Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-03-05 · Civilinė byla Nr. 2-2-723/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-03-05Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. KasacijaNutartis · 2015-04-08Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
2-2-723/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00455-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilmantas Ambrulevičius
Ieškovas
M. P.
Atsakovas
P. K.
Civilinė byla Nr. 2-2-723/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00455-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4; 78.2.1; 99.5; 99.7; 113.1; 114.9.1; 114.9.3.1; 116.4; 125.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 5 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius,sekretoriaujant D. Dubakienei,dalyvaujant ieškovės atstovui adv. M. Vaičiūnui,atsakovo atstovui adv. pad. K. Keručiui,

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Č.,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui P. K., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui išlaikymo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis ir jo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė M. P. ieškiniu atsakovui P. K. prašo nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus K. K. gyvenamąją vietą kartu su motina (ieškove); iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui 1 200 litų dydžio kas mėnesį mokamas periodines išmokas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskiriant ieškovę; iš atsakovo priteisti 43 200 Lt išlaikymo nepilnamečiam sūnui K. K. įsiskolinimą už trejus metus (t. 1, b.l. 2-5)

Šalies argumentai

Ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė šalių sūnus K. K.. Šalys susituokę nebuvo, niekada kartu negyveno, bendrų ūkinių reikalų neturėjo. Po vaiko gimimo ieškovė su atsakovu dar beveik metus bendravo, tačiau bendros ateities ir šeimos sukurti nepavyko. 2004 m. ieškovė su sūnumi persikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), kur gyvena iki šiol. Atsakovui vaikas apskritai niekada nerūpėjo, vaikui augant, atsakovas paskambindavo vos kartą per metus ar atsiųsdavo atvirlaiškių iš savo kelionių po visą pasaulį. Savo ruožtu vaikas niekada nebuvo prisirišęs prie atsakovo, nebuvo ir nėra užsimezgusio sūnaus-tėvo ryšio, nenoriai kalba su juo telefonu, bendrauja iš esmės tik tada, kai to primygtinai prašo ieškovė. Sūnumi nuo pat gimimo visapusiškai rūpinosi ir jį prižiūrėjo ieškovė. Nepaisant nuolatinių ieškovės prašymų ir raginimų, atsakovas prie vaiko materialinio išlaikymo neprisidėjo. Bendromis šalių pastangomis 2012-11-13 buvo atliktas biologinės tėvystės tyrimas, kurio rezultatai patvirtino, jog atsakovas yra K. K. tėvas. Net ir po ieškovės rašytinio reikalavimo bei tėvystės tyrimo rezultatų atsakovas visiškai neprisideda prie sūnaus materialinio išlaikymo.Nuo 2005 m., kai ieškovė išvyko iš Lietuvos, nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Vaikas turi esminį ryšį su šia valstybe ((duomenys neskelbtini) yra jo mokykla, užklasinė veikla, draugai, vaikas laisvai kalba prancūzų kalba, yra puikiai integravęsis ir (duomenys neskelbtini) laiko savo namais), o ieškovė šioje šalyje turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir nuolatinį darbą, t.y. dirba pagal neterminuotą darbo sutartį.Atsižvelgiant į tai, prašo nepilnamečio sūnaus K. K. gyvenamąją vietą nustatyti su motina.

Ieškovės skaičiavimu, išlaidos sūnui per mėnesį vidutiniškai siekia 1 000 eurų, arba apie 3 500 litų. Išlaidos, tenkančios vaiko kasdienių būtinų poreikių tenkinimui pagal ieškovės atliktus skaičiavimus paskutinių trejų metu laikotarpiu:

• sūnaus maistui namuose vidutiniškai tenka apie 2 400 eurų (apie 8 280 Lt) per metus (2010 m. – 2 916 eurų (10 060,2 Lt), 2011 m. - 1 655 eurai (5 709,75 Lt), 2012 m. - 2 433 eurai (8 393,85 Lt).

• Vaiko maitinimui mokyklos valgykloje per metus vidutiniškai tenka apie 800 eurų (apie 2 760 Lt) (2010 m. - 840,7 euro (~2 900 Lt); 2011 m. - 822,5 euro (~2 874 Lt), 2012 m. - 481,5 eurų (~1 661 Lt);

• Užklasinei vaiko priežiūrai išlaidos per metus vidutiniškai siekia apie 1 416 eurų (~4 886 Lt).

• Metinės sūnaus gyvybės draudimo išlaidos sudaro 1 200 eurų (~4 140 Lt).

• Išlaidas mokykloje sudaro: mokyklos mokestis (202 eurai (~697 Lt) per metus, tėvų asociacijos mokestis (45 eurai (~155 Lt) per metus, įnašas į klasės fondą (90 eurų (~311 Lt) per metus).

• Vaikui reikalingi vadovėliai: anglų (56,7 euro (~196 Lt) per metus) bei lietuvių (73 eurai (~252 Lt) per metus) kalbomis, taip pat įvairios skaitytinos knygos lietuvių kalba, kurių sąrašas pateikiamas prieš kiekvienas atostogas; bei mokymo priemonės: pieštukai, flomasteriai, guašas, ir kt., vidutiniškai apie 100 eurų (~345 Lt).

