Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-68-516/2025

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2025-03-13
Bylos Nr.: e2A-68-516/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06015-2024-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Rasa Gudžiūnienė, Laima Ribokaitė, Žilvinas Terebeiza
Atsakovas: SPZOO „Viatrans“
Ieškovas: Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro

Kategorijos

2.6.10.2.1Neteisėta veika
2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
2.6.10.2.4.1Turtinė žala
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
2.6.39.1Bendrosios draudimo nuostatos
2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
2.6.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-68-516/2025 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06015-2024-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 2.6.39.1; 2.6.39.2.5.5; 2.6.39.2.6.1

(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. kovo 13 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Laimos Ribokaitės ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės SPZOO „Viatrans“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Avima“ ir SPZOO „Viatrans“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – ir Biuras) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Avima“ ir SPZOO „Viatrans“ 2 571,88 Eur nuostolius, 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. Danijoje dėl nenustatyto asmens, vairavusio uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Avima“ valdomą ir SPZOO „Viatrans“ priklausančią transporto priemonę Mercedes Benz Actros (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Transporto priemonės savininkė SPZOO „Viatrans“ neapdraudė jai priklausančio automobilio transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko Danijoje (kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios nacionalinis draudikų biuras yra pasirašęs Biurų tarybos vidaus nuostatus, priimtus Europos ekonominės erdvės valstybių narių ir kitų asocijuotų valstybių nacionalinių draudikų biurų 2002 m. gegužės 30 d. susitarimu, pridėtu prie Europos Komisijos 2003 m. liepos 28 d. sprendimo dėl Tarybos direktyvos 72/166/EEB taikymo tikrinant motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą (2003/564/EB) (toliau – Vidaus nuostatai) ir kad jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone bei vadovaudamasis Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, eismo įvykio valstybės – Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė ieškovui 19 155,84 Danijos kronų (toliau – DKK) dydžio reikalavimą. Ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 17 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į Vidaus nuostatų 5 straipsnį ir į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo Danijos nacionaliniam draudikų biurui reikalaujamus 19 155,84 DKK (2 571,88 Eur). Sumokėjęs Danijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 23 straipsnyje įtvirtinta teise reikalauti grąžinti dėl padarytos ir administruotos žalos išmokėtą sumą iš atsakingo už žalos padarymą asmens arba asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, raštu kreipėsi į atsakoves UAB „Avima“ ir SPZOO „Viatrans“, reikalaudamas grąžinti Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2 571,88 Eur. Atsakovės reikalautos sumos ieškovui nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidariai iš atsakovių SPZOO „Viatrans“ ir BUAB „Avima“ 2 571,88 Eur žalos atlyginimą, taip pat priteisė iš atsakovės SPZOO „Viatrans“ 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą.

4. Teismas nustatė, kad 2022 m. gruodžio 15 d. Danijoje įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl automobilį Mercedez Benz Actros vairavusio asmens kaltės buvo padaryta žala. Automobilis nuosavybės teise priklausė Lenkijoje registruotai įmonei – atsakovei SPZOO „Viatrans“. Pastaroji avarijoje dalyvavusį automobilį buvo išnuomojusi atsakovei BUAB „Avima“. Pagal atsakovių 2022 m. gegužės 6 d. sudarytos transporto priemonės nuomos sutarties 3 skyriaus 3.1 papunktį nuomininkas (UAB „Avima“) įsipareigojo savo lėšomis apdrausti transporto priemonę Kasko draudimu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

5. Teismas netenkino atsakovės SPZOO „Viatrans“ prašymo, remiantis nuomos sutarties 3.1 papunkčiu, pašalinti ją iš atsakovių ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti, nes apdrausti transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę turėjo nuomininkė – atsakovė UAB „Avima“. Teismas pažymėjo, kad, remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonės savininkas atleidžiamas nuo pareigos sudaryti draudimo sutartį tik tokiu atveju, jeigu būtų sudaręs finansinės nuomos (lizingo) arba išperkamosios nuomos sutartį. Šiuo atveju buvo sudaryta paprasta nuomos sutartis, kuri neatleidžia savininko nuo draudimo sutarties sudarymo, o šios nesudarius – savininkui taikytina atsakomybė.

