- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-07
- Bylos Nr.
- A-2769-662/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01572-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Arūnas Dirvonas
- Pareiškėjas
- S. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas S. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 142 920 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje Nr. 15 buvo laikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. balandžio 23 d. Patalpos neatitiko higienos normų reikalavimų. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC) 2019 m. vasario 27 d. rašte Nr. (10-12 480)2-9728 (toliau – ir 2019 m. vasario 27 d. raštas) buvo nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai kalinimo Vilniaus PN kamerų tipo patalpose (drausmės grupėje) metu. Pareiškėjas nurodė tokius pažeidimus: kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pakabinamas šviestuvas buvo be apsauginio gaubto (žalą įvertino 10 Eur už dieną); dirbtinė apšvieta buvo 144–163 lx, t. y. neužtikrintas dirbtinis apšvietimas (žalą įvertino 50 Eur už dieną); kameroje užfiksuotas suskilęs lango stiklas (žalą įvertino 30 Eur už dieną); antklodė susidėvėjusi ir netinkama skalbti bei dezinfekuoti (žalą įvertino 50 Eur už dieną); patalynė išduodama tik miegui, o likusį laiką laikoma lentynose, kuriose liečiasi su kitų asmenų patalyne (žalą įvertino 1 000 Eur už dieną). Nors NVSC 2019 m. vasario 27 d. rašte nebuvo nurodytas pažeidimas dėl natūralaus apšvietimo ir vėdinimo, tačiau pareiškėjo nuomone, tokie pažeidimai buvo dėl languose esančių grotų ir aukštos plieninių lakštų tvoros (žalą įvertino 50 Eur už dieną). Pareiškėjas teigė, kad dėl nepakankamo apšvietimo jam skaudėjo akis, jis negalėjo užsiimti savišvieta, skaityti knygų; dėl susikilusio stiklo girdėjo iš gatvės sklindantį triukšmą, taip pat jį nuolat kamavo sloga bei skaudėjo gerklę; dėl susidėvėjusios antklodės jautė baimę užsikrėsti infekcijomis, nuolat kamavo niežulys. Laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d. būdavo paimama patalynė, todėl pareiškėjui teko sėdėti ant tvirto ir šalto paviršiaus, dėl to išsivystė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė dėl šių neteisėtų Vilniaus PN veiksmų patyręs neturtinę žalą – dėl nuolatinės baimės dėl savo saugumo, jam sutriko miegas, atsirado nuolatinis nerimas, pablogėjo santykiai su artimaisiais ir kitais kalinčiais asmenimis, patyrė emocinę depresiją.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovas paaiškino, kad visos Vilniaus PN patalpos, įskaitant ir kamerų tipo patalpą Nr. 15, įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintomis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis. Visose Vilniaus PN kamerų tipo patalpose įrengti skaidraus stiklo langai, kurie užtikrina natūralų šių patalpų apšvietimą, įrengtas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Patalpose pagal poreikį ir esamas finansines galimybes nuolat atliekami remonto darbai. Kiekvienoje Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje įrengta po du šviestuvus (kameroje, sanitariniame mazge įrengtas atskiras šviestuvas) su apsauginiais gaubtais. Šviestuvų įrengimas užtikrina patalpų dirbtinį apšvietimą, atitinkantį higienos normų reikalavimus. Nuobaudas atliekantys nuteistieji nuolat ardo, laužo kamerose įrengtus šviestuvus. Vilniaus PN administracija kuo operatyviau šalina atsirandančius trūkumus, tačiau dėl objektyvių priežasčių neįmanoma užtikrinti, kad patalpose esantis inventorius nuolatos būtų tinkamos būklės. Vilniaus PN nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose, patalynė išduodama dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Iš nuteistųjų paimama patalynė laikoma spintoje su pertvaromis, t. y. nesiliečia, o susidėvėjusi antklodė buvo operatyviai pakeista nauja. NVSC 2019 m. vasario 20 d. kamerų tipo patalpoje Nr. 15 atliko patikrinimą, kurio metu nustatyti tam tikri pažeidimai, tačiau kameros santykinė oro drėgmė, vėdinimas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamerų būklė priklauso nuo pačių nuteistųjų elgesio, nes nuteistieji nuolat blogina patalpų būklę, gadina šviestuvus, ardo elektros instaliaciją ir kt. Vilniaus PN informavo NVSC, kad trūkumai, nustatyti 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-855, yra pašalinti. Pareiškėjas pats gadino kameros būklę, turėdamas tikslą kreiptis į teismą dėl netinkamų kalinimo sąlygų, siekdamas pasipelnyti iš valstybės. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų ir argumentų, jog skunde nurodytos aplinkybės įtakojo jo fizinę ar psichinę sveikatą, todėl Vilniaus PN administracija jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam jokios žalos nepadarė. Pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos dydžio, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo nepagrįstas ir turi būti atmestas.
5. Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į Vilniaus PN atsiliepimą į skundą, kuriuose pateikė nuomonę, kad atsakovas nepaneigė nei vieno jo skundo argumento ir fakto, todėl jo argumentai yra pagrįsti, o Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintos taisyklės suvaržo žmogaus teisę į orias ir sveikas kalinimo sąlygas.
II.
6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo S. V. skundą patenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo pažeista pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas kameroje Nr. 15.
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, įrodinėdamas higienos normų pažeidimus Vilniaus PN, pateikė NVSC Vilniaus departamento 2019 m. vasario 27 d. raštą Nr. (10-12 4.80)2-9728 „Dėl Jūsų skundo“. Patalpų įrengimo ir priežiūros reikalavimus pataisos namuose nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015). 2019 m. vasario 20 d. – 2019 m. vasario 26 d. buvo atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 15, kurią atlikus, surašytas NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-855 (toliau – ir 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas), kuriame konstatuoti šie HN 134:2015 pažeidimai: 1) HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo, lango stiklas suskilęs, langas techniškai netvarkingas); 2) HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o kamerų tipo patalpoje Nr. 15 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 144 lx – 163 lx); 3) HN 134:2015 27 punkto pažeidimas (kamerų tipo patalpoje laikomų asmenų miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės, patalynė) buvo saugoma 1-ajame aukšte, tam skirtoje patalpoje esančiose atvirose spintose); 4) HN 134:2015 41 punkto pažeidimas (apžiūrėjus pareiškėjo naudojamą čiužinį, pagalvę antklodę nustatyta, kad antklodė yra susidėvėjusi, netinkama skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis). Šiuos pažeidimus atsakovo atstovas įpareigotas pašalinti taip: HN 134:2015 41 punkto pažeidimą pašalinti iki 2019 m. kovo 5 d., o HN 134:2015 12, 14, 27 punktų pažeidimus pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d.
8. Teismas nustatė, jog kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo, o lango stiklas susikilęs, langas techniškai netvarkingas, tačiau Vilniaus PN šiuos trūkumus pašalino iki 2019 m. kovo 14 d.
9. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 13.7 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens lygaus paviršiaus plieninius strypus (taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas). Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Taisyklių 13.8 p.). HN 134:2015 14 punktas detalizuoja, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Atlikus patikrinimą, nustatyta, kad patalpoje Nr. 15 dirbtinė apšvieta buvo mažesnė, t. y. 144 lx – 163 lx. Tačiau ir šis higienos normos 14 punkto pažeidimas NVSC nustatytu terminu buvo pašalintas.
10. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 41 ir 42 punktuose nustatyta, jog čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjo naudojama antklodė yra susidėvėjusi, netinkama skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, todėl buvo konstatuotas HN 134:2015 41 punkto reikalavimo pažeidimas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad šis pažeidimas buvo operatyviai pašalintas, susidėvėjusią antklodę pakeičiant nauja.