• Išlaidos vaiko lankytiems būreliams: 2010 m. 2 596 eurai (~8 956 Lt) (plaukimo treniruotės – 1 080 eurų (~3 726 Lt)); muzikos pamokos 177 eurai (~611 Lt); užsiėmimai prancūzų k. - 177 eurai (~611 Lt); futbolo treniruotės - 172 eurai (~593 Lt); smuiko pamokos - 990 eurų (~3 416 Lt); 2011 m. 2 333 eurai (~8 049 Lt)); tenisas - 307 eurai (~1 059 Lt); dainavimo pamokos – 114 eurų (~393 Lt); pianino pamokos - 660 eurų (~2 277 Lt)); 2012 m. 1 655 eurai (~5 710 Lt) (plaukimo treniruotės - 540 eurų (~1 863 Lt)); tenisas -425 eurai (~1466 Lt); dziudo - 172 eurai (~593 Lt); dainavimo pamokos - 122 eurai (~421 Lt); pianino pamokos - 396 eurai (~1 366 Lt)). Per metus vaiko užklasinei veiklai išleidžiama vidutiniškai apie 2 195 eurus (~7 571 Lt).

• Sūnaus gydymo išlaidoms kasmet išleidžiama vidutiniškai po 1000 eurų (~3 450 Lt) (ieškovės skaičiavimu: 2010 m. - 1 953,99 euro (~6 741 Lt); 2011 m. - 954,53 euro (~3 293 Lt); 2012 m. - 565 eurų (~1 949 Lt)). Sūnus turi specialių poreikių, jam taikytas ilgalaikis kineziterapinis gydymas, reikalinga reguliari dantų gydytojo konsultacija ir kartais gydymas. Vaikas turi pilnapadystės problemą, todėl jam būtina kasmetinė ortopedo konsultacija; kasmet, o kartais ir dukart per metus užsakomi specialūs į batus dedami padėliai).

• 2010 m. sūnui pradėjus lankyti mokyklą, ieškovė nupirko tam būtiną rašomąjį stalą. Šis pirkinys kainavo 802,75 euro (~2 770 Lt). Atsižvelgiant į vaiko gabumus ir didelį jo paties norą groti (sūnus lanko individualias pianino pamokas), 2011 m. ieškovė sūnui nupirko pianiną, kuris buvo būtinas vaikui mokytis ir ruoštis namuose. Už šį pirkinį ieškovė sumokėjo 3 000 eurų (~10 350 Lt), todėl vidutiniškai per metus būtiniems daiktams pirkti išleidžiama apie 1 900 eurų (~6 560 Lt).

• Būstui, kuriame nepilnametis vaikas gyvena (kartu su ieškove), per mėnesį išleidžiama vidutiniškai 3 500 eurų (~12 705 Lt) (kredito įmoka už būstą -1596,56 euro (~5 508 Lt) per mėnesį); nekilnojamojo turto mokestis (apie 1 000 eurų (~3 450 Lt) per metus); gyvenamosios vietos mokestis (89 eurai (~307 Lt) per metus); būsto draudimas (apie 160 eurų (~552 Lt) per metus) ir privalomas gyvybės draudimas (256,68 euro (~886 Lt) per metus); komunaliniai mokesčiai (apie 600 eurų (~2 070 Lt) kas ketvirtį); kitos paslaugos (televizija - 153,7 euro (~530 Lt) per metus, internetas - 550,32 euro (~1 899 Lt) per metus, telefonas - apie 1 000 eurų (~3 450 Lt) per metus)). Ieškovė vežioja sūnų į mokyklą bei užsiėmimus automobiliu, kurio mokestis per metus siekia 385,84 eurų (~1 331 Lt), draudimas – 1 348,49 euro (~4 652 Lt) kas pusmetį, degalų sunaudojama už maždaug 800 eurų (~2 760 Lt) per metus.

• Laisvalaikiui ir atostogoms: 2010 m. Disneyland - 600 eurų (~2 070 Lt); 2011 m. ClubMed - 585,4 euro (~2 020 Lt) ir Plopsaland- 39,35 euro (~136 Lt)), 2012 m. Disneyland- 366,6 euro (~1 265 Lt) ir ClubMed - 683 eurai (~2 356 Lt), gimtadienio šventės vandens pramogų parke - 337,50 eurų (~1 164 Lt)), arba vidutiniškai apie 760 eurų (~2 616 Lt) per metus. 2012 m. kelionė į Nicą (kelionės kaina 3 asmenims 1 725 eurai (~5 951 Lt). Be to, mažiausiai dvi kelionės per metus į Lietuvą ir atgal.

Šalies argumentai

Ieškovė pažymėjo, kad nurodyta vidutinė suma vaiko išlaikymui per mėnesį (1 000 eurų, 3 500 litų) yra orientacinė, nes į šiuos skaičiavimus neįtraukti vaikui perkami rūbai, avalynė, įvairūs mokyklos reikmenys, todėl iš esmės realios išlaidos sūnaus išlaikymui yra gerokai didesnės negu nurodyta suma. Ieškiniu ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 1 200 litų (350 eurų) dydžio periodines kasmėnesines išmokas sūnaus išlaikymui.

