Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jelenos Šiškinos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Tatjanos Žukauskienės, Rūtos Petkuvienės, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto T. K. apeliacinį skundą dėl 2014-06-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovui T. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, ir

Aprašomoji dalis

nustatė

Atsakovas nuo vaikų auklėjimo ir rūpinimosi yra visiškai nusišalinęs. Ieškovės pajamos į mėnesį sudaro apie 1200 Lt. Įvertinus įprastus būtinus sūnų poreikius, vaikams tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro nuo 2000 Lt iki 2500 Lt per mėnesį. Atsakovas vaikų išlaikymo nuo 2013-11-01 neskiria, todėl iš atsakovo priteistina 2400 Lt (600x2x2) išlaikymo įsiskolinimo suma.

Santuokos metu įgytas neregistruotinas turtas: šaldytuvas „Samsung“ - 3000 Lt vertės; viryklė „Gorenje“ - 1000 Lt vertės; orkaitė „Gorenje“ - 1600 Lt vertės; gartraukis „Gorenje“ – 1000 Lt vertės; indaplovė „Boch“ - 1700 Lt vertės; stalas ir 4 kėdės - 1000 Lt vertės; virtuvės komplektas - 6000 Lt vertės; minkštas baldų komplektas (sofa) - 3000 Lt vertės; televizorius „Samsung“ (2 vnt.) - 2400 Lt vertės ir 2500 Lt vertės; komoda (komplektas) - 3000 Lt vertės; stalas - 1000 Lt vertės; spinta koridoriuje - 3000 Lt vertės; skalbimo mašina - 1500 Lt vertės; džiovyklė - 1900 Lt vertės; vonia - 2000 Lt vertės; kriauklės - 2000 Lt vertės; vonios baldai - 2000 Lt vertės; vaikų kambario baldai - 3000 Lt; miegamojo lova - 2000 Lt; miegamojo komoda - 6000 Lt; miegamojo spinta - 1500 Lt; katilas - 3000 Lt vertės; žoliapjovė - 3000 Lt vertės; užuolaidos – 4000 Lt vertės; šviestuvai - 2500 Lt vertės; indai - 1500 Lt vertės; sulčiaspaudė - 500 Lt vertės. Viso įgyta daiktų už 66 600 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad visi aukščiau nurodytieji daiktai išimtinai pritaikyti tik būstui, atsakovui paliktinas šis turtas, tačiau iš jo ieškovei priteistina 33 300 Lt kompensacija, kuri lygi nurodytųjų daiktų ½ vertės.

Pažymėjo, kad atsakovas sukėlė jai didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, psichologinį diskomfortą, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą, ko pasėkoje ieškovė buvau priversta kreiptis į teismą ne tik dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bet ir į policiją dėl žiauraus elgesio su manimi.

Patvirtino, kad neįvykdytų skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie galėtų būti nukreipti į išieškojimą neturi.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį. Atsakovas buvo informuotas apie pradėtą bylą, tačiau 2014 m. vasario mėn. ieškovė su atsakovu susitaikė, todėl atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o apie tai, kad teismas 2014-05-20 nagrinės bylą nesuprato. 2014-05-21 apeliantas iš ieškovės sužinojo apie 2014-05-20 vykusį teismo posėdį, todėl pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą, tačiau teismas tokį prašymą atmetė. Byloje nėra šaukimo į posėdį ir atžymos, kad šaukimas atsakovui įteiktas. Pažymoje (b.l. 53) atsakovas nepasirašė, kad gavo iš teismo šaukimą į posėdį. Teismas pažeidė šalių informavimo apie teismo posėdį taisyklę, taip pat neįvykdė pareigos sutaikyti šalis; neskyrė byloje parengiamojo posėdžio (CPK 384 str. 3 d., 228 str.); neištyrė visų aplinkybių ir iš esmės priėmėm sprendimą už akių.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų išvaręs ieškovę iš namų, kad būtų kiekvieną dieną girtavęs. Nuo 2014 m. vasario mėn. ieškovė su vaikais sugrįžo ir iki birželio mėn. atsakovas šeimą išlaikė. Šiuo metu ieškovė su vaikais išsikraustė. Atsakovas išlaikė šeimą ir iki 2013-11-01 ir po 2014 m. vasario mėn. Apeliantas nurodė, kad ieškovė buvo jam neištikima. Nors ieškovė teigia, kad jos pajamos yra apie 2000 Lt, tačiau už buto nuomą moka apie 4600 Lt per mėnesį. Ieškovė buvo nelojali šeimai, nepakankamai rūpinosi vaikais, todėl yra ir jos kaltės dėl santuokos iširimo. Dėl to turi būti atmestas reikalavimas dėl neturinės žalos atlyginimo.

Vyresnysis sūnus D. K. yra prisirišęs prie tėvo, todėl jo gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu.

Nustatyta bendravimo su vaikais tvarka yra nekonkreti ir turi būti konkretizuota, nes ieškovė kartu su vaikais ketina išvykti nuolat gyventi į užsienį.

Vaikai neturi specialių poreikių, D. anglų kalbos mokyklos ir karate užsiėmimų nelanko. Teismas neišreikalavo objektyvių duomenų apie darbo užmokestį iš SODR-os. Atsakovo darbo užmokestis yra 1373 Lt, todėl 1200 Lt išlaikymas vaikams yra aiškiai per didelis. Neatitinka tikros teiginys, kad ieškovės pajamos per mėnesį yra 2000 Lt, nes jis sumoka 4600 lt už buvo nuomą.

Kadangi ieškovė išėjo iš atsakovo namų tik 2014 birželio mėn., todėl išlaikymas priteistinas nuo 2014-07-01. Atitinkamai iki 3000 Lt mažintina ir įsiskolinimo suma (5000 Lt x 3mėn.).

Atsakovui po santuokos nutraukimo atitekusio turto vertė yra 10 107,42 Lt, todėl ieškovei turi būti priteista 5053,71 Lt kompensacija.

Atsakovas pirmos instancijos teisme buvo pasyvus, be to, seniūnijos atstovai bendravo su atsakovu ir jis sutiko, kad vaikai liktų gyventi su motina, todėl vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove. Šią išvadą patvirtina ir atsakovo gyvenimo būdas, kuris gali pakenkti nepilnamečio vaiko interesams. Atsakovas buvo net du kartus baustas pagal ATPK 181 str., t.y. už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams. Atsakovas yra nusišalinęs nuo rūpinimosi vaikas. Be to, vaikų atskirimas pažeistų jų teises.

Dėl bendravimo su vaikais ginčo nėra, jis gali bendrauti su vaikais netrukdomai.

Atsakovo naujai pateiktas įrodymas – kredito būstui įrengti – matyti, kad atsakovas yra pakankamai pajėgus mokėti būsto kreditą ne už savo turtą, todėl pajėgus ir mokėti išlaikymą vaikams. Be to, atsakovas uždirba daugiau, nei nurodyta pažymoje.

Apeliantas neteikė teismui įrodymų, todėl neįrodė, jog turto vertė yra mažesnė. Taip pat atsakovas neįrodė, kad dalis daiktų priklauso tėvams; name gyveno ne atsakovo tėvai, o šalių šeima. Atsakovas šių aplinkybių nenurodė pirmos instancijos teisme, todėl šis klausimas negali būti keliamas ir apeliaciniame skunde.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovo informavimo apie teismo posėdį pirmosios instancijos teisme, įrodymų vertinimo, nustatant aplinkybę dėl atsakovo kaltės iširus santuokai ir neturtinės žalos priteisimo, dėl sūnaus D. K. gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo dydžio, turto padalijimo ir kreditoriaus neinformavimo apie santuokos nutraukimo procesą.

Apelianto argumentas, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį (b.l. 53). Pažymoje nurodyta, kad teismo šaukimą, dvi teismo nutartis bei ieškinį atsakovas gavo asmeniškai. Tai, kad atsakovas, priimdamas šaukimą, nesuprato, kad šaukime nurodytą dieną vyks teismo posėdis, neįrodo, jog teismas netinkamai informavo atsakovą apie teismo posėdį. Net ir tuo atveju, jei, kaip teigia atsakovas, 2014 m. vasario mėn. šalys laikinai susitaikė, tai nepaneigia atsakovo pareigos domėtis bylos eiga. Dėl nurodytų motyvų darytina išvada, kad teismas nepažeidė šalių informavimo apie teismo posėdį taisyklių. Apeliantas nurodė, kad teismas nesiėmė priemonių šalims sutaikyti (CPK 384 str. 3 d.), tačiau nei apelianto, nei ieškovės procesinių dokumentuose nėra nurodyta apie šalių norus taikytis, byloje nėra duomenų apie realią galimybę sutaikyti šalis. Todėl tokiu atveju nėra pagrindo spręsti apie esminį CPK 384 str. 3 d. normos pažeidimą. Be to, atmestinas apelianto argumentas, jog teismas privalėjo skirti parengiamąjį posėdį. Pagal CPK 227 str. 5 d. teismas turi teisę skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje, manydamas, kad byla yra parengta nagrinėti teisme. Atsižvelgus į tai, kad atsakovas buvo pasyvus – nesidomėjo bylos eiga, nepateikė atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, teismas pagrįstai nusprendė bylą nagrinėti iš esmės (CPK 384 str. 2 d.).

Sprendžiant dėl atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į įrodymais patvirtintą aplinkybę, jog atsakovas naudojo smurtą prieš ieškovę, iš LITEKO duomenų taip pat matyti, kad atsakovas ne kartą buvo baustas ir už netinkamą tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Dėl to vien tai leidžia daryti išvadą apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.60 str. 3 d.). Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, atsakovas procese elgėsi pasyviai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti ieškovės paaiškinimais bei ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad atsakovas pažeidė ir kitas sutuoktinio pareigas. Pirmosios instancijos teismui atsakovai nepateikė jokių įrodymų ir argumentų apie ieškovės kaltę, todėl nėra pagrindo išvadai apie, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinų kaltės. Be to, ir apeliacinės instancijos teisme atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovės neištikimybės fakto – vien aplinkybė, jog atsakovė nuomojasi butą, kuriame gyvena su vaikais, nepatvirtina neištikimybės fakto. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė teisingas išvadas apie atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, todėl pagrįstai tenkino reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo.

Kaip buvo minėta ankščiau, teismo duomenimis atsakovas buvo baustas administracine tvarka už netinkamą tėvų valdžios apribojimą. Iš Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvados ir patikrinimo akto matyti, kad atsakovas pareiškė, jog neprieštarauja dėl abiejų vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina (b.l. 48-50), tokio prieštaravimo nereiškė ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Bylos duomenimis šiuo metu vaikai gyvena su motina, duomenų apie netinkamą motinos elgesį su vaikais teismas neturi. Atsižvelgus į šias aplinkybės, į vaikų neatskyrimo principą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo. Kita vertus, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą netrukdomai bendrauti su vaiku, palaikyti tarpusavio susiformavusį ryšį (CK 3.170 str.).

Teismas sutinka su apeliantu, kad teismo sprendime nurodyta bendravimo tvarka iš esmės nėra nustatyta ir nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes teismas tik išaiškino minėtą įstatymo nuostatą apie abiejų tėvų lygias teises bendrauti su vaikais ir veikti išimtinai jų interesais. Kita vertus, atsakovas nepateikė jokių duomenų, kad šiuo atveju tarp tėvų yra ginčas dėl bendravimo su vaikais, nenurodė kokia bendravimo tvarka jo manymu turi būti nustatyta, t.y. neįrodė būtinybės šioje byloje spręsti dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo. Be to, nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nenurodė, kad yra ginčas dėl bendravimo su vaikais, nesuformulavo reikalavimo dėl konkrečios bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; priešingai, atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė nurodė, kad dėl bendravimo su vaikais tvarkos ginčo nėra, todėl iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies šalintinas minėtas įstatymų nustatytas tėvų teisių išaiškinimas. Pasikeitus aplinkybėmis ir ateityje tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo su vaikais, bet kuris iš tėvų galėtų kreiptis į teismą tokiam ginčui išspręsti įstatymų nustatyta tvarka.

Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo teismų praktikos, pagrįstai atsižvelgė į minimalios algos dydį, taip pat į tai, kad byloje nenustatyta, jog atsakovas dėl objektyvių aplinkybių negalėtų teikti vaikais išlaikymo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas yra nedarbingas ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalėtų pagerinti savo turtinės padėties, todėl vien šiuo metu gaunamo atlyginimo dydis nesudaro pagrindo nesivadovauti prioritetiniais vaikų interesais. Kaip teisingai nurodė ieškovė, aplinkybė, jog atsakovas yra pajėgus prisiimti kreditorinius įsipareigojimus, leidžia teigti, jog jis turi galimybę teikti ir vaikams reikiamą išlaikymą. Sprendžiant dėl vaikų poreikių, pažymėtina, kad faktas, jog šiuo metu vaikai nelanko tam tikrų burelių, nereiškia, jog jie neturi poreikių lankyti mokamus neformalaus ugdymo užsiėmimus visapusiškam asmenybės ugdymui, tinkamam vaikų vystymuisi. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgus į tai, kad vaikai gyvena su motina, kuri turi nuomotis bustą normalioms vaikų gyvenimo sąlygoms sudaryti, darytina išvada, kad atsakovas turi didesne dalimi prisidėti prie vaikų materialinio išlaikymo, o teismo nustatytas išlaikymo dydis atitinka vaikų poreikius ir tėvų turtinę padėtį.

Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikė ir kokio dydžio išlaikymą vaikams teikė nuo 2014-02-12, taip pat nuo 2013-11-01 iki 2014-02-12, todėl nėra pagrindo keisti išlaikymo priteisimo pradžią bei mažinti įsiskolinimo sumą.

Ieškovas turėjo galimybę pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti naujų įrodymų (CPK 314 str.). Kita vertus, kaip nurodyta aukščiu, naujai pateikti įrodymai, susiję su išnagrinėta apeliacinio skundo dalimi, neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių.

CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl turto padalijimo, privalo ieškinyje nurodyti jam žinomus bendrus sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius ir apie bylos iškėlimą jiems pranešti, nusiųsdamas pareiškimo dėl ieškinio kopiją. Šioje normoje nustatyta tokia sutuoktinio pareiga užtikrina kreditorių teisę žinoti apie pradėtą sutuoktinių turto padalijimo procesą teisme ir leidžia kreditoriams veiksmingai įgyvendinti savo turtinių interesų apsaugą – įstoti į bylą trečiaisiais asmenimis ir įgyti tokias pačias procesines teises kaip ieškinį dėl turto padalijimo pareiškęs sutuoktinis, nes sutuoktinių turto padalijimas gali neigiamai paveikti jų turtinius interesus (CK 3.126 straipsnio 1 dalis).

Dėl minėto reglamentavimo teisėjų kolegija negali neatsižvelgti į atsakovo pateiktą banko pažymą (b.l. 93), iš kurios matyti, kad T. K. turi AB „Citadele“ banke kreditorinį įsipareigojimą pagal kreditavimo sutartį gyvenamojo namo įrengimui.

Atkreiptinas dėmesys, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (LR CK 3.100 str. 4 p.). Tokiu atveju pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (LR CK 3.118 str. 1 d.). Šios normos prasme turto sąvoka apima tiek aktyvą, tiek ir pasyvą (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams).

Nagrinėjamoje byloje nebuvo įvykdyta CK 3.126 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareiga, nes šalys teismui neatskleidė šio fakto (ieškovės teigimu ji šio fakto nežinojo). Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad kreditorius AB „Citadele“ apie šią bylą nebuvo informuotas CK 3.126 straipsnyje nustatyta tvarka, neišaiškinta jo pozicija prievolių kreditoriams paskirstymo byloje, todėl pirmosios instancijos teismas, padalydamas šalių turtą ir prievoles kreditoriams, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 266 str.), o tai sudaro pagrindą naikinti teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Gražinus bylą dalyje iš naujo nagrinėti dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo, teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apelianto argumentų, susijusių su turto padalinimu, taip pat ir dėl ieškovės argumentų apie tai, kad šiuo atveju atsakovas sumažino bendrą turtą, mokėdamas kreditorinius įsipareigojimus atsakovo tėvų turto gausinimui.

Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patirtų bylinėjimosi išlaidų naujo paskirstymo klausimas turi būti kompleksiškai išspręstas, išnagrinėjus grąžintą bylos dalį iš naujo pirmosios instancijos teisme.

Atsižvelgus į atsakovo procesinį elgesį - atsakovas duomenis apie kreditorių pateikė tik apeliacinės instancijos teisme – jam apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nutarė

2014-06-10 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl turto padalinimo panaikinti ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Šioje dalyje patikslinti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, pašalinant tėvų teisių bendraujant su vaikais išaiškinimą, t.y. kad vaikų P. K. ir D. K. auklėjime ieškovė V. K. ir atsakovas T. K. dalyvauja lygiomis teisėmis, tėvas (atsakovas T. K.) bet kada gali matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, jei tai nesikirs su vaikų užimtumo, ugdymo ir/ar mokymo įstaigų veikla ar kitaip neprieštaraus vaikų interesams.