11. Teismas pažymėjo, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Vilniaus PN direktorius 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3-76 „Dėl nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtino dienotvarkę nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, pagal kurią nustatytas miego laikas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje laikomų asmenų miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės, patalynė) buvo saugomas tam skirtoje patalpoje esančiose atvirose spintose su pertvaromis, t. y. nuteistųjų patalynės tarpusavyje nesiliečia, todėl pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas. Pasak pareiškėjo, kadangi dienos metu neturėjo patalynės, jis turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, dėl to jam išsivystė (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta. Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad dėl to jam išsivystė (duomenys neskelbtini), tačiau teismui jokių įrodymų dėl savo sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sąlygoti ta aplinkybė, kad kalint jam nebuvo sudaryta galimybė minkštai atsisėsti ar atsigulti, nepateikė. Pareiškėjas į bylą yra pateikęs 2019 m. vasario 22 d. medicininį pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į šeimos gydytoją kreipėsi 2018 m. lapkričio 30 d. dėl (duomenys neskelbtini), buvo paskirtas gydymas, tačiau nurodyta, kad šio susirgimo priežastys nenustatytos, todėl negalima daryti išvados, kad būtent patalynės neturėjimas dienos metu sukėlė pareiškėjui nurodomus sveikatos sutrikimus, ir teismas tokį argumentą atmetė kaip nepagrįstą.
12. Teismas nurodė, kad HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų). 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog, atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 15 yra galimybė vėdinti per langą, o pats langas atsidarė ir užsidarė, taip pat nustatyta, kad šioje patalpoje yra veikianti mechaninė vėdinimo sistema, kuri yra įjungiama koridoriuje, paprašius budinčio pareigūno. Šios aplinkybės atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kad gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintų Taisyklių 13.7 punktu, kameroje turi būti stiklo langas, ne mažesnis kaip 80 x 80 cm, užtikrinantis natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Iš lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Taisyklių 13.8 p.). NVSC, atlikęs patikrinimą kamerų tipo patalpoje Nr. 15, nenustatė pažeidimų dėl natūralaus apšvietimo normų ir kameros patalpos santykinės oro drėgmės, todėl pareiškėjo argumentas, kad dėl lange įrengtų grotų ir priešais langą esančios aukštos plieninių lakštų tvoros praktiškai nepakliūdavo saulės spindulių ir oro, yra nepagrįsti ir atmestini.
13. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, gavęs NVSC 2019 m. vasario 27 d. raštą, ir nesutikdamas su jame pateiktomis išvadomis, raštą būtų ginčijęs teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis. Atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad tam tikrais tikrinimo aspektais pažeidimų nebuvo nustatyta, t. y. patikrinimo metu kamerų tipo patalpoje Nr. 15 išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 52 proc., tai atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimą (kuriame nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc.); patikrinimo metu nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 15 yra sudaryta galimybė vėdinti per langą, langas atsidarė ir užsidarė, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimą; nustatyta, kad išvykstančiųjų asmenų minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvė, antklodės) yra dezinfekavimo kameroje, o naujai atvykusiems yra išduodamas dezinfekuotas minkštasis inventorius, tai atitinka HN 134:2015 42 punkto reikalavimą.
Šalies argumentai
14. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas skunde nurodo pažeidimų laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., tačiau iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas savo pažeistas teises kildina tik iš 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (t. y. tik 2019 m. vasario 5 d. su skundu kreipėsi į NVSC) būtų kreipęsis į NVSC ar Vilniaus PN administraciją. Todėl teismas pareiškėjo skundą dėl ankstesniais laikotarpiais padarytų pažeidimų vertino kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismas vertino, kad pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus fizinius ar emocinius nepatogumus, tačiau iš byloje esančių pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų nenustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui būtų kilusi žala jo fizinei ar psichinei sveikatai ar būtų gydomas dėl jo nurodytų sveikatos sutrikimų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad užfiksuoti tam tikri pareiškėjo sveikatos sutrikimai buvo susiję su tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimu. Pareiškėjo į bylą pateiktas 2019 m. vasario 22 d. medicininis pažymėjimas pagrindžia, kad nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 20 d. kitų kreipimųsi į šeimos gydytoją nebuvo. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė sunkias neigiamas pasekmes.
16. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, būdamas kamerų tipo patalpoje Nr. 15 dėl per mažo dirbtinio apšvietimo, apšvietimo gaubto nebuvimo, skilusio lango stiklo, susidėvėjusios antklodės galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei šių pažeidimų nebūtų buvę. Tokių pažeidimų trukmė, vertinant aplinkybę, jog pareiškėjas su skundu į NVSC kreipėsi tik 2019 m. vasario 5 d., o pažeidimai pašalinti 2019 m. kovo 14 d., nebuvo ilgalaikė. Byloje nėra duomenų, jog dėl laikymo teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata. Nenustatyta, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo teises ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas vertino, kad šios aplinkybės eliminuoja prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais tenkinimą, o pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pažeistai pareiškėjo teisei apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.
III.
17. Pareiškėjas S. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir priteisti jam 142 920 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
18. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, nes atsakovas nepaneigė nė vieno jo skundo argumento, todėl visos abejonės turėjo būti vertinamos pareiškėjo naudai ir turėjo būti konstatuoti pažeidimai.
19. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai neišsireikalavo 2019 m. vasario 5 d. skundo iš NVSC, nors teismo sprendime juo rėmėsi. Tokiu būdu pareiškėjui nepagrįstai buvo perkelta įrodinėjimo našta, o teismas buvo šališkas.
20. Pareiškėjas pažymi, kad NVSC pažeidimai buvo nustatyti patikrinimo aktu, todėl akivaizdu, kad jie sukėlė pareiškėjui žalos. Tačiau teismas nustatytų pažeidimų įtakos pareiškėjo sveikatai neanalizavo, todėl sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstai nuspręsta, kad žalos sukelta nebuvo. Tai, kad pareiškėjas nebuvo pas gydytojus nereiškia, kad jis žalos nepatyrė, nes savarankiškai be Vilniaus PN administracijos žinios pas juos patekti negali. Teismas nepaneigė, kad iki trūkumų pašalinimo – 2019 m. kovo 14 d., pareiškėjas gyveno kenksmingomis sąlygomis. Todėl žalos atlyginimas pinigais turėjo būti priteistas.
21. Pareiškėjas pažymi, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką grotos ant langų pripažįstamos kaip mažinanti natūralų apšvietimą ir apsunkinanti vėdinimą priemonė. Vilniaus PN languose yra dvigubos grotos, už lango aukšta siena ir dar daug eilių tinklų. Todėl pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, kad natūralaus apšvietimo ir vėdinimo pažeidimo nebuvo. Nacionaliniams teisės aktams nenustatant reikalavimų natūraliam apšvietimui turėjo būti vadovaujamasi EŽTT praktika. Atsakovas neginčijo ir dirbtinio apšvietimo pažeidimo, kuris buvo nustatytas ir neabejotinai sukėlė neigiamų pasekmių pareiškėjo sveikatai ((duomenys neskelbtini)). Todėl pareiškėjas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnį, o teismas, nepriteisęs neturtinės žalos atlyginimo pinigais, buvo šališkas.
22. Pareiškėjas nurodo, kad joks įstatymas nenumato, kad iš kalinamų asmenų 16 valandų gali būti atimami patalynė ir čiužiniai, todėl atitinkamos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatos neteisėtos. Be to, paimama gali būti tik patalynė, o ne čiužinys. Pareiškėjas pateikia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išaiškinimą dėl patalynės sąvokos ir prašo jį priimti apeliacinės instancijos teisme, nes iki teismo sprendimo priėmimo jis nežinojo, kad teismas neteisingai aiškins šią sąvoką. Pareiškėjas teigia, kad čiužinio ir patalynės atėmimas niekaip nesusisijęs su bausmės vykdymu, jis negalėjo sėdėti ant šalto ir kieto metalinio lovos rėmo, turėjo po 16 valandų stovėti, o tai pagal EŽTT praktiką prilygsta kankinimui. Tokios sąlygos neabejotinai sukėlė pareiškėjui jo nurodomus sveikatos sutrikimus, tačiau teismas neiškvietė į teismo posėdį mediko paaiškinti tokių kalinimo sąlygų įtakos sveikatai. Todėl teismo sprendimas yra šališkas.
23. Pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl patalynės saugojimo tinkamumo, nes NVSC patikrinimo akte pateikė priešingas išvadas – kad higienos normos pažeistos buvo.
