- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-04-13
- Bylos Nr.
- 2-1231-259/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01416-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- (nepasirinktas)
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Atsakovas
- E. B., R. B., L. D., D. D.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Rūda“, Rūda, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“
- Ieškovas
- AB SEB bankas
- Advokatai
- Simonas Baltrušaitis, Gintaras Dabkevičius, Aurelija Pociutė
Procesinio dokumento kategorija 36.2, 35.4, 113.1, 116.1, 99.7, 99.9
SPRENDIMAS
2011 m. balandžio 13 d.
Kauno apygardos teismo teisėjas Arvydas Žibas, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant ieškovo AB SEB banko atstovams Audriui Grabauskui ir advokato padėjėjai Aurelijai Pociutei, atsakovų E. B. ir L. D. atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui, atsakovių R. B. ir D. D. atstovui advokato padėjėjui Simonui Baltrušaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams E. B., L. D., R. B., D. D., tretiesiems asmenims BUAB „Rūda“, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo ir pagal atsakovų E. B. ir L. D. priešieškinį ieškovui AB SEB bankui dėl L. D. laidavimo pagal 2008-06-27 laidavimo sutartį Nr. 200832 ir E. B. laidavimo pagal 2008-06-27 laidavimo sutartį Nr. 200833 pripažinti pasibaigusiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas AB SEB bankas patikslintu ieškiniu (t.2, b.l.16-21) prašo priteisti solidariai iš atsakovų E. B., L. D., R. B. ir D. D. 752 168 Lt negrąžinto kredito, 47 711,73 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 111,74 Lt nesumokėtų delspinigių, 1 656,46 Lt nesumokėtos baudos, 200 Lt nesumokėto sutarties pakeitimo mokesčio, iš viso 804 847,93 Lt sumą, taip pat 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodo, jog 2008-06-27 AB SEB bankas ir UAB „Rūda“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2060804190050-07, kurios sąlygos vėliau buvo keistos 2009-04-20 pakeitimu Nr. 1, 2009-07-31 pakeitimu Nr. 2 ir 2009-09-23 pakeitimu Nr. 3 (t.1, b.l.9-48). Kreditavimo sutartimi UAB „Rūda“ buvo numatyta suteikti 1 175 000 Lt kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas buvo 2013-06-26. Tačiau faktiškai buvo suteiktas 868 168 Lt kreditas (t.1, b.l.64-66). Ieškovas nurodo, jog kredito gavėjas UAB „Rūda“ kredito laiku negrąžino bei kitų savo piniginių prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovas Kreditavimo sutartį nutraukė dėl kredito gavėjo UAB „Rūda“ kaltės (t.1, b.l.49). Vadovaujantis Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 11.1 punktu, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną grąžintų visą paimtą ir ieškovui negrąžintą kreditą. Kauno apygardos teismas 2010-05-31 priėmė nutartį dėl bankroto bylos UAB „Rūda“ iškėlimo ir įmonės administratoriaus UAB „Bankroto departamentas LT“ paskyrimo (t.1, b.l.50-51). Ieškovas nurodo, jog užtikrinant tinkamą kredito gavėjo BUAB „Rūda“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą bankui, buvo pateikta teisės aktų nustatyta tvarka išduota UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2008-06-27 garantija Nr. 01704 (t.2, b.l.22), kuria UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantavo ieškovui už 50 proc. kredito gavėjo BUAB „Rūda“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą, t. y. garantijos suma - 434 084 Lt (50 proc. paskolos). 2011-01-21 buvo priimtas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos posėdžio sprendimas (protokolo Nr. 003, t.2, b.l.24-25), kuriuo nuspręsta išmokėti ieškovui 108 000 Lt garantijos išmoką. Ši išmoka buvo sumokėta ieškovui 2011-01-31 (t.2, b.l.26) kaip dalinis kredito grąžinimas, tokiu būdu sumažinant faktiškai pagal Kreditavimo sutartį kredito gavėjui išmokėto ir bankui negrąžinto kredito sumą nuo 860 168 Lt sumos iki 752 168 Lt sumos. Šiuo metu BUAB „Rūda“ skola pagal Kreditavimo sutartį yra 804 847,93 Lt, iš kurių 752 168 Lt negrąžintas kreditas, 47 711,73 Lt nesumokėtos palūkanos, 3 111,74 Lt nesumokėti delspinigiai, 1 656,46 Lt nesumokėta bauda, 200 Lt nesumokėtas sutarties pakeitimo mokestis (t.1, b.l.53).
Ieškovas nurodo, jog tinkamam kredito gavėjo UAB „Rūda“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti 2008-06-27 ieškovas su atsakovu L. D. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 200832 (t.1, b.l.54-55), o su atsakovu E. B. - Laidavimo sutartį Nr. 200833 (t.1, b.l.56-57). Abi laidavimo sutartys jų pasirašymo metu buvo raštu patvirtintos laiduotojų sutuoktinių. Pagal pasirašytas laidavimo sutartis laiduotojai laidavo už kredito gavėją UAB „Rūda“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas UAB „Rūda“, jeigu kredito gavėjas UAB „Rūda“ neįvykdys bankui visų savo prievolių ar jų dalies pagal Kreditavimo sutartį (2.1. punktas). Laidavimo sutartyse numatyta, kad laiduotojai atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, t. y. už savalaikį ir tinkamą kredito ar bet kurios jo dalies grąžinimą, palūkanų ir netesybų mokėjimą, nuostolių atlyginimą bei kitų Kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų sumokėjimą (2.3. punktas). Laiduotojų atsakomybė yra solidarioji, t. y. laiduotojai ir kredito gavėjas UAB „Rūda“ atsako bankui už kredito gavėjo UAB „Rūda“ Kreditavimo sutartimi prisiimtus mokėjimo įsipareigojimus kaip solidarūs skolininkai (2.2. punktas). Kredito gavėjui laiku (įskaitant ir Kredito sutarties nutraukimo atveju) negrąžinus kredito ar bet kurios jo dalies, nesumokėjus palūkanų, netesybų bei kitų mokėjimų, numatytų Kreditavimo sutartyje, laiduotojai įsipareigojo ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas nuo banko rašytinio pranešimo (reikalavimo) gavimo dienos įvykdyti visas kredito gavėjo UAB „Rūda“ prievoles pagal Kreditavimo sutartį (4.1. punktas). Kredito gavėjo UAB „Rūda“ nemokumo atveju laiduotojai sutiko tenkinti banko reikalavimus pirmumo tvarka (5.5. punktas). Kadangi kredito gavėjas BUAB „Rūda“ laiku negrąžino kredito bei neįvykdė kitų piniginių prievolių pagal Kreditavimo sutartį, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad skolą sumokėtų laiduotojai. Ieškovas keletą kartų raštu kreipėsi į laiduotojus dėl kredito gavėjo UAB „Rūda“ skolos sumokėjimo (t.1, b.l.58-61), tačiau laiduotojai skolos nesumokėjo. Atsakovai buvo įspėti, kad bankas ketina nutraukti Kreditavimo sutartį, o taip pat kad bus kreipiamasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Pagal CK 6.6 str. 4 d., jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Pagal CK 6.81 str., kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojai atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Laiduotojai atsako tiek pat kaip ir skolininkas - už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą bei kitų skolinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą. Kadangi laiduotojai pagal laidavimo sutarčių 2.1. p. ir CK 6.81 str. 2 d. atsako bankui ta pačia apimtimi kaip ir UAB „Rūda“, jų įsipareigojimų nevykdymo atveju, vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str., iš laiduotojų priteistinos tokios pat procesinės palūkanos kaip iš pagrindinio skolininko - šešių procentų dydžio metinės palūkanos.
Ieškovas atkreipė dėmesį, jog laiduotojai E. B. ir L. D. yra UAB „Rūda“ akcininkai, o E. B. dar buvo ir bendrovės direktorius, organizavęs bendrovės veiklą (t.1, b.l.62-63). Todėl iš UAB „Rūda“ atsakovų (kaip akcininkų ir bendrovės darbuotojų) gautinos pajamos yra tiesiogiai susijusios su atsakovų šeimos pajamomis ir daro pastarosioms reikšmingą įtaką. Remiantis CK 3.109 str. 2 d., už prievoles, kylančias iš sutuoktinio sudarytų sandorių, kurie būtini šeimos namų ūkio išlaikymui, vaikų auklėjimo bei švietimo užtikinimui, sutuoktiniai atsako solidariai. L. D. sutuoktinė D. D., pasirašydama 2008-06-27 Laidavimo sutartį Nr. 200832, bei E. B. sutuoktinė R. B., pasirašydama 2008-06-27 Laidavimo sutartį Nr. 200833, nurodė, kad susipažino su laidavimo sutartimi, ją suprato, su jos sąlygomis sutinka, joms yra žinomos 2008-06-27 banko ir kredito gavėjo sudarytos kreditavimo sutarties Nr. 2060804190050-07 sąlygos. D. D. ir R. B., sutikdamos su laidavimo sutarčių sudarymu ir jas pasirašydamos, prisiėmė atsakomybę pagal laidavimo sutartis. Kadangi iš laidavimo sutarčių kylančios prievolės gali būti vykdomos tiek iš asmeninio turto, tiek iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 6 p. ir 2 d.), ieškovas mano, jog kredito gavėjo negrąžintas kreditas, nesumokėtos palūkanos, netesybos, o taip pat kitos ieškinyje nurodytos sumos solidariai turėtų būti priteistos iš visų atsakovų pagal nurodytas laidavimo sutartis - E. B., L. D., D. D. ir R. B..
Atsiliepimas
Atsakovai E. B. ir L. D. atsiliepime į ieškinį (t.1, b.l.85-90) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti atsakovams E. B. ir L. D. iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) ieškovas vienašališkai ir neteisėtai pažeidė savo prievolę sutartyje nustatytu terminu suteikti UAB „Rūda“ sutartyje nustatyto dydžio kreditą. Kreditavimo sutarties 1 Kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas" (su INVEGA garantija) 1 dalyje nustatyta, kad ieškovas suteiks 1 175 000 Lt kreditą nekilnojamojo turto įsigijimui (870 000 Lt) ir pastatų remontui (305 000 Lt) (t.1, b.l.16 antra pusė). 1 175 000 Lt kreditas privalėjo būti išmokėtas iki 2008-12-01. Tačiau ieškovas pažeidė sutartį ir iki 2008-12-01 išmokėjo tik 868 168 Lt, t. y. nesuteikė pilnai lėšų, reikalingų net nekilnojamojo turto įsigijimui. Ieškovas dėl savo netinkamo prievolių vykdymo UAB „Rūda“ sudarė itin nepalankias verslo sąlygas, t. y. neišmokėjo lėšų, reikalingų įsigyto nekilnojamojo turto remontui, todėl UAB „Rūda“ neturėjo galimybės verstis ta veikla, kuriai buvo įsteigta, vykdyti kitų įsipareigojimų. 2009-04-20, jau suėjus kredito suteikimo terminui, banko spaudžiama, UAB „Rūda“ pasirašė sutarties pakeitimą Nr. 1 (t.1, b.l.18-27), kuriuo UAB „Rūda“ buvo panaikinta teisė gauti kreditą pastatų remontui, o kredito suma nekilnojamojo turto įsigijimui sumažinama iki banko jau išmokėtos kredito dalies, t.y. 868 168 Lt, įvestas be laiduotojų sutikimo mokestis už prieš laiką grąžinamą kreditą (Kreditavimo sutarties 1 Kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ (su INVEGA garantija) 4 p., t.1, b.l.26). 2009-09-23 tik ieškovo iniciatyva Kreditavimo sutartis pakeista dar kartą, t. y. kreditavimo suma sumažinta iki 862 340,80 Lt. Nepaisant to, ieškovas išmokėjo didesnį kreditą, nei šalys susitarė, t. y. pagal pateiktą prie ieškinio paskolos sąskaitos išrašą trečiajam asmeniui UAB „Rūda“ išmokėta 890 364,99 Lt (t.1, b.l.64-66), dėl ko padidėjo laiduotojų atsakomybė. Paskolos dydžio didinimas pažeidžia atsakovų teises (laidavimo sutarčių 2.4 p.) ir laidavimą daro pasibaigusiu (LR CK 6.87 str. 4 d.). Be to, 6.64 str. pagrindu UAB „Rūda“ negali būti laikoma pažeidusia prievolę, kadangi prievolę pažeidė pats kreditorius;
2) Kreditavimo sutarties 1 kredito apraše „Ilgalaikis kreditas“ 2.3. punkte nustatyta paskutinė kredito grąžinimo data - 2013-06-26, o I-ame priede „Kredito grąžinimo grafikas“ (t.1, b.l.17 antra pusė) šalys susitarė dėl tarpinių prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo terminų. Vadinasi, trečiojo asmens UAB „Rūda“ prievolė grąžinti kreditą pagal Kreditavimo sutartį buvo terminuota. Kreditavimo sutartimi šalys nustatė ir specialią sąlygą, kad esant sąlygai (nutraukus sutartį prieš terminą), nustatomas specialus terminas pagrindinei prievolei įvykdyti. Sudarydami laidavimo sutartis, atsakovai įsipareigojo savo turtu atsakyti ieškovui, jeigu kredito gavėjas UAB „Rūda“ netinkamai vykdys (nevykdys) pagal Kreditavimo sutartį prisiimtas terminuotas pinigines prievoles, t. y. laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė. Priklausomai nuo to, kokia yra laidavimo rūšis (terminuotas ar neterminuotas laidavimas), įstatyme nustatyti atitinkami specialieji laidavimo pabaigos pagrindai bei terminai (LR CK 6.88-6.89 str.). Pagal CK 6.88 str. 1 d. kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Taigi, prievolė pagal laidavimo sutartis, vadovaujantis CK 6.33 str. 3 d. ir CK 6.88 str. 1 d., yra su naikinamuoju terminu, t. y. kreditoriui nepareiškus ieškinio nuo prievolės įvykdymo termino per tris mėnesius, atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartį laikoma pasibaigusia. Iš ieškovo raštų Nr. 01.10.02-5136 bei Nr. 01.10.02-5137 (t.1, b.l.60-61), adresuotų laiduotojams, matyti, kad bankas Kreditavimo sutartį nutraukė prieš terminą 2010-01-29. Be to, raštuose laiduotojams ieškovas nurodė, kad UAB „Rūda“ suteiktas 1 175 000 Lt kreditas, nors pagal sutartį turėjo būti suteiktas 862 340,80 Lt kreditas, o faktiškai suteiktas – 890 364,99 Lt dydžio kreditas. Nutraukęs Kreditavimo sutartį, ieškovas įgijo teisę iš skolininko reikalauti grąžinti kredito sumą, taigi laikytina, kad suėjo visi kredito grąžinimui nustatyti terminai. Šią aplinkybę patvirtina ir 2010-06-11 ieškovo raštai Nr. 01.10.02-5136 bei Nr. 01.10.02-5137, kuriuose nurodoma, kad trečiojo asmens UAB „Rūda“ pradelsti piniginiai įsipareigojimai ieškovui yra 909 938,91 Lt, taigi ieškovas patvirtino faktą, kad prievolės įvykdymo terminas Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną (2010-01-29) suėjo. Tokiu būdu ieškovas įgijo teisę reikalauti iš skolininko UAB „Rūda“ visos skolos pagal Kreditavimo sutartį sumokėjimo arba per tris mėnesius kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo iš laiduotojų. Suėjus naikinamajam terminui, laiduotojų prievolės pasibaigė. Ieškovas ieškinį teismui pateikė tik po 2010-09-10. LAT yra nurodęs, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) nuostata dėl skolų mokėjimo terminų suėjimo turi būti aiškinama sistemiškai su kitomis šio įstatymo nuostatomis dėl teismo nutarties įsiteisėjimo teisinių padarinių ir ekonominių pasekmių - pagrindo ir momento įmonės skoloms fiksuoti. Darytina išvada, kad pagal ĮBĮ 16 str. visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena (LAT 2008-11-04 nutartis civ. byloje Nr.3K-3 553/2008). Kauno apygardos teismas 2010-05-31 nutartimi, kuri įsiteisėjo per 10 dienų, civ. byloje Nr. B2-2251-273/2010 iškėlė UAB „Rūda“ bankroto bylą. Nuo šio momento yra laikoma, kad visi įmonės prievolių vykdymo terminai yra suėję, vadinasi CK 6.88 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turėjo pareikšti laiduotojams ieškinį, yra skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos. Šią taisyklę patvirtina ir teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-248/2009). Ieškovas ieškinį atsakovams pareiškė praleidęs CK 6.88 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą (skaičiuojamą tiek nuo Kreditavimo sutarties nutraukimo, tiek nuo bankroto bylos UAB „Rūda“ iškėlimo) ieškiniui paduoti, todėl laidavimas pripažintinas pasibaigusiu. Nors laidavimo sutarties 6.4 punkte įtvirtinta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo, tačiau tai nepanaikina ieškovo pareigos kreiptis į teismą per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos. Minėta sutartinė nuostata reiškia, kad ieškovas turi teisę iš laiduotojų reikalauti atlyginti visus sutartinius įsipareigojimus (įsiskolinimą pagal Kreditavimo sutartį), kad ir kokios apimties (dydžio) jis bebūtų, tačiau šiai teisei įgyvendinti yra numatyta speciali tvarka - kreiptis į teismą su ieškiniu per tris mėnesius. Kitokios tvarkos savo susitarimu šalys nebuvo nustačiusios, todėl šiuo atveju neabejotinai yra taikytina CK 6.88 str. 1 d. nuostata. CK 1.125 str. 12 d. draudžia šalių susitarimu pakeisti ieškinio senaties terminus ir jų skaičiavimo tvarką. Atsižvelgdami į šias aplinkybes bei vadovaudamiesi CK 1.124 str., atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį ieškovo prašomoms priteisti baudoms ir delspinigiams. Kadangi trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti pagal laidavimo sutartis yra praleistas, yra pagrindas pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis (CK 6.88 str. 1 d.) bei ieškinį atmesti (LR CK 1.131 str. 1 d.);
3) UAB „Rūda“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas yra užtikrintas ne tik atsakovų laidavimu, bet ir UAB „Rūda“ nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimu (t.1, b.l.13 antra pusė-16). Šiuo metu nėra žinoma, kokia kaina bus parduotas įkeistas turtas, kokio dydžio skolos dalį bankas susigrąžins, įvykdžius BUAB „Rūda“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo procedūrą ĮBĮ nustatyta tvarka, todėl tenkinti ieškovo reikalavimus nėra pagrindo. Priešingu atveju būtų sudarytos nesąžiningos ir nepagrįstos sąlygos ieškovui lygiagrečiai vykdyti du išieškojimus tuo pačiu pagrindu ir nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita, kadangi ieškovas BUAB „Rūda“ bankroto byloje jau yra pareiškęs tokio paties dydžio, kaip ir ieškinio suma, kreditorinį reikalavimą. LR Įmonių bankroto įstatymas, kuris yra specialusis kitų įstatymų atžvilgiu, nustato bei reglamentuoja bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarką ir eilę. Pagal ĮBĮ įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrinti kreditoriaus, kokiu BUAB „Rūda“ atžvilgiu yra ieškovas, reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą, o jei šių lėšų nepakanka padengti visų tokio kreditoriaus reikalavimų, tai likęs tokio kreditoriaus reikalavimas tenkinamas ĮBĮ nustatyta bendra tvarka (ĮBĮ 34 str.). Ieškovas yra BUAB „Rūda“ kreditorius, kurio reikalavimai yra užtikrinti ne tik nekilnojamojo turto įkeitimu, bet ir atsakovų laidavimu. Siekdamas išsiieškoti bankrutuojančios įmonės skolą iš atsakovų, ieškovas siekia vykdyti išieškojimą ne ĮBĮ nustatyta tvarka, t. y. pažeidžiant ĮBĮ 14 str. 1 p. Taigi, jei ieškinys būtų tenkinamas ir BUAB „Rūda“ skola ieškovui būtų priteista ir išieškoma iš atsakovų, būtų pažeistas ĮBĮ 31 str. 3 p., kadangi visa BUAB „Rūda“ skola ieškovui būtų priteista ir išieškota nesilaikant ĮBĮ numatytos bankroto procedūros, būtų pažeistas ir ĮBĮ 35 str., kadangi visa BUAB „Rūda“ skola ieškovui, kaip vienam iš bankrutuojančios įmonės kreditorių, būtų priteista ir išieškota ne ĮBĮ nustatyta bendra kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka, be to, būtų pažeistas ĮBĮ 34 str., nes visa BUAB „Rūda“ skola ieškovui, kaip vienam iš bankrutuojančios įmonės kreditorių, būtų priteista ir išieškota ne tik ne iš įkeisto BUAB „Rūda“ turto, suteikiančio pirmumo teisę prieš kitų kreditorių reikalavimus, bet ir nežinant, kokia dalis galėjo būti padengta, pardavus ieškovui įkeistą turtą, o kokia dalimi ieškovas būtų įrašytas į bendrą kreditorių eilę;
4) CK 6.6 str. 5 d. patvirtina tą pačią CK 6.6 str. 4 d. įtvirtintą skolos reikalavimo tvarką, papildomai nurodydama, kad jei vienas iš skolininkų, kuriam kreditorius buvo pareiškęs reikalavimą įvykdyti prievolę, jos neįvykdo, tai tada kreditorius gali neįvykdytos dalies reikalauti iš kitų bendraskolių. CK 6.6 str. 5 d. imperatyviai įtvirtina kreditoriaus reikalavimų seką, neleidžiančią teismuose reikšti atskirų reikalavimų bendraskoliams dėl tos pačios skolos. Ieškovas pareiškė finansinį reikalavimą UAB „Rūda“ bankroto byloje ir dar nežino, ar UAB „Rūda“ prievolės neįvykdys iš įkeisto kreditoriui turto ĮBĮ nustatyta tvarka.
Atsakovės R. B. ir D. D. atsiliepime į patikslintą ieškinį (t.1, b.l.198) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priešieškinį patenkinti, priteisti atsakovėms iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės atsiliepime nurodo, jog jos nėra laidavę už skolininką, nėra laidavimo sutarties šalimis, todėl taikyti solidarinę atsakomybę jų atžvilgiu negalima. Ieškovas nepareiškė ieškinio laiduotojams per CK 6.88 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą (skaičiuojamą tiek nuo Kredito sutarties nutraukimo, tiek nuo bankroto bylos UAB „Rūda“ iškėlimo), todėl laidavimas pripažintinas pasibaigusiu. Nors Laidavimo sutarties 6.4 punkte įtvirtinta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo, tačiau, atsakovių nuomone, tai nepanaikina ieškovo pareigos kreiptis į teismą per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos. Kitokios tvarkos savo susitarimu šalys nustačiusios nebuvo, todėl atsakovės mano, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai yra taikytina CK 6.88 str. 1 d. nuostata.
Atsakovai E. B. ir L. D. pareiškė patikslintą priešieškinį (t.1, b.l.137-141), kuriuo prašo L. D. laidavimą pagal 2008-06-27 laidavimo sutartį Nr. 200832 ir E. B. laidavimą pagal 2008-06-27 laidavimo sutartį Nr. 200833 pripažinti pasibaigusiu, priteisti atsakovams L. D. ir E. B. iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje atsakovai nurodo, jog Kreditavimo sutarties 1 kredito apraše „Ilgalaikis kreditas“ 2.3. punkte yra nustatyta paskutinė kredito grąžinimo data - 2013-06-26, o I-ame priede „Kredito grąžinimo grafikas“ šalys susitarė dėl tarpinių prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo terminų. Todėl UAB „Rūda“ prievolė gražinti kreditą pagal Kreditavimo sutartį buvo terminuota. Sudarydami laidavimo sutartis, atsakovai įsipareigojo savo turtu atsakyti ieškovui, jeigu kredito gavėjas UAB „Rūda“ netinkamai vykdys (nevykdys) pagal Kreditavimo sutartį prisiimtas terminuotas pinigines prievoles, t. y. laidavimu buvo užtikrinta terminuota prievolė. Pagal CK 6.88 str. 1 d. kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Iš ieškovo 2010-06-11 raštų Nr. 01.10.02-5136 bei Nr. 01.10.02-5137, adresuotų laiduotojams, matyti, kad bankas Kreditavimo sutartį prieš terminą nutraukė 2010-04-20. Nutraukęs Kreditavimo sutartį, ieškovas įgijo teisę iš skolininko reikalauti grąžinti kredito sumą, taigi laikytina, kad suėjo visi kredito grąžinimui nustatyti terminai. Šią aplinkybę patvirtina ir 2010-06-11 ieškovo raštai Nr. 01.10.02-5136 bei Nr. 01.10.02-5137, kuriuose nurodoma, kad UAB „Rūda“ pradelsti piniginiai įsipareigojimai ieškovui yra 909 938,91 Lt, taigi, ieškovas patvirtino, kad prievolės įvykdymo terminas Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną (2010-04-20) suėjo. Ieškovas tokiu atveju įgijo teisę reikalauti iš UAB „Rūda“ visos skolos pagal Kreditavimo sutartį sumokėjimo arba per tris mėnesius kreiptis į teismą su ieškiniu dėl skolos pagal laidavimo sutartis priteisimo iš laiduotojų. Suėjus naikinamajam terminui, laiduotojų prievolės pasibaigė. Vadovaujantis LAT praktika ir ĮBĮ 16 str., visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai laikomi pasibaigusiais nuo bankroto bylos iškėlimo dienos, kuri suprantama kaip nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo diena (LAT 2008-11-04 nutartis civ. byloje 3K-3-553/2008). Kauno apygardos teismas 2010-05-31 nutartimi, kuri įsiteisėjo per 10 dienų, civ. byloje Nr. B2-2251-273/2010 iškėlė UAB „Rūda“ bankroto bylą. Nuo šio momento laikoma, kad visi įmonės prievolių vykdymo terminai yra suėję, vadinasi CK 6.88 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį kreditorius turėjo pareikšti ieškinį laiduotojams, yra skaičiuojamas nuo nutarties priėmimo dienos. Tokia taisyklė iš esmės patvirtinta ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-10 nutartis civ. byloje Nr. 2A-248/2009). Ieškovas ieškinio laiduotojams per CK 6.88 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą (skaičiuojamą tiek nuo Kreditavimo sutarties nutraukimo, tiek nuo bankroto bylos UAB „Rūda“ iškėlimo) nepareiškė, todėl laidavimas pripažintinas pasibaigusiu. Nors laidavimo sutarties 6.4 punkte įtvirtinta, kad sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo, tačiau tai nepanaikina ieškovo pareigos kreiptis į teismą per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos. Minėta sutartinė nuostata reiškia, kad ieškovas turėtų teisę iš laiduotojų reikalauti atlyginti visus sutartinius įsipareigojimus (įsiskolinimą pagal Kreditavimo sutartį), kad ir kokios apimties (dydžio) jis bebūtų, tačiau šiai teisei įgyvendinti yra numatyta speciali tvarka - kreiptis į teismą su ieškiniu per tris mėnesius. Darytina išvada, kad šiuo atveju trijų mėnesių terminas ieškiniui pareikšti pagal laidavimo sutartis yra praleistas, o tai yra pagrindas pripažinti laidavimo sutartis pasibaigusiomis (CK 6.88 str. 1 d.).
Priešieškinyje nurodoma, jog pagal Kreditavimo sutartį ieškovas buvo įsipareigojęs UAB „Rūda“ suteikti dalį kredito (870 000 Lt) gamybinės bazės pirkimui, o likusią dalį (305 000 Lt) šios bazės pastatų remontui (Kreditavimo sutarties 1 Kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 1 dalis „Ilgalaikio kredito paskirtis“). Vadinasi, ieškovas neabejotinai žinojo, jog UAB „Rūda“ yra reikalingos lėšos tiek pastatų įsigijimui, tiek jų remontui, kad bazė galėtų būti naudojama įmonės ūkinėje veikloje (funkcionuotų) ir iš jos būtų gaunamos pajamos. Ieškovas toje pačioje aprašo dalyje konstatavo, jog patalpų remonto darbų sąmata – 341 979 Lt, vadinasi, žinojo apie konkrečią remonto sąmatą, apie būtinumą pastatus remontuoti, kadangi kitu atveju bazė (pastatai) negalėtų būti pritaikomi (naudojami) įmonės veikloje. Tik tinkamai ir laiku atliktas jų remontas būtų leidęs sudaryti sąlygas iš pastatų gauti ekonominę naudą, apyvartines lėšas, pajamas, pelną, iš kurio būtų tinkamai vykdomi Kreditavimo sutartimi prisiimti įsipareigojimai ieškovui. Negaunant kredito dalies, skirtos pastatų remontui, yra paneigiamas apskritai pastatų pirkimo (tuo pačiu kredito gavimo jiems pirkti) reikalingumas. Laiduotojai, žinodami realius pastatų įsigijimo tikslus bei po pardavimo turėjusius būti remonto darbus, sudarė laidavimo sutartis būtent tokiomis sąlygomis. Kredito dalis, skirta pastatų remontui, yra neatskiriama nuo kredito dalies, skirtos pastatų įsigijimui, kadangi tik gavus pilną finansavimą, galėjo būti atliekami visi įmonės numatyti darbai, reikalingi pastatus pradėti naudoti įmonės ūkinėje-komercinėje veikloje (bazės pirkimas, remontas - vystymas). Nepaisant to, ieškovas nesąžiningai ir nepagrįstai neišmokėjo visos kredito sumos, taip pažeisdamas Kreditavimo sutarties sąlygas. Po Kreditavimo sutarties įsigaliojimo ir pirminės kredito sumos išmokėjimo skolininkas UAB „Rūda“ buvo informuotas, jog bankas likusios kredito sumos dėl nežinomų priežasčių neišmokės. UAB „Rūda“ atstovai, siekdami kilusias problemas išspręsti operatyviai ir gauti reikalingą finansavimą, kreipėsi į kitą banką (AB banką „Snoras“) dėl pastatų remonto kreditavimo. Iš 2008-09-11 AB banko „Snoras“ paskolų komiteto posėdžio protokolo Nr. 55-08-3 (t.1, b.l.129-130) matyti, jog bankas sutiko išmokėti nepanaudotą limito dalį (305 000 Lt), skirtą pastatų remontui, tačiau dėl ieškovams nežinomų priežasčių prieš pasirašant sutartį sprendimas buvo pakeistas (finansavimas nesuteiktas). UAB „Rūda“ buvo priversta 2009-04-20 pasirašyti susitarimus dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo, kuriais kredito suma yra mažinama iki jau išmokėtos 868 168 Lt sumos, panaudotos pastatų įsigijimui, t. y. buvo atsisakyta suteikti likusią kredito dalį. 2009-09-23 Kreditavimo sutarties pakeitimas Nr. 3 iš esmės patvirtino tą pačią poziciją - nesuteikti UAB „Rūda“ kredito dalies, skirtos pastatų remontui. Šie susitarimai buvo sudaryti be laiduotojų žinios ir pritarimo, t. y. be laiduotojų sutikimo tarp šalių buvo iš esmės pakeista prievolė ir dėl to pasikeitė laiduotojų atsakomybė, laiduotojams atsirado itin nepalankos pasekmės. Esminė laidavimo sutarties sudarymo sąlyga buvo ta, jog laidavimas yra skirtas užtikrinti tinkamam 1 175 000 Lt kredito sumos grąžinimui, kadangi būtent tokios sumos įmonei reikėjo pastatų įsigijimui bei jų remontui. Atsakovai žinojo konkrečius įmonės planus ir siekiamus tikslus, reikalingą kredito sumą, kadangi buvo įmonės akcininkai. Tik tokiomis aplinkybėmis atsakovai sutiko laiduoti už skolininką UAB „Rūda“, o iš anksto suderintose Kreditavimo sutarties sąlygose šios nuostatos atsispindėjo. Nepaisant to, Kreditavimo sutarties vykdymo metu buvo pakeista sąlyga dėl kredito dalies išmokėjimo - be laiduotojo sutikimo pakeitus atitinkamas sąlygas, laiduotojui buvo sukeltos itin nepalankios pasekmės - UAB „Rūda“ buvo užkirstas kelias remontuoti pastatus ir juos naudoti pajamoms generuoti. Vien iš pastatų įsigijimo UAB „Rūda“ negalėjo gauti pajamų, negalėjo dengti suteiktos kredito dalies. Tokiu būdu įmonė tapo nemoki, nebegalėjo atsiskaityti su visais kreditoriais (tarp jų ir banku) ir jai buvo iškelta bankroto byla.
CK 6.64 str. 3 d. nustato, jog jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu. CK 6.206 str. nustato, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Atsižvelgdami į šį teisinį reglamentavimą bei nurodytas faktines aplinkybes (ieškovo netinkamą sutartinių įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį vykdymą, kredito dalies neišdavimą), atsakovai mano, kad yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog UAB „Rūda“ savo prievolių pagal Kreditavimo sutartį negalėjo tinkamai įvykdyti būtent dėl ieškovo veiksmų ir kaltės. Todėl, vadovaujantis CK 6.64 str. 3 d., 6.206 str., 6.259 str. 1 d., UAB „Rūda“, o tuo labiau atsakovai negali būti laikomi pažeidusiais savo prievoles pagal Kreditavimo sutartį. Gražinti gautą kreditą UAB „Rūda“ negali būtent dėl ieškovo kaltės - netinkamai vykdytos Kreditavimo sutarties bei iš to išplaukusios pasekmės - bankroto bylos UAB „Rūda“ iškėlimo. Jeigu UAB „Rūda“ būtų tinkamai ir laiku gavusi kredito dalį, skirtą pastatų remontui, būtų laiku pradėti ir baigti pastatų remonto/rekonstrukcijos darbai ir turtas (pastatai) būtų pradėti aktyviai naudoti įmonės komercinėje veikloje, o tuo pagrindu gautos lėšos perduotos ieškovui kaip kredito grąžinimo įmokos. CK 6.64 str. 2 d. numato, jog kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali kreiptis į teismą ir prašyti visiškai ar iš dalies, su sąlyga ar besąlygiškai atleisti jį nuo prievolės vykdymo. Kadangi UAB „Rūda“ savo prievolės grąžinti kreditą neįvykdė dėl ieškovo kaltės, atsakovai prašo visiškai ir besąlygiškai atleisti juos nuo prievolės pagal laidavimo sutartis vykdymo. Priešieškinio faktinis pagrindas - ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Rūda“ tarpusavio santykiai, susiklostę vykdant Kreditavimo sutartį. Pagal CK 6.82 str. 2 d. laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas. Laiduotojas nepraranda teisės atsikirsti net ir tuo atveju, kai skolininkas atsikirsti atsisako arba pripažįsta savo prievolę. Šis teisinis reglamentavimas suteikia atsakovams (laiduotojams) teisę reikšti atsikirtimus ieškovui (kreditoriui), kadangi juos galėtų reikšti pagrindinis skolininkas (UAB „Rūda“). Darytina išvada, jog laidavimo sutarties pasirašymo metu atsakovai (kaip laiduotojai) prisiėmė įsipareigojimus tuo atveju, jeigu UAB „Rūda“ atžvilgiu bus suteiktas 1 175 000 Lt kreditas, kuris bus panaudotas pastatų įsigijimui ir remontui, o UAB „Rūda“ netinkamai įvykdys įsipareigojimus. Vėliau pakeistos Kreditavimo sutarties sąlygos pakeitė atsakovų, kaip laiduotojų, prievoles ir dėl to be laiduotojų sutikimo jiems atsirado itin nepalankios sąlygos. Todėl, vadovaujantis CK 6.87 str. 4 d. bei 6.88 str. 1 d., laidavimas turėtų būti pripažintas pasibaigusiu.
Atsiliepimas
Ieškovas AB SEB bankas pareiškė atsiliepimą į priešieškinį (t.1, b.l.177-181), kuriuo prašo priešieškinį atmesti, priteisti iš atsakovų ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:
1) priešieškinyje nepagrįstai ir neteisingai aiškinamos ieškovo ir atsakovų L. D. bei E. B. sudarytų laidavimo sutarčių sąlygos bei teisės normas. Atsakovai be pagrindo teigia, kad prievolė pagal laidavimo sutartis, vadovaujantis CK 6.33 str. 3 d. ir 6.88 str. 1 d., yra su naikinamuoju terminu, t. y. kreditoriui nepareiškus ieškinio nuo prievolės įvykdymo termino per 3 mėnesius, atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartis neva laikoma pasibaigusia, suėjus naikinamajam terminui. Tarp ieškovo ir atsakovų sudarytose laidavimo sutartyse nurodyta, kad laidavimo sutartys galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo (laidavimo sutarčių 6.4. punktai). Tokiu būdu šalys bendru susitarimu susitarė, kad laidavimo sutartys galios, o tuo pačiu ieškovas reikalavimus laiduotojams pagal laidavimo sutartis galės reikšti (tarp jų ir kreiptis su ieškiniu į teismą) tol, kol nebus tinkamai įvykdytos tiek BUAB „Rūda“ prievolės pagal Kreditavimo sutartį, tiek atsakovų prievolės pagal laidavimo sutartis. BUAB „Rūda“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamai neįvykdė bei bankui pagal ją grąžintinų/mokėtinų sumų nesumokėjo. Ieškovas BUAB „Rūda“ bankroto byloje yra pareiškęs iš neįvykdytos Kreditavimo sutarties kildinamą finansinį reikalavimą, kuris yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-09-24 nutartimi (c. b. Nr. B2-2251-273/2010). Ieškovo pareikštas finansinis reikalavimas iki šiol tebėra nepatenkintas, skola negrąžinta. Laiduotojai prievolių pagal laidavimo sutartis taip pat nėra įvykdę. Todėl vadovaujantis laidavimo sutarčių 6.4. p., laidavimo sutartys yra galiojančios visa apimtimi, o atsakovų minimas CK 6.88 str. 1 d. numatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas, nes šalys laidavimo sutarčių 6.4. punktuose susitarė dėl laidavimo sutarčių galiojimo iki BUAB „Rūda“ ir laiduotojų tinkamo prievolių įvykdymo pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis, t. y. iš esmės iki visiško skolos pagal Kreditavimo sutartį grąžinimo. Taigi, laiduotojų prievolės pagal laidavimo sutartis nėra su atsakovų minimu naikinamuoju trijų mėnesių terminu ir nesibaigia šiam terminui suėjus;
2) šalių teisė pakeisti CK 6.88 str. numatytus laidavimo pabaigos terminus yra patvirtinta aktualioje teismų praktikoje. LAT išplėstinė teisėjų kolegija, siekdama užtikrinti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant CK 6.88 straipsnį, 2009-05-18 nutartyje civ. byloje Nr. 3K-7-229/2009 (publikuota „Teismų praktika“ Nr. 32, 2010 m.) išaiškino, kad kai kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jos laidavimas galioja iki visiško paskolos gražinimo, tai CK 6.88 str. 1 d. nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. LAT pažymėjo, jog laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Šiuo atveju CK 6.88 str. 1 d. nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks šalių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 str. nustatytą asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą. Taigi, LAT praktika patvirtina, kad CK 6.81 str. 1 d. numatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas, o laidavimo sutartys galioja ir galios tol, kol nebus tinkamai įvykdytos BUAB „Rūda“ ir laiduotojų prievolės pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis. Tokios pat pozicijos laikomasi ir vėlesnėje teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2009-11-02 nutartis civ. byloje 2A-573/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-02-25 nutartis civ. byloje 2-191/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-03-23 nutartis c. byloje 2A-329/2010 ir kt.);
3) priešieškinyje neteisingai, nepagrįstai ir nesąžiningai aiškinama laidavimo sutarčių 6.4. punkto prasmė. Atsakovai nepagrįstai nurodo, kad teisei reikalauti įsiskolinimo pagal Kreditavimo sutartį įgyvendinti yra numatyta speciali tvarka - kreiptis į teismą su ieškiniu per tris mėnesius. Vien lingvistiniu metodu analizuojant ir aiškinant laidavimo sutarčių 6.4. punktą, matyti, jog jame nustatoma iki kada galioja laidavimo sutartys, tačiau jokių nuostatų apie ieškovo reikalavimo apimtį ar būtinybę kreiptis į teismą per tris mėnesius nėra. Ar laidavimu yra užtikrinta terminuota ar neterminuota prievolė, šiuo atveju reikšmės neturi. Laidavimo sutarčių esmė ir sudarymo tikslas buvo užtikrinti tinkamą kredito gavėjo BUAB „Rūda“ įsipareigojimų įvykdymą pagal Kreditavimo sutartį, o BUAB „Rūda“ neįvykdžius savo prievolių - gauti realų jų įvykdymą iš laiduotojų (CK 6.70 str., 6.76 str.). Laiduotojai laidavo už BUAB „Rūda“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas, jeigu kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys bankui visų savo prievolių ar jų dalies pagal Kreditavimo sutartį (laidavimo sutarčių 2.1.-2.3. p.). Prievolei esant užtikrintai ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, bankas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ir/ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones (5.4. p.). Laidavimo sutartis įsigalioja jos pasirašymo dieną ir galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartį įvykdymo (6.4. p.). Iš laidavimo sutarčių sudarymo tikslo, paminėtų bei kitų laidavimo sutarčių nuostatų matyti, jog šalys siekė, kad laidavimo sutartys bei iš jų kylančios teisės ir pareigos galiotų iki kredito gavėjo ir atsakovų tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis įvykdymo. Laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo, kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės, pobūdį. Kadangi šalys laidavimo sutarčių galiojimo terminą nustatė iki BUAB „Rūda“ ir laiduotojų tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir laidavimo sutartis įvykdymo, neturi reikšmės, ar buvo laiduota už terminuotą prievolę ar neterminuotą prievolę ir kada būtent suėjo prievolės pagal Kreditavimo sutartį įvykdymo terminas bei nuo kada galėjo būti skaičiuojamas atsakovų minimas trijų mėnesių naikinamasis terminas;
