Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-05-11 · Civilinė byla Nr. 2S-455-618/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-05-11
Bylos Nr.
2S-455-618/2023
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00390-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Pareiškėjas
T. M. H.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-455-618/2023Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00390-2023-0Procesinio sprendimo kategorija 3.2.3.6.1.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2023 m. gegužės 11 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Larisa Šimanskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. H. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė A. R. Ž., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, N. H..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės A. R. Ž. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas panaikinti 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo pateikti informaciją ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2011 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjui ir N. H. pateikė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. RE-587 (toliau – ir Reikalavimas). Reikalavimu Inspekcija nurodė ne vėliau kaip iki 2012 m. balandžio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius: nugriauti adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai pastatytą tvorą ir sutvarkyti statybvietę. Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktorius 2021 m. kovo 31 d. priėmė potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimo papildymo (toliau – ir Potvarkis), kuriuo papildė Reikalavimą, įrašydamas Reikalavimo nevykdymo pasekmes – Inspekcijos teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę asmens lėšomis. Pareiškėjui įteiktas 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) bei reikalavimas pateikti informaciją (patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriuo antstolė įpareigojo pareiškėją ir N. H. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymą. Nurodė, jog pareiškėjui įteikti antstolės patvarkymai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ir yra naikintini. Reikalavimas pateiktas vykdyti kaip privalomasis nurodymas. Tokia teisinė galia, nors ir aiškiai neteisėtai, suteikta Potvarkiu. Atsižvelgiant į tai, kad Reikalavimas pateiktas vykdyti kaip privalomasis nurodymas, jo pateikimo vykdyti terminus numato Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas (toliau – ir Priežiūros įstatymas), kuriuo remiantis (įstatymo 26¹ straipsnis) reikalavimas galėjo būti pateiktas vykdyti vėliausiai 2017 m. balandžio 5 d. Reikalavimas priimtas vykdyti tik po 2023 m., t. y. po beveik penkerių metų nuo įstatyme įtvirtinto termino pabaigos. Akivaizdu, kad antstolė esant akivaizdžioms kliūtims, Reikalavimą priėmė vykdyti ir vykdomąją bylą pradėjo neteisėtai. Antstolė, patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) reikalaudama pateikti informaciją, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, nes nei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 585 straipsnio 1 dalis, nei kitos dalys neįtvirtina antstolės teisės reikalauti raštu pateikti informaciją apie Reikalavimo įvykdymą bei tai pagrindžiančius įrodymus. Papildomai nurodė, jog net jei minėtas patvarkymas būtų surašytas neviršijant įgaliojimų, jis bet kokiu atveju naikintinas, kadangi vykdomoji byla pradėta neteisėtai.

2. Suinteresuotas asmuo antstolė A. R. Ž. išnagrinėjo pareiškėjo skundą, 2023 m. sausio 27 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) skundo netenkino ir perdavė teismui. Nurodė, kad išieškotojai pateikus vykdomąjį dokumentą vykdyti, vadovaujantis CPK 651 straipsniu, nustačius, kad nėra kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti, parengtas 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir užvesta vykdomoji byla. Terminas vykdomajam dokumentui pateikti vykdyti nėra praleistas, nes dėl vykdomojo dokumento teisėtumo vyko teisminiai ginčai, ką argumentuotai savo prašyme nurodė išieškotoja (informavo, kad skolininkai 2011 m. lapkričio 9 d. pateikė teismui ieškinį dėl Inspekcijos 2011 m. vasario 18 d. savavališkos statybos akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir Reikalavimo panaikinimo, Plungės apylinkės teismo 2020 m. spalio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ieškinys atmestas, sprendimas įsiteisėjo 2021 m. vasario 25 d. Klaipėdos apygardos nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir kt.). Atsižvelgdama į išieškotojos prašyme nurodytas aplinkybes, priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir nėra pagrindo jo naikinti. Nurodė, jog pagal CPK 585 straipsnį antstolė turi teisę gauti ne tik informaciją apie skolininko turtinę padėtį, bet ir išreikalauti vykdymui būtinus dokumentus. 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu buvo pareikalauta informacijos ne apie skolininkų turtinę padėtį, o paprašyta raštu pateikti informaciją apie savavališkos statybos padarinių pašalinimo vykdymą. Išieškotoja nurodė, jog savavališkai pastatyta tvora nėra nugriauta. Tam, kad galėtų tinkamai įvykdyti CPK 771 straipsnio reikalavimus, t. y. išspręsti neįvykdymo akto surašymo klausimą, ir buvo paprašyta suteikti informaciją apie reikalavimo vykdymą, todėl panaikinti patvarkymo dėl reikalavimo pateikti informaciją nėra pagrindo.

