Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius atstovui D. C.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų/klausimų išsprendimo, institucija teikianti išvadą Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Abiejų nepilnamečių sūnų gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatytina kartu su motina V. K., nes jie ypatingai emociškai prisirišę prie jos. Atsakovas nuo vaikų auklėjimo ir rūpinimosi yra visiškai nusišalinęs. Ieškovė dirbu UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos gaunamas darbo užmokestis į rankas yra pusė minimumo per mėnesį. Taip pat turi išsiėmusi verslo liudijimą, pagal kurį dirba (duomenys neskelbtini) darbą. Darbinės pajamos iš individualios veiklos yra nepastovios (nuo 886 Lt iki 1725 Lt). Išvedus pajamų vidurkį ieškovės pajamos į mėnesį sudaro apie 1200 Lt. Šiuo metu išlaidas, susijusias su vaikų teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimą, sudaro: tinkamo būsto išlaikymo ir priežiūros išlaidos, šildymo, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos paslaugos, tenkančios vaikų daliai. Ieškovė su sūnumis kol kas gyvena motinos bute. Įvertinant faktines ieškovės patiriamas išlaidas sūnų maitinimuisi, realiai kas dieną minimaliai reikia skirti po 30 Lt, tad vidutiniškai per mėnesį tik maistui susidaro apie 900 Lt. Sezonui reikalingi šie rūbai: striukė (rudeniui ir pavasariui), striukė žiemai, kiti šilti rūbai, vasariniai ir lengvi rūbai, apatinis trikotažas, kojinės ir pan., batų pora kiekvienam sezonui. Taigi, berniukų aprangai ir avalynei vidutiniškai išleidžia po ~1000 Lt per sezoną (4 sezonai x 1000 Lt= 4000 Lt). Vyresnis sūnus lanko karate būrelį ir anglų kalbos būrelį, jaunėlį prižiūri auklė. Kiekvieną mėnesį vyresniajam sūnui už abu būrelius reikia mokėti apie 140 Lt. Kiekvienais metais mokykloje vyksta įvairūs renginiai ir išvykos, taigi šiems poreikiams patenkinti epizodiškai papildomai prireikia nuo 100 Lt iki 200 Lt. Berniukų laisvalaikiui, įvairioms kitoms išlaidoms, šventėms (draugų gimtadieniai, nuotraukos, transporto išlaidos ir kt.) papildomai išleidžiama vidutiniškai ~200 Lt per mėnesį. Kadangi berniukai vis dar auga, jų gydymo ir sveikatos palaikymo reikmėms vidutiniškai per mėnesį reikia nuo 100 Lt iki 200 Lt, nes vaikai dažnokai serga peršalimo ligomis, būta ir virusinių infekcijų atvejų. Berniukų higienos prekėms (muilui, šampūnui, dušo želei, dantų priežiūros reikmenims, skalbimo priemonėms, kremams nuo saulės, kirpimo paslaugoms ir pan.), mažajam reikia ir sauskelnių – per mėnesį išleidžiama nuo 90 Lt iki 130 Lt. Taigi, įvertinus įprastus būtinus sūnų poreikius, vaikams tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro gerokai virš tūkstančio litų – nuo 2000 Lt iki 2500 Lt per mėnesį, tačiau įvertinant tai, kad abu tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, dėl visų aukščiau nurodytų priežasčių iš atsakovo ieškovė prašo priteisti tik po 600 Lt kiekvienam sūnui, t.y. būtiną sumą sūnų išlaikymui, likusią dalį sūnų išlaikymui ir toliau skirs pati ieškovė. Ieškovės turimais nepatvirtintais duomenimis atsakovas yra objektyviai pajėgus teikti savo vaikams tokio dydžio išlaikymą. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis yra apie 2000 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas vaikų išlaikymui nuo 2013-11-01 nėra skyręs nei cento, iš atsakovo priteistinas ir išlaikymo įsiskolinimas nuo 2013-11-01 iki kreipimosi į teismą dienos. Tokiu būdu iš atsakovo priteistina 2400 Lt (600x2x2) išlaikymo įsiskolinimo suma.

Santuokos metu jokio registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo bendrai užgyvento turto šalys neįgijo. Santuokos metu įgytas neregistruotinas turtas: šaldytuvas „Samsung“ - 3000 Lt vertės; viryklė „Gorenje“ - 1000 Lt vertės; orkaitė „Gorenje“ - 1600 Lt vertės; gartraukis „Gorenje“ – 1000 Lt vertės; indaplovė „Boch“ - 1700 Lt vertės; stalas ir 4 kėdės - 1000 Lt vertės; virtuvės komplektas - 6000 Lt vertės; minkštas baldų komplektas (sofa) - 3000 Lt vertės; televizorius „Samsung“ (2 vnt.) - 2400 Lt vertės ir 2500 Lt vertės; komoda (komplektas) - 3000 Lt vertės; stalas - 1000 Lt vertės; spinta koridoriuje - 3000 Lt vertės; skalbimo mašina - 1500 Lt vertės; džiovyklė - 1900 Lt vertės; vonia - 2000 Lt vertės; kriauklės - 2000 Lt vertės; vonios baldai - 2000 Lt vertės; vaikų kambario baldai - 3000 Lt; miegamojo lova - 2000 Lt; miegamojo komoda - 6000 Lt; miegamojo spinta - 1500 Lt; katilas - 3000 Lt vertės; žoliapjovė - 3000 Lt vertės; užuolaidos – 4000 Lt vertės; šviestuvai - 2500 Lt vertės; indai - 1500 Lt vertės; sulčiaspaudė - 500 Lt vertės. Viso įgyta daiktų už 66 600 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad visi aukščiau nurodytieji daiktai išimtinai pritaikyti tik būstui, kuriame gyveno ieškovė kartu su atsakovu, atsakovui paliktinas šis turtas, tačiau iš jo ieškovei priteistina 33 300 Lt kompensacija, kuri lygi nurodytųjų daiktų ½ vertės. Asmeninius daiktus (drabužius ir kt.) ieškovė jau yra pasiėmusi, tad ginčo dėl to nėra. Daugiau santuokoje įgyto bei šioje byloje dalintino turto nėra.

Kadangi atsakovas ieškovės atžvilgiu buvo nelojalus, galimai neištikimas, žiaurus, grubiai pažeidė santuokinius principus, išvarė ją su vaikais iš namų, tai nulėmė, jog po tokio atsakovo elgesio ieškovė prarado pasitikėjimą savimi, nemiega naktimis ir kt. Mano įgijusi teisę į neturtinės žalos kompensaciją, kurią šiuo konkrečiu atveju vertina 20 000 Lt. Pažymėjo, kad atsakovas sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, psichologinį diskomfortą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą, ko pasėkoje ieškovė buvau priversta kreiptis į teismą ne tik dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bet ir į policiją dėl žiauraus elgesio su manimi.

Patvirtino, kad neįvykdytų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie galėtų būti nukreipti į išieškojimą neturi. Kadangi abi šalys yra darbingo amžiaus, todėl išlaikymo vienas kitam teikti neprivalo ir tokių reikalavimų ieškovė nekelia.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog siekiant visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinio darbo organizatorė susisiekė su atsakovu. Buvo išsiaiškinta, kad atsakovas gyvena dviejų aukštų naujos statybos name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai. Gyvenimo sąlygos geros, namas su patogumais, bendras plotas apie 163 kv.m. Namas tvarkingai įrengtas. Anot atsakovo, jis sutinka kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Atsakovas sutinka teikti vaikams išlaikymą po 500 Lt. Atsakovas nurodė, kad perka vaikams įvairius daiktus, ne kartą pirko maisto. Atsižvelgiant į tai, kad vaikai nuolat gyvena su motina, ir tarp tėvų nėra ginčo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, Skyrius mano, kad vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Siekdami apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdami į įstatymo normas ir teismų praktiką, mano, kad išlaikymo dydis kiekvienam vaikui neturi būti mažesnis už 500 litų.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad šalys gyvena atskirai nuo 2013-11-01. Vyras dirba vairuotoju (duomenys neskelbtini), gauna į rankas (duomenys neskelbtini) Lt ir daugiau. Gauna ir (duomenys neskelbtini) Lt, gali teikti išlaikymą po 600 Lt. Daiktų natūra neprašo priteisti, nes ji dabar išėjusi ir nuomojasi butą, kur viskas yra, tų daiktų jai nereikia. Šių daiktų atsakovas neatiduoda. Kartu gyveno aštuonis metus, iš jų penkis atsakovas gėrė kiekvieną dieną, ji tiek metų prisikentėjo. Atsakovas ją mušdavo, tampydavo už plaukų. Kviesdavo policiją. Kaimynai gali paliudyti. Dėl paskutinio įvykio ji policijoje sutiko, kad tyrimas atsakovo atžvilgiu būtų nutrauktas, nes atsakovas sutiko taikiai išsiskirti, mokėti alimentus. Tokių įrodymų į bylą nepateikė. Vaikai išskirtinių poreikių neturi. Jos mėnesinės pajamos būna įvairios 1000-2000, kartais daugiau. Ji dirba (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jai padeda tėvai išlaikyti vaikus kai reikia. Nuo lapkričio mėnesio atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašymų bei atsiliepimo nepateikė, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant (LR CPK 246 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės V. K. ir atsakovo T. K. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 46-47), šalys turi nepilnamečius vaikus – P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12).

Dėl santuokos nutraukimo.

CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.).

Byloje pateiktais įrodymais nustatyta, kad 2013-09-17 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-251-927/2013 atsakovas T. K. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius BK 38 str. pagrindu ir byla buvo nutraukta. Toje byloje atsakovas savo kaltę pripažino visiškai, t.y. kad 2013-02-21 apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, artimoje aplinkoje, panaudojo fizinį smurtą prieš savo žmoną (ieškovę) V. K., suduodamas devynis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, padarydamas nukentėjusiajai odos nubrozdinimą nosies nugarėlės dešiniame šoniniame paviršiuje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešiniame dilbyje, poodinę kraujosruvą dešinio riešo sąnario srityje, poodinę kraujosruvą dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismo žiniomis atsakovo atžvilgiu 2013-09-28 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto šeimoje. Byloje smurtą ieškovės atžvilgiu patvirtino liudytoja ir sutuoktinių vaikas D..Byla nutraukta tik 2014-03-26 kadangi ieškovė paprašė nutraukti tyrimą, nes ji nori taikiai išsiskirti.

Teismas vertindamas ieškovės paaiškinimus, o taip pat matydamas, kad atsakovas nepateikdamas atsiliepimo, neatvykdamas į teismo posėdį, elgdamasis pasyviai sutinka su ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis (CPK 178 str.), turi pagrindą išvadai, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas būti lojaliu, teikti pagalbą ir moralinę bei turtinę paramą šeimai, visapusiškai rūpintis šeima bei įstatymų nustatytas pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.26 str. nurodytas sutuoktinių tarpusavio elgesio principas – sutuoktinių lygiateisiškumas, reiškiantis, kad sutuoktiniai turi ne tik vienodas teises, bet ir vienodas pareigas ir atsakomybę už visą šeimą. Šių pareigų atsakovas nevykdė, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1, 2 d.).

Dėl šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo.

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvena su ieškove nuomojamame bute. Ieškovė tinkamai prižiūri vaikus, jais tinkamai rūpinasi ir išlaiko, jiems yra sudarytos tinkamos sąlygos visaverčiam gyvenimui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į vaikų amžių, Vilniaus rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyriaus poziciją, vaikų P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (motina) V. K. (CK 3.174 str. 2 d.).

Kadangi atsakovas savo pozicijos dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais nepareiškė, teismas neturi pagrindo nesutikti su ieškovės reikalavimu ir nustato, jog vaikų auklėjime abu tėvai dalyvauja lygiomis teisėmis, tėvas (atsakovas) bet kada gali matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, jei tai nesikirs su vaikų užimtumo, ugdymo ir/ar mokymo įstaigų veikla ar kitaip nepažeis vaikų interesų.

Dėl išlaikymo vaikams ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pažymėjo, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-19 nutarimu Nr. 1543 nuo 2013-01-01 patvirtinta minimali mėnesio alga – 1000 Lt. Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius. Ieškovė ieškinyje detalizavo ir argumentavo vaikų išlaikymui skiriamų lėšų dydį. Teismas su nurodytais paskaičiavimais neturi pagrindo nesutikti, o atsakovas prieštaravimų taip pat nepateikė. Įvertinus paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, vaikų amžių, tai, kad atsakovas neteikia vaikams būtino išlaikymo, o byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo (dirba (duomenys neskelbtini), realios pajamos kas mėnesį siekia 3000 Lt), pripažintina, kad ieškovės nurodytas išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas kiekvienam sūnui po 600 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaikų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Byloje nustatyta, kad atsakovas yra visiškai nusišalinęs nuo savo nepilnamečių vaikų išlaikymo nuo 2013-11-01, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistinas 3600 Lt išlaikymo vaikams P. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. K., gim. (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už 3 mėnesius, t.y. nuo 2013-11-01 iki ieškinio teismui padavimo (2014-02-07) (3 mėn. x 2 vaikai x 600 Lt),nes ieškovė savo reikalavime suklydo,o vaikų interesai yra prioritetiniai.

Dėl turto padalijimo.