4) atsakovų teiginys, jog ieškinys atsakovams privalėjo būti pareikštas per tris mėnesius nuo prievolės įvykdymo termino pabaigos, o jo nepareiškimas per nurodytą terminą sąlygoja laidavimo pagal laidavimo sutartis pabaigą, nepagrįstas. Net jeigu ieškovas ir būtų privalėjęs ieškinį pareikšti per atsakovų minimą trijų mėnesių terminą nuo BUAB „Rūda“ bankroto bylos iškėlimo, šis terminas, skaičiuojant nuo bankroto bylos iškėlimo, ieškinio pareiškimo metu suėjęs nebuvo. Kauno apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos BUAB „Rūda“ iškėlimo buvo priimta 2010-05-31 ir įsiteisėjo per 10 dienų nuo jos priėmimo, t. y. 2010-06-10. Sekančią dieną po nutarties įsiteisėjimo pasibaigė visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai. Ieškovas ieškinį pareiškė 2010-09-10 (t.1, b.l.3). Taigi, atsakovų minimas trijų mėnesių terminas, skaičiuojant nuo bankroto bylos iškėlimo, ieškinio pareiškimo dieną nebuvo suėjęs;
5) atsakovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog kreditas įsigytų pastatų remontui buvo nesuteiktas dėl banko kaltės, bankui pažeidus Kreditavimo sutarties nuostatas. Kredito suteikimo sąlygos ir tvarka buvo numatyta ieškovo ir BUAB „Rūda“ pasirašytoje Kreditavimo sutartyje. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 3.1.1. punkte nurodyta, kad bankas išmoka kreditą ar bet kurią jo dalį Kreditavimo sutartyje numatyta tvarka, jeigu kiekvieną kartą iki išmokant kreditą ar jo dalį, yra įvykdytos visos šios sąlygos, t. y. 3.1.4. kredito gavėjas įvykdė visas kredito aprašo 5 punkte nustatytas specialias kredito išmokėjimo sąlygas. Kreditavimo sutarties 1 kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 5 punkte „Specialios kredito išmokėjimo sąlygos ir tvarka“ 5.7. papunktyje yra numatyta, kad „5.7. Kredito lėšų dalis, skirta gamybinės bazės remontui, išmokama po kredito dalies, skirtos pirkimui išmokėjimo: 5.7.1. Pateikus bankui įrangos įsigijimo finansavimo sutartį su lizingo bendrove; 5.7.2. Investavus nuosavų lėšų dalį (36 979 Lt), skirtą perkamo objekto remontui finansuoti, ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus; 5.7.3. Remontui skirta kredito lėšų dalis gali būti naudojama nuosavų lėšų, panaudotų remontui, refinansavimui.“ 1 kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 2.2.2. punkte nurodyta paskutinė kredito išmokėjimo diena – 2008-12-01. Kredito gavėjas neįvykdė paminėtų išankstinių kredito dalies išmokėjimo sąlygų, nepateikė ieškovui minėtų išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų įvykdymą patvirtinančių dokumentų. Atsakovai priešieškinyje nemini, kad įvykdė išankstines kredito išmokėjimo sąlygas, taip pat į bylą nepateikė jokių minėtų išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų įvykdymą patvirtinančių įrodymų. Kadangi BUAB „Rūda“ neįvykdė sąlygų ir per Kreditavimo sutartyje nurodytą terminą (iki 2008-12-01) nustatyta tvarka nesikreipė į banką dėl kredito dalies išmokėjimo, ieškovas minėtos kredito dalies suteikti neturėjo pagrindo. Ieškovas Kreditavimo sutartį įvykdė tinkamai. BUAB „Rūda“ nereiškė ieškovui jokių pretenzijų dėl kredito dalies neišmokėjimo. Atsakovai, sudarydami laidavimo sutartis, buvo susipažinę su Kreditavimo sutartimi, tarp jų ir kredito išmokėjimo sąlygomis, ką patvirtina laiduotojų pareiškimai ir patvirtinimai laidavimo sutartyse. Tiek BUAB „Rūda“, tiek atsakovai sutarčių sudarymo metu turėjo įvertinti riziką, kad BUAB „Rūda“ neįvykdys išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų ir bankas nesuteiks kredito dalies, skirtos pastatų remontui;
6) atsakovai nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, jog vien tik kredito suteikimas pastatų remontui ir laiku atliktas pastatų remontas būtų leidę sudaryti sąlygas iš suremontuotų pastatų gauti ekonominę naudą, apyvartines lėšas, pajamas, pelną ir iš to vykdyti įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį. BUAB „Rūda“ pastatus (gamybinę bazę) pirko, siekdama joje įrengti presuoto betono gaminių gamybos liniją ir vykdyti betono gaminių gamybos verslą (t.1, b.l.164-168). Pagrindas betono gaminių gamybos veiklai pradėti buvo BUAB „Rūda“ įsigyti ir paleisti įrengimus, sudarančius betono gaminių automatinę gamybos liniją. BUAB „Rūda“ buvo nusprendusi pirkti 365 000 eurų (t. y. apie 1 260 272 Lt) kainuojančią naujausios kartos presuoto betono gaminių gamybos mašiną „Zenith 844“. Automatizuotos gamybos linijos įrengimui taip pat turėjo būti perkami papildomi įrenginiai, betono mazgas, technologiniai padėklai, hidraulinis griebtuvas ir kt. Būtent gamybinės įrangos įsigijimas ir paleidimas, o ne pastatų remontas, būtų leidę BUAB „Rūda“ vykdyti planuotą verslą, generuoti pajamas ir iš gautų pajamų vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, tame tarpe bankui. Visą gamybai skirtą įrangą BUAB „Rūda“ ketino įsigyti lizingo būdu iš lizingo bendrovės. Ieškovas kredituoti įrangos įsigijimo įsipareigojęs nebuvo. Kadangi BUAB „Rūda“ planuota įsigyti įranga buvo brangi ir svarbi BUAB „Rūda“ veiklai, ieškovas ir kredito gavėjas Kreditavimo sutartyje (1 Kredito aprašo 5.7 p.) susitarė, kad antrąją kredito dalį, kuri buvo skirta gamybos bazės remontui, ieškovas suteiks tik po to, kai kredito gavėjas pateiks bankui sudarytą įrangos įsigijimo finansavimo sutartį su lizingo bendrove bei bus įvykdytos kitos Kreditavimo sutartyje nurodytos išankstinės kredito išmokėjimo sąlygos. Ieškovo žiniomis, BUAB „Rūda“ dėl įrangos įsigijimo lizingo būdu derėjosi su Swedbank lizingu, tačiau dėl ieškovui nežinomų priežasčių BUAB „Rūda“ nesudarė įrangos lizingo sutarties nei su Swedbank lizingu, nei su kita lizingo bendrove, o taip pat jos neįsigijo kitais būdais. Gamybos linijos įsigijimo finansavimo riziką buvo prisiėmęs kredito gavėjas (CK 6.206 str.), todėl nėra jokio pagrindo su įrangos neįsigijimu/atsisakymu finansuoti susijusias neigiamas pasekmes perkelti ant tinkamai savo įsipareigojimus pagal Kreditavimo sutartį įvykdžiusio ieškovo;
7) atsakovų teiginiai, kad BUAB „Rūda“ buvo priversta 2009-04-20 pasirašyti pakeitimą Nr. 1 dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo (dėl suteikiamo kredito dydžio sumažinimo iki jau išmokėtos sumos), nepagrįsti. Atsakovų teiginiai, kad po Kreditavimo sutarties įsigaliojimo ir pirminės kredito sumos išmokėjimo BUAB „Rūda“ buvo informuota, jog bankas likusios kredito sumos dėl nežinomų priežasčių neišmokės, taip pat nepagrįsti, atsakovai nepateikė jokių tokius teiginius patvirtinančių įrodymų. Pakeitimas Nr. 1 buvo pasirašytas paties kredito gavėjo iniciatyva, laisva valia. 2009-04-20 pasirašant Pakeitimą Nr. 1, kredito gavėjo prašymu ir jo naudai buvo panaikintas Kreditavimo sutarties Specialiosios dalies 4.2.6. punktas, pagal kurį kredito gavėjas privalėjo iš VMI susigrąžintą PVM (52 000 Lt) nedelsiant nukreipti kredito dengimui. Atitinkamai Kredito grąžinimo grafike buvo panaikinta kredito gavėjo pareiga 2009-06-27 sugrąžinti bankui 52 000 Lt kreditą. Kadangi Pakeitimo Nr. 1 pasirašymo metu 1 kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 2.2.2. papunktyje nurodytas kredito suteikimo terminas (2008-12-01) jau buvo suėjęs, o kredito gavėjas buvo neįvykdęs išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų, šalys, konstatuodamos esamą situaciją, bendru susitarimu sumažino suteikiamo kredito dydį iki faktiškai suteikto kredito dydžio;
8) atsakovai nepagrįstai ir deklaratyviai teigia, kad Kreditavimo sutarčių pakeitimai buvo sudaryti be laiduotojų žinios ir pritarimo bei kad tokiu būdu be laiduotojų sutikimo tarp šalių buvo iš esmės pakeista prievolė ir dėl to pasikeitė laiduotojų atsakomybė, laiduotojams atsirado itin nepalankios pasekmės. Kreditavimo sutarties pakeitimais nebuvo iš esmės pakeista prievolė ir dėl jų pasirašymo nepasikeitė laiduotojų atsakomybė. Atsakovai nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Net jeigu šalys būtų nepasirašiusios Pakeitimo Nr. 1 ar vėlesnių pakeitimų ir nepakeitusios Kreditavimo sutarties nuostatos dėl suteikiamo kredito dydžio, pasekmės būtų buvusios tos pačios - kredito gavėjas dėl suėjusio kredito suteikimo termino (terminas suėjo 2008-12-01) Pakeitimo Nr. l pasirašymo metu jau buvo netekęs teisės pagal Kreditavimo sutartį reikalauti suteikti likusią neišmokėtą kredito dalį, skirtą pastatų remontui. Pastatų remontui skirta kredito dalis buvo neišmokėta ne dėl nuo banko priklausančių priežasčių, o dėl kredito gavėjo BUAB „Rūda“ kaltės, kadangi būtent BUAB „Rūda“ neįvykdė išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų. Taigi, susitarimai dėl Kreditavimo sutarties pakeitimo ir jų pasirašymas nepažeidė nei kredito gavėjo, nei laiduotojų teisių ir neapsunkino jų padėties. Visi Kreditavimo sutarties pakeitimai buvo pasirašyti vieno iš laiduotojų - E. B.. Pagal Laidavimo sutarčių 2.4. punktą laiduotojai buvo iš anksto sutikę, kad visos Kreditavimo sutarties sąlygos (išskyrus kredito sumos ir/ar palūkanų didinimą ir/ar Kreditavimo sutarties galiojimo termino pratęsimą) būtų keičiamos be atskiro sutikimo ir toks Kreditavimo sutarties pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojų laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Kreditavimo sutarčių pakeitimais nebuvo atliktas kredito sumos ir/ar palūkanų didinimas ir/ar Kreditavimo sutarties galiojimo termino pratęsimas, taigi, jų sudarymui atskirų laiduotojų sutikimų gauti nereikėjo - laiduotojai savo išankstinį sutikimą buvo išreiškę laidavimo sutarčių sudarymo metu;