6. Teismas nurodė, kad solidarus reikalavimas abiem atsakovėms – transporto priemonės savininkei ir nuomininkei – kyla pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį, kartu su 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Tai yra išaiškinęs kasacinis teismas.

7. Teismas atmetė atsakovės SPZOO „Viatrans“ atsikirtimus, kad ji nėra atlikusi neteisėtų veiksmų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.245 straipsnio prasme.

8. Teismas nurodė, kad žaliosios kortelės sistema sudaro sąlygas draudikams sudaryti tarpusavio susitarimus dėl kitos šalies teritorijoje padarytos žalos atlyginimo, užtikrina, jog valstybėje – žaliosios kortelės sistemos narėje – įvykusio eismo įvykio metu asmenų patirta žala būtų atlyginta nepriklausomai nuo to, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo yra iš užsienio atvykusios transporto priemonės vairuotojas. Nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykius reglamentuoja Vidaus nuostatai.

9. Kadangi eismo įvykis įvyko Danijoje, jo metu žala buvo padaryta Lietuvos Respublikoje registruota, bet transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdrausta transporto priemone, vadovaudamasis Vidaus nuostatų 3 ir 5 straipsniais, eismo įvykio valstybės – Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą ir pateikė 19 155,84 DKK reikalavimą ieškovui – Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Ieškovas 2023 m. kovo 24 d. sumokėjo Danijos draudikų biurui 19 155,84 DKK (2 571,88 Eur) ir pareiškė atgręžtinį reikalavimą atsakovėms. Teismas šį Biuro reikalavimą pripažino pagrįstu ir priteisė solidariai iš abiejų atsakovių 2 571,88 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Atsakovė SPZOO „Viatrans“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą, pašalinti iš civilinės bylos SPZOO „Viatrans“ kaip atsakovę ir atsakove laikyti tik BUAB „Avima“ ir jos darbuotoją, kuris padarė eismo įvykį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. BUAB „Avima“, prieš duodama eksploatuoti transporto priemonę savo darbuotojui, pagal nuomos sutartį privalėjo apdrausti transporto priemonę.

10.2. Remiantis TPVCAPDĮ nuostatomis, subjektu, iš kurio ieškovas įgijo regreso teisę reikalauti grąžinti dėl padarytos žalos išmokėtas išmokas, yra atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties sudarymą asmuo, t. y. savininkas, o jeigu transporto priemonė naudojama kito asmens – transporto priemonės naudotojas. Pagal Valstybės įmonės Regitra duomenis, SPZOO „Viatrans“ perdavė naudotis transporto priemonę ir įregistravo jos naudotoja BUAB „Avima“, todėl SPZOO „Viatrans“ nelaikytina atsakinga už įvykį.

10.3. Remiantis CK 6.245 straipsnio 1 dalimi, pareigą atlyginti žalą turi ją padaręs asmuo. SPZOO „Viatrans“ atsakomybės klausimas negali būti keliamas TPVCAPDĮ 23 straipsnio pagrindu, nes nėra visų būtinų CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų civilinės atsakomybės sąlygų.

10.4. Vidaus nuostatai skirti nacionalinių draudikų biurų tarpusavio santykiams reguliuoti ir nėra tiesiogiai taikomi nacionalinių draudikų biurų ir trečiųjų asmenų santykiams. Ieškovui siekiant susigrąžinti sumokėtas sumas dėl Lietuvos Respublikoje registruota ir privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neapdrausta transporto priemone padarytos žalos, taikomos TPVCAPDĮ nuostatos. Sistemiškai vertinant TPVCAPDĮ 16 straipsnio 1 dalies, 17 straipsnio 1 dalies, 5 dalies, 23 straipsnio 1 dalies nuostatas, teisę susigrąžinti sumokėtas sumas ieškovas įgyja tik esant šioms sąlygoms: jeigu nustatoma neapdraustos transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio metu trečiajam asmeniui padarytos žalos ir kai išmoka buvo išmokėta atsižvelgiant į eismo įvykio vietos valstybės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Ieškovas turėjo įrodyti abiejų sąlygų egzistavimą, tačiau to nepadarė.

Atsiliepimas

11. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Pareiga drausti įregistruotas transporto priemones numatyta įregistruotų transporto priemonių savininkams arba asmenims, naudojantiems transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar pagal kitą panašaus pobūdžio sutartį (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatyminė pareiga sudaryti valdytojo atsakomybės draudimo sutartį su draudiku ir šios pareigos nevykdymo neigiami padariniai draudikų biuro atžvilgiu tenka transporto priemonės savininkui. Šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis). Ieškovas reikalavimą abiejų atsakovių atžvilgiu grindė TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinančia, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą.

11.2. Abiejų atsakovių atsakomybė yra solidari, nes ieškovas, pagal TPVCAPDĮ atlyginęs žalą nukentėjusiam asmeniui, patyrė nuostolius, kurie atsirado dėl abiejų asmenų neteisėtų veiksmų ir kaltės: eismo įvykio metu UAB „Aima“ buvo transporto priemonės valdytoja, o apeliantė, kaip transporto priemonės savininkė, neįvykdė TPVCAPDĮ imperatyvo – pareigos apdrausti transporto priemonę.

11.3. Atsakovėms buvo sudarytos visos sąlygos dalyvauti 2022 m. gruodžio 15 d. eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo, vykusio Danijoje, procese, tačiau jos buvo pasyvios ir nerūpestingos bei žalos administravimo procese nedalyvavo. Ieškovas pateikė visus bendraatsakovių civilinę atsakomybę pagrindžiančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

13. Byloje nustatyta, kad atsakovės Lenkijoje registruota SPZOO „Viatrans“ ir UAB „Avima“ 2022 m. gegužės 6 d. sudarė transporto priemonės nuomos sutartį, pagal kurią SPZOO „Viatrans“ išnuomojo jai priklausantį automobilį Mercedez Benz Actros, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Avima“. Remiantis transporto priemonės nuomos sutarties 3.1 papunkčiu, atsakovė UAB „Avima“ įsipareigojo apdrausti išsinuomotą transporto priemonę Kasko draudimu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

14. Danijoje 2022 m. gruodžio 15 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl automobilį Mercedez Benz Actros vairavusio asmens (UAB „Avima“ darbuotojo) kaltės buvo padaryta žala. Byloje nekilo ginčo dėl to, kad transporto priemonė eismo įvykio metu nebuvo apdrausta.

15. Danijos nacionalinis draudikų biuras atlygino eismo įvykio metu padarytą žalą bei pateikė 19 155,84 DKK (2 571,88 Eur) reikalavimą ieškovui Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui (transporto priemonės registracijos valstybes biurui). Ieškovas, atlyginęs Danijos nacionaliniam draudikų biurui jo pareikalautą sumą, kreipėsi į atsakoves, t. y. į transporto priemonės savininkę SPZOO „Viatrans“ ir į už eismo įvykį atsakingą UAB „Avima“, reikalaudamas atlyginti Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtus 2 571,88 Eur. Nė viena atsakovė reikalaujamos sumos ieškovui nesumokėjo.

16. Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl to, ar transporto priemonės savininkė (atsakovė) SPZOO „Viatrans“ laikytina solidariai atsakinga už eismo įvykio metu padarytą žalą, kurią Danijos nacionaliniam draudikų biurui atlygino ieškovas, kartu su paminėtą įvykį sukėlusia atsakove UAB „Avima“.

