Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. vasario 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-39/2012). Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).

Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnyje nustatyta, kad privalomuosius higienos normatyvus bei taisykles, reglamentuojančias fizinių ir juridinių asmenų veiklą, nustato Visuomenės sveikatos saugos reglamentas (higienos norma). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 ,,Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma). HN 134:2015 nustato patalpų įrengimo ir priežiūros reikalavimus pataisos namuose.

Iš byloje esančių rašytinių dokumentų nustatyta, kad 2019 m. vasario 20 d. – 2019 m. vasario 26 d. buvo atlikta operatyvioji visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kamerų tipo gyvenamojoje patalpoje Nr. 15, kurią atlikus, surašytas NVSC 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas Nr. (10-12 15.4.8)PA-855 (toliau – 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo aktas) (b. l. 17–20).

2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte buvo konstatuoti šie HN 134:2015 pažeidimai: 1) HN 134:2015 12 punkto pažeidimas (pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo, lango stiklas susikilęs, langas techniškai netvarkingas); 2) HN 134:2015 14 punkto pažeidimas (gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx, o tuo tarpu kamerų tipo patalpoje Nr. 15 išmatuota bendra dirbtinė apšvieta buvo 144 lx - 163 lx); 3) HN 134:2015 27 punkto pažeidimas (kamerų tipo patalpoje laikomų asmenų miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės, patalynė) buvo saugojama 1-ajame aukšte, tam skirtoje patalpoje esančiose atvirose spintose); HN 134:2015 41 punkto pažeidimas (apžiūrėjus pareiškėjo naudojamą čiužinį, pagalvę antklodę nustatyta, kad antklodė yra susidėvėjusi, netinkama skalbti ir /arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis). Šiuos pažeidimus atsakovės atstovė įpareigota pašalinti taip: HN 134:2015 41 punkto pažeidimą pašalinti iki 2019 m. kovo 5 d., o HN 134:2015 12, 14, 27 punktų pažeidimus pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d.

Pagal Higienos normos 12 punktą laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 15 pakabintų šviestuvų konstrukcija numato apsauginius gaubtus, kurių kontrolės metu nebuvo, o lango stiklas susikilęs, langas techniškai netvarkingas, tačiau kaip matyti iš Vilniaus PN 2019 m. kovo 18 d. rašto Nr. 9-1566 turinio šie trūkumai buvo pašalinti iki 2019 m. kovo 14 d. (b. l. 16).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau -Taisyklės) 13.7 punkte nustatyta, kad gyvenamuosiuose kambariuose turi būti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Apsauginės grotos gaminamos iš skersinių plieninių juostų, į jas įstatant ne plonesnius kaip 1,4 cm skersmens lygaus paviršiaus plieninius strypus (taikoma tik įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas patalpas). Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Taisyklių 13.8 punktas). HN 134:2015 14 punktas detalizuoja, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Kaip matyti iš patikrinimo akto, atlikus patikrinimą, nustatyta, kad patalpoje Nr. 15 dirbtinė apšvieta buvo mažesnė, t. y. 144 lx – 163 lx. Tačiau ir šis Higienos normos 14 punkto pažeidimas NVSC nustatytu terminu buvo pašalintas (b. l. 16).