Atsiliepimas

3. Inspekcija pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo su skundu nesutiko. Nurodė, jog 2011 m. rugsėjo 29 d. surašytame Reikalavime buvo nurodyta, kad iš pareiškėjo ir N. H. reikalaujama iki 2012 m. balandžio 5 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos, dėl kurios 2011 m. vasario 18 d. surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini), padarinius: nugriauti savavališkai pastatytą tvorą adresu (duomenys neskelbtini), kurios aukštis yra kintantis – nuo 1,29 m iki 1,96 m ir sutvarkyti statybvietę. Reikalavimas teismo sprendimu nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. Inspekcija, vadovaudamasi Privalomųjų nurodymų ir teismo sprendimų priverstinio vykdymo organizavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos viršininko 2016 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1V-175, 25 punkto nuostata, 2021 m. kovo 31 d. priėmė potvarkį, kuriuo papildė 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) ir įrašė į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis.“ Nurodė, jog Reikalavimo, kaip vykdomojo dokumento, teisinė galia atsirado Klaipėdos apygardos teismui 2021 m. vasario 25 d. nutartimi patvirtinus šio akto teisėtumą, t. y. vykdomojo dokumento galią šis reikalavimas įgijo jau galiojant naujos redakcijos įstatymui. Inspekcija Reikalavimą perdavė vykdyti antstoliui tik po to, kai įsigaliojo teismo galutinis sprendimas dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 31 d. priimto potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumo, kadangi Potvarkis yra vykdomojo dokumento dalis. Atsižvelgiant į tai, mano, kad nepraleido teisės aktuose nustatyto vykdomojo dokumento pateikimo termino, todėl antstolės 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) surašytas pagrįstai ir teisėtai. Remdamasi CPK 771 straipsnyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, mano, kad antstolė turi teisę CPK 585 straipsnio nustatyta tvarka paprašyti skolininko pateikti informaciją apie reikalavimo įvykdymą, o jei skolininkas per protingą terminą antstoliui nepateikia įvykdymą patvirtinančių įrodymų, antstoliui atsiranda teisinis pagrindas pripažinti, kad skolininkas įpareigojimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, neįvykdė, ir atlikti procesinius veiksmus, nustatytus CPK 771 straipsnyje. Mano, jog antstolė atsižvelgė į teisinį reglamentavimą, visapusiškai įvertino aplinkybes ir savo kompetencijos ribose priėmė pagrįstus patvarkymus.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas teismui 2023 m. kovo 1 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais palaikė skunde dėl antstolio veiksmų nurodytus argumentus. Papildomai nurodė, jog antstolė ir išieškotoja procesiniuose dokumentuose neteisingai interpretuoja ir aiškina teisės normas dėl termino privalomąjį nurodymą pateikti priverstinai vykdyti. Pažymėjo, kad vykdomųjų dokumentų pateikimo vykdyti terminus reglamentuoja CPK 606 straipsnis, kurio 3 dalis nustato, kad terminus, per kuriuos gali būti pateikti vykdyti kitų pareigūnų ar institucijų nutarimai, nustato atitinkami įstatymai. Terminas pateikti vykdomąjį nurodymą priverstiniam vykdymui yra įtvirtintas Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnyje. Antstolė ir išieškotoja tapatina skirtingas teisines kategorijas, t. y. skirtingos prigimties terminus – Reikalavimo įvykdymo (Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje įtvirtintas terminas) ir Reikalavimo pateikimo priverstinai vykdyti (Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnis). Reikalavimo įvykdymo terminas yra skirtas Reikalavime nurodytiems veiksmams – neteisėtų statybos padarinių šalinimui. Tuo tarpu antrasis – pateikimo priverstinai vykdyti terminas nurodo laikotarpį, per kurį Reikalavimas gali būti priverstinai vykdomas antstolės. Tai yra privalomojo nurodymo pateikimo vykdyti senaties terminas. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis įtvirtina ne pateikimo antstoliui senaties terminą, bet reglamentuoja atvejus, kada teikiami vykdymui privalomieji nurodymai teisminių ginčų atveju. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis nėra lex specialis Priežiūros įstatymo 26¹ straipsnio atžvilgiui ir jo nedetalizuoja. Bylos iškėlimas teisme dėl privalomojo nurodymo panaikinimo ar vykdymo termino pratęsimo savaime nesustabdo privalomojo nurodymo pateikimo vykdyti senaties termino. Tai įtvirtinančios teisės normos neegzistuoja. Teigė, jog privalomasis nurodymas (Reikalavimas) gali būti pateikiamas priverstiniam vykdymui per penkis metus nuo privalomajame nurodyme nustatyto termino suėjimo, o pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą nei bylos dėl privalomojo nurodymo teisėtumo, nei dėl nurodymo įvykdymo termino pratęsimo iškėlimas nestabdo pateikimo vykdyti senaties termino. Reikalavimą priverstinai vykdyti antstolė priėmė nepagrįstai. Be to, palaikė poziciją, jog antstolė, įpareigodama pareiškėją ir N. H. per 5 dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę apie Reikalavimo įvykdymą bei pateikti to įrodymus, viršijo įgaliojimus. Nei CPK 585 straipsnis, nei joks kitas teisės aktas nesuteikia antstolei teisės įpareigoti pareiškėją informuoti antstolę. Kaip nurodė išieškotoja, antstolė gali prašyti pateikti tokią informaciją ir imtis atitinkamų teisinių veiksmų, jei tokia informacija nebūtų pateikta, tačiau tai jokiu būdu nereiškia antstolės teisės įpareigoti pareiškėją atlikti nurodytus veiksmus.

5. Pareiškėjas kartu su rašytiniais paaiškinimais pateikė prašymą civilinę bylą stabdyti iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjo ir N. H. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Prašymą grindė aplinkybėmis, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi yra priėmęs pareiškėjo kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir pastarąjį įrašęs į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Kasaciniu skundu yra prašoma panaikinti minėtą nutartį, kuria, kaip nurodė ir Inspekcija, buvo paliktas nepakeistas pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti reikalavimą dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 31 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Kadangi Reikalavimui vykdomojo dokumento teisinė galia (neteisėtai) suteikta būtent Potvarkiu, todėl Lietuvos Aukščiausiajam Teismui konstatavus, jog Potvarkis priimtas neteisėtai, tai, be kita ko, reikštų, kad antstolė negalėjo priimti Reikalavimo priverstinai vykdyti, nes Reikalavimui nebuvo suteikta vykdomojo dokumento teisinė galia. Kasaciniam teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, tai reikš faktą, kad Reikalavimas negalėjo būti priverstinai vykdomas ir negalėjo būti priimtas priverstiniam vykdymui. Toks sprendimas reikštų ir tai, kad būtų patenkintas pareiškėjo reikalavimas šioje byloje be poreikio nagrinėti byloje likusius argumentus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą tenkino ir sustabdė civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nagrinėjimą iki Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėtas pareiškėjo T. M. H. ir N. H. kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties (civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)). Pagrindiniai pirmosios instancijos argumentai:

6.1. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiame Teisme nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendžiamas Potvarkio (ne)teisėtumo klausimas. Potvarkis yra sudėtinė Reikalavimo dalis. Pažymėjo, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašoma panaikinti patvarkymą, kuriuo Reikalavimas priimtas vykdyti bei antstolės reikalavimą dėl informacijos pateikimo, kadangi yra praleistas vykdomo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas. Įvertinęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomasis bylos stabdymo pagrindas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Suinteresuotas asmuo Inspekcija nesutinka su Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartimi ir prašo ją panaikinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

7.1. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra sprendžiamas klausimas, ar antstolės 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir antstolės 2023 m. sausio 16 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigoti T. M. H. per 5 darbo dienas nuo patvarkymo gavimo dienos informuoti antstolę raštu apie reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius tinkamą įvykdymą bei pateikti to įrodymus yra surašyti teisėtai ir pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo, kurioje sprendžiamas klausimas dėl Inspekcijos 2021 m. kovo 31 d. potvarkio, kuriuo Inspekcija papildė Reikalavimą (vykdomąjį dokumentą), teisėtumo. Inspekcija 2021 m. kovo 31 d. potvarkiu tik papildė Reikalavimą (vykdomąjį dokumentą) ir įrašė į jį šiuos žodžius: „Jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teismas nagrinėja antstolio veiksmų, bet ne Inspekcijos veiksmų teisėtumą, todėl akivaizdu, kad teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, nes tarp bylų nėra tiesioginio teisinio ryšio, o taip pat ir pagrindo stabdyti civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini).

7.2. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties, turės nustatyti, kada atsirado Reikalavimo, kaip vykdomojo dokumento, teisinė galia. Todėl nagrinėjamu atveju teismui nėra būtina laukti, kol išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), nes jos dalykas yra Inspekcijos veiksmų teisėtumas. Patvarkymas informuoti antstolę apie Reikalavimo įvykdymą apskritai neturi jokios sąsajos su kasacine byla, kadangi tai yra vykdomojo proceso klausimas, nesusijęs su vykdomojo dokumento (ar jo sudėtinių dalių) teisėtumo klausimu.

7.3. Pažymi, kad tarp bylų nėra prejudicinio ryšio, visus teisiškai reikšmingus faktus teismas gali nustatyti pats, nėra pagrindo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimo ir savo kompetenciją perkelti kitam teismui, jei visus reikšmingus faktus teismas gali nustatyti pats.

8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. M. H. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

8.1. Nurodo, kad bylos sustabdyto klausimas buvo išspręstas teismui teisingai įvertinus bylos aplinkybes. Kasaciniame teisme sprendžiama klausimas dėl Potvarkio teisėtumo, Potvarkio teisėtumas neabejotinai liečia ir antstolės patvarkymo teisėtumą, kadangi neegzistuojant Potvarkiui ir jam esant neteisėtam, Reikalavimas negali būti priverstinai vykdomas, t. y. vykdomoji byla negali būti pradedama. Kasaciniam teismui konstatavus, jog Potvarkis priimtas neteisėtai, tai, be kita ko, reikštų, kad antstolė negalėjo priimti Reikalavimo priverstinai vykdyti, nes Reikalavimui nebuvo suteikta vykdomojo dokumento teisinė galia.

9. Daugiau atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir teisiniai argumentai

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

10. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

11. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes, tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

13. Byloje nustatytos tokios reikšmingos toliau dėstomos faktinės aplinkybės. Antstolė A. R. Ž. 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2023 m. sausio 16 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl reikalavimą pateikti informaciją. Pareiškėjas T. M. H. 2023 m. sausio 20 d. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 16 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdomąją bylą nutraukti. Antstolė 2023 m. sausio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo skundo netenkino ir perdavė jį nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybes, kad Lietuvos Aukščiausiajame Teisme sprendžiamas Potvarkio (ne)teisėtumo klausimas, civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį argumentuodamas, kad teismas šioje byloje nagrinėja antstolio veiksmų teisėtumo klausimą, o ne suinteresuoto asmens Inspekcijos veiksmų teisėtumą, todėl teismas gali visus teisiškai reikšmingus faktus nustatyti pats, kadangi tarp civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje priimta skundžiama nutartis ir Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nėra tiesioginio teisinio ryšio.

14. Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006). Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

15. Kasacinio teismo pažymėta, kad teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte nustatytą privalomojo sustabdymo pagrindą, turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose; spręsdamas, yra tarp dviejų nagrinėjamų bylų tiesioginis teisinis ryšys ar ne, turi išaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą, ir kokie nustatinėtini byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-221/2008).

16. Teismas, siekdamas teisingai pritaikyti CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą bylos privalomojo sustabdymo pagrindą, visų pirma turi tinkamai nustatyti įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Spręsdamas, ar yra (nėra) dviejų nagrinėjamų civilinių bylų tiesioginis teisinis ryšys, teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje civilinėje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą. Įrodinėjimo dalyką, taigi byloje nustatytinus faktus, lemia ginčo šalių reikalavimų ir atsikirtimų pagrindai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-16-1075/2020, 19-20 punktai).

17. Kasacinis teismas yra suformavęs pagrindines prejudicinių faktų ir tiesioginio teisinio ryšio aiškinimo taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą. Nustatant tiesioginį teisinį ryšį teismas turi išsiaiškinti, kokie teisiškai reikšmingi faktai turi būti nustatyti byloje, kurios nagrinėjimą prašoma sustabdyti, ir kokie nustatomi kitoje byloje, dėl kurios prašoma sustabdyti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis Nr. e3K-3-466-403/2018).

18. Skundžiama nutartis priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas T. M. H. prašo panaikinti 2023 m. sausio 16 d. patvarkymus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad antstolės A. R. Ž. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pradėta 2023 m. sausio 16 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini) priėmus vykdyti Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini). Reikalavimas parengtas pagal 2011 m. vasario 18 d. Inspekcijos savavališkos statybos aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktame skunde dėl antstolio veiksmų pareiškėjas T. M. H. nurodė, kad yra praleistas vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas. Antstolė ir išieškotoja – Inspekcija procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Reikalavimo pateikimo vykdyti senaties terminas nėra praleistas. Procesiniuose dokumentuose nurodoma, jog Potvarkis yra sudėtinė Reikalavimo dalis, kadangi papildo Reikalavimą – įtvirtina Inspekcijos teise griauti savavališkai pastatytą tvorą.

19. Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos bei teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Plungės apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovų T. M. H. ir N. H. ieškinį atsakovei Inspekcijai dėl potvarkio pašalinti savavališkos statybos padarinius panaikinimo. Šioje byloje ieškovai prašė panaikinti Inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. potvarkį ,,Dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“, kuriuo Reikalavimas buvo papildytas į jį įrašius: ,, Jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis“. Plungės apylinkės teismo 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinys atmestas. Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Bylos medžiaga ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2023 m. vasario 20 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ieškovų T. M. H. ir N. H. kasacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 7 d. nutarties peržiūrėjimo priimtas (kasaciniame teisme bylai suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini)). Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – ieškovų T. M. H. ir N. H. ieškinį tenkinti. Teismo posėdis rašytinio proceso tvarka paskirtas 2023 m. gegužės 31 d. 9.00 val.

20. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė, kad tarp civilinių bylų egzistuoja tiesioginis ryšys, kadangi kasaciniame teisme sprendžiamas Potvarkio (ne)teisėtumo klausimas. Pažymėjo, kad Potvarkis, kurį kasaciniu skundu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašoma panaikinti, yra sudėtinė Reikalavimo, antstolės priimto vykdyti, dalis.

21. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodo, kad Potvarkis yra tik vykdomojo dokumento, t. y. Reikalavimo, dalis, nėra vykdomasis dokumentas, kuris teikiamas antstoliui vykdyti, Nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sprendžiama dėl vykdomojo dokumento pateikimo senaties ir dėl antstolės patvarkymo pateikti įrodymus, o tai, Inspekcijos manymu, nesusiję su kasaciniame teisme nagrinėjamu civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) dalyku, nes joje sprendžiama dėl Inspekcijos veiksmų teisėtumo.

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar Reikalavimui taikytinos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 28 straipsnio nuostatos, galiojusios nuo 2010 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d., kurios aiškiai nustatė, kad Reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo nėra vykdomasis dokumentas, o Inspekcija dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius privalo kreiptis į teismą; ar Potvarkiu papildžius Reikalavimą, jis kvalifikuojamas kaip privalomasis nurodymas pagal galiojantį Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 14 straipsnio 8 dalį. Taigi, esminis klausimas, keliamas kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje, yra 2011 m. rugsėjo 29 d. Inspekcijos priimto Reikalavimo pagal Statybos įstatymą (redakcija galiojusi nuo 2010 m. liepos 2 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.) bei Privalomojo nurodymo pagal Priežiūros įstatymą, įsigaliojusio 2014 m. sausio 1 d. sutapatinimas, nes vykdomojo dokumento galia privalomajam nurodymui suteikta nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos.

23. Apeliacinis teismas pažymi, jog, priėmusi kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, atsižvelgė į kasatorių argumentus, kad Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) yra pateiktas vykdyti antstoliui ir gauti antstolio patvarkymai; Reikalavimas bus vykdomas ne ieškinio teisenos tvarka, kaip kad nurodyta pačiame Reikalavime, bet pagal byloje ginčijamą Inspekcijos 2021 m. kovo 31 d. surašytą Potvarkį Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo”, kuriuo Inspekcija papildė 2011 m. rugsėjo 29 d. Reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) nurodydama, kad jeigu asmuo, kuriam įteiktas reikalavimas, per nustatytą terminą jo neįvykdys, Inspekcija turi teisę nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens lėšomis. Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija nurodė, jog vykdomoji byla pradėta byloje ginčijamo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento direktoriaus 2021 m. kovo 31 d. potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2011 m. rugsėjo 29 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo pagrindu, todėl 2023 m. vasario 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol byla bus išnagrinėta kasacine tvarka.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams, jog kasacinės instancijos teismo sprendimas turės privalomąją galią nagrinėjamai bylai. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui patenkinus kasacinį skundą ir panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei priėmus naują sprendimą – patenkinus ieškovų T. M. H. ir N. H. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, neliktų pagrindo tęsti vykdymo procesą, vykdomoji byla būtų nutraukta, ko pasėkoje išnyktų teisinis pagrindas spręsti dėl vykdymo procese atliktų konkrečių vykdymo veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sustabdžius vykdymo veiksmus, nėra galimas ir vykdymo procesas, tuo pačiu nėra tikslingas ir vykdymo proceso metu kylančių klausimų nagrinėjimas.

25. Esant minėtoms aplinkybėms, konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir ginčo esmę, tinkamai pritaikė procesines teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį – sustabdyti bylos nagrinėjimą, ir kurios, atskirajame skunde nurodomais motyvais, naikinti nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis paliktina nepakeista.

26. Apeliacinės instancijos teismas įvertino esminius atskirojo skundo argumentus ir dėl jų pasisakė. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų išsamiau nepasisakytina, nes jie neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K- 3-133-823/2020 40 punktą).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylą sustabdė tinkamai įvertinęs byloje nustatytų faktinių aplinkybes ir CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo sąlygas, todėl atskirasis skundas netenkinami, skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Larisa Šimanskienė