiau nuo langų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjo argumentai dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės, susijusios su tabako dūmais, yra nepagrįsti. Atsakovės atstovės vertinimu, pareiškėjas tokiu būdu siekia nepagrįstai pasipelnyti, o ne apginti savo neva pažeistas teises. Atsakovės atstovės nuomone, neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) nenustatyta. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Nėra įrodyta ir pagrįsta nė viena iš civilinės atsakomybės kilimo viešojo administravimo subjektui sąlygų. Prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo neturtinės žalos priteisimo, kurią kildina iš neteisėtų Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pareigūnų veiksmų jam atliekant laisvės atėmimo bausmę laikotarpiu nuo 2021-07-01 iki 2022-09-16 (laikotarpis apibrėžtas 2023-08-30 teismo posėdžio metu).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.250 straipsniuose. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad, sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pravieniškių PN-AK 2023-10-23 pažyma Nr. RV-22-9932 (2 t., b. l. 75–76) patvirtina, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu bausmę atliko Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje nuo 2021-07-01 iki 2021-08-18 4 būrio 1 patalpoje; nuo 2021-08-18 iki 2021-08-27 – 9 būrio 6 patalpoje; nuo 2021-08-27 iki 2021-09-03 – 4 būrio 3 patalpoje; nuo 2021-09-03 iki 2022-09-27 – 4 būrio 2 patalpoje. Pravieniškių PN-AK Antrojo sektoriaus 11 būrio 4 patalpoje pareiškėjas bausmę atliko nuo 2022-09-27 iki 2026-04-07. Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje pareiškėjas bausmę atliko nuo 2023-04-07 iki 2023-09-06 24 būrio 7 patalpoje; nuo 2023-09-06 iki 2023-09-07 – 5 būrio 4 patalpoje; nuo 2023-09-07 iki 2023-09-28 – 7 būrio 4 patalpoje.
Pareiškėjas tvirtino, jog Pirmajame sektoriuje ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtos rūkymui skirtos vietos bendro naudojimo patalpose. Nuteistieji rūkė bendro naudojimo patalpose, o pareiškėjas, kaip nerūkantis, buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais. Taip pat teigė, jog gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nebuvo įspėjamųjų ženklų apie draudimą rūkyti, jog lauke buvo netinkamai įrengta rūkymo vieta.
Lietuvos higienos normos HN 134:2015, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908, 7 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Taigi, pataisos įstaigos administracija turi pareigą užtikrinti, kad asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019, 2016-09-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016, 2019-10-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019).
Tabako gaminių vartojimo ribojimas numatytas Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiose gyvenamosiose patalpose, kitose bendrosios dalinės nuosavybės teisės patalpose ir kitose pastato dalyse. Šio straipsnio 4 dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.
Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 (redakcija, galiojusi iki 2020-12-22), bei nuo 2020-12-22 įsigaliojusiose naujose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020-12-21 įsakymu Nr. V-389 (redakcija, galiojusi nuo 2020-12-22), nėra numatyta, jog gyvenamajame korpuse turi būti įrengta rūkymo patalpa.
Pirmiau nurodytos Tabako kontrolės įstatymo ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 nuostatos suponuoja išvadą, kad pataisos įstaiga turi imtis priemonių, jog nerūkantiems nuteistiesiems būtų užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, t. y. nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tačiau pataisos namų patalpose įrengti specialią rūkymui skirtą patalpą teisės aktai neįpareigoja.
Atsakovės atstovė paaiškino, kad nuteistiesiems yra draudžiama rūkyti gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose, todėl kiemuose yra įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, pažymėjo ir pateikė nuotraukas, jog gyvenamosiose patalpose yra iškabinti įspėjamieji ženklai apie draudimą rūkyti (1 t., b. l. 109–114).
Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašymu imtis atitinkamų veiksmų bei kiti duomenys, patvirtinantys, jog pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-04-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017, 2017-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017, 2016-01-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015; 2023-05-24 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-340-575/2023).