Taipogi pareiškėjas skunde nurodė, kad jo naudojama antklodė yra susidėvėjusi, netinkama skalbti ar dezinfekuoti. HN 134:2015 41 ir 42 punktuose nustatyta, kad čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje. Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims. Nagrinėjamu atveju, atlikus patikrinimą nustatyta, kad pareiškėjo naudojama antklodė yra susidėvėjusi, netinkama skalbti ir /arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje esančiomis priemonėmis, todėl buvo konstatuotas HN 134:2015 41 punkto reikalavimo pažeidimas. Kaip nurodoma atsakovės atstovės atsiliepime, šis pažeidimas buvo operatyviai pašalintas, susidėvėjusią antklodę pakeičiant nauja.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 15 d. iki 2018 m. gruodžio 12 d., jam esant kameroje Nr. 15, buvo iš jo paimama patalynė, todėl turėjo sėdėti ant kieto ir šalto paviršiaus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 220 punkte nustatyta, kad nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis). Patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Atsakovo atstovė atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN direktorius 2016 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. 3-76 „Dėl nuteistųjų, atliekančių nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje dienotvarkės patvirtinimo“ patvirtino dienotvarkę nuteistiesiems, atliekantiems nuobaudas kamerų tipo patalpose ir drausmės grupėje, pagal kurią nustatytas miego laikas nuo 23.00 val. iki 7.00 val. Pabrėžtina, kad 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje laikomų asmenų miegui skirtas inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės, patalynė) buvo saugomas tam skirtoje patalpoje esančiose atvirose spintose su pertvaromis, t. y. nuteistųjų patalynės tarpusavyje nesiliečia, todėl pareiškėjo teiginys nėra pagrįstas. Pasak pareiškėjo, kadangi dienos metu neturėjo patalynės, jis turėjo sėdėti ant kieto pagrindo, ko pasėkoje, jam išsivystė hemorojus. Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta. Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad dėl to jam išsivystė hemorojus, tačiau teismui jokių įrodymų dėl savo sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sąlygoti ta aplinkybė, kad kalint jam nebuvo sudaryta galimybė minkštai atsisėsti ar atsigulti, nepateikė. Teismas pažymi, kad pareiškėjas į bylą yra pateikęs 2019 m. vasario 22 d. medicininį pažymėjimą (b. l. 6), kuriame nurodyta, kad pareiškėjas į šeimos gydytoją kreipėsi 2018 m. lapkričio 30 d. dėl skausmų išeinamojoje angoje, buvo paskirtas gydymas, tačiau nurodyta, kad šio susirgimo priežastys nenustatytos, todėl negalima daryti išvados, kad būtent patalynės neturėjimas dienos metu sukėlė pareiškėjui nurodomus sveikatos sutrikimus, todėl toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Skunde pareiškėjas nurodo, kad dėl languose esančių grotų ir aukštos plieninių lakštų tvoros buvo prasta ventiliacija ir trūko natūralios šviesos. Teismas atkreipia dėmesį, kad HN 134:2015 nereglamentuoja natūralaus apšvietimo normų (koeficientų). Šią aplinkybę atliktame patikrinime nurodė ir NVSC. Pabrėžtina, kad 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte užfiksuota, jog, atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 15 yra galimybė vėdinti per langą, o pats langas atsidarė ir užsidarė, taip pat nustatyta, kad šioje patalpoje yra veikianti mechaninė vėdinimo sistema, kuri yra įjungiama koridoriuje, paprašius budinčio pareigūno. Šios aplinkybės atitiko HN 134:2015 17 punkto reikalavimą, kuriame nurodyta, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas, kad gyvenamosios patalpos yra vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintų Taisyklių 13.7 punktu, kameroje turi būti stiklo langas, ne mažesnis kaip 80 x 80 cm, užtikrinantis natūralaus gyvenamųjų patalpų apšvietimo normą. Iš lauko pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Gyvenamuosiuose kambariuose įrengiamas dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio ir naktinio apšvietimo normas (Taisyklių 13.8 p.) Vertinant ar nebuvo pažeidimų Higienos normų aspektu, pabrėžtina, kad NVSC, atlikęs patikrinimą (b. l. 18–21) kamerų tipo patalpoje Nr. 15 nenustatė pažeidimų dėl natūralaus apšvietimo normų ir kameros patalpos santykinės oro drėgmės, todėl pareiškėjo argumentas, kad dėl lange įrengtų grotų ir priešais langą esančios aukštos plieninių lakštų tvoros praktiškai nepakliūdavo saulės spindulių ir oro, yra nepagrįsti ir atmestini.

Teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas, gavęs NVSC 2019 m. vasario 27 d. raštą, ir nesutikdamas su jame pateiktomis išvadomis būtų ginčijęs teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte nustatytomis aplinkybėmis ir išvadomis. Nors pareiškėjas skunde nurodo kelis Higienos normų pažeidimus, kurie buvo nustatyti NVSC atlikus patikrinimą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad atlikus patikrinimą buvo nustatyta, kad tam tikrais tikrinimo aspektais pažeidimų nebuvo nustatyta, t. y. patikrinimo metu kamerų tipo patalpoje Nr. 15 išmatuota santykinė oro drėgmė buvo 52 proc., tai atitinka HN 134:2015 16 punkto reikalavimą (kuriame nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc.); patikrinimo metu nustatyta, kad kamerų tipo patalpoje Nr. 15 yra sudaryta galimybė vėdinti per langą, langas atsidarė ir užsidarė, o tai atitinka HN 134:2015 17 punkto reikalavimą; nustatyta, kad išvykstančiųjų asmenų minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvė, antklodės) yra dezinfekavimo kameroje, o naujai atvykusiems yra išduodamas dezinfekuotas minkštasis inventorius, tai atitinka HN 134:2015 42 punkto reikalavimą.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėjas skunde nurodo pažeidimų laikotarpį nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. balandžio 23 d., tačiau iš skundo turinio galima daryti išvadą, kad pareiškėjas savo pažeistas teises kildina tik iš 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte užfiksuotų pažeidimų, o be kita ko, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas su skundais dėl nurodytų netinkamų laikymo sąlygų nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2017 m. rugsėjo 23 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2019 m. vasario 4 d. (t. y. tik 2019 m. vasario 5 d. su skundu kreipėsi į NVSC) būtų kreipęsis į NVSC ar Vilniaus PN administraciją, todėl pareiškėjo skundas dėl ankstesniais laikotarpiais padarytų pažeidimų yra nepagrįstas ir neįrodytas.

Pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai buvo nustatyti 2019 m. vasario 27 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-855 (b. l. 17–20), todėl teismo vertinimu, pareiškėjas galėjo patirti tam tikrus fizinius ar emocinius nepatogumus. Tačiau neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, praktikoje tam tikrais atvejais nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017).

Skunde nurodoma, kad dėl atsakovo atstovės neteisėtų veiksmų, netinkamos gyvenimo sąlygos žaloja pareiškėjo sveikatą, t. y. jam skaudėjo akis, kamavo slogos ir gerklės skausmai, sutriko miegas, atsirado nuolatinis nerimas, pablogėjo santykiai su artimaisiais ir kitais kalinčiais asmenimis, patyrė emocinę depresiją, tačiau iš byloje esančių pareiškėjo sveikatos istorijos išrašų (b. l. 39-74) nenustatyta, kad nagrinėjamu laikotarpiu pareiškėjui būtų kilusi žala jo fizinei ar psichinei sveikatai ar būtų gydomas dėl jo nurodytų sveikatos sutrikimų, t. y. byloje nenustatyta, kad pareiškėjas dėl patirtų neigiamų išgyvenimų būtų kreipęsis į psichologą ar kitus sveikatos priežiūros specialistus. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad užfiksuoti tam tikri pareiškėjo sveikatos sutrikimai buvo susiję su tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimu. Teismas pažymi, kad pareiškėjo į bylą pateiktas 2019 m. vasario 22 d. medicininis pažymėjimas (b. l. 6), pagrindžia, kad laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 1 d. iki 2019 m. sausio 20 d. kitų kreipimųsi į šeimos gydytoją nebuvo. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog dėl tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimo pareiškėjas patyrė būtent sunkias neigiamas pasekmes.

Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Taikant pažeidimo pripažinimą teismo sprendimu, kaip neturtinės žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo būdą, remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika panašiose bylose. EŽTT, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žm0ogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662‑2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo laikymo sąlygų, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas kamerų tipo patalpoje Nr. 15 dėl per mažo dirbtinio apšvietimo, gaubto nebuvimo, skilusio lango stiklo, susidėvėjusios antklodės galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, kurių jis nebūtų patyręs, jei šių pažeidimų nebūtų buvę. Kita vertus, tokių pažeidimų trukmė, vertinant tą aplinkybę, jog pareiškėjas su skundu į NVSC kreipėsi tik 2019 m. vasario 5 d., o pažeidimai pašalinti 2019 m. kovo 14 d., todėl laikytina, kad pažeidimai nebuvo ilgalaikiai. Byloje nėra duomenų, jog dėl laikymo teisės aktų reikalavimus pažeidžiančiomis sąlygomis pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata. Nenustatyta, kad Vilniaus PN būtų sąmoningai siekę pažeisti pareiškėjo teises ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismo vertinimu, šios aplinkybės eliminuoja prašymo dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais tenkinimą. Teismas pripažįsta, kad šiuo atveju nurodytų pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija pažeistai pareiškėjo teisei apginti, ji atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. V., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad 2019 m. vasario mėnesį buvo pažeista pareiškėjo teisė į Higienos normų reikalavimus atitinkančias drausminės nuobaudos atlikimo sąlygas kameroje Nr. 15.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.