- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-24
- Bylos Nr.
- TA-340-575/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00573-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- E. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (nuo 2023 m. sausio 1 d. teisių ir pareigų perėmėjas Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. K. su skundu ir patikslintu skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas nurodė, kad už vidaus taisyklių pažeidimus nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 12 d. atliko bausmę kameroje Nr. 14, o nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d. kameroje Nr. 25 kamerų tipo patalpose nuo 6 val. iki 22 val., kur iš jo buvo paimama patalynė ir čiužinys, dėl ko asmuo buvo priverstas visą dieną stovėti arba gulėti ant suolo arba lovos. Pareiškėjas serga cukriniu diabetu, o nuo tokių bausmės atlikimo sąlygų jo sveikatos būklė pablogėjo. Pareiškėjo teigimu, priešais kameros Nr. 14 langą yra aukšta, maždaug 6 m aukščio siena, kuri trukdo patekti grynam orui, natūraliam apšvietimui, kameroje juntama drėgmė, dėl ko pareiškėjui atsirado kosulys ir dusulys.
3. Nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas bausmę atliko drausmės grupės 20 būrio kameroje Nr. 9, kur buvo laikomas su 8 rūkančiais ir narkotines medžiagas vartojančiais asmenimis, todėl turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, nors pats yra nerūkantis. Be to, patalpa neatitiko higienos reikalavimų, joje nebuvo neužtikrintas tiek natūralus, tiek dirbtinis apšvietimas, todėl jis negalėjo skaityti bei rašyti. Sanitarinis mazgas taip pat neatitiko higienos reikalavimų, duše buvo tik mažas vandens šildytuvas, todėl pareiškėjui ne kartą nepavyko išsimaudyti po tekančiu karštu arba nors šiltu vandeniu.
4. Dėl tokių atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, diskomfortu, papildomais nepatogumais, pablogėjusia pareiškėjo fizine ir psichine sveikata, prasidėjusia gilia depresija, kuri tęsiasi iki šiol.
Atsiliepimas
5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas turi specifinį teisinį statusą, kadangi atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo teisių ir laisvių suvaržymas yra neišvengiama bausmės dalis. Remiantis Marijampolės PN duomenimis, pareiškėjas kameroje Nr. 14 atliko bausmę nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 11 d., kameroje Nr. 25 nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d. Pagal teisės aktų reikalavimus patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Kamerų tipo patalpų apšvietimas ir ventiliacija atitiko higienos reikalavimus. Patalpos yra nuolat tikrinamos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – ir NVSC) atstovų, stebimos ir prižiūrimos specialisto, kuris priskirtas prižiūrėti tam tikrą būrį, Turto valdymo skyriaus specialistų. Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų kamerų tipo patalpose į pataisos namų administraciją ar atitinkamų institucijų tikrintojus nesikreipė.
7. Marijampolės PN patvirtino, kad nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. pareiškėjas atliko bausmę 20 būrio 9 kameroje, tačiau, atsakovo atstovo teigimu, teisės aktai nenumato taisyklių būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Įstaiga rūkančių asmenų apskaitos neveda, gyvenamosiose patalpose ir koridoriuose nuteistiesiems rūkyti griežtai draudžiama, pareigūnai, nustatę rūkymo faktą tam neleistinoje vietoje, nuteistuosius drausmina, už rūkymą neleistinoje vietoje nuteistiesiems skiriamos nuobaudos. Marijampolės PN pareiškėjo nusiskundimų dėl kitų nuteistųjų rūkymo negavo. Marijampolės PN atkreipė dėmesį, jog bausmės atlikimo metu etapavus pareiškėją į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL), pas jį patį kratos metu buvo rastas tabakas. Atsakovo atstovo teigimu, 20 būrio kamera Nr. 9 ir sanitarinis mazgas atitiko higienos reikalavimus. Gyvenamųjų patalpų tvarkymas yra pačių nuteistųjų pareiga, tam jiems išduodamos valymo priemonės. Marijampolės PN neturi duomenų, kad dušinėje būtų nebuvę karšto vandens ar pareiškėjas dėl to būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas į psichologus ir sveikatos priežiūros specialistus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.
Atsiliepimas
8. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardijo valstybės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.
II.
9. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjo E. K. skundą atmetė.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kameroje Nr. 14 bausmę atliko nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 11 d., o kameroje Nr. 25 nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 14 d.
11. Teismas, vertindamas skundo teiginius dėl čiužinio paėmimo dienos metu, pažymėjo, jog pagal Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (toliau – ir Taisyklės), 23 punktą patalynė, čiužinys, pagalvė ir antklodė nuteistiesiems, atliekantiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą nuobaudą, išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Teismo vertinimu, Marijampolės PN pareigūnai, išduodami patalynę tik miegui skirtu laiku, vykdė teisės aktų reikalavimus. Iš kamerų Nr. 14 ir Nr. 25 nuotraukų matyti, kad pareiškėjui buvo skirta metalinė lova, taip pat kameroje buvo suolas, ant kurio jis galėjo sėdėti miegui neskirtu laiku. Aprūpinimo inventoriumi normos nenumato, jog kamerų tipo patalpose nuteistiesiems turi būti skiriama lova su mediniu pagrindu, todėl, teismo vertinimu, Marijampolės PN, aprūpindamas pareiškėją metaline lova, galiojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl blogo lovos stovio, jos pakeitimo kita. Nesant duomenų, jog pareiškėjas prašė jam skirtą lovą pakeisti ir atsakovo atstovo atsisakymo tokį prašymą tenkinti, teismas negalėjo vertinti, kad lova buvo itin nekokybiška, todėl argumentą dėl surūdijusios lovos laikė deklaratyviu ir nepagrįstu.
12. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas negalėjo išvėdinti kamerų per atveriamą langą, ar, kad nebuvo galima jo atidaryti / uždaryti, kad priešais kameros Nr. 14 langą esanti sienelė trukdė patekti grynam orui ar natūraliam apšvietimui. Teismo vertinimu, asmenys, kurie reguliariai vėdina ir valo patalpas, neturi problemų dėl oro trūkumo, drėgmės, pelėsio, nemalonaus kvapo. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtinta Higienos norma (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja patalpų natūralaus apšvietimo dydžių, todėl pareiškėjo teiginius dėl šių aplinkybių atmetė. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra konkrečių duomenų apie kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, apšvietimą, oro drėgmę, tačiau pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė šias aplinkybes. Atsakovo atstovo teigimu, pataisos namai vadovaujasi higienos reikalavimais ir užtikrina tinkamas kalinimo sąlygas nuteistiesiems. Byloje nėra kompetentingų institucijų patikrinimų aktų, kuriuose būtų konstatuota, kad apšvietimas ar drėgmė kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas ginčo laikotarpiu, neatitiktų nustatytų reikalavimų. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į pataisos namų administraciją dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės ar kitų, jo nuomone, netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė, taip pat nesikreipė į psichologus ar medikus. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė šio pobūdžio pažeidimų, todėl jo argumentus dėl netinkamo apšvietimo, drėgmės kamerų tipo patalpose Nr. 14 ir Nr. 25 ir dėl to kilusių sveikatos problemų atmetė kaip deklaratyvius.
13. Dėl kalinimo sąlygų 20 būrio kameroje Nr. 9 teismas pažymėjo, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją su nusiskundimais dėl kitų asmenų rūkymo neleistinose vietose ar būtų prašęs jį perkelti gyventi su nerūkančiais asmenimis. Taip pat iš Marijampolės PN pateiktos pažymos matyti, kad pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų (kad gyvena su rūkančiais asmenimis) nesikreipė ir į psichologus, byloje nėra duomenų, kad dėl galimo buvimo su rūkančiais asmenimis pareiškėjui būtų kilusios kokios nors neigiamos pasekmės. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad patalpose rūkė kiti nuteistieji. Teismas atkreipė dėmesį, jog bausmės atlikimo Marijampolės PN metu pareiškėjas buvo etapuotas į LAVL, 2020 m. spalio 15 d. surašyti LAVL darbuotojų tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad pas pareiškėją buvo rasta tabako. Įvertinęs šiuos duomenis, teismas darė išvadą, jog pareiškėjas pats propagavo tabako gaminių vartojimą.
Atsiliepimas
14. Atsakovo atstovo teigimu, ginčo laikotarpiu 20 būrio 9 kameros patikrinimų atlikta nebuvo. Bylos duomenimis pareiškėjas dėl patalpų neatitikimo higienos reikalavimams Marijampolės PN administracijai nesiskundė, dėl fizinės ar psichinės sveikatos problemų į psichologus bei medikus nesikreipė. Iš kameros nuotraukų matyti, kad į patalpą per didelį langą patenka dienos šviesa, patalpoje įrengtas dirbtinis apšvietimas. Nors teismo sprendimas ir negali būti grindžiamas prielaidomis, net jei būtų pripažinta, kad tam tikru laikotarpiu pareiškėjo gyvenamosiose patalpose esantis dirbtinis apšvietimas nesiekė Higienos normoje HN 134:2015 reglamentuoto koeficiento, byloje nenustatyta, kad dėl to pareiškėjui kilo kokios nors neigiamos pasekmės. Iš atsakovo atstovo pateiktų patalpos sanitarinio mazgo nuotraukų matyti, kad tualetas yra atskirtas nuo likusio patalpos ploto pertvara su durimis, jame įrengti 1 praustuvas, 1 unitazas (tupiamas). Iš nuotraukų ant lubų ir sienų nėra vizualiai matomų pelėsių, patalpa tvarkinga. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas aplinkybes dėl prastos sanitarinio mazgo būklės taip pat konstatavo visiškai deklaratyviai, nepaaiškino, kokios konkrečios neigiamos pasekmės jam kilo būtent dėl, kaip pareiškėjas teigė, ,,pasibaisėtinos“ sanitarinio mazgo būklės. Teismo nuomone, pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai.
III.
15. Pareiškėjas E. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16. Pareiškėjas teigia, jog Marijampolės PN dienos metu iš jo buvo paimamas čiužinys, todėl jis buvo priverstas visą dieną stovėti arba gulėti ant metalinės lovos. Teismas vadovavosi teisės akto nuostatomis (Taisyklių 23 p.), kurios yra panaikintos. Jis serga cukriniu diabetu ir dėl tokių sąlygų pablogėjo jo sveikata. Taip pat jis buvo laikomas kameroje Nr. 14, kurioje buvo nepakankama ventiliacija ir natūralus apšvietimas. Nuo 2021 m. liepos 29 d. iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. atliko bausmę 20 būrio kameroje Nr. 9 antisanitarinėmis sąlygomis kartu su rūkančiais ir narkotikus vartojančiais asmenimis. Dėl tokių nežmoniškų sąlygų jis patyrė fizinius ir dvasiniu išgyvenimus, pablogėjo sveikata, todėl prašo priteisti piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti. Pareiškėjo manymu, teismas buvo šališkas ir neįvertino visų jo nurodytų aplinkybių.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
18. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjui kalinimo sąlygos Marijampolės PN nesukėlė jokių neigiamų išgyvenimų ar pasekmių, dėl kurių galėjo atsirasti trumpalaikiai padariniai jo sveikatai, kurie galėtų būti įvertinti pinigine išraiška. Teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas E. K. kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN laikotarpiais nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 12 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d., atlyginimo.
20. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs visų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo), kilusios žalos bei priežastinio ryšio, pareiškėjo skundą atmetė.
21. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame teigia, jog iš jo Marijampolės PN administracija nepagrįstai paimdavo čiužinį dienos metu, taip pat kameroje Nr. 14 nebuvo pakankamos ventiliacijos ir natūralaus apšvietimo, o kameroje Nr. 9 buvo laikomas su rūkančiais asmenimis. Pareiškėjo manymu, teismas buvo šališkas ir neįvertino visų jo nurodytų aplinkybių.
22. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrodymus, kurių jis nebuvo pateikęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (NVSC 2018 m. birželio 11 d. raštas Nr. (4-22 4.80) 2-25485). Vertindama pareiškėjo apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus įrodymus, teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, spręsdamas klausimą dėl įrodymų išreikalavimo / pridėjimo prie bylos medžiagos, be kita ko, yra saistomas įrodymų sąsajumo taisyklės. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra teisiškai reikšmingos konkrečioje byloje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1081-520/2017; 2017 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2928-261/2017; 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-452-520/2018; 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1890-438/2020; 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1779-492/2020; 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2502-261/2020; 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-357-502/2023; ir kt.).
24. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjo pateiktas NVSC raštas buvo priimtas ne ginčui aktualiu laikotarpiu (raštas priimtas 2018 m. birželio 11 d., o pareiškėjas skundžia laikotarpius nuo 2020 m. sausio 23 d. iki 2020 m. vasario 12 d. ir nuo 2020 m. gruodžio 10 d. iki 2020 m. gruodžio 15 d.), taip pat juo buvo išnagrinėtas ne pareiškėjo skundas, todėl atsisakytina priimti pareiškėjo pateiktus naujus įrodymus.
25. Pažymėtina, kad ginčo laikotarpiu galiojusių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1-R25 „Dėl Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių 23 punkte buvo įtvirtinta, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
26. Aiškindamas analogišką situaciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą bei bylos faktines aplinkybes, nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ginčijamu laikotarpiu iš pareiškėjo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020; 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2769-662/2020; 2022 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1025-442/2022). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Taisyklių 23 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Marijampolės PN neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginys, kad Taisyklės buvo panaikintos, nesudaro pagrindo jomis nesivadovauti, nes ginčo laikotarpiu (iki 2023 m. sausio 1 d.) jos galiojo.
27. Tabako kontrolės įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymo XII-1905 redakcija, galiojusi iki 2020 m. gruodžio 31 d.) 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad juridinio asmens valdymo organai privalo užtikrinti, kad juridinio asmens darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Higienos normos HN 134:2015 7 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų apgyvendinimas organizuojamas taip, kad nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat akcentuojama įkalinimo įstaigos administracijos pareiga užtikrinti, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais (žr., pvz., 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2716-662/2019; 2016 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4069-624/2016).
29. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius (suimtuosius) nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas, nurodant, kad kiti asmenys rūko, ir prašyti imtis atitinkamų veiksmų, bei kiti duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas yra nerūkantis asmuo (žr., pvz., 2022 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-31-556/2022; 2017 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1073-502/2017; 2017 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-795-442/2017; 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015).
30. Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas dėl jo netenkinančių sąlygų, susiklosčiusių dėl to, kad jis laikomas kameroje su rūkančiais asmenimis, nors yra nerūkantis, į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad kratos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje metu pas pareiškėją buvo rasta tabako, taigi pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas pats galėjo propaguoti tabako gaminių vartojimą.
31. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su nepakankama ventiliacija ir natūralaus apšvietimo neužtikrinimo, pažymėtina, jog pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punktą turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema, tačiau Higienos norma HN 134:2015 neįtvirtina patalpų natūralaus apšvietimo dydžių gyvenamosiose bei kamerų tipo patalpose. Marijampolės PN pateikta kameros Nr. 14 nuotrauka patvirtino, jog patalpoje yra besivarstantis langas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas galėjo išvėdinti kamerą per atveriamą langą.
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo vienareikšmiškai vertinti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011 ir kt.). Įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismas buvo šališkas.
33. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčui teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškinęs ir taikęs proceso ir materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti arba naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.