Į bylą pateikti pareiškėjo skundai (1 t., b. l. 30–31, 53–59, 62–63) ir atsakymai į juos (1 t., b. l. 7–29, 32–44, 60–61) patvirtina, kad jis ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK, Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, Seimo kontrolierių dėl kitų nuteistųjų rūkymo gyvenamosiose ar bendro naudojimo patalpose, netinkamai įrengtoje rūkymo vietoje po jo gyvenamųjų patalpų langu. Byloje esantis Pravieniškių PN-AK atsakymas pareiškėjui patvirtina, kad į jo skundus ir pageidavimus buvo atsižvelgiama. Pareiškėjui pasiskundus, kad nuteistieji rūko lauke prie langų įrengtoje poilsio vietoje, siekiant išvengti tabako dūmų pateikimo į gyvenamąsias patalpas, poilsio (rūkymo) vieta buvo perkelta į kitą vietą (1 t., b. l. 7–9). Tokias aplinkybes patvirtina ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (po 2023-01-01 reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) 2022-10-12 atsakymas Nr. 2S-2734 į pareiškėjo skundą. Minėtame rašte Kalėjimų departamentas taip pat pažymėjo, jog įstaigos administracija imasi visų būtinų priemonių, kad gyvenamosiose ir bendro naudojimo patalpose nebūtų rūkoma, tačiau užtikrinti visų patalpų ir jose esančių nuteistųjų nepertraukiamą kontrolę yra neįmanoma (2 t., b. l. 146–147).
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovės duomenimis, kad pataisos namuose yra iškabinti rūkyti draudžiantys ženklai, kad nuteistiesiems rūkymo vietos yra įrengtos pataisos namų kiemuose. Minėtą aplinkybę taip pat patvirtina į bylą pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 109–114; 2 t., b. l. 146–147).
Teismo vertinimu, sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar pataisos įstaigos administracija tinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog asmenys patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais.
Byloje esantis NVSC 2022-05-30 patikrinimo aktas patvirtina, kad, reaguojant į pareiškėjo gautą skundą ir patikrinus pataisos namų 1-ojo sektoriaus 4 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 42, kurioje ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, buvo konstatuota, jog tabako dūmų šioje patalpoje nesijaučia (1 t., b. l. 106–107). Tačiau pareiškėjas prie patikslinto skundo pateikė NVSC Kauno departamento Kaišiadorių skyriaus 2022-09-29 raštą Nr. (2-22 4.80 MR) 2-47166 „Dėl R. G. 2022 m. rugpjūčio 26 d. skundų“, kuriame nurodyta, kad 2022-09-16 Pravieniškių PN-AK Pirmojo sektoriaus 4 būryje buvo atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu bendro naudojimo patalpose (poilsio kambaryje ir virtuvėlėje) rasta cigarečių nuorūkų (pažeistas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 34 punktas, t. y. bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka) (1 t., 139–142). Minėtame rašte nurodytos aplinkybės patvirtina, jog nurodytu metu bendro naudojimo patalpose pareiškėjui nebuvo užtikrinta saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pareiškėjas skunde kėlė klausimą dėl 2022-05-23 atlikto patikrinimo, tvirtino, kad patikra vyko dalyvaujant jam ir nuteistajam A. D.. Jie tikrintojams nurodė vietas, kuriose yra rūkoma ir akivaizdžiai jautėsi tabako kvapas. Tačiau 2022-05-30 raštu jam buvo atsakyta, jog operatyviosios kontrolės metu vertinama objekto atitiktis atitinkamos Lietuvos higienos normos numatytiems reikalavimams tik ta apimtimi, kuria pateiktas skundas ir kuri priskirta Nacionalinio visuomenės sveikatos centro kompetencijai. Dėl rūkymo bendrose patalpose jo skundas buvo persiųstas Kalėjimų departamentui.
Į bylą pateiktame NVSC Kaišiadorių skyriaus 2022-05-30 rašte Nr. (2.-22 4.80) 2-29343 (1 t., b. l. 16–17) nurodyta, jog 2022-05-23 atlikto patikrinimo metu 4 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 42 tabako dūmų nesijautė. Teismas pažymi, jog pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu atsakymu, skundė jį Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriui. Šis 2022-08-12 sprendimu laikė pareiškėjo skundą nepaduotu (1 t., b. l. 49–51). Minėtas raštas įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl šią bylą nagrinėjančiam teismui nėra pagrindo jame nurodytų aplinkybių dėl patikrinimo metu nustatytų / nenustatytų aplinkybių kvestionuoti, taigi dėl 2022-05-23 netinkamo patikrinimo pareiškėjo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. D., kuris atliko bausmę 4 būrio patalpoje Nr. 1 (2 t., b. l. 109), nurodė, kad pirmajame aukšte nuteistieji rūkė prie R. G. lango, tabako dūmų kvapą jautė ir jis, rūkoma buvo ne tik po langu, bet ir bendro naudojimo patalpose. Tvirtino, kad staliukas, prie kurio buvo rūkoma, R. G. pasiskundus buvo nukeltas toliau, tačiau kitiems nuteistiesiems pareiškus nepasitenkinimą staliukas buvo sugrąžintas į buvusią vietą. Nurodė, jog R. G. yra nerūkantis asmuo. Šios aplinkybės kitais įrodymais nepaneigtos.
