Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Mildai Litvinaitei,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Teismo posėdžio metu ieškovė J. D. ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) su atsakovu susilaukė sūnaus, po vaiko gimimo daugiausia su vaiku būdavo ji, nes atsakovas dirbo užsienyje. Vaikas nuo 2024 m. birželio 1 d. gyvena su mamai, atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai. Sūnus jau yra didelis, pats nenori bendrauti su atsakovu, ji vaiko prieš tėvą nenuteikinėja, jeigu sūnus nori tegul bendrauja. Prieš Naujuosius metus atsakovas su sūnumi susiskambino, kad kažkur važiuos, bet vaiko niekur nenuvežė, todėl dabar vaikas nenori bendrauti, jaučia nuoskaudą. Paskutiniu metu nežino, kiek atsakovas uždirbdavo, o anksčiau uždirbdavo apie 2000,00 Eur, kitą kartą – 3000,00 Eur.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokatė Silva Balčiūnienė ieškinį palaikė jame nurodytais motyvais ir prašė tenkinti visiškai. Paaiškino, kad 2003 metais šalys susipažino, nuo 2004 metų kartu apsigyveno. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus, toliau gyveno kartu, augino vaiką. Vėliau atsakovas susirado kitą moterį, kuri šiuo metu yra jo žmona. Ieškovė įsigijo savo butą ir išsikraustė su vaiku iš atsakovo namo. Nuo 2024 m. birželio 1 d. atsakovas neteikia išlaikymo vaikui. 2025 m. balandžio 4 d. priimtas teismo įsakymas dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo, priteista 350,00 Eur suma. Nuo 2024 m. birželio mėnesio iki 2024 m. gruodžio 31 d. atsakovas pervesdavo sūnui po 160,00 Eur. 2025 metais atsakovas padarė du pavedimus po 160,00 Eur. Pravesta bendra suma yra 1 580,00 Eur vaiko išlaikymui. Ieškovė atsakovui grąžino 160,00 Eur, todėl atsakovo sumokėta vaikui išlaikymo suma yra 1420,00 Eur. Atsakovas kaip tėvas turi išlaikyti vaiką, prašoma priteisti išlaikymo suma yra minimali, nes sūnui jau yra (duomenys neskelbtini) metų, jo poreikiai dideli. Atsakovas paminėjo, kad yra sergantis, o kad negali mokėti išlaikymo, nenurodo. Prašo iš atsakovo sūnaus išlaikymą priteisti nuo 2024 m. birželio 1 d. po 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis išmokomis. Nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove. Priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurios išaugo dėl nenorėjimo tartis bylą baigti taikiai. Minimalios sumos yra pašomos priteisti už advokato darbą, jų mažinti nėra jokio pagrindo. Ieškinys pagrįstas ir turi būti patenkintas.

7. Teismo posėdžio metu atsakovas K. K. su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, sutiko su reikalavimu dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nesutiko su prašoma priteisti išlaikymo suma 350,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, sutiko mokėti sūnaus išlaikymui 210,00 Eur. Paaiškino, kad per didelė suma vaiko išlaikymui yra 700,00 Eur, suaugę žmonės uždirba 800,00 Eur. Nurodė, kad vaikui 500 Eur turėtų užtekti. Gali mokėti išlaikymą sūnui virš dviejų šimtų eurų, taip pat papildomai gali ir kitaip sūnui padėti. Paaiškino, kad vaiko mama nuteikė vaiką prieš jį, todėl vaikas su juo nekalba, nenori bendrauti, jis su sūnumi bendrauti norėtų. Ieškovė 160 Eur pervestų sūnui pinigų grąžino, dėl to, kad jos manymu jis per mažai siuntė. Neprašė 55 Eur už šiukšles, kuriuos ji pervedė, pinigų atgal negrąžino, dėl ko, negali pasakyti. Turi nuosavybės teise jam priklausantį namą, kurį padovanojo tėvas. Nuo 2024 m. birželio mėnesio sūnus nebuvo pas jį, jis sūnaus pas save nekvietė. Dirba statybos darbus, dirbo užsienyje, atlyginimą gaudavo. Nurodė, kad dabar nedirba dėl sveikatos. Pajamas deklaruodavo, bet ne visas. Sūnus groja orkestre, jis nesportuoja, sūnaus pomėgis – kompiuteriai. Kompiuterį sūnui yra nupirkęs anksčiau. Supranta, kad visko sūnui reikia. Šiuo metu atsakovas gyvena iš žmonos santaupų, uždarbio negauna, dėl socialinės pašalpos nesikreipė, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

10. Bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio vaiko Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Atsakovas kartu su ieškove bei sūnumi negyvena, prie sūnaus išlaikymo prisideda, tačiau nereguliariai, mokėdamas po 160 Eur. Ieškovė nuo 2024 m. birželio 1 d. viena auklėja ir prižiūri sūnų, atsakovas su sūnumi beveik nebendrauja.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija įtvirtina pagrindinius principus vaiko auklėjimo srityje ir pripažįsta kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi (įsigaliojo 1992 m. kovo 1 d., Seimo ratifikuota 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I–983; Žin., 1995, Nr. 60). Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu, o kilus ginčui tarp tėvų, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 str.). Ieškovė prašo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja, atsakovas sutinka, kad vaikas gyventų su motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neprieštaravo ieškovės reikalavimui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja, nes ji tinkamai rūpinasi vaikus, užtikrina jam tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.

13. Analizuojant byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir jų atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su motina. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateiktoje išvadoje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu. Išklausius vaiko nuomonę, jis pareiškė norą gyventi su mama. Atsakovas sutinka, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnamečio Ž. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove geriausiai atitiks vaiko interesus, todėl šioje dalyje patikslintas ieškinys tenkintinas (CK 3.174 straipsnis).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

14. Dėl konkrečios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos teismas šiuo atveju nepasisako, nes pagal bylos duomenis, dėl to ginčo tarp šalių nėra. Teismas pažymi, kad remiantis CK 3.156 ir 3.159 straipsniuose įstatymo leidėjo įtvirtinta principine nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikų atžvilgiu yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu, turi tokias pačias teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (nustatytas minimalus bendravimas su vaiku; vaikai ir tėvai atskirti; apribota tėvų valdžia).

Dėl išlaikymo priteisimo

16. Abu tėvai yra atsakingi už vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Taip pat abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8 straipsniai, 11–14 straipsniai, 18 straipsnis ir kiti, CK 3.155 straipsnis, 3.165 straipsnis) bei proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.

17. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), tėvai turi dėti visas pastangas, kad sudarytų sąlygas vaikui gyventi, ugdytis saugioje, labiausiai jo interesus atitinkančioje aplinkoje, bendrauti ir žaisti su bendraamžiais, lavinti gabumus ir įvairiapusiškai leisti laisvalaikį. Įstatymai neapibrėžia, kaip ir kokie vaiko poreikiai turi būti tenkinami, kiekvienu atveju tai turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į tėvų turtinę padėtį, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010).

18. Šiuo metu ieškovė, nuo 2024 m. birželio 1 d., viena rūpinasi sūnaus priežiūra, auklėjimu, ugdymu, nors atsakovas sūnui išlaikymą teikia, tačiau nereguliariai, t. y. ne kiekvieną mėnesį, nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. visiškai neteikė išlaikymo sūnui jokia forma.

19. Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2024 m. sausio 1 d. buvo 924 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 708 Eur atskaičius mokesčius. Nuo 2025 m. sausio 1 d. yra 1038 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 777 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, papildomai įvertinama, kad valstybė skiria 96,25 Eur dydžio išmoką vaikui, nuo 2025 m. sausio 1 d. yra skiriama 122,50 Eur.

20. Būtina pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai skiriama ir mokama išmoka per mėnesį, kuri sprendimo priėmimo metu yra 122,50 Eur.

21. Kadangi mokamos socialinės išmokos paskirtis yra vaiko poreikių tenkinimas, skiriant šią išmoką vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (2020 m. balandžio 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas).

22. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaikų interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaikų interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

23. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje taikomas minimalus išlaikymo dydis, kurio pagrįstumo ieškovė neturi pareigos įrodinėti. Šiuo atveju atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad prašoma išlaikymo suma nepilnamečiam sūnui yra per didelė, ar kad jis, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį ar sveikatos būklę, tokio išlaikymo negali teikti. Atsakovas pateikė rašytinius duomenis apie savo turtinę padėtį, iš kurių matyti, jog jo vardu yra registruotas automobilis „OPEL VIVARO“, teismo posėdžio metu nurodė, kad nedirba dėl sveikatos būklės, kad jo darbingumas yra apribotas, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, socialinės pašalpos negauna, gyvena iš žmonos santaupų. Taip pat nurodė, kad turi nekilnojamąjį turtą – gyvenamąjį namą (dovanotą jo tėvo). Atsakovas pateikė medicininius dokumentus apie jo sveikatos rizikos veiksnius, taikomą gydymą, susirgimą Laimo liga, jos gydymą, tačiau nepateikė duomenų, įrodančių, jog jo darbingumas dėl sveikatos būklės yra apribotas, kad jam yra nustatytas dalyvumo lygis ir / ar jis turi neįgalumą. Teismas pažymi, kad atsakovas negali nusišalinti nuo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, todėl nėra pagrindo iš surinktų duomenų daryti išvados, jog atsakovas neturi galimybės dirbti ir prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Atsakovas yra darbingo amžiaus, galintis dirbti ir prisidėti prie sūnaus išlaikymo. Teismas sprendžia, jog pakankamas iš atsakovo priteistinas išlaikymo dydis, įvertinus realias jo išlaikymo mokėjimo galimybes, turtinę padėtį, kuris visiškai atitinka nepilnamečio vaiko poreikius pagal jo amžių, yra 300,00 Eur suma. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, ieškovės ieškinys dalyje dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistina 300,00 Eur suma kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, ją indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.192 straipsnis, 3.196-3.198 straipsniai, 3.200 straipsnis).

24. Ieškovė skirtina lėšų, skirtų nepilnamečiam vaikui išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise. Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

26. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

27. Ieškovė šioje byloje sumokėjo 114,00 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), ir yra atleista nuo žyminio mokesčio dėl pareikšto reikalavimo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovei teisinę pagalbą teikė ir ją atstovavo teismo posėdžiuose advokatė Silva Balčiūnienė, už kurios suteiktas teisines paslaugas ieškovė sumokėjo iš viso 1 400,00 Eur. Paminėtina, kad ieškovės atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsakovas prašė mažinti bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, visą proceso dėl išlaikymo priteisimo trukmę (pateiktas pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo, po to ieškinys dėl išlaikymo priteisimo), teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teiktų procesinių dokumentų ir jų priedų apimtį, kiekį, teismų praktikos ir teisės normų analizę, teismo posėdžių trukmę, atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), nėra per didelės.

28. Atsakovą šioje byloje atstovavo advokatas Povilas Eigminas, už kurio teiktą teisinę pagalbą paskaičiuotos 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurios pagrįstos rašytiniais įrodymais.

29. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

30. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimai buvo patenkinti iš dalies, t. y. 92,85 proc., kadangi ieškovė pareiškė 1 turtinį reikalavimą (dėl išlaikymo priteisimo) ir 1 neturtinį reikalavimą (vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), buvo patenkintas turtinis reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo 85,71 proc. ir 100 proc. neturtinis reikalavimas (dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 1 405,75 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atitinkamai atmetus ieškinį dalyje (7,15 proc.), iš ieškovės atsakovui priteistina 10,72 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi šalių prievolės yra vienarūšės, atliktinas įskaitymas ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 395,03 Eur bylinėjimosi išlaidos.

31. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovės, neatleistos nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jos ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).

32. Ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (92,85 proc.), todėl iš atsakovo priteistinas 75,21 Eur žyminis mokestis valstybei už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (CPK 96 str. 1 d.).

33. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra 7,93 Eur ir yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-18881-1229/2025 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. birželio 20 d. nutartimi nurodytos laikinosios apsaugos priemonės paliktos galioti iki sprendimo šioje byloje priėmimo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo sprendimu iš atsakovo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis nukreipiamas vykdyti skubiai, t. y. nuo sprendimo priėmimo dienos, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-18881-1229/2025 pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui iš atsakovo, panaikintinos nuo šio sprendimo priėmimo dienos (CPK 150, 282 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 263–270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su mama J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui Ž. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. birželio 1 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Vaiko piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Įskaityti į iš atsakovo K. K. priteistas mokėti nepilnamečiam sūnui periodines išlaikymo išmokas, atsakovo sumokėtą išlaikymo sumą – 1 125,00 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis eurus 00 ct).

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 395,03 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų devyniasdešimt penkių eurų 03 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 75,21 Eur (septyniasdešimt penkių eurų 21 ct) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eL2-18881-1229/2025 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui iš atsakovo.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmams.