Kauno apygardos teismo sprendimas

Atsiliepimas

Atsakovai E. B. ir L. D. atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.85-90) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti atsakovams E. B. ir L. D. iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) ieškovas vienašališkai ir neteisėtai pažeidė savo prievolę sutartyje nustatytu terminu suteikti UAB „Rūda“ sutartyje nustatyto dydžio kreditą. Kreditavimo sutarties 1 Kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas" (su INVEGA garantija) 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas suteiks 1 175 000 Lt kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui (870 000 Lt) ir pastatų remontui (305 000 Lt) (t.1, b.l.16 antra pusė). 1 175 000 Lt kreditas privalėjo būti išmokėtas iki 2008-12-01. Tačiau ieškovas pažeidė sutartį ir iki 2008-12-01 išmokėjo tik 868 168 Lt, t. y. nesuteikė pilnai lėšų, reikalingų net nekilnojamojo turto įsigijimui. Ieškovas dėl savo netinkamo prievolių vykdymo UAB „Rūda“ sudarė itin nepalankias verslo sąlygas, t. y. neišmokėjo lėšų, reikalingų įsigyto nekilnojamojo turto remontui, todėl UAB „Rūda“ neturėjo galimybės verstis ta veikla, kuriai buvo įsteigta, vykdyti kitų įsipareigojimų. 2009-04-20, jau suėjus kredito suteikimo terminui, banko spaudžiama, UAB „Rūda“ pasirašė sutarties pakeitimą Nr. 1 (t.1, b.l.18-27), kuriuo UAB „Rūda“ buvo panaikinta teisė gauti kreditą pastatų remontui, o kredito suma nekilnojamojo turto įsigijimui sumažinama iki banko jau išmokėtos kredito dalies, t.y. 868 168 Lt, įvestas be laiduotojų sutikimo mokestis už prieš laiką grąžinamą kreditą (Kreditavimo sutarties 1 Kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ (su INVEGA garantija) 4 p., t.1, b.l.26). 2009-09-23 tik ieškovo iniciatyva Kreditavimo sutartis pakeista dar kartą, t. y. kreditavimo suma sumažinta iki 862 340,80 Lt. Nepaisant to, ieškovas išmokėjo didesnį kreditą, nei šalys susitarė, t. y. pagal pateiktą prie ieškinio paskolos sąskaitos išrašą trečiajam asmeniui UAB „Rūda“ išmokėta 890 364,99 Lt (t.1, b.l.64-66), dėl ko padidėjo laiduotojų atsakomybė. Paskolos dydžio didinimas pažeidžia atsakovų teises (laidavimo sutarčių 2.4 p.) ir laidavimą daro pasibaigusiu (LR CK 6.87 str. 4 d.). Be to, 6.64 str. pagrindu UAB „Rūda“ negali būti laikoma pažeidusia prievolę, kadangi prievolę pažeidė pats kreditorius;

2) Kreditavimo sutarties 1 kredito apraše „Ilgalaikis kreditas“ 2.3. punkte nustatyta paskutinė kredito grąžinimo data - 2013-06-26, o I-ame priede „Kredito grąžinimo grafikas“ (t.1, b.l.17 antra pusė) šalys susitarė dėl tarpinių prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo terminų. Vadinasi, trečiojo asmens UAB „Rūda“ prievolė grąžinti kreditą pagal Kreditavimo sutartį buvo terminuota. Kreditavimo sutartimi šalys nustatė ir specialią sąlygą, kad esant sąlygai (nutraukus sutartį prieš terminą), nustatomas specialus terminas pagrindinei prievolei įvykdyti. Sudarydami laidavimo sutartis, atsakovai įsipareigojo savo turtu atsakyti ieškovui, jeigu kredito gavėjas UAB „Rūda“ netinkamai vykdys (nevykdys) pagal Kreditavimo sutartį prisiimtas terminuotas pinigines prievoles, t. y. laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė. Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti atitinkami specialieji laidavimo pabaigos pagrindai bei terminai (LR CK 6.88-6.89 str.). Pagal CK 6.88 str. 1 d. kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Taigi, prievolė pagal laidavimo sutartis, vadovaujantis CK 6.33 str. 3 d. ir CK 6.88 str. 1 d., yra su naikinamuoju terminu, t. y. kreditoriui nepareiškus ieškinio nuo prievolės įvykdymo termino per tris mėnesius, atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartį laikoma pasibaigusia. Iš ieškovo raštų Nr. 01.10.02-5136 bei Nr. 01.10.02-5137 (t.1, b.l.60-61), adresuotų laiduotojams, matyti, kad bankas Kreditavimo sutartį nutraukė prieš terminą 2010-01-29. Be to, raštuose laiduotojams ieškovas nurodė, kad UAB „Rūda“ suteiktas 1 175 000 Lt kreditas, nors pagal sutartį turėjo būti suteiktas 862 340,80 Lt kreditas, o faktiškai suteiktas – 890 364,99 Lt dydžio kreditas. Nutraukęs Kreditavimo sutartį, ieškovas įgijo teisę iš skolininko reikalauti grąžinti kredito sumą, taigi laikytina, kad suėjo visi kredito grąžinimui nustatyti terminai. Šią aplinkybę patvirtina ir 2010-06-11 ieškovo raštai Nr. 01.10.02-5136 bei Nr. 01.10.02-5137, kuriuose nurodoma, kad trečiojo asmens UAB „Rūda“ pradelsti piniginiai įsipareigojimai ieškovui yra 909 938,91 Lt, taigi ieškovas patvirtino faktą, kad prievolės įvykdymo terminas Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną (2010-01-29) suėjo. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš skolininko UAB „Rūda“ visos skolos pagal Kreditavimo sutartį sumokėjimo arba per tris mėnesius kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo iš laiduotojų. Suėjus naikinamajam terminui, laiduotojų prievolės pasibaigė. Ieškovas ieškinį teismui pateikė tik po 2010-09-10. LAT yra nurodęs, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostata dėl skolų mokėjimo terminų suėjimo turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis šio įstatymo nuostatomis dėl teismo nutarties įsiteisėjimo teisinių padarinių ir ekonominių pasekmių - pagrindo ir momento įmonės skoloms fiksuoti. Darytina išvada, kad pagal ĮBĮ 16 str. visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena (LAT 2008-11-04 nutartis civ. byloje Nr.3K-3 553/2008). Kauno apygardos teismas 2010-05-31 nutartimi, kuri įsiteisėjo per 10 dienų, civ. byloje Nr. B2-2251-273/2010 iškėlė UAB „Rūda“ bankroto bylą. Nuo šio momento yra laikoma, kad visi įmonės prievolių vykdymo terminai yra suėję, vadinasi CK 6.88 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turėjo pareikšti laiduotojams ieškinį, yra skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos. Šią taisyklę patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-248/2009). Ieškovas ieškinį atsakovams pareiškė praleidęs CK 6.88 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą (skaičiuojamą tiek nuo Kreditavimo sutarties nutraukimo, tiek nuo bankroto bylos UAB „Rūda“ iškėlimo) ieškiniui paduoti, todėl laidavimas pripažintinas pasibaigusiu. Nors laidavimo sutarties 6.4 punkte įtvirtinta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo, tačiau tai nepanaikina ieškovo pareigos kreiptis į teismą per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos. Minėta sutartinė nuostata reiškia, kad ieškovas turi teisę iš laiduotojų reikalauti atlyginti visus sutartinius įsipareigojimus (įsiskolinimą pagal Kreditavimo sutartį), kad ir kokios apimties (dydžio) jis bebūtų, tačiau šiai teisei įgyvendinti yra numatyta speciali tvarka - kreiptis į teismą su ieškiniu per tris mėnesius. Kitokios tvarkos savo susitarimu šalys nebuvo nustačiusios, todėl šiuo atveju neabejotinai yra taikytina CK 6.88 str. 1 d. nuostata. CK 1.125 str. 12 d. draudžia šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką. Atsižvelgdami į šias aplinkybes bei vadovaudamiesi CK 1.124 str., atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo prašomoms priteisti baudoms ir delspinigiams. Kadangi trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti pagal laidavimo sutartis yra praleistas, yra pagrindas pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis (CK 6.88 str. 1 d.) bei ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.);

3) UAB „Rūda“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas ne tik atsakovų laidavimu, bet ir UAB „Rūda“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu (t.1, b.l.13 antra pusė-16). Šiuo metu nėra žinoma, kokia kaina bus parduotas įkeistas turtas, kokio dydžio skolos dalį bankas susigrąžins, įvykdžius BUAB „Rūda“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo procedūrą ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl tenkinti ieškovo reikalavimus nėra pagrindo. Priešingu atveju būtų sudarytos nesąžiningos ir nepagrįstos sąlygos ieškovui lygiagrečiai vykdyti du išieškojimus tuo pačiu pagrindu ir nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita, kadangi ieškovas BUAB „Rūda“ bankroto byloje jau yra pareiškęs tokio paties dydžio, kaip ir ieškinio suma, kreditorinį reikalavimą. LR Įmonių bankroto įstatymas, kuris yra specialusis kitų įstatymų atžvilgiu, nustato bei reglamentuoja bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir eilę. Pagal ĮBĮ įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus, kokiu BUAB „Rūda“ atžvilgiu yra ieškovas, reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą, o jei šių lėšų nepakanka padengti visų tokio kreditoriaus reikalavimų, tai likęs tokio kreditoriaus reikalavimas tenkinamas ĮBĮ nustatyta bendra tvarka (ĮBĮ 34 str.). Ieškovas yra BUAB „Rūda“ kreditorius, kurio reikalavimai yra užtikrinti ne tik nekilnojamojo turto įkeitimu, bet ir atsakovų laidavimu. Siekdamas išsiieškoti bankrutuojančios įmonės skolą iš atsakovų, ieškovas siekia vykdyti išieškojimą ne ĮBĮ nustatyta tvarka, t. y. pažeidžiant ĮBĮ 14 str. 1 p. Taigi, jei ieškinys būtų tenkinamas ir BUAB „Rūda“ skola ieškovui būtų priteista ir išieškoma iš atsakovų, būtų pažeistas ĮBĮ 31 str. 3 p., kadangi visa BUAB „Rūda“ skola ieškovui būtų priteista ir išieškota nesilaikant ĮBĮ numatytos bankroto procedūros, būtų pažeistas ir ĮBĮ 35 str., kadangi visa BUAB „Rūda“ skola ieškovui, kaip vienam iš bankrutuojančios įmonės kreditorių, būtų priteista ir išieškota ne ĮBĮ nustatyta bendra kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, be to, būtų pažeistas ĮBĮ 34 str., nes visa BUAB „Rūda“ skola ieškovui, kaip vienam iš bankrutuojančios įmonės kreditorių, būtų priteista ir išieškota ne tik ne iš įkeisto BUAB „Rūda“ turto, suteikiančio pirmumo teisę prieš kitų kreditorių reikalavimus, bet ir nežinant, kokia dalis galėjo būti padengta, pardavus ieškovui įkeistą turtą, o kokia dalimi ieškovas būtų įrašytas į bendrą kreditorių eilę;

4) CK 6.6 str. 5 d. patvirtina tą pačią CK 6.6 str. 4 d. įtvirtintą skolos reikalavimo tvarką, papildomai nurodydama, kad jei vienas iš skolininkų, kuriam kreditorius buvo pareiškęs reikalavimą įvykdyti prievolę, jos neįvykdo, tai tada kreditorius gali neįvykdytos dalies reikalauti iš kitų bendraskolių. CK 6.6 str. 5 d. imperatyviai įtvirtina kreditoriaus reikalavimų seką, neleidžiančią teismuose reikšti atskirų reikalavimų bendraskoliams dėl tos pačios skolos. Ieškovas pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Rūda“ bankroto byloje ir dar nežino, ar UAB „Rūda“ prievolės neįvykdys iš įkeisto kreditoriui turto ĮBĮ nustatyta tvarka.

Atsakovės R. B. ir D. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.1, b.l.198) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovėms iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepime nurodo, jog jos nėra laidavę už skolininką, nėra laidavimo sutarties šalimis, todėl taikyti solidarinę atsakomybę jų atžvilgiu negalima. Ieškovas nepareiškė ieškinio laiduotojams per CK 6.88 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą (skaičiuojamą tiek nuo Kredito sutarties nutraukimo, tiek nuo bankroto bylos UAB „Rūda“ iškėlimo), todėl laidavimas pripažintinas pasibaigusiu. Nors Laidavimo sutarties 6.4 punkte įtvirtinta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo, tačiau, atsakovių nuomone, tai nepanaikina ieškovo pareigos kreiptis į teismą per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos. Kitokios tvarkos savo susitarimu šalys nustačiusios nebuvo, todėl atsakovės mano, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai yra taikytina CK 6.88 str. 1 d. nuostata.

Atsiliepimas

Ieškovas AB SEB bankas pareiškė atsiliepimą į priešieškinį (t.1, b.l.177-181), kuriuo prašo priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

1) priešieškinyje nepagrįstai ir neteisingai aiškinamos ieškovo ir atsakovų L. D. bei E. B. sudarytų laidavimo sutarčių sąlygos bei teisės normas. Atsakovai be pagrindo teigia, kad prievolė pagal laidavimo sutartis, vadovaujantis CK 6.33 str. 3 d. ir 6.88 str. 1 d., yra su naikinamuoju terminu, t. y. kreditoriui nepareiškus ieškinio nuo prievolės įvykdymo termino per 3 mėnesius, atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartis neva laikoma pasibaigusia, suėjus naikinamajam terminui. Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytose laidavimo sutartyse nurodyta, kad laidavimo sutartys galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo (laidavimo sutarčių 6.4. punktai). Tokiu būdu šalys bendru susitarimu susitarė, kad laidavimo sutartys galios, o tuo pačiu ieškovas reikalavimus laiduotojams pagal laidavimo sutartis galės reikšti (tarp jų ir kreiptis su ieškiniu į teismą) tol, kol nebus tinkamai įvykdytos tiek BUAB „Rūda“ prievolės pagal Kreditavimo sutartį, tiek atsakovų prievolės pagal laidavimo sutartis. BUAB „Rūda“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamai neįvykdė bei bankui pagal ją grąžintinų/mokėtinų sumų nesumokėjo. Ieškovas BUAB „Rūda“ bankroto byloje yra pareiškęs iš neįvykdytos Kreditavimo sutarties kildinamą finansinį reikalavimą, kuris yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-09-24 nutartimi (c. b. Nr. B2-2251-273/2010). Ieškovo pareikštas finansinis reikalavimas iki šiol tebėra nepatenkintas, skola negrąžinta. Laiduotojai prievolių pagal laidavimo sutartis taip pat nėra įvykdę. Todėl vadovaujantis laidavimo sutarčių 6.4. p., laidavimo sutartys yra galiojančios visa apimtimi, o atsakovų minimas CK 6.88 str. 1 d. numatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas, nes šalys laidavimo sutarčių 6.4. punktuose susitarė dėl laidavimo sutarčių galiojimo iki BUAB „Rūda“ ir laiduotojų tinkamo prievolių įvykdymo pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis, t. y. iš esmės iki visiško skolos pagal Kreditavimo sutartį grąžinimo. Taigi, laiduotojų prievolės pagal laidavimo sutartis nėra su atsakovų minimu naikinamuoju trijų mėnesių terminu ir nesibaigia šiam terminui suėjus;

2) šalių teisė pakeisti CK 6.88 str. numatytus laidavimo pabaigos terminus yra patvirtinta aktualioje teismų praktikoje. LAT išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, 2009-05-18 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-229/2009 (publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m.) išaiškino, kad kai kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jos laidavimas galioja iki visiško paskolos gražinimo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. LAT pažymėjo, jog laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Šiuo atveju CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks šalių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 str. nustatytą asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą. Taigi, LAT praktika patvirtina, kad CK 6.81 str. 1 d. numatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas, o laidavimo sutartys galioja ir galios tol, kol nebus tinkamai įvykdytos BUAB „Rūda“ ir laiduotojų prievolės pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis. Tokios pat pozicijos laikomasi ir vėlesnėje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-02 nutartis civ. byloje 2A-573/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-25 nutartis civ. byloje 2-191/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-23 nutartis c. byloje 2A-329/2010 ir kt.);

3) priešieškinyje neteisingai, nepagrįstai ir nesąžiningai aiškinama laidavimo sutarčių 6.4. punkto prasmė. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teisei reikalauti įsiskolinimo pagal Kreditavimo sutartį įgyvendinti yra numatyta speciali tvarka - kreiptis į teismą su ieškiniu per tris mėnesius. Vien lingvistiniu metodu analizuojant ir aiškinant laidavimo sutarčių 6.4. punktą, matyti, jog jame nustatoma iki kada galioja laidavimo sutartys, tačiau jokių nuostatų apie ieškovo reikalavimo apimtį ar būtinybę kreiptis į teismą per tris mėnesius nėra. Ar laidavimu yra užtikrinta terminuota ar neterminuota prievolė, šiuo atveju reikšmės neturi. Laidavimo sutarčių esmė ir sudarymo tikslas buvo užtikrinti tinkamą kredito gavėjo BUAB „Rūda“ įsipareigojimų įvykdymą pagal Kreditavimo sutartį, o BUAB „Rūda“ neįvykdžius savo prievolių - gauti realų jų įvykdymą iš laiduotojų (CK 6.70 str., 6.76 str.). Laiduotojai laidavo už BUAB „Rūda“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui visų savo prievolių ar jų dalies pagal Kreditavimo sutartį (laidavimo sutarčių 2.1.-2.3. p.). Prievolei esant užtikrintai ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, bankas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ir/ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones (5.4. p.). Laidavimo sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartį įvykdymo (6.4. p.). Iš laidavimo sutarčių sudarymo tikslo, paminėtų bei kitų laidavimo sutarčių nuostatų matyti, jog šalys siekė, kad laidavimo sutartys bei iš jų kylančios teisės ir pareigos galiotų iki kredito gavėjo ir atsakovų tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis įvykdymo. Laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdį. Kadangi šalys laidavimo sutarčių galiojimo terminą nustatė iki BUAB „Rūda“ ir laiduotojų tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis įvykdymo, neturi reikšmės, ar buvo laiduota už terminuotą prievolę ar neterminuotą prievolę ir kada būtent suėjo prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo terminas bei nuo kada galėjo būti skaičiuojamas atsakovų minimas trijų mėnesių naikinamasis terminas;

4) atsakovų teiginys, jog ieškinys atsakovams privalėjo būti pareikštas per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, o jo nepareiškimas per nurodytą terminą sąlygoja laidavimo pagal laidavimo sutartis pabaigą, nepagrįstas. Net jeigu ieškovas ir būtų privalėjęs ieškinį pareikšti per atsakovų minimą trijų mėnesių terminą nuo BUAB „Rūda“ bankroto bylos iškėlimo, šis terminas, skaičiuojant nuo bankroto bylos iškėlimo, ieškinio pareiškimo metu suėjęs nebuvo. Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Rūda“ iškėlimo buvo priimta 2010-05-31 ir įsiteisėjo per 10 dienų nuo jos priėmimo, t. y. 2010-06-10. Sekančią dieną po nutarties įsiteisėjimo pasibaigė visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai. Ieškovas ieškinį pareiškė 2010-09-10 (t.1, b.l.3). Taigi, atsakovų minimas trijų mėnesių terminas, skaičiuojant nuo bankroto bylos iškėlimo, ieškinio pareiškimo dieną nebuvo suėjęs;

5) atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kreditas įsigytų pastatų remontui buvo nesuteiktas dėl banko kaltės, bankui pažeidus Kreditavimo sutarties nuostatas. Kredito suteikimo sąlygos ir tvarka buvo numatyta ieškovo ir BUAB „Rūda“ pasirašytoje Kreditavimo sutartyje. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 3.1.1. punkte nurodyta, kad bankas išmoka kreditą ar bet kurią jo dalį Kreditavimo sutartyje numatyta tvarka, jeigu kiekvieną kartą iki išmokant kreditą ar jo dalį, yra įvykdytos visos šios sąlygos, t. y. 3.1.4. kredito gavėjas įvykdė visas kredito aprašo 5 punkte nustatytas specialias kredito išmokėjimo sąlygas. Kreditavimo sutarties 1 kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 5 punkte „Specialios kredito išmokėjimo sąlygos ir tvarka“ 5.7. papunktyje yra numatyta, kad „5.7. Kredito lėšų dalis, skirta gamybinės bazės remontui, išmokama po kredito dalies, skirtos pirkimui išmokėjimo: 5.7.1. Pateikus bankui įrangos įsigijimo finansavimo sutartį su lizingo bendrove; 5.7.2. Investavus nuosavų lėšų dalį (36 979 Lt), skirtą perkamo objekto remontui finansuoti, ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus; 5.7.3. Remontui skirta kredito lėšų dalis gali būti naudojama nuosavų lėšų, panaudotų remontui, refinansavimui.“ 1 kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 2.2.2. punkte nurodyta paskutinė kredito išmokėjimo diena – 2008-12-01. Kredito gavėjas neįvykdė paminėtų išankstinių kredito dalies išmokėjimo sąlygų, nepateikė ieškovui minėtų išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų įvykdymą patvirtinančių dokumentų. Atsakovai priešieškinyje nemini, kad įvykdė išankstines kredito išmokėjimo sąlygas, taip pat į bylą nepateikė jokių minėtų išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų įvykdymą patvirtinančių įrodymų. Kadangi BUAB „Rūda“ neįvykdė sąlygų ir per Kreditavimo sutartyje nurodytą terminą (iki 2008-12-01) nustatyta tvarka nesikreipė į banką dėl kredito dalies išmokėjimo, ieškovas minėtos kredito dalies suteikti neturėjo pagrindo. Ieškovas Kreditavimo sutartį įvykdė tinkamai. BUAB „Rūda“ nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl kredito dalies neišmokėjimo. Atsakovai, sudarydami laidavimo sutartis, buvo susipažinę su Kreditavimo sutartimi, tarp jų ir kredito išmokėjimo sąlygomis, ką patvirtina laiduotojų pareiškimai ir patvirtinimai laidavimo sutartyse. Tiek BUAB „Rūda“, tiek atsakovai sutarčių sudarymo metu turėjo įvertinti riziką, kad BUAB „Rūda“ neįvykdys išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų ir bankas nesuteiks kredito dalies, skirtos pastatų remontui;

6) atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog vien tik kredito suteikimas pastatų remontui ir laiku atliktas pastatų remontas būtų leidę sudaryti sąlygas iš suremontuotų pastatų gauti ekonominę naudą, apyvartines lėšas, pajamas, pelną ir iš to vykdyti įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį. BUAB „Rūda“ pastatus (gamybinę bazę) pirko, siekdama joje įrengti presuoto betono gaminių gamybos liniją ir vykdyti betono gaminių gamybos verslą (t.1, b.l.164-168). Pagrindas betono gaminių gamybos veiklai pradėti buvo BUAB „Rūda“ įsigyti ir paleisti įrengimus, sudarančius betono gaminių automatinę gamybos liniją. BUAB „Rūda“ buvo nusprendusi pirkti 365 000 eurų (t. y. apie 1 260 272 Lt) kainuojančią naujausios kartos presuoto betono gaminių gamybos mašiną „Zenith 844“. Automatizuotos gamybos linijos įrengimui taip pat turėjo būti perkami papildomi įrenginiai, betono mazgas, technologiniai padėklai, hidraulinis griebtuvas ir kt. Būtent gamybinės įrangos įsigijimas ir paleidimas, o ne pastatų remontas, būtų leidę BUAB „Rūda“ vykdyti planuotą verslą, generuoti pajamas ir iš gautų pajamų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, tame tarpe bankui. Visą gamybai skirtą įrangą BUAB „Rūda“ ketino įsigyti lizingo būdu iš lizingo bendrovės. Ieškovas kredituoti įrangos įsigijimo įsipareigojęs nebuvo. Kadangi BUAB „Rūda“ planuota įsigyti įranga buvo brangi ir svarbi BUAB „Rūda“ veiklai, ieškovas ir kredito gavėjas Kreditavimo sutartyje (1 Kredito aprašo 5.7 p.) susitarė, kad antrąją kredito dalį, kuri buvo skirta gamybos bazės remontui, ieškovas suteiks tik po to, kai kredito gavėjas pateiks bankui sudarytą įrangos įsigijimo finansavimo sutartį su lizingo bendrove bei bus įvykdytos kitos Kreditavimo sutartyje nurodytos išankstinės kredito išmokėjimo sąlygos. Ieškovo žiniomis, BUAB „Rūda“ dėl įrangos įsigijimo lizingo būdu derėjosi su Swedbank lizingu, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių BUAB „Rūda“ nesudarė įrangos lizingo sutarties nei su Swedbank lizingu, nei su kita lizingo bendrove, o taip pat jos neįsigijo kitais būdais. Gamybos linijos įsigijimo finansavimo riziką buvo prisiėmęs kredito gavėjas (CK 6.206 str.), todėl nėra jokio pagrindo su įrangos neįsigijimu/atsisakymu finansuoti susijusias neigiamas pasekmes perkelti ant tinkamai savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį įvykdžiusio ieškovo;

7) atsakovų teiginiai, kad BUAB „Rūda“ buvo priversta 2009-04-20 pasirašyti pakeitimą Nr. 1 dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo (dėl suteikiamo kredito dydžio sumažinimo iki jau išmokėtos sumos), nepagrįsti. Atsakovų teiginiai, kad po Kreditavimo sutarties įsigaliojimo ir pirminės kredito sumos išmokėjimo BUAB „Rūda“ buvo informuota, jog bankas likusios kredito sumos dėl nežinomų priežasčių neišmokės, taip pat nepagrįsti, atsakovai nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Pakeitimas Nr. 1 buvo pasirašytas paties kredito gavėjo iniciatyva, laisva valia. 2009-04-20 pasirašant Pakeitimą Nr. 1, kredito gavėjo prašymu ir jo naudai buvo panaikintas Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 4.2.6. punktas, pagal kurį kredito gavėjas privalėjo iš VMI susigrąžintą PVM (52 000 Lt) nedelsiant nukreipti kredito dengimui. Atitinkamai Kredito grąžinimo grafike buvo panaikinta kredito gavėjo pareiga 2009-06-27 sugrąžinti bankui 52 000 Lt kreditą. Kadangi Pakeitimo Nr. 1 pasirašymo metu 1 kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 2.2.2. papunktyje nurodytas kredito suteikimo terminas (2008-12-01) jau buvo suėjęs, o kredito gavėjas buvo neįvykdęs išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų, šalys, konstatuodamos esamą situaciją, bendru susitarimu sumažino suteikiamo kredito dydį iki faktiškai suteikto kredito dydžio;

8) atsakovai nepagrįstai ir deklaratyviai teigia, kad Kreditavimo sutarčių pakeitimai buvo sudaryti be laiduotojų žinios ir pritarimo bei kad tokiu būdu be laiduotojų sutikimo tarp šalių buvo iš esmės pakeista prievolė ir dėl to pasikeitė laiduotojų atsakomybė, laiduotojams atsirado itin nepalankios pasekmės. Kreditavimo sutarties pakeitimais nebuvo iš esmės pakeista prievolė ir dėl jų pasirašymo nepasikeitė laiduotojų atsakomybė. Atsakovai nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Net jeigu šalys būtų nepasirašiusios Pakeitimo Nr. 1 ar vėlesnių pakeitimų ir nepakeitusios Kreditavimo sutarties nuostatos dėl suteikiamo kredito dydžio, pasekmės būtų buvusios tos pačios - kredito gavėjas dėl suėjusio kredito suteikimo termino (terminas suėjo 2008-12-01) Pakeitimo Nr. l pasirašymo metu jau buvo netekęs teisės pagal Kreditavimo sutartį reikalauti suteikti likusią neišmokėtą kredito dalį, skirtą pastatų remontui. Pastatų remontui skirta kredito dalis buvo neišmokėta ne dėl nuo banko priklausančių priežasčių, o dėl kredito gavėjo BUAB „Rūda“ kaltės, kadangi būtent BUAB „Rūda“ neįvykdė išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų. Taigi, susitarimai dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo ir jų pasirašymas nepažeidė nei kredito gavėjo, nei laiduotojų teisių ir neapsunkino jų padėties. Visi Kreditavimo sutarties pakeitimai buvo pasirašyti vieno iš laiduotojų - E. B.. Pagal Laidavimo sutarčių 2.4. punktą laiduotojai buvo iš anksto sutikę, kad visos Kreditavimo sutarties sąlygos (išskyrus kredito sumos ir/ar palūkanų didinimą ir/ar Kreditavimo sutarties galiojimo termino pratęsimą) būtų keičiamos be atskiro sutikimo ir toks Kreditavimo sutarties pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojų laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Kreditavimo sutarčių pakeitimais nebuvo atliktas kredito sumos ir/ar palūkanų didinimas ir/ar Kreditavimo sutarties galiojimo termino pratęsimas, taigi, jų sudarymui atskirų laiduotojų sutikimų gauti nereikėjo - laiduotojai savo išankstinį sutikimą buvo išreiškę laidavimo sutarčių sudarymo metu;

9) atsakovų argumentai, jog BUAB „Rūda“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį negalėjo įvykdyti dėl banko veiksmų ir kaltės, kad bankas neįvykdė Kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nepagrįsti. CK 6.206 str. nustato, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Todėl atsakovai negali remtis Kreditavimo sutarties neįvykdymu, nes sutartis buvo neįvykdyta dėl pagrindinio skolininko BUAB „Rūda“ veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika tenka BUAB „Rūda“ (išankstinės kredito neišmokėjimo sąlygos buvo neįvykdytos būtent dėl kredito gavėjo kaltės). Tai, kad BUAB „Rūda“ buvo kreipusis į AB banką Snoras dėl finansavimo ir šis bankas planavo perimti reikalavimo teises iš Kreditavimo sutarties, yra kredito gavėjo ir AB banko Snoras tarpusavio reikalas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų pateiktas AB banko Snoras paskolų komiteto posėdžio protokolas (t.1, b.l.129-130) yra neoriginalus, nepasirašytas, be to, jame nurodyta, kad 305 000 Lt nepanaudota limito dalis bus išmokėta tik įvykdžius kredito sutartyje nurodytas sąlygas, kurios yra įrangos įsigijimo finansavimo sutarties, sudarytos su lizingo bendrove, pateikimas, nuosavos dalies sumokėjimas ir kt., kurių BUAB „Rūda“ nesugebėjo įvykdyti.