Ieškovė viena augina ir išlaiko du savo nepilnamečius vaikus: sūnų K. K. ir dukrą E. F. (gim. (duomenys neskelbtini)). Ieškovė nuo 2005-05-01 dirba (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis yra 6 686,96 eurų. Į nurodytą sumą įeina ir išmoka už išlaikomus vaikus. Jokio kito turto ar pajamų ieškovė neturi.

Ieškovė neturi duomenų, kur šiuo metu dirba atsakovas ir kokias pajamas jis gauna, tačiau jai yra žinomos aplinkybės, kad atsakovo materialinė padėtis yra labai gera. Atsakovas yra darbingas, turi (duomenys neskelbtini) (2002 m. baigė (duomenys neskelbtini) ir įgijo teisės bakalauro kvalifikacinį laipsnį), laisvai kalba anglų, rusų kalbomis. Atsakovas dažnai vyksta į tolimas keliones po visą pasaulį (atvirlaiškiai vaikui, priedas Nr. 33), be to, nuolatos būna Vokietijoje, Latvijoje, Švedijoje. Atsakovas šeimos, išlaikytinių, skolinių įsipareigojimų bankams, ieškovės žiniomis, neturi. Taip pat paminėtina, kad jis gyvena kartu su tėvais, tad, savaime suprantama, išvengia tam tikrų su pragyvenimu susijusių išlaidų. Todėl atsakovas yra finansiškai pajėgus teikti 1 200 litų išlaikymą. Ieškovės žiniomis, atsakovas užsiima (duomenys neskelbtini), organizuoja renginius, platina bilietus, leidžia muziką ((duomenys neskelbtini)) renginiuose. Atsakovas (pseudonimas „(duomenys neskelbtini)“ arba „L. L.“) yra interneto elektroninės muzikos judėjimo, svetainės http:// (duomenys neskelbtini) įkūrėjas, savininkas ar pagrindinis veiklos organizatorius. Per šią viešą prieigą turinčią interneto svetainę yra platinama įvairi produkcija (muzikos ir vaizdo įrašai, žurnalai, kiti spausdinti leidiniai, apranga), pateikiamas išsamus prekių katalogas, jų kainos, taip pat platinami bilietai į įvairius renginius. Ieškovei nėra žinoma tiksli atsakovo turtinė padėtis. Ieškovė pažymėjo, kad atsakovas niekada nėra finansiškai prisidėjęs prie sūnaus išlaikymo, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuota už 3 metus lygi 43 200 Lt (36 mėn. x 1200 Lt/mėn.).

Atsiliepimas

Atsakovas P. K. atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies (t. 1, b.l. 121-123). Nurodė, kad šiuo metu yra pajėgus mokėti 300 Lt kas mėnesį savo sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės. Atsakovo gaunamos pajamos per 2010-2013 metus iš individualios veiklos yra mažos. Iš banko išrašo matyti, kad už 2012 metus atsakovas gavo tik 7484 Lt pajamų, kas rodo, kad vidutinės jo mėnesinės pajamos yra apie 650 Lt. Panaši situacija yra ir už 2010-2011 metus, kuomet apmokestinamos pajamos už 2010 metus buvo 8742 Lt, o už 2011 metus - 9277 Lt. Nuo šios sumos, kaip žinia, atsakovui reikėjo dar sumokėti per mėnesį 75 Lt PSDĮ bei 15 procentų pajamų mokestį. Kitų pajamų atsakovas neturi, taip pat neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių ar kito vertingo turto. Jokių investicijų atsakovas nėra atlikęs dėl to, kad neturi tam pakankamai lėšų. Pažymėjo, kad jo sveikata yra bloga. Dėl sveikatos sutrikimų, atsakovas turi nešioti korsetą, jam sunku nueiti didesnius atstumus, lipti laiptais, ilgai sėdėti, stovėti, apsunkintas rengimasis, yra reikalinga reabilitacija, neurologo priežiūra, reikia vengti fizinio krūvio. Tai, kad atsakovas vykdo individualią veiklą rodo, kad jis siekiu uždirbti, gauti pajamas, tačiau dėl susiklosčiusių ekonominių aplinkybių ir aprašytos sveikatos būklės, negali viso laiko skirti vien tik individualios veiklos vystymui, nes privalo taip pat rūpintis ir savo sveikata. Ieškovė uždirba už atsakovą 35 kartais daugiau, nesiskundžia jokiais sveikatos sutrikimais. Yra akivaizdu, kad pragyvenimo lygis bei vidutinis darbo užmokestis Lietuvos Respublikoje ir (duomenys neskelbtini) skiriasi, juolab ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), kur atlyginimas yra itin didelis. Atsakovas visiškai prisiima pareigą išlaikyti savo sūnų. Atsakovo atstovas perdavė ieškovei žinią, kad atsakovas yra pasirengęs pasirašyti sutartį bei yra pasirengęs ją vykdyti. Tačiau ieškovė į šį pasiūlymą niekaip nereagavo, nenurodė nei sąskaitos į kurią pervesti vaikui skirtą išlaikymą. Vaiko išlaikymo įsiskolinimas už tris metus turi būti skaičiuojamas pagal atsakovo realias galimybes. Ieškovė visiškai neatsižvelgė į tai, kad ieškovei yra ne kartą nupirkęs rūbų ir įvairių dovanų. Be to, vaikas gyveno vasarą su atsakovu jo tėvų namuose. Pažymėjo, kad iš esmės neprieštarauja vaiko gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove.

Šalies argumentai

Ieškovė dubike (t. 1, b.l. 161-163) nurodė, kad ieškovė sąskaitą banke į kurią prašė pervesti sūnaus išlaikymui skirtas lėšas atsakovui nurodė dar 2012-08-31 registruotu laišku pateiktame prašyme, tačiau atsakovas net ir žinodamas kaip gali teikti išlaikymą bei pripažindamas savo pareigą teikti išlaikymą, išlaikymo sūnui neteikė. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo pateikiama informacija apie jo finansinę padėtį yra absoliučiai neatitinkanti tikrovės. Duomenys, kuriuos atsakovas nurodo atsiliepime ir kuriais grindžia neva gaunamas mažas pajamas, sudaro vien oficialios pajamos, gaunamos iš atsakovo vykdomos individualios veiklos. 2012 m. pajamas atsakovas skaičiuoja pagal išrašą iš AB „Swedbank“ esančios sąskaitos ((duomenys neskelbtini)), savo nuožiūra skaičiuodamas įplaukiančias į sąskaitą sumas kaip gaunamas pajamas pažymėtos konkrečios sumos, sudarančios atsiliepime nurodytą 2012 m. gautų pajamų sumą - 7 484 Lt. Tiek iš 2012 m., tiek iš kitų atsakovo pateiktų sąskaitų išrašų matyti, jog į nurodytą sąskaitą įplaukia ir kaip individualios veiklos pajamos nedeklaruojamos didžiulės lėšos. Atsakovas savo veikloje disponuoja didelėmis pinigų sumomis, tačiau jų teisės aktuose numatyta tvarka nedeklaruoja kaip individualios veiklos pajamų ir jų neįtraukia į sumą nurodomą atsiliepime. Sąskaitos balansuose atsispindi atsakovo vykdomos veiklos apyvarta, o didelių grynųjų pinigų sumų įnešinėjimas į sąskaitą pagrindžia disponavimą neapskaitomomis lėšomis. Tai leidžia daryti išvadą, jog atsakovo tikroji turtinė padėtis nėra tokia, kokia atsakovas mėgina parodyti atsiliepime. Taigi akivaizdu, jog atsakovo realios pajamos ir tikroji turtinė padėtis yra keliolika kartų didesnės (geresnės) nei atsiliepime nurodo pats atsakovas ir jis yra objektyviai pajėgus teikti 1 200 Lt dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui. Atsakovo realiai gaunamas dideles pajamas patvirtina ir jo itin gera materialinė padėtis: atsakovas nuolat keliauja po visa pasaulį, važinėja dviem prabangiais „(duomenys neskelbtini)“ markės automobiliais, turi daug vertingo turto: kokybiškų ir brangių elektronikos priemonių (Ipad, Iphone, televizoriai ir kt.), namuose įsirengęs ir išlaiko didžiulį akvariumą ir kt.), namuose įsirengęs ir išlaiko didžiulį akvariumą. Ieškovės įsitikinimu, atsakovo nurodoma sunki sveikatos būklė neatitinka tikrovės ir negali būti laikoma priežastimi mažinti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo dydį. Išraše iš medicinos dokumentų nurodoma, jog rekomenduotinas režimas atsakovui - aktyvus, medikamentai vartotini tik esant reikalui, o reabilitacija apskritai truko vos mėnesį (2012 07 09-2012 08 10 d.). Ieškovė įsipareigoja dengti didesnę nei priklausytų dalį išlaidų vaiko išlaikymui, o iš atsakovo reikalauja mažiau nei trečdalio dydžio viso išlaikymo sumos - 1 200 litų. Dėl išlaikymo įsiskolinimo nurodė, kad atsakovas yra vaikui nupirkęs rūbelių prieš maždaug dvejus metus, tačiau rūbeliai buvo netinkamo dydžio, todėl sūnus jų beveik nebuvo užsivilkęs, taip pat yra nupirkęs sportinių batelių, atsiuntęs meškiną ir kitą smulkių suvenyrų iš savo kelionių. Tuo tarpu pas atsakovą vaikas yra ilgiausiai išbuvęs vieną kartą dvi savaites vasaros metu. Kitus kartus vaikas pas atsakovą numatyto laiko neišbūdavo, atsakovui jis tiesiog nusibosdavo ir jis vaiką parveždavo ieškovės tėvams anksčiau sutarto laiko.