17. Apeliantė (atsakovė) SPZOO „Viatrans“, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, įrodinėja, kad ji nėra tinkama atsakovė ir turėtų būti pašalinta iš nagrinėjamos bylos. Teigia, kad už eismo įvykio metu padarytą žalą yra atsakinga tik BUAB „Avima“, nes ji buvo įregistruota kaip transporto priemonės naudotoja, be to, remiantis nuomos sutarties 3.1 papunkčiu, buvo įsipareigojusi apdrausti išsinuomotą transporto priemonę Kasko draudimu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, taip pat įrodinėja, kad nebuvo nustatytos SPZOO „Viatrans“ civilinės atsakomybės sąlygos.

18. CK 6.988 straipsnio 3 dalis nustato, kad privalomojo draudimo rūšis ir sąlygas bei draudimo šakas ir draudimo interesus reglamentuoja kiti įstatymai. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos veikimo teisinius pagrindus ir principus, įskaitant ir Biuro atgręžtinio reikalavimo teisę, reglamentuoja TPVCAPDĮ.

19. TPVCAPDĮ nustatyta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sistema remiasi privalomumo principu. Transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

20. Įprastinė transporto priemonės buvimo vieta: 1) teritorija tos valstybės, kurios nuolatinį ar laikiną valstybinį numerio ženklą arba registracijos ženklą (toliau – valstybinis numerio ženklas) turi transporto priemonė; 2) teritorija tos valstybės, kurioje buvo išduotas draudimo numerio ženklas ar valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei registracija nereikalinga; 3) teritorija tos valstybės, kurioje nuolat gyvena transporto priemonės valdytojas, kai tam tikros rūšies transporto priemonei nereikalingas nei valstybinis numerio ženklas, nei draudimo numerio ženklas, nei valstybinį numerio ženklą atitinkantis skiriamasis ženklas; 4) teritorija tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, kai transporto priemonė, privalanti turėti valstybinį numerio ženklą, jo neturi arba turimas valstybinis numerio ženklas yra ne šios transporto priemonės ar yra negaliojantis (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 8 dalis).

21. Byloje nekilo ginčo, kad apeliantei priklausiusi ir UAB „Avima“ išnuomota transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje, todėl pagal TPVCAPDĮ reikalavimus ji turėjo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

22. Remiantis TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas (atsakingas už draudimo sutarties sudarymą asmuo); tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nurodyti asmenys negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustą transporto priemonę. Taigi, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, TPVCAPDĮ 4 straipsnis, viena vertus, įtvirtina jame nurodytų asmenų pareigą apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kita vertus – šių asmenų pareigą nenaudoti patiems ir neleisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 26 punktas).

23. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis taikytina taip, jog nebūtų išplėstas asmenų, atsakingų už transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą, sąrašas. Dėl to, jei transporto priemonė valdoma kitu teisiniu pagrindu, pavyzdžiui, nuomos ar panaudos sutartimi, įstatymo įtvirtinta pareiga sudaryti minėtą draudimo sutartį su draudiku ir neigiami šios pareigos nevykdymo padariniai (atsakomybė Biurui) tenka transporto priemonės savininkui. Kartu kasacinis teismas yra atkreipęs dėmesį ir į tai, kad nuomos ar panaudos sutarties šalys gali susitarti, jog transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį sudarys transporto priemonės nuomininkas arba panaudos gavėjas; tačiau, jeigu nuomininkas ar panaudos gavėjas neapdraudžia transporto priemonės jos valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, atsakingas Biurui yra automobilio savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017, 29 punktas).

24. Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, pareiga apdrausti transporto priemonę privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu yra nustatyta transporto priemonės savininkui arba asmeniui, kuris transporto priemonę naudoja lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar panašaus pobūdžio sutarties pagrindu, t. y. tokios sutarties, pagal kurią numatoma galimybė įgyti nuosavybės teisę į transporto priemonę per tam tikrą terminą. Nagrinėjamu atveju tarp atsakovių buvo sudaryta paprasta transporto priemonės nuomos sutartis. Nors paminėtos nuomos sutarties 3.1 papunktyje šalys nustatė, kad apdrausti išsinuomotą transporto priemonę Kasko draudimu ir transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu privalo atsakovė UAB „Avima“, tačiau pastarajai to nepadarius ir sukėlus eismo įvykį, kurio metu neapdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, atsakinga laikytina ir transporto priemonės savininkė – apeliantė SPZOO „Viatrans“. Kaip minėta, remiantis prieš tai aptarta kasacinio teismo praktika, nuomos sutarties šalys turi teisę susitarti, kad nuomininkas apdraus transporto priemonę, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog, nepaisant to, šalys savo susitarimu negali pakeisti imperatyvių teisės normų, nustatančių civilinę atsakomybę, jos formą ar dydį (CK 6.252 straipsnio 2 dalis). Todėl, priešingai nei teigia apeliantė, tai, kad atsakovė UAB „Avima“ nesilaikė nuomos sutartyje jai nustatyto įpareigojimo apdrausti transporto priemonę, nešalina apeliantės, kaip transporto priemonės savininkės, atsakomybės Biurui, nesilaikius imperatyvios TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos apdrausti automobilį privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

25. TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tokiu atveju Biuras turi teisę reikalauti, kad atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis).

26. Pažymėtina, kad Biuro reikalavimo teisė į atsakingą už žalos padarymą asmenį (asmenį atsakingą už eismo įvykį) ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais.

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Biuras reikalavimą atsakingam už žalą asmeniui reiškia tuo pagrindu, jog asmuo yra atsakingas už įvykusį eismo įvykį ir žalą, padarytą tokiu eismo įvykiu, o Biuras įstatymo pagrindu atlygino šio asmens padarytą žalą, todėl įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį. Reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, Biuras reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą. Šiam asmeniui Biuras turi teisę reikšti reikalavimą nepriklausomai nuo to, kad jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 41 punktas).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors asmens, atsakingo už žalos padarymą, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti draudimo sutartį, civilinė atsakomybė atsiranda skirtingais pagrindais, kasacinio teismo yra išaiškinta, jog šių asmenų atsakomybė yra solidari (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010; 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 42 punktas). Atsižvelgiant į tai, nepagrįsti apeliantės skundo argumentai, kad ji negali būti laikoma solidariai atsakinga su eismo įvykį sukėlusia UAB „Avima“.

29. Nagrinėjamoje byloje Biuras reikalavimą pareiškė solidariai abiem atsakovėms, t. y. tiek eismo įvykį sukėlusiai ir dėl to žalą, kurią atlygino Biuras, padariusiai UAB „Avima“, tiek ir transporto priemonės savininkei SPZOO „Viatrans“, neįvykdžiusiai pareigos sudaryti draudimo sutartį, dėl Biuro išmokėtos Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumos dėl eismo įvykio, įvykusio Danijoje, susigrąžinimo.

30. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl eismo įvykį sukėlusios UAB „Avima“ civilinės atsakomybės (UAB „Avima“ apeliacinio skundo neteikė, savo atsakomybės už kilusį eismo įvykį ir padarytą žalą neneigė, priteisto žalos dydžio neginčijo), todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik dėl apeliantės SPZOO „Viatrans“ civilinės atsakomybės.

31. Kaip nurodyta pirmiau, TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu. Transporto priemonės savininkui pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, kyla atitinkamos įstatyme nustatytos teisinės pasekmės. Viena iš jų – transporto priemonės savininkui kyla civilinė atsakomybė, t. y. Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, o transporto priemonės savininkui tenka pareiga Biurui atlyginti tokią žalą.

32. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ nedetalizuoja šios transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygų, todėl taikomos bendrosios civilinę atsakomybę reglamentuojančios CK normos. Atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės savininko ir Biuro nesieja sutartiniai santykiai, transporto priemonės savininko atsakomybė už Biurui padarytą žalą yra deliktinė, todėl taikomos deliktinę atsakomybę nustatančios taisyklės. Tai reiškia, kad transporto priemonės savininko atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021, 44 punktas).

33. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju neteisėti apeliantės, kaip transporto priemonės savininkės, veiksmai pasireiškė specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu neįvykdymu, t. y. neteisėtu pasyviu transporto priemonės savininkės elgesiu (neveikimu). Kaip jau buvo minėta prieš tai, apeliantės, kaip transporto priemonės savininkės, atsakomybės šiuo atveju nešalina ir tai, kad pareiga apdrausti ginčo automobilį, remiantis atsakovių sudaryta nuomos sutartimi, buvo nustatyta nuomininkei UAB „Avima“ (detaliau žr. nutarties 24 punktą). Taigi, nagrinėjamu atveju buvo įrodyta viena iš būtinų apeliantės deliktinės civilinės atsakomybės taikymui būtinų sąlygų – neteisėti veiksmai.

34. Žala kaip civilinės atsakomybės sąlyga reguliuojama CK 6.249 straipsniu. Žala yra Biuro patirtos išlaidos (nuostoliai). Nagrinėjamu atveju Biuro pareiga išmokėti atitinkamą sumą eismo įvykio metu padarytą žalą atlyginusiam kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui kilo būtent dėl to, kad transporto priemonės savininkė SPZOO „Viatrans“, kaip minėta, neįvykdė pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje kilus eismo įvykiui, už kurį atsakinga UAB „Avima“, buvo padaryta žala, kurią, nesant transporto priemonės privalomojo civilinės atsakomybės draudimo, atlygino Danijos nacionalinis draudikų biuras, vėliau pareiškęs atgręžtinį reikalavimą Lietuvos nacionaliniam draudikų biurui. Savo ruožtu ieškovas, atlyginęs kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui 2 571,88 Eur žalą, turi teisę reikalauti tiek iš eismo įvykį sukėlusios atsakovės, tiek ir iš transporto priemonės savininkės, nesilaikiusios įstatymo jai nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, atlyginti išmokėtą sumą. Taigi, buvo įrodyta ir kita apeliantės deliktinės atsakomybės taikymui būtina sąlyga – žalos faktas ir dydis.

35. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Taigi, tarp transporto priemonės savininkės neveikimo ir Biuro patirtos žalos turi būti nustatytas priežastinis ryšys.

36. Kaip jau ne kartą buvo minėta, nagrinėjamu atveju pareiga išmokėti išmoką Biurui kilo dėl to, kad transporto priemonės savininkė SPZOO „Viatrans“ neįvykdė jai TPVCAPDĮ įtvirtintos pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Transporto priemonės savininkė, besielgdama kaip protingas ir apdairus asmuo, galėjo numatyti, kad tuo atveju, jei ji neįvykdys jai įstatyme nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę ir įvyks eismo įvykis, šiuo įvykiu nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą turės atlyginti Biuras, kuris, atitinkamai, atlygintos žalos turės teisę reikalauti tiek iš eismo įvykį sukėlusios UAB „Avima“, tiek ir iš neapdraustos transporto priemonės savininkės SPZOO „Viatrans“. Taigi, nagrinėjamu atveju tarp transporto priemonės savininkės neveikimo (pareigos apdrausti transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu nevykdymo) ir Biuro patirtos žalos (Danijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtų 2 571,88 Eur už neapdrausta transporto priemone sukeltu eismo įvykiu padarytą žalą) egzistuoja priežastinis ryšys.

37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia apeliantė, nagrinėjamoje byloje buvo įrodytos visos SPZOO „Viatrans“ civilinės atsakomybės taikymui būtinos sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisęs Biurui žalos atlyginimą solidariai iš abiejų atsakovių – tiek iš eismo įvykį sukėlusios UAB „Avima“, tiek iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustos transporto priemonės savininkės SPZOO „Viatrans“ – priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti ar pakeisti, remiantis apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Apeliantės SPZOO „Viatrans“ apeliacinį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

39. Ieškovas Biuras, pateikęs atsiliepimą į apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė, iki bylos išnagrinėjimo iš esmė pabaigos jų faktą ir dydį pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Rasa GudžiūnienėLaima RibokaitėŽilvinas Terebeiza