Kauno apylinkės teismo nuosprendis

laiduotojui M. A.;

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kauno raj., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2015 m. liepos 20 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 12 MGL (451,92 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 9 MGL (338,94 eurų) dydžio bauda;

kaltinamas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį.

C. A. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Nigerija, Nigerijos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Biržuose, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu, neteistas;

kaltinamas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. Š. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip jas platinti, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, stiklinį indą su žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kuri yra narkotinė medžiaga – kanapėmis (antžeminės dalys), kurių masė yra 2,697 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 21,5 %, pardavė O. C. A., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2022 m. spalio 16 d., apie 19 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje V. P. pardavė stiklainyje esančią žalios spalvos, sausą, dalinai susmulkintą augalinės kilmės medžiagą, kuri yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 4,479 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,1 %., bei neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti name, adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė popieriaus lankstinuke žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagų mišinio, kurio sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), psichotropinės medžiagos tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) kiekis mišinyje, kuris yra 0,137 g (5,8 %), metalinėje dėžutėje su dangteliu žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą, kuri yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,184 g, tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurios kiekis jose yra 20,6 % iki 2022 kratos metu šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

C. A. O.

neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš G. Š., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo stiklinį indą, kurio viduje esanti žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 2,697 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 21,5 % ir neteisėtai laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, iki kol 2022 m. sausio 18 d., 20.20 val. apžiūros metu šias narkotines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

V. P. neteisėtai įgijo ir laikė psichotropinę medžiagą, o būtent: tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje, iš G. Š., neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo stiklainį su žalios spalvos, sausa, dalinai susmulkinta augalinės kilmės medžiaga, kuri yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 4,479 g, Δ 9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 16,1 % ir neteisėtai laikė bute, adresu (duomenys neskelbtini), iki kol 2022 m. spalio 19 d., 11.30 val. šias narkotines medžiagas pateikė policijos pareigūnams.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas G. Š. dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti, C. A. O. ir V. P. dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo be tikslo jas platinti, pasitvirtino. Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, taip pat jų kaltė įrodyta duomenimis, užfiksuotais liudytojų apklausos protokoluose, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga.

Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, konstatuojama, jog kaltinamojo G. Š. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą parduoti ar kitaip jas platinti, o kaltinamųjų C. A. O. ir V. P. – neteisėto nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir laikymo be tikslo jas platinti, požymiai, todėl kaltinamiesiems atitinkamai inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis G. Š. padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo G. Š. asmenybė, o būtent tai, kad jis vieną kartą teistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 t., b. 1. 161–162). Kaltinamasis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (2 t., b. 1. 167); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. dėl psichikos sveikatos ligų gydymo nesilankė, gydomas nebuvo (2 t., b. 1. 166). Kaltinamasis G. Š. šiuo metu dirba.

Kaltinamasis C. A. O. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo C. A. O. asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas, nebaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 t., b. 1. 104). Kaltinamasis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (2 t., b. 1. 109); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. dėl psichikos sveikatos ligų gydymo nesilankė, gydomas nebuvo (2 t., b. 1. 108). Kaltinamasis C. A. O. nedirba.

Kaltinamasis V. P. padarė vieną baigtą tyčinį baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis). Nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Taip pat įvertinama ir kaltinamojo V. P. asmenybė, o būtent tai, kad jis neteistas, baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (2 t., b. 1. 132–133). Kaltinamasis į Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialą per 5 metų laikotarpį dėl konsultacijos ar gydymo nesikreipė (2 t., b. 1. 136); VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 1 d. dėl psichikos sveikatos ligų gydymo nesilankė, gydomas nebuvo (2 t., b. 1. 135). Kaltinamasis V. P. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu.

Kadangi kaltinamieji savo kaltę pripažino visiškai, byla išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, paskirtosios bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas kaltinamojo V. P. prašymas baudžiamąją bylą jo atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nutraukti BK 40 straipsnio pagrindu ir perduoti jį laiduotojo M. A. atsakomybėn.

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) jis visiškai prisipažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins visą padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamasis V. P. padarė BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą, neteistas, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybos vadovu. Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filialo Aleksoto skyriuje nesilankė, Respublikiniame priklausomybės centre neregistruotas. Kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, 4 punktuose yra nustatytos, o atsižvelgus į aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, užstatas neskirtinas.

Jo atsakomybę lengvina tai, kad pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, tai, jog nėra byloje neigiamai charakterizuojančių duomenų, rodančių didesnį kaltinamojo pavojingumą visuomenei, tai, kad kaltinamasis gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, civilinis ieškinys nepareikštas, t. y. žala nepadaryta, kad kritiškai vertina savo padarytą veiką, pažada laikytis įstatymų ir gyventi pagal nusistovėjusias moralės normas, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog V. P. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Be BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

Bylos duomenys patvirtina, jog M. A. – kaltinamojo draugas yra tinkamas būti laiduotoju, jis atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteistas, su kaltinamuoju palaiko glaudžiu ryšius, turi bendrų interesų tiek darbe, tiek buityje, dirbantis gamybos direktoriaus pareigose, darbdavio teigiamai charakterizuojamas, auginantis mažametį vaiką bei išlaikantis mažametį vaiką iš pirmos santuokos, kaltinamasis juo pasitiki, todėl gali daryti teigiamą įtaką V. P., kad ateityje jis nenusikalstų. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad M. A. yra vertas teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo draugui ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jo, kaip laiduotojo, tinkamumu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant V. P. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą M. A. atsakomybėn, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant užstato, nustatant laidavimo terminą – 1 (vienerius) metus.

Dėl BK 54 straipsnio nuostatų taikymo

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje už G. Š. padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta tik laisvės atėmimo nuo dvejų iki aštuonerių metų bausmė.

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis Nr. 2K-262-303/2018). Skiriant bausmę, turi būti laikomasi visų šių reikalavimų, nei vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų neturi būti suteikiama išskirtinė prioritetinė reikšmė, jų siekiai turi būti protingai subalansuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-444/2007, 2K-449/2007, 2K-748/2007). Nagrinėjamu atveju, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, būtų pasiektas tik nubaudimo tikslas.

Kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017). Pažymėtina ir tai, kad, viena vertus, taikant kaltininkui baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemones, taip pat priverčiamąsias medicinos priemones, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę ir jos resocializacijos poreikius. Kita vertus, valstybė taiko kraštutinę griežčiausią laisvės atėmimo bausmę ir parenka tam tikrą jos trukmę tik tada, kai tokia priemonė yra proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, atsižvelgdama taip pat ir į kaltininko asmenybę, ir tikrai, kai tai yra būtina (kitos teisinės priemonės yra aiškiai nepakankamos) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-536/2014). Vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-204-942/2015). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-184-746/2016, 2K-195-677/2016).

Aptariamu atveju, G. Š. vieną kartą teistas, tačiau kritiškai vertina savo padarytą nusikalstamą veiką, gailisi, žada daugiau nebenusikalsti. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad turi neįgalumą, šiuo metu dirba, gauna stabilias pajamas, sukūrė šeimą ir laukia kūdikio.

Teismo manymu, laisvės atėmimo bausmės šiuo atveju paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į išdėstytą, į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, į parduotų narkotinių medžiagų kiekį, taip pat į tai, kad pažada daugiau nenusikalsti bei nevartoti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, G. Š. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą tikslinga, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, skiriant laisvės apribojimo bausmę. Teismo manymu, tokia bausmė yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl procesinių išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Byloje yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. spalio 6 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodoma, kad teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam C. A. O. baudžiamojoje byloje valstybė patyrė 380,00 Eur išlaidų. Šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamojo C. A. O. valstybės naudai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo gynėjo dalyvavimas kaltinamajam nemokant lietuvių kalbos yra privalomas, kaltinamasis niekur nedirba, serga, teismas sprendžia, kad kaltinamojo finansinė padėtis yra sunki, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 380,00 Eur iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos (BPK 103–106 straipsniai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Kaltinamiesiems G. Š. ir C. A. O. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., b. 1. 153–156, 98–102), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Kaltinamajam V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. 1. 128–130), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini:

- įvykio vietoje paimti daiktai – stiklinė tara, smulkintuvas, priduoti saugojimui Kauno AVPK Aptarnavimo skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas;

- reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimta dėžutė su pakuotėmis, priduota saugojimui Kauno AVPK Aptarnavimo skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas;

- kratos metu paimti – tuščias lankstinukas, metalinė dėžutė su dangteliu, smulkintuvas, svarstyklės, polietileniniai maišeliai, dvi pypkės, priduoti saugojimui Kauno AVPK Aptarnavimo skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį skirti jam 2 metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. Š. galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

G. Š. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

C. A. O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – 15 MGL dydžio, t. y. 750 (septynių šimtų penkiasdešimties) eurų baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti C. A. O. galutinę bausmę – 10 MGL dydžio, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Išaiškinti C. A. O., kad paskirtoji bauda per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, pasirinktame banke. Dokumentas, patvirtinantis įmokos sumokėjimą, turi būti pristatytas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (kabinetas Nr. 101) tarnautojui arba teismo elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt. Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).

C. A. O. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo C. A. O. nepriteisti.

V. P., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir perduoti jį laiduotojo M. A. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti V. P., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti M. A., kad jis gali atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti:

- įvykio vietoje paimtus daiktus – stiklinę tarą, smulkintuvą, priduotus saugojimui Kauno AVPK Aptarnavimo skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas;

- reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu paimtą dėžutę su pakuotėmis, priduotą saugojimui Kauno AVPK Aptarnavimo skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas;

- kratos metu paimtus – tuščią lankstinuką, metalinę dėžutę su dangteliu, smulkintuvą, svarstykles, polietileninius maišelius, dvi pypkes, priduotus saugojimui Kauno AVPK Aptarnavimo skyriui, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.