Atsiliepimas

Atsakovas triplike (t. 1, b.l. 186-189) nurodė, kad Ieškovės pateiktos išlaidos, skirtos sūnui K. skirtiems pirkiniams ir paslaugoms apmokėti, yra „siurprizas“ atsakovui. Sūnus, viešėdamas pas atsakovą, niekados neužsiminė ar nepademonstravo, kad grotų pianinu ar smuiku, lankytų dainavimo pamokas, teniso, futbolo ar plaukimo treniruotes, kovos sportą - dziudo, prancūzų kalbos pamokas ir t.t. Pavyzdžiui, rašomo stalo kainą ieškovė nurodo - 2770 Lt. Tuo tarpu, pavyzdžiui, iš internetinių parduotuvių svetainių akivaizdžiai matyti, kad kokybiški rašomi stalai kainuoja apie 500-700 lt, o paprastą rašomą stalą galima nupirkti ir už 200-300 Lt. Ieškovės minėtos ir daugelis kitų, ieškovės pateiktų išlaidų, pvz., sumos skirtos Disneylandui, virš - 3000 Lt, ClubMed - virš 4000 Lt, gimtadienio šventei vandens pramogų parke - virš 1000 Lt, kelionei į Nicą - apie 6000 Lt, akivaizdžiai ir neabejotinai rodo, - tai patvirtina savo pateiktais įrodymais pati ieškovė - kad siekis iš atsakovo prisiteisti kasmėnesines išmokas yra skirtas ne vaiko poreikiams, tačiau ieškovės poreikiui - „pamokyti“, „smukdyti“ atsakovą - tenkinti. Atsakovas neprivalo deklaruoti kaip savo individualios veiklos pajamų pinigų, pavyzdžiui, gautų kaip paskola iš savo šeimos narių pragyvenimui, gydimui ar kitoms asmeninėms reikmėms. Visos pajamos, susijusius su individualia veikla, yra deklaruotos įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė akcentuoja, jog prie atsiliepimo atsakovas pridėjo tik vienos iš jo vardu atidarytų Swedbank sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašą, tuo tarpu, kaip ji nurodo, atsakovas yra atidaręs dar ir antrąją sąskaitą (duomenys neskelbtini). Ieškovė klaidinančiai atkreipia dėmesį į tai, kad piniginių lėšų siuntimas iš vienos sąskaitos į kitą vyko viso nagrinėjamo laikotarpio metu sistemingai ir nepertraukiamai. Tokie ieškovės argumentai parodo, kad -per neapsižiūrėjimą ar sąmoningai- yra nepastebima aplinkybė, ką patvirtina ir Swedbank išrašas, kad antroji sąskaita yra tik kaip priedas prie pirmosios sąskaitos ir yra skirta atsiskaitymo kortelei „aptarnauti“. Į antrąją sąskaita lėšos išimtinai patekdavo tik iš pirmosios sąskaitos kaip „vidinis“ pavedimas arba kaip įnašas į sąskaita grynaisiais, t.y. antrojoje sąskaitoje nėra nei vieno pavedimo (pajamų) iš trečiojo asmens.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaiko teisų apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad išlaikymo sūnui dydis neturi būti mažesnis už 500 litų; jeigu byloje bus įrodyta, kad atsakovas buvo nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo arba nepakankamai dalyvavo vaiko išlaikyme, skyrius palaikys reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; kadangi vaikas nuolat gyvena su motina, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus; galutinę išvadą pateiks teismo posėdžio metu (t. 1, b.l. 182-184).

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas adv. M. Vaičiūnas nurodė, kad ieškovė ieškinį palaiko visiškai, argumentai išdėstyti ieškinyje, dublike, rašytiniuose paaiškinimuose. Ieškovė prašo nustatyti vaiko gyvenamąją vieta su ja, nes vaikas nuo mažens gyvena su motina. Ieškovė vaiko išlaikymui patiria apie 1000 eurų išlaidų per mėnesį. Vaikui nuo gimimo susilpnėjęs tonusas, todėl vaikas sportuoja, groja pianinu, kad lavintų pirštus. Duomenų patvirtinančių susilpnėjusį tonusą šiuo metu byloje nepateikta. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovas neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Atsakovas užsiima muzikos prekių platinimu, šias paslaugas siūlo viešai, už jas kaip vienu iš būdų galima atsiskaityti pinigus paslėpus laiškuose, siunčiant knygose ir pan., grynais susitikus. Tokiu būdu neapskaito savo pajamų. Atsakovas daug keliauja, kelionės tolimos ir brangios – Laosas, Kambodža, Graikija, Tailandas ir kt. Todėl atsakovo turtinė padėtis nėra tokia, kokią atsakovas stengiasi parodyti, ir jis gali teikti didesnį išlaikymą nei sutinka. Atsakovo per banko sąskaitas lėšų apyvarta trejų metų laikotarpiu buvo virš 130000 Lt. Visi šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas gali teikti prašomą priteisti išlaikymą. Atsakovas tik po bylos iškėlimo pradėjo reaguoti ir mokėjo iš dalies išlaikymą. Šalių santykiai tokie, kad galima teigti, jog atsakovas yra nusišalinęs nuo vaiko išlaikymo.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas adv. pad. K. Kerutis nurodė, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra. Sutinka, kad vaikas gyventų su motina. Atsakovas taip pat sutinka, kad jis turi pareigą išlaikyti savo vaiką. Atsakovas negali teikti 1200 Lt dydžio išlaikymo, nes neturi tokių galimybių. Visi dokumentai apie atsakovo turtinę padėti yra pateikti. Dėl pateiktų sąskaitų išrašų (t. 1, b.l. 166-174) nurodė, kad tuo metu atsakovas aktyviai vykdė veiklą. Tam, kad jis galėtų parduoti prekes ir/ar paslaugas atsakovas jas turėjo sukurti, įsigyti. Konkrečių įrodymų dėl patirtų išlaidų sukuriant šias prekes/paslaugas neturi. Antroji sąskaita yra kortelės sąskaita. Atsakovas vykdo individualią veiklą. Atsakovas gamina įrašus, samdo atlikėjus, sudaro sutartis. Šiuo metu atsakovo turtinė padėtis sunki. Prieš tai atsakovas pagal turtinę padėtį galėjo teikti 400 Lt dydžio išlaikymą. Byloje pateikti atvirukai yra iš vienos atsakovo kelionės, kuri nebuvo labai brangi. Atsakovui buvo priepuolis dėl stuburo, buvo išvežtas į ligoninę. Atsakovo darbas daugiau protinis, tačiau jam reikia važinėti, per paštą siųsti įrašus ir pan. Duomenų, kad atsakovas dėl savo sveikatos būklės negali dirbti ir vykdyti savo veiklos, byloje nepateikta. Jei atsakovas būtų sveikas, jis uždirbtų daugiau. Atsakovas anksčiau užsiiminėjo renginių organizavimu, taip pat (duomenys neskelbtini) veikla, tačiau šiuo metu ja nebeužsiima.

Liudytojas R. P. nurodė, kad pažįsta atsakovą, ieškovė yra jo sesuo. Atsakovas finansinio išlaikymo sūnui paskutinius tris metus neteikė. Bendrauja jis su seserim, jam papasakoja. Sūnėnas kelis kartus lankėsi pas tėvą kelis kartus ieškovės iniciatyva. Atsakovas buvo atvežęs futbolo kamuolį, treningus, kelias sportinių batelių poras ir viskas. Atsakovas vykdė muzikinę veiklą, pirko/pardavinėjo įrašus. Atsakovui pinigų nestigdavo, beveik kiekvieną savaitgalį gaudavo didelius siuntinius, organizuodavo renginius, vairuoja gana prabangius automobilius. Nuo pat vaiko gimimo vaiko reikmenys buvo perkamos tik išimtinai ieškovės. Sūnėnas turi tam tikrų specialiųjų poreikių, tinkamai neišsivystęs rankų tonusas. Sūnėnas matė paskutinį kartą per Kalėdas. Vaikas užsiima lauko teniso, plaukimo, futbolo treniruotėmis.Atsakovas važinėjo (duomenys neskelbtini) automobiliu(cupe).

Liudytoja G. P. (ieškovės motina) nurodė, kad pažįsta atsakovą. Kuo jis užsiima nežino, jo pajamų nežino. Atsakovas per devynis metus vaiko yra tik kelis kartus nupirkęs drabužių. Per trejus metus vaikas pas atsakovą pabuvo tris metus. K. nuo mažens yra silpnesnės sveikatos, dabar jam reikalinga nuolatinės įvairios treniruotės, jam nupirko pianiną, veda į pianino užsiėmimus.

Liudytoja M. S. K. nurodė, kad sūnus (atsakovas) gyvena kartu su ja. Atsakovas neturi dabar jokio automobilio, anksčiau turėjo (duomenys neskelbtini), dabar važinėja su jos arba tėvo automobiliu.Jie turi automobilį (duomenys neskelbtini),dviejų durų. Sūnus turi savo verslą muzikos srityje. Pradžioje jam sekėsi neblogai, o dabar jau sulėtėjęs verslas. Pajamų jo nežino. Sūnus, kai turėjo normalesnes pajamas, su draugais važiuodavo į užsienį. Anksčiau sūnus intensyviai sportavo, tačiau dabar stubure yra dvi išvaržos. Jie buvo susitarę, kad atsakovui davus sutikimą išsivežti sūnų į užsienį ieškovė atsisakys reikalavimų dėl alimentų. Paskutinius tris metus vaikas atvažiuodavo vasarą arba žiemą, tuo metu jis apiperkamas viskuo. Atsakovas sūnui nupirko n.metams ipode.Sūnui ji yra paskolinusi pinigų anūkui alimentams. Sūnus anksčiau prisidėdavo prie namų išlaikymo, dabar jau mažiau.

VTAS atstovė nurodė, kad su atsakovu pabendrauti nepavyko, nes atsakovas buvo išvykęs apsilankymo metu. Vaikas turi specialių poreikių, todėl skyrius mano, kad išlaikymas galėtų būti 800 Lt. Dėl įsiskolinimo atsakovas pripažįsta, kad neteikė išlaikymo, sutinka su 14400 suma, tačiau dėl vaiko poreikių ši suma turėtų būti didinama.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad ieškovė M. P. ir atsakovas P. K. turi nepilnametį sūnų K. K., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 7). Šalys santuokos nėra sudariusios.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos

Nustatant nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, teismas įvertina vaiko prisirišimą prie kiekvieno iš tėvų, brolių, seserų, kitų giminaičių. Taip pat būtina išsiaiškinti su kuriuo iš tėvų ir kiek laiko vaikas gyvena nuo pat gimimo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo teisėjų senato nutarimas Nr. 35). Kadangi ginčo tarp šalių dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nėra, bei atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas nuo gimimo nuolat gyvena su savo motina M. P., nuo 2005 metų ieškovė su sūnumi apsigyveno (duomenys neskelbtini), kur vaikas lanko mokykla, užsiima įvairia užklasine veikla, turi draugų ratą, laisvai kalba prancūzų kalba, duomenų, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina pažeistų šalių sūnaus interesus nėra, todėl K. K., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitinka vaiko interesus.