Įvertinus byloje surinktų įrodymų visetą, pirmiau nurodytų aplinkybių pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovės atstovė netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, jog asmenys bendro naudojimo patalpose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis, t. y. kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, todėl pareiškėjas, atlikdamas bausmę 1-jo sektoriaus 4 būryje, dėl pasyvaus rūkymo aplinkos galėjo patirti neigiamų pasekmių. Tačiau atsižvelgtina į tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pažeidimas būtų buvęs nuolatinio pobūdžio, nes ne visų NVSC patikrinimų metu tai užfiksuota.
Pareiškėjas prašo priteisti 3 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).
Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, depresiją, dusulio priepuolius, dėl to pablogėjo sveikata. Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021-08-30 ambulatorinio apsilankymo aprašymas patvirtina, kad pareiškėjas tokius negalavimus, kaip kosulys ar dusimas, simuliavo, t. y. prašė gydytojos, kad įrašytų į kortelę, jog buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, prašė, jog medikė įrašytų, kad davė vaistų, bet realiai jam jų nereikia (1 t., b. l. 98; 2 t., b. l. 41–42). Byloje esantis medicinos dokumentų išrašas patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus šeimos gydytoją, skųsdamasis, kad vargina dusulys, jam diagnozuota (duomenys neskelbtini) širdies liga be (duomenys neskelbtini) nepakankamumo (2 t., b. l. 35, 43). 2022-05-30 ambulatorinio apsilankymo aprašyme nurodyta: pacientas skundžiasi, jog „aplink jį dažnai kiti nuteistieji rūko, dėl to jis pradeda dusti“. Nori, kad būtų užfiksuotas faktas, jog dėl kitų nuteistųjų rūkymo kenkiama jo sveikatai. Teigia, kad jis dėl to kosėja ir dūsta. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 53). Byloje esanti 2022-10-03 Resocializacijos skyriaus pažyma patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021-07-01 iki 2022-09-13 kreipėsi į psichologus dėl patiriamų sunkumų, kuriems įtakos galėjo turėti netinkamos kalinimo sąlygos, tačiau kreipimasis į psichologus buvo daugiau formalus, o ne dėl emocinių sunkumų (1 t., b. l. 105).
Teismo vertinimu, pirmiau nurodyti prieštaringi asmens sveikatos duomenys objektyviai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad pareiškėjo sveikatos būklės pablogėjimas yra susijęs su byloje konstatuotu pažeidimu dėl nuteistųjų rūkymo 4 būrio bendro naudojimo patalpose bei po pareiškėjo gyvenamosios patalpos langu. Tačiau teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų kreipėsi į psichologus, į tai, jog buvo itin aktyvus gindamas savo teises, kreipdamasis į institucijos administraciją ir kitas institucijas su prašymais užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl konstatuoto pažeidimo (atsakovės atstovė netinkamai vykdė pareigą užtikrinti, kad nuteistieji bendro naudojimo patalpose nerūkytų) patyrė neturtinę (moralinę) žalą.
Atsižvelgęs į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis ir CK 6.250 straipsnis) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje nustatyto pažeidimo ir juo sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteistinas 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, jam būtų priteistas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022-03-22 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-271-552/2023).
Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pažymėtina, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2015-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-811-442/2015, 2023-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-558-789/2023).
Nagrinėjamu atveju administracinė byla buvo iškelta 2022-09-13 nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022-09-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjas prašė priteisti 30 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 87). Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pareiškėjas 2023-11-07 pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes bylos nagrinėjimas užtruko ilgai ir jis patyrė įvairių pašto išlaidų, tačiau pareiškėjas teismui nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 41 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. G. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2022-09-13, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.