Šalys bendro nekilnojamojo turto ir transporto priemonių santuokoje neįgijo. Ieškovė nurodė, kad santuokos metu įsigyto kilnojamojo turto balansą sudaro: šaldytuvas „Samsung“ - 3000 Lt vertės; viryklė „Gorenje“ - 1000 Lt vertės; orkaitė „Gorenje“ - 1600 Lt vertės; gartraukis „Gorenje“ – 1000 Lt vertės; indaplovė „Boch“ - 1700 Lt vertės; stalas ir 4 kėdės - 1000 Lt vertės; virtuvės komplektas - 6000 Lt vertės; minkštas baldų komplektas (sofa) - 3000 Lt vertės; televizorius „Samsung“ (2 vnt.) - 2400 Lt vertės ir 2500 Lt vertės; komoda (komplektas) - 3000 Lt vertės; stalas - 1000 Lt vertės; spinta koridoriuje - 3000 Lt vertės; skalbimo mašina - 1500 Lt vertės; džiovyklė - 1900 Lt vertės; vonia - 2000 Lt vertės; kriauklės - 2000 Lt vertės; vonios baldai - 2000 Lt vertės; vaikų kambario baldai - 3000 Lt; miegamojo lova - 2000 Lt; miegamojo komoda - 6000 Lt; miegamojo spinta - 1500 Lt; katilas - 3000 Lt vertės; žoliapjovė - 3000 Lt vertės; užuolaidos – 4000 Lt vertės; šviestuvai - 2500 Lt vertės; indai - 1500 Lt vertės; sulčiaspaudė - 500 Lt vertės. Viso kilnojamojo turto už 66 600 Lt. Nurodyto turto egzistavimą patvirtina ieškovė į bylą pateiktos fotonuotraukos (b.l. 13-26). Visas nurodytas kilnojamasis turtas yra gyvenamajame name, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo tėvams, tačiau šiame name gyveno ir bylos šalys santuokos metu. Atsižvelgiant į tai, kad visas aukščiau nurodytas kilnojamasis šalių turtas liko atsakovui ir jo tėvams nuosavybės teise priklausančiame name,daiktų natūra ieškovė pasiimti negali ir daiktiai yra pritaikyti šiam būstui, šie daiktai paliktini atsakovui,o ieškovei iš jo priteisiama ½ daiktų vertės kompensacija, t.y. 33 300 Lt.

Dėl neturtinės žalos.

LR CK 3.70 str. 2 d. numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.).

Ieškovė yra pareiškusi reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos iš atsakovo priteisimo. Atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė smurto ieškovės atžvilgiu naudojimu,išlaikymo vaikams neteikimu paskutinius pusė metų. Pripažintina, jog atsakovui nesirūpinant šeima ir jos interesais, dėl to ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų,jos pagrįsti lūkesčiai turėti darnią šeimą sužlugdyti atsakovo veiksmais.Tačiau atsižvelgiant į teismų praktiką ir šios bylos konkrečias aplinkybes nėra pagrindo ieškovės reikalavimo dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti visa apimtimi. Ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas pagrįstu iš dalies.Reikalavimas tenkinamas priteisiant ieškovei iš atsakovo 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Kiti klausimai.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „K.“, o atsakovui pavardė „K.“ (CK 3.69 str. 1 d.). Šalys viena iš kitos išlaikymo po santuokos nutraukimo priteisimo nereikalauja, todėl jis nepriteisiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį (b.l. 2), o likusios dalies (1599 Lt) žyminio mokesčio sumokėjimas 2014-02-12 teismo nutartimi buvo atidėtas iki teismo sprendimo byloje priėmimo. Ieškovė šio įpareigojimo nevykdė ir žyminio mokesčio nesumokėjo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkinamas iš dalies (~90 proc.), iš atsakovo ieškovei priteisiama bylinėjimosi išlaidos - 130 Lt žyminio mokesčio (nuo sumokėtų 144 Lt). Atitinkamai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, valstybei iš atsakovo priteistina 1439 Lt žyminio mokesčio ir 7,98 Lt pašto išlaidų (iš viso 1446,98 Lt), o iš ieškovės valstybei priteisiama 160 Lt žyminio mokesčio (CPK 88, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ikisantuokinė pavardė – M.) ir atsakovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos CMS (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl atsakovo T. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei V. K. palikti santuokinę pavardę „K.“, atsakovui T. K. pavardę „K.“.

Nepilnamečių vaikų P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, kad vaikų P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) auklėjime ieškovė V. K. ir atsakovas T. K. dalyvauja lygiomis teisėmis, tėvas (atsakovas T. K.) bet kada gali matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, jei tai nesikirs su vaikų užimtumo, ugdymo ir/ar mokymo įstaigų veikla ar kitaip neprieštaraus vaikų interesams.

Priteisti iš T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą vaikams P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt (penkių šimtų litų) kiekvienam vaikui periodine išmoka kas mėnesį nuo 2014-02-12 iki jų pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečių vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiams vaikams P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3 600 Lt (trijų tūkstančių šešių šimtų litų) įsiskolinimą.

Priteisti ieškovei V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 33 300 Lt (trisdešimt trijų tūkstančių trijų šimtų litų) kompensaciją už atsakovui tenkančius kilnojamuosius daiktus.

Priteisti ieškovei V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3000 Lt (tris tūkstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje ieškinys netenkinamas.

Priteisti ieškovei V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 130 Lt (vieną šimtą trisdešimt litų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo T. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1446,98 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt šešis litus 98 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 160 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.