9) atsakovų argumentai, jog BUAB „Rūda“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį negalėjo įvykdyti dėl banko veiksmų ir kaltės, kad bankas neįvykdė Kreditavimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, nepagrįsti. CK 6.206 str. nustato, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Todėl atsakovai negali remtis Kreditavimo sutarties neįvykdymu, nes sutartis buvo neįvykdyta dėl pagrindinio skolininko BUAB „Rūda“ veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika tenka BUAB „Rūda“ (išankstinės kredito neišmokėjimo sąlygos buvo neįvykdytos būtent dėl kredito gavėjo kaltės). Tai, kad BUAB „Rūda“ buvo kreipusis į AB banką Snoras dėl finansavimo ir šis bankas planavo perimti reikalavimo teises iš Kreditavimo sutarties, yra kredito gavėjo ir AB banko Snoras tarpusavio reikalas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovų pateiktas AB banko Snoras paskolų komiteto posėdžio protokolas (t.1, b.l.129-130) yra neoriginalus, nepasirašytas, be to, jame nurodyta, kad 305 000 Lt nepanaudota limito dalis bus išmokėta tik įvykdžius kredito sutartyje nurodytas sąlygas, kurios yra įrangos įsigijimo finansavimo sutarties, sudarytos su lizingo bendrove, pateikimas, nuosavos dalies sumokėjimas ir kt., kurių BUAB „Rūda“ nesugebėjo įvykdyti.
Šalies argumentai
Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu ieškovo atstovai ieškinį palaikė, jį grindė prie ieškinio pridėtais įrodymais ir ieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, atsakovo priešieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, priteisti ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovų E. B. ir L. D. atstovas priešieškinį palaikė, jį grindė prie priešieškinio pridėtais įrodymais ir priešieškinyje nurodomomis aplinkybėmis, prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, papildomai paaiškino, jog atsakovių B. ir D. civilinė atsakomybė gali atsirasti tik sutarties pagrindu. Laidavimo sutarčių atsakovės su banku nėra sudarę ir jų pasirašę. Taip pat atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog ieškovas ilgai nenukreipė išieškoti kreditą iš įkeisto bankui turto, todėl palūkanas ir delspinigius priteisti nagrinėjamu atveju pagrindo nėra.
Nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu atsakovių R. B. ir D. D. atstovas priešieškinį palaikė, ieškinį siūlė atmesti, papildomai paaiškino, jog skolininkų solidarioji pareiga nepreziumuojama, pagal galiojančias įstatymo nuostatas solidarioji prievolė ir atsakomybė sutuoktiniui neatsiranda, todėl ieškinys B. ir D. atmestinas.
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas V. V. paaiškino, jog UAB „Rūda“ buvo suteiktas banko kreditas. Laidavimo sutartys buvo sudaromos vienu kartu su kreditavimo sutartimis, buvo sudaryti ir byloje minimų kreditavimo sutarčių pakeitimai. Palūkanų kredito gavėjas nemokėjo nuo 2009 metų rugpjūčio.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys E. B. ir L. D. atžvilgiu tenkintinas dalinai, o atsakovių R. B. ir D. D. atžvilgiu atmestinas.
Atsakovų E. B. ir L. D. priešieškinys atmestinas.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdžio metu yra nustatytos tos faktinės aplinkybės, jog 2008-06-27 AB SEB bankas ir UAB „Rūda“ sudarė Kreditavimo sutartį Nr. 2060804190050-07, kurios sąlygos vėliau buvo keistos šalių valia 2009-04-20 pakeitimu Nr. 1, 2009-07-31 pakeitimu Nr. 2 ir 2009-09-23 pakeitimu Nr. 3 (t.1, b.l.9-48). Kreditavimo sutartimi UAB „Rūda“ buvo numatyta suteikti 1 175 000 Lt kreditą, kurio galutinis grąžinimo terminas buvo 2013-06-26. Faktiškai bendrovei buvo suteiktas 868 168 Lt dydžio kreditas (t.1, b.l.64-66). Tinkamam kredito gavėjo UAB „Rūda“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymui užtikrinti 2008-06-27 ieškovas su atsakovu L. D. pasirašė Laidavimo sutartį Nr. 200832 (t.1, b.l.54-55), o su atsakovu E. B. - Laidavimo sutartį Nr. 200833 (t.1, b.l.56-57). Laidavimo sutartyse yra atitinkamai D. sutuoktinės D. D. bei B. sutuoktinės R. B. patvirtinimai, kad jos susipažinę su laidavimo sutartimis, su jose esančiomis sąlygomis sutinka, joms yra žinoma apie banko ir „Rūda“ sudarytas kreditavimo sutartis. Laiduotojai laidavo už kredito gavėją UAB „Rūda“ ir įsipareigojo solidariai visu savo turtu atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas UAB „Rūda“, jeigu kredito gavėjas UAB „Rūda“ neįvykdys bankui visų savo prievolių ar jų dalies pagal Kreditavimo sutartį (Sutarčių 2.1. punktas). Užtikrinant tinkamą kredito gavėjo BUAB „Rūda“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą bankui, buvo pateikta UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2008-06-27 garantija Nr. 01704 (t.2, b.l.22), kuria UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ garantavo ieškovui už 50 proc. kredito gavėjo BUAB „Rūda“ įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą, t. y. garantijos suma - 434 084 Lt (50 proc. paskolos).
Kredito gavėjas UAB „Rūda“ kredito laiku negrąžino bei kitų savo piniginių prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovas Kreditavimo sutartį 2010 01 15 nutraukė dėl kredito gavėjo UAB „Rūda“ kaltės (t.1, b.l. 49). 2011-01-21 buvo priimtas UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ valdybos posėdžio sprendimas (protokolo Nr. 003, t.2, b.l.24-25), kuriuo nuspręsta išmokėti ieškovui 108 000 Lt garantijos išmoką. Ši išmoka buvo sumokėta ieškovui 2011-01-31 (t.2, b.l.26) kaip dalinis kredito grąžinimas, tokiu būdu sumažinant faktiškai pagal Kreditavimo sutartį kredito gavėjui išmokėto ir bankui negrąžinto kredito sumą nuo 860 168 Lt sumos iki 752 168 Lt sumos. Kauno apygardos teismo 2010-05-31 nutartimi UAB „Rūda“ buvo iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2010 06 10 (t.1, b.l.50-51).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai BUAB „Rūda“ skola pagal Kreditavimo sutartį yra 804 847,93 Lt, iš kurių 752 168 Lt negrąžintas kreditas, 47 711,73 Lt nesumokėtos palūkanos, 3 111,74 Lt nesumokėti delspinigiai, 1 656,46 Lt nesumokėta bauda, 200 Lt nesumokėtas sutarties pakeitimo mokestis, šias sumas prašė priteisti solidariai iš visų atsakovų, taip pat taip pat 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismas sprendžia, kad ieškinys laiduotojų D. ir B. atžvilgiu dėl pagrindinės skolos, delspinigių, nesumokėtų palūkanų, baudos, sutarties pakeitimo mokesčio tenkintinas pilnai, o dėl 6 (šešių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dalinai šiais motyvais. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 11.1 punktu, ieškovas įgijo teisę reikalauti, kad kredito gavėjas Kreditavimo sutarties nutraukimo dieną ir nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienai grąžintų visą paimtą ir ieškovui negrąžintą kreditą, delspinigius, nesumokėtas palūkanas, taip pat taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismas pažymi, kad pagal LR CK 6.70 straipsnio 1 dalį prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Prievolių įvykdymo užtikrinimo institutas suteikia kreditoriui papildomų garantijų, kad jo reikalavimas bus patenkintas, taip pat skatina skolininką tinkamai įvykdyti prievolę. Bet kuriuo būdu užtikrinant sutartinės prievolės įvykdymą, jis (užtikrinimas) taip pat sukuria naujus prievolinius kreditoriaus ir skolininko arba kreditoriaus ir trečiojo asmens santykius. Laidavimas yra vienas iš tiesiogiai CK 6.70 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, jo tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas padidina tikimybę, kad prievolė kreditoriui bus įvykdyta, nes, skolininkui jos neįvykdžius, kreditorius gali savo reikalavimą pareikšti laiduotojui.
Laidavimo teisiniuose santykiuose dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau egzistuojančių (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai santykiai. Laiduotojas yra asmuo, kuris įsipareigoja atsakyti kito asmens (skolininko) kreditoriui, jeigu asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o kreditorius įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Pagal laidavimo sutartį laiduotojas įgyja tik pareigą įvykdyti užtikrintą prievolę, kai skolininkas jos neįvykdo ar tai padaro netinkamai, o kreditorius – tik teisę reikalauti, kad laiduotojas atliktų šią savo pareigą. Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, jog BUAB „Rūda“ prievolės gražinti paskolą, sumokėti netesybas neįvykdė, todėl išdėstytų motyvų pagrindu atmestina atsakovų pozicija ir atsiliepimo į ieškinį argumentai, jog CK 6.6 str. 5 d. imperatyviai įtvirtina kreditoriaus reikalavimų seką, neleidžiančią teismuose reikšti atskirų reikalavimų bendraskoliams dėl tos pačios skolos, dėl to ieškovas pažeidė įstatymo leidėjo nuostatas. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, jog ieškovas, pareiškęs finansinį reikalavimą UAB „Rūda“ bankroto byloje, esant įkeistam UAB „Rūda“ turtui, šio turto nepardavus, negali reikalauti prievolę įvykdyti iš atsakovų, kol nebus parduotas įkeistas turtas ir nustatyta, kokio dydžio skolos dalį bankas susigrąžins, įvykdžius BUAB „Rūda“ nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo procedūrą. Teismas, spręsdamas šalių ginčą, be įstatyminių nuostatų vadovaujasi ir byloje esančių Laidavimo sutarčių nuostatomis, kuriomis šalys laidavimo sutartyse yra susitarę dėl sąlygos, jog „Prievolei esant užtikrintai ir kitomis užtikrinimo priemonėmis, bankas turi teisę savo nuožiūra pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ir/ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones“ (Sutarčių 5.4. p.).
Teismas laiko nepagrįstais ir atmeta atsakovų argumentus, jog ieškovas vienašališkai ir neteisėtai pažeidė savo prievolę sutartyje nustatytu terminu suteikti UAB „Rūda“ sutartyje nustatyto dydžio kreditą, iki 2008-12-01 išmokėjo tik 868 168 Lt, t. y. nesuteikė pilnai lėšų, reikalingų nekilnojamojo turto įsigijimui, dėl to dėl ieškovo netinkamo prievolių vykdymo UAB „Rūda“ sudarė itin nepalankias verslo sąlygas, t. y. neišmokėjo lėšų, reikalingų įsigyto nekilnojamojo turto remontui, todėl UAB „Rūda“ neturėjo galimybės verstis ta veikla, kuriai buvo įsteigta, vykdyti kitų įsipareigojimų. LR CK 6.206 str. nustato, kad viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Todėl atsakovai negali remtis Kreditavimo sutarties neįvykdymu, nes sutartis buvo neįvykdyta dėl pagrindinio skolininko BUAB „Rūda“ veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika tenka BUAB „Rūda“. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog išankstinės kredito neišmokėjimo sąlygos buvo neįvykdytos būtent dėl kredito gavėjo kaltės. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kredito suteikimo sąlygos ir tvarka buvo numatyta ieškovo ir BUAB „Rūda“ pasirašytoje Kreditavimo sutartyje. Kreditavimo sutarties Bendrosios dalies 3.1.1. punkte nurodyta, kad bankas išmoka kreditą ar bet kurią jo dalį Kreditavimo sutartyje numatyta tvarka, jeigu kiekvieną kartą iki išmokant kreditą ar jo dalį, yra įvykdytos visos šios sąlygos, t. y. 3.1.4. kredito gavėjas įvykdė visas kredito aprašo 5 punkte nustatytas specialias kredito išmokėjimo sąlygas. Kreditavimo sutarties 1 kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 5 punkte „Specialios kredito išmokėjimo sąlygos ir tvarka“ 5.7. papunktyje yra numatyta, kad „5.7. Kredito lėšų dalis, skirta gamybinės bazės remontui, išmokama po kredito dalies, skirtos pirkimui išmokėjimo: 5.7.1. Pateikus bankui įrangos įsigijimo finansavimo sutartį su lizingo bendrove; 5.7.2. Investavus nuosavų lėšų dalį (36 979 Lt), skirtą perkamo objekto remontui finansuoti, ir pateikus tai patvirtinančius dokumentus; 5.7.3. Remontui skirta kredito lėšų dalis gali būti naudojama nuosavų lėšų, panaudotų remontui, refinansavimui.“ 1 kredito aprašo „Ilgalaikis kreditas“ 2.2.2. punkte nurodyta paskutinė kredito išmokėjimo diena – 2008-12-01. Byloje nustatyta, jog kredito gavėjas neįvykdė paminėtų išankstinių kredito dalies išmokėjimo sąlygų, nepateikė ieškovui minėtų išankstinių kredito išmokėjimo sąlygų įvykdymą patvirtinančių dokumentų. Kadangi BUAB „Rūda“ neįvykdė sąlygų ir per Kreditavimo sutartyje nurodytą terminą (iki 2008-12-01) nustatyta tvarka nesikreipė į banką dėl kredito dalies išmokėjimo, ieškovas minėtos kredito dalies suteikti neturėjo pagrindo.
Teismas laiko, kad atsakovai nepagrįstai priešieškinyje teigia, kad Kreditavimo sutarčių pakeitimai buvo sudaryti be laiduotojų žinios ir pritarimo bei kad tokiu būdu be laiduotojų sutikimo tarp šalių buvo iš esmės pakeista prievolė ir dėl to pasikeitė laiduotojų atsakomybė, laiduotojams atsirado itin nepalankios pasekmės. Kreditavimo sutarties pakeitimais nebuvo iš esmės pakeista prievolė ir dėl jų pasirašymo nepasikeitė laiduotojų atsakomybė. Atsakovai nepateikė jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų. Net jeigu šalys būtų nepasirašiusios Pakeitimo Nr. 1 ar vėlesnių pakeitimų ir nepakeitusios Kreditavimo sutarties nuostatos dėl suteikiamo kredito dydžio, pasekmės būtų buvusios tos pačios - kredito gavėjas dėl suėjusio kredito suteikimo termino (terminas suėjo 2008-12-01) Pakeitimo Nr. l pasirašymo metu jau buvo netekęs teisės pagal Kreditavimo sutartį reikalauti suteikti likusią neišmokėtą kredito dalį, skirtą pastatų remontui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko nepagrįstais atsakovų atsiliepimo į ieškinį ir priešieškinio argumentus, jog laidavimo sutarties pasirašymo metu atsakovai (kaip laiduotojai) prisiėmė įsipareigojimus tuo atveju, jeigu UAB „Rūda“ atžvilgiu bus suteiktas 1 175 000 Lt kreditas, kuris bus panaudotas pastatų įsigijimui ir remontui. Atsakovų manymu, vėliau pakeistos Kreditavimo sutarties sąlygos pakeitė atsakovų, kaip laiduotojų, prievoles ir dėl to be laiduotojų sutikimo jiems atsirado itin nepalankios sąlygos. Teismas šioje ginčo dalyje pažymi, kad laidavimo, kaip akcesorinės prievolės, pobūdis lemia, jog laidavimas yra priklausomas nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės. Teismas atkreipia dėmesį, kad laidavimo akcesoriškumas, reiškia tai kad negali būti laiduojama už didesnę sumą, negu skolininkas skolingas, o jeigu laiduojama suma viršija skolą, tai ji turi būti sumažinta iki skolos dydžio (LR CK 6.78 straipsnio 2 dalis), laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, nuostolių atlyginimą, netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (LR CK 6.81 straipsnio 2 dalis), laiduotojas turi teisę pareikšti kreditoriaus reikalavimui visus atsikirtimus, kuriuos galėtų reikšti skolininkas LR CK 6.82 straipsnio 2 dalis. Tai yra laiduotojo teisių apsauga. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovai laidavimo sutartimis laidavo viso 1 175 000 Lt kredito grąžinimą, tačiau ieškovas reikalavimą byloje atsakovams reiškė tik BUAB „Rūdupis“ negražinto kredito ir netesybų sumos dalyse, todėl atsakovų prievolių masto neviršijo, nagrinėjamu atveju laiduotojai už skolininką atsako prieš kreditorių taip pat ir tokiu pat mastu, kaip ir skolininkas.
Teismas atmeta atsakovų reikalavimus tiek ieškinyje tiek priešieškinyje taikyti ieškinio senatį ieškovo reikalavimams. Atsakovai nepagrįstai teigia, kad kreditoriui nepareiškus ieškinio nuo prievolės įvykdymo termino suėjimo per 3 mėnesius, atsakovų prievolė pagal laidavimo sutartis laikoma pasibaigusia, suėjus naikinamajam terminui. Teismas pažymi, kad pagal bendrąją taisyklę laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (LR CK 6.76 straipsnio 2 dalis, 6.87 straipsnio 1 dalis). LR CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. LR CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai LR CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja LR CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principą, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (LR CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Be to, laidavimo galiojimo iki visiško užtikrintos prievolės įvykdymo nustatymas atitinka laidavimo kaip aksesorinės (papildomos, šalutinės ir nuo pagrindinės prievolės priklausančios) prievolės pobūdį. Aptariama sutarties sąlyga vertintina kaip įstatymo neuždraustas kitoks šalių susitarimas. Šiuo atveju LR CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas prievolės pabaigos terminas nebus taikomas, bet prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė galios tol, kol bus grąžinta visa paskola, nes laiduotojas laisva valia siekė tokių teisinių padarinių. Toks šalių susitarimas atitinka Konstitucijos 46 straipsnyje nustatytą asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos principą.
Išnagrinėjus bylą teisme yra nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovų sudarytose laidavimo sutartyse nurodyta, kad laidavimo sutartys galioja iki kredito gavėjo ir laiduotojo tinkamo prievolių pagal Kreditavimo sutartį ir šią sutartį įvykdymo (laidavimo sutarčių 6.4. punktai). Tokiu būdu šalys bendru susitarimu susitarė, kad laidavimo sutartys galios, o tuo pačiu ieškovas reikalavimus laiduotojams pagal laidavimo sutartis galės reikšti (tarp jų ir kreiptis su ieškiniu į teismą) tol, kol nebus tinkamai įvykdytos tiek BUAB „Rūda“ prievolės pagal Kreditavimo sutartį, tiek atsakovų prievolės pagal laidavimo sutartis. BUAB „Rūda“ prievolių pagal Kreditavimo sutartį tinkamai neįvykdė bei bankui pagal ją grąžintinų/mokėtinų sumų nesumokėjo. Ieškovas BUAB „Rūda“ bankroto byloje yra pareiškęs iš neįvykdytos Kreditavimo sutarties kildinamą finansinį reikalavimą, kuris yra patvirtintas įsiteisėjusia Kauno apygardos teismo 2010-09-24 nutartimi (vieši „Liteko“ duomenys, c. b. Nr. B2-2251-273/2010). Atsakovas įrodymų nepateikė, kad ieškovo bankroto byloje pareikštas finansinis reikalavimas būtų patenkintas, darytina išvada, kad paskola negrąžinta, netesybos nesumokėtos. Laiduotojai prievolių pagal laidavimo sutartis taip pat nėra įvykdę. Todėl esant šioms nustatytoms aplinkybėms, išdėstytų motyvų, bei nurodytų materialiųjų teisės normų pagrindu, laidavimo sutartys yra galiojančios visa apimtimi, o atsakovų minimas CK 6.88 str. 1 d. numatytas laidavimo pabaigos terminas netaikytinas.
Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu ieškovo ieškinys dėl skolos ir netesybų, nesumokėtų sumų pagal kreditavimo sutartį atsakovų D. ir B. atžvilgiu tenkintinas pilnai, o atsakovų priešieškinys dėl laidavimo sutarčių pripažinimo pasibaigusiomis atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).
Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti iš atsakovų 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis reikalavimas tenkintinas dalinai. Išnagrinėjus bylą teisme, yra nustatyta, kad nagrinėtose šalių Laidavimo sutartyse nenustatyta laiduotojų atsakomybės didesniu palūkanų dydžiu, negu nustatytas įstatymuose. Dėl to atsakovams kaip fiziniams asmenims taikytina įstatymuose įtvirtinta atsakomybė. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog fizinio asmens atsakomybė mokėti palūkanas pažeidus prievolę yra ribojama 5 procentų dydžiu (LR CK 6.210 straipsnio 2 dalis), todėl iš atsakovų D. ir B. priteistinos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (LR CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Pareiga mokėti šias procesinėmis vadinamas palūkanas atsiranda iš įstatymo, nurodytų palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Procesinės palūkanos skaičiuojamos, kai yra pareikštas kreditoriaus prašymas jas skaičiuoti, ir tai daroma nuo prievolės gražinti skolą atsiradimo iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarusios kitaip arba šalys bendru sutarimu ar kreditorius savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs procesinių palūkanų skaičiavimo. Aptariamos palūkanos skaičiuojamos nuo teismo priteistos sumos, kurią sudaro pagrindinė skola kreditoriui, taip pat papildomi reikalavimai-delspinigiai, nesumokėtos palūkanos delspinigiai, bauda, sutarties pakeitimo mokestis. Nagrinėjamu atveju įstatyminės 5 procentų palūkanos priteisiamos ieškovui iš atsakovo nuo priteistos 752 168 Lt negrąžinto kredito sumos, 47 711,73 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 111,74 Lt nesumokėtų delspinigių, 1 656,46 Lt nesumokėtos baudos, 200 Lt nesumokėto sutarties pakeitimo mokesčio, iš viso nuo 804 847,93 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (b.l.4) t. y. nuo 2010 09 20 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
Teismas laiko teisiškai nepagrįstu ieškovo ieškinį D. ir B. atžvilgiu. Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad jos yra atsakovų (laiduotojų) D. ir B. sutuoktinės. Jos byloje esančiose Laidavimo sutartyse yra pasirašę po prierašu, kad jos susipažinę su laidavimo sutartimis, su jose esančiomis sąlygomis sutinka, joms yra žinoma apie banko ir „Rūda“ sudarytas kreditavimo sutartis. Ieškovas jų civilinę atsakomybė grindė LR CK 3.109 str. 2 d. nuostata, jog už prievoles, kylančias iš sutuoktinio sudarytų sandorių, kurie būtini šeimos namų ūkio išlaikymui, vaikų auklėjimo bei švietimo užtikinimui, sutuoktiniai atsako solidariai. Papildomai atsakovių civilinę atsakomybę kildino iš 2008-06-27 Laidavimo sutarčių Nr. 200832 ir Nr. 200833 nuostatų, ieškovo teigimu, atsakovės, sutikdamos su laidavimo sutarčių sudarymu ir jas pasirašydamos, prisiėmė atsakomybę pagal laidavimo sutartis. Kadangi iš laidavimo sutarčių kylančios prievolės gali būti vykdomos tiek iš asmeninio turto, tiek iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 str. 1 d. 5 p., 6 p. ir 2 d.), ieškovas mano, jog kredito gavėjo negrąžintas kreditas, nesumokėtos palūkanos, netesybos, o taip pat kitos ieškinyje nurodytos sumos solidariai turėtų būti priteistos iš visų atsakovų pagal nurodytas laidavimo sutartis - E. B., L. D., D. D. ir R. B..
Teismas sprendžia, kad ieškinys D. ir B. atžvilgiu atmestinas. Teismas sprendžia, kad atsakovių civilinė atsakomybė pagal Laidavimo sutartis neatsirado. Iš Sutarčių turinio matyti, kad jos nėra, laidavimo sutarčių šalys, todėl darytina išvada, jog jos nėra laidavę už skolininką, todėl taikyti solidarinę atsakomybę jų atžvilgiu negalima. Aiškinant byloje esančių laidavimo sutarčių turinį, spręstina, kad atsakovių parašai sutartyse liudija, kad jos sutiko, jog sutuoktiniai sudarytų laidavimo sutartis, bankui siekiant išvengti ateityje galimo reikalavimo dėl Laidavimo sutarčių ginčijimo. Nepagrįstas todėl ir ieškovo ieškinio motyvas, jog iš laidavimo sutarčių kylančios prievolės gali būti vykdomos tiek iš asmeninio turto, tiek iš bendro sutuoktinių turto.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškovas šioje byloje yra patyręs 13128 lt išlaidų (1 t. b.l.7), dalis-1080 lt žyminio mokesčio ieškovui jo prašymu Kauno apygardos teismo 2011 03 17 nutartimi buvo grąžinta, todėl ieškovui iš atsakovų D. ir B. priteistina po 6024 lt žyminio mokesčio suma (LR CPK 93 str.).
Atsakovams E. B. ir L. D. Kauno apygardos teismo 2010 12 15 nutartimi buvo atidėtas 12862,48 lt žyminio mokesčio sumokėjimas už priešieškinį (1 t. b.l. 142, 143). Atmetus priešieškinį valstybei iš atsakovų priteistina po 6431,24 lt žyminio mokesčio suma (LR CPK 96 str. 1 d.).
Atsakovės D. ir B. turėjo 1300 lt advokato atstovavimo išlaidų (2 t. b.l. 32, 33), joms iš ieškovo priteistina po 650 lt turėtų atstovavimo išlaidų (LR CPK 93 str.).
Byloje valstybė turėjo 93,91 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovų (LR CPK 96 str.).
Kauno apygardos teismo 2011 01 10 nutartimi (1 t. b.l. 186-189) buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovių D. ir B. turtui, atmetus ieškinį, laikinosios priemonės panaikintinos įsiteisėjus teismo sprendimui (LR CPK 150 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK str. 259 str., 260 str., 265 str., 270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį patenkinti dalinai.
Priteisti AB SEB bankas (į.k.112021238) solidariai iš E. B. (a.k(duomenys neskelbtini) L. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 752 168 Lt negrąžinto kredito, 47 711,73 Lt nesumokėtų palūkanų, 3 111,74 Lt nesumokėtų delspinigių, 1 656,46 Lt nesumokėtos baudos, 200 Lt nesumokėto sutarties pakeitimo mokesčio, iš viso 804 847,93 Lt sumą, taip pat 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 804 847,93 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme (t.y. nuo 2010 09 20) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovo ieškinį atsakovių D. D. ir R. B. atžvilgiu atmesti.
Priteisti AB SEB bankas (į.k.112021238) iš E. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 6024 lt sumokėto žyminio mokesčio, L. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 6024 lt žyminio mokesčio sumą.
Priteisti valstybei iš E. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 46,95 lt, L. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 46, 95 lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti valstybei iš E. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 6431,24 lt žyminio mokesčio sumą, nuo kurios jis buvo atleistas, L. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 6431,24 lt žyminio mokesčio sumą, nuo kurios jis buvo atleistas.
Priteisti iš AB SEB bankas (į.k.112021238) D. D. (a.k(duomenys neskelbtini) 650 lt turėtų atstovavimo išlaidų, R. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 650 lt turėtų atstovavimo išlaidų.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 01 10 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovėms R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Kazlų Rūdoje, ir D. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Kazlų Rūdoje, priklausančio ir esančio pas atsakoves ir/arba trečiuosius asmenis nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, turtinių teisių areštą bendrai 912 847,93 Lt (devynių šimtų dvylikos tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt septynių litų ir 93 centų) sumai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.