Atsiliepimas
24. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
25. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą. Teismas atsakė į visus pareiškėjo argumentus, nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, materialinės teisės normas taikė teisingai, proceso teisės normų nepažeidė, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės pakartoja tas pačias aplinkybes, kurias buvo išdėstęs savo skunde pirmosios instancijos teismui, kurias pirmosios instancijos teismas sprendime detaliai įvertino, reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, išreikšto konkrečia prašoma priteisti pinigų suma, tačiau nepateikia jokių įrodymų ar svarių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo nepagrįstumo. Todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo ir apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas nekeistinas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių objektyvių argumentų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumo ir neteisėtumo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
26. Byloje kilo ginčas dėl 142 920 Eur neturtinės žalos, kurią pareiškėjas S. V. kildino iš netinkamų jo laikymo sąlygų Vilniaus PN kamerų tipo patalpoje (kameroje) Nr. 15, kurioje buvo laikomas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. balandžio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
27. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo pažeista pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas kameroje Nr. 15. Teismas konstatavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, kameroje nebuvo apšvietimo gaubto, buvo skilęs lango stiklas ir susidėvėjusi antklodė, todėl pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus.
28. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl patalynės saugojimo netinkamumo, nes NVSC tokį pažeidimą patikrinimo metu nustatė, nepagrįstai spręsta, kad nustatyti pažeidimai truko tik nuo 2019 m. vasario 5 d., kuomet jis parašė skundą dėl netinkamų laikymo sąlygų, dėl nustatytų pažeidimų jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Taip pat pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punkto taikymo, t. y. dėl čiužinio ir patalynės paėmimo dienos metu, teigia, kad tokiu būdu buvo kankinamas.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.).
31. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
32. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).
33. Pareiškėjas kilusią neturtinę žalą grindė NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte kameroje Nr. 15 nustatytais pažeidimais, kurie buvo tokie: HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo, lango stiklas suskilęs, langas techniškai netvarkingas); HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o kamerų tipo patalpoje Nr. 15 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 144 lx – 163 lx); HN 134:2015 27 punkto pažeidimas (kamerų tipo patalpoje laikomų asmenų miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės, patalynė) buvo saugomas 1-ajame aukšte, tam skirtoje patalpoje esančiose atvirose spintose; HN 134:2015 41 punkto pažeidimas (apžiūrėjus pareiškėjo naudojamą čiužinį, pagalvę, antklodę nustatyta, kad antklodė yra susidėvėjusi, netinkama skalbti ir / arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis).
34. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai ištyręs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai pripažino, kad Vilniaus PN kameroje Nr. 15 pareiškėjui nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, kameroje nebuvo apšvietimo gaubto, buvo skilęs lango stiklas ir susidėvėjusi antklodė, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl minėtų pažeidimų ir jų papildomai nekartoja.
35. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė dar vieno pažeidimo, kuris buvo įvardintas 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte – HN 134:2015 27 punkto pažeidimo, kai kamerų tipo patalpoje laikomų asmenų miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės, patalynė) buvo saugomas 1-ajame aukšte, tam skirtoje patalpoje esančiose atvirose spintose. HN 134:2015 27 punktas numato, kad švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias laisvės atėmimo vietos patalpas, laikomi jiems skirtose švariose uždarose spintose arba talpyklose atskirai nuo nešvarių skalbinių. Iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, kad pareiškėjas skundėsi ne naujai išduodamos patalynės netinkamu laikymu, o tos, kuri paimama iš nuteistųjų dienos metu ir grąžinama vakare nakties miegui. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas higienos normos punktas taikomas naujai išduodamai švariai patalynei. Iš 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akto matyti, kad Vilniaus PN pirmo aukšto kamerų tipo patalpose laikomų asmenų miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės, patalynė) buvo saugomi pirmame aukšte, tam skirtoje patalpoje esančiose atvirose spintose su pertvaromis. Taigi, galima daryti išvadą, kad pareiškėjo patalynė su kitų asmenų patalyne tokioje spintoje nesiliesdavo, kaip teigia pareiškėjas, o HN 134:2015 nenustatant reikalavimų jau dėvėtos patalynės saugojimui, nėra pagrindo pripažinti, kad Vilniaus PN atliko neteisėtus veiksmus.
36. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš, jo teigimu, nežmoniškų kalinimo sąlygų, kuomet iš jo dienos metu atliekant paskirtą nuobaudą kamerų tipo patalpose buvo paimama patalynė, įskaitant čiužinį, ir jis dėl to patyrė itin didelių nepatogumų, be to, susirgo dėl sėdėjimo ant šaltos ir kietos metalinės lovos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki skundo teismui surašymo dienos (2019 m. balandžio 23 d.) atliko nuobaudą kamerų tipo patalpoje Nr. 15. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių XXXVI skyriuje nustatyti nuobaudos, perkeliant nuteistąjį į kamerų tipo patalpas, vykdymo ypatumai. Šio skyriaus 220 punkte (2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 redakcija) nurodyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką. Greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą. Ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami. Apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą.
37. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų 1 priede nustatyta, kad patalynė tai antklodė, čiužinys, pagalvė, patalynės komplektai (paklodė, užvalkalai, antklodė ir pagalvė) ir rankšluostis.
38. Aiškindamas analogišką situaciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog įvertinus ginčui aktualų teisinį reglamentavimą (<...>) bei bylos faktines aplinkybes (<...>), pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nuostata, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, taikoma visiems be išimties nuteistiesiems, todėl ginčijamu laikotarpiu iš pareiškėjo, kuomet jis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas, patalynė galėjo būti surenkama ir išduodama tik Dienotvarkėje nustatytam miego laikui (žr., pvz., 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2131-629/2020). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo atstovas veikė taip, kaip jį įpareigojo veikti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 punktas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.
39. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad patalynės paėmimas dienos metu nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnio nuostatomis. Konvencijos 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96).
40. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir, ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, pareiškimo Nr. 28524/95).
41. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad pareiškėjas yra asmuo, Vilniaus PN atliekantis bausmę dėl jo padaryto nusikaltimo, o asmens kalinimas laisvės atėmimo įstaigoje bet kuriuo atveju yra susijęs su tam tikrų asmens teisių apribojimu. Šioje nutartyje jau nustatyta, kad Vilniaus PN tik vykdė teisės aktais (Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 220 p.) įtvirtintus reikalavimus, taikytinus tam tikrai nuteistųjų grupei, kuri dėl tam tikrų teisės aktuose (Bausmių vykdymo kodekso 142 str. 2 d. 3 p.) nustatytų priežasčių, perkelta į kamerų tipo patalpas, todėl įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisės aktais nustatyti kalinamų asmenų režimo apribojimai negalėjo sudaryti ir nesudarė prielaidų pareiškėjui patirti tokius neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir būtų nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).
43. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).
44. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad nustatyti pažeidimai (kameroje Nr. 15 nebuvo užtikrintas tinkamas dirbtinis apšvietimas, nebuvo apšvietimo gaubto, buvo skilęs lango stiklas ir susidėvėjusi antklodė) sukėlė tokio masto pasekmes, už kurias galėtų būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų įtaką pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti pareiškėjo teisių pažeidimai galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nustatyti pažeidimai ir pareiškėjo argumentai dėl jų pripažintini pagrįstais nuo pareiškėjo skundo NVSC surašymo dienos, t. y. 2019 m. vasario 5 d. Pareiškėjas anksčiau į Vilniaus PN ar NVSC dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė, į bylą nepateikė jokių objektyvių įrodymų dėl pažeidimų, išskyrus pagal jo 2019 m. vasario 5 d. skundą atlikto NVSC patikrinimo rezultatus. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, pažeidimų laikotarpis nagrinėjamu atveju turėtų būti ilgesnis, nei nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Bylos duomenys patvirtina, kad NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte nustatyti pažeidimai buvo pašalinti 2019 m. kovo 14 d. (b. l. 16). Todėl turėtų būti pripažinta, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas Vilniaus PN kameroje Nr. 15 buvo pažeista nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. kovo 14 d., o ne tik 2019 m. vasario mėnesį.
46. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau pirmosios instancijos teismo rezoliucinė dalis keistina atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimą ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
,,Pripažinti, kad pareiškėjo teisė į higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas Vilniaus PN kameroje Nr. 15 buvo pažeista nuo 2019 m. vasario 5 d. iki 2019 m. kovo 14 d.“.
Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.