Dėl vaiko išlaikymo

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus K. K. išlaikymui 1200 Lt dydžio periodinę išmoką kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės ir įsiskolinimą už paskutinius 3 metus.

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose - abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Aiškindamas ir taikydamas CK 3.192 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus K. K. gyvena kartu su motina M. P. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)); ieškovė taip pat augina nepilnametę dukrą E. F., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 92). Ieškovė M. P. dirba (duomenys neskelbtini), gauna išmokas už išlaikomus vaikus, jos atlyginimas kartu su išmokomis išskaičiavus mokesčius yra 6686,96 eurai per mėnesį (t. 1, b.l. 93-96). Ieškovė neturi jos nuosavybės teise Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (t. 1, b.l. 111-113).

Ieškovė pateikė jos vaiko išlaikymo išlaidų analizę,nurodydama,kad tai yra būtinosios išlaidos vaikui.Ieškovė nurodo,kad vaikui būtinos papildomos išlaidos dėl sveikatos problemų,tačiau neteikia tai patvirtinančių įrodymų,kuriuos be jokių problemų gali pati gauti iš vaiko sveikatą prižiūrinčio gydytojo arba įstaigos.Todėl teismas laiko tokius ieškovės argumentus daugiau deklaratyvius.Taip pat teismas mato,kad ieškovės nurodomos „būtinosios“ išlaidos nėra pagrįstos tiek logiškai,tiek objektyviai vertinant pagal protingumo,sąžiningumo ir teisingumo principus(CK 1.5 str.).Teismas laiko,kad metinės gyvybės draudimo išlaidos sudaro nėra būtinosios išlaidos.Taip pat teismas neturipagrindo konstatuoti,kad ieškovė įrodė pilna apimtimi vaikui per metus išleidžianti 1900 eurų,nes pagal jos argumentus tai susiję su nebūtino daikto-pianino pirkimu,brangaus rašomojo stalo pirkimu,kurie neperkami kasmet.Taip pat teismas nelaiko,kad labai didelė vaiko užklasinė veikla-dziudo,muzikos,užsienio-prancūzų kalbos pamokos,kurią jis pasak ieškovės puikiai žino,futbolo,teniso treniruotės yra visos būtinosios išlaidos vaikui,be ko jis negalėtų pilnavertiškai vystytis.Vaiko gebėjimas ir norai negali užgožti protingumo ir sąžiningumo.Taip pat teismas kredito mokėjimą už- būstą nelaiko kaip būtinųjų išlaidų vaikui.Teismas turi pagrindą sutikti su atsakovo atstovu,kad išlaidos kelionėms į pramogų parkus ir į pajūrio kurortus nėra būtinosios kasmetinės vaiko išlaidos.Todėl teismas laiko,kad ieškovė pilna apimtimi neįrodė savo nurodomų išlaidų vaikui paskaičiavimo per metus.Iš kitos pusės teismas nesureikšmina,kad ieškovė nurodo,kad savo gera valia prašo priteisti iš atsakovo tik trečdalį būtino išlaikymo vaikui iš atsakovo.Teismas vadovaujasi CK 3.192str.2d. ir atsižvelgia į tai,kad vaikas gyvena užsienio valstybėje,kurioje tam tikros paslaugos yra brangesnės negu Lietuvoje,kad ieškovė proporcingai brangesniam pragyvenimo lygiui gauna ir atitinkamai didesnį atlyginimą,negu Lietuvoje.Teismas toliau analizuoja atsakovo galimybę mokėti ieškovės prašomą išlaikymo dydį.

Atsakovas P. K. nuo 2009-01-01 vykdo individualią veiklą (t. 1, b.l. 114-116), neturi nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių (t. 1, b.l. 117-120). Metinėse pajamų deklaracijose atsakovas deklaravo, kad 2010 m. gavo 8742 Lt neapmokestinamų pajamų, 2011 m. – 9277 Lt (t. 1, b.l. 128-133), o per 2012 m. nurodė gavęs 7484 Lt pajamų (t. 1, b.l. 122, 146-152). Nors atsakovas įrodinėjo, kad tokiu būdu jo pajamos siekia tik 650 Lt per mėnesį sumą, iš byloje pateiktų atsakovo bankinių sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2010-02-22 iki 2013-02-22 galima daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovo pajamos yra ženkliai didesnės nei deklaruojamos (t. 1, b.l. 166-174).Teismas turi pagrindo sutikti su ieškovų argumentais,kad į atsakovo nurodomą sąskaitą per pastaruosius trejus metus iki 2013 m. vasario 22 d. sistemingai ir nuolatos buvo įnešamos didžiulės grynųjų pinigų sumos. Ieškovės skaičiavimu, kiekvienais metais į sąskaitą įnešamos tokios pinigų sumos: 2010 m. – 25 200 Lt; 2011 m. - 25 600 Lt; 2012 m. - 22 050 Lt. Taigi bendra debeto ir kredito apyvarta atitinkamai siekė: 2010 m. - 39 939,91 LTL/49 841,94 LTL, 60 EUR/60 EUR; 2011 m. - 47 601,95 LTL/47 809,27 LTL, 147 EUR/147 EUR: 2012 m. - 47 183 LTL/47 734 LTL, 3 082 PLN/3 082 PLN, 100 USD/100 USD, 4 429 EUR/4 429 EUR; 2013 m.iki 03-08 – 844,21 LTL/770,00 LTL(b.l.134-154). Nurodytu trejų metų laikotarpiu į atsakovo sąskaitą banke pervesta net 135 540,89 Lt. Atsakovo buvusią gerą materialinę padėtį taip pat liudija tolimos kelionės po užsienį - Laosas, Kambodža, N. Z., Graikija, šiaurės Afrikos, pietryčių Azijos šalys (t. 1, b.l. 97-103).

Ieškovas nurodo,kad prie atsiliepimo atsakovas pridėjo tik vienos iš jo vardu atidarytų Swedbank sąskaitų (Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašą. Ieškovės atstovas 2013 04 03 d. prašymu kreipėsi į Swedbank, prašydamas pateikti duomenis apie atsakovo vardu atidarytas banko sąskaitas ir tokių sąskaitų kiekvienų metų balansus. 2013 04 16 d. raštu dėl informacijos pateikimo apie atsakovo turtą Swedbank informavo, jog atsakovo vardu yra atidarytos dvi sąskaitos: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pastarosios sąskaitos išrašų atsakovas prie atsiliepimo nepridėjo, apskritai neužsimena esant tokios sąskaitos jo žinioje. Tuo tarpu piniginių lėšų siuntimas iš vienos sąskaitos į kitą vyko viso nagrinėjamo laikotarpio metu sistemingai ir nepertraukiamai. Iš antrosios sąskaitos išrašo matyti, jog atsakovas šią sąskaitą naudojo užsakymams iš užsienio prekių katalogų apmokėti, lėktuvų skrydžiams ir kelionių bilietams apmokėti, dažnai atsiskaitinėdavo šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis būdamas užsienyje ir pan. Bendra debeto ir kredito apyvarta už pastaruosius trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos atitinkamai siekia 69 119,52 Lt/65 469,40 Lt.Analizuojant šiuos duomenis teismas daro išvadą,kad ši antroji sąskaita buvo skirta išimtinai atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti pervedant jau ankščiau pervestus pinigus sau pačiam iš vienos sąskaitos į kitą.(b.l.172-174).

Iš aukščiau išdėstyto teismas mato,kad atsakovas paskutinius tris metus iš savo individualios veiklos gavo pakankamai piniginių lėšų,kad teikti vaikui pastovų išlaikymą ir ne minimalų-400-500 litų,kaip pats nurodo savo atsiliepime į ieškinį, ir kaip nurodo jo atstovas teisme.

Kaip jau buvo paminėta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t.y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius ir realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu. Ieškovė ieškinyje detalizavo sūnaus išlaikymui per trejus metus iki ieškinio padavimo panaudotas lėšas, kas apytiksliai per mėnesį sudaro 1000 eurų. Teismas mano, kad ieškovės pateiktas sąrašas išlaidų, tenkančių kasdienių sūnaus būtinų poreikių tenkinimui, pilna apimtimi nėra objektyviai pagrįstas ir iš dalies neatitinka protingumo kriterijų.Teismas vertina,ar atsakovas turi ir gali mokėti jo vaikui 1200 Lt išlaikymą.Iš esmės ieškovė neįrodė,kad vaikui išlaikymas per mėnesį būtinas 1000 eurų apimtyje.Bet tai nereiškia,kad esant mažesniam išlaikymo dydžiui(ojektyviai ir daugiau tikėtina,kad vaikui pakaktų 800 eurų išlaikymas,kas sudarytų 2760 Lt),vaiko tėvas turėtų teikti mažesnį išlaikymą veikui negu jo motina,jeigu jos pajamos didesnės už tėvo pajamas.Teismas privalo įvertinti,ar atsakovas gali teikti prašomą išlaikymo dydį,kuris laikytinas pagrįstu(CK 3.192 str.).

Teismas,analizuoja paskutinę apeliacinės instancijos praktiką civ.byloje Nr.2A-2417-258/2013,kuri rodo,kad esant pagrįstiems vaiko poreikių skaičiavimams(šioje byloje teismas mato,kad pagrįstas išlaikymas vaikui realiai gali būti 800 eurų-2760 Lt per mėnesį)-vaikas vežiojamas į mokyklą,lanko papildomai būrelius,skirtus jo fiziniai būklei pagerinti,pragyvenimas jo gyvenamoje vietoje litais skiriasi 3,45 karto,kas reikia,kad ieškovė reikalauja tik 348 eurų išlaikymo(žiūr.į piniginį vienętą,o ne į jo išraišką litais),o tai yra mažiau negu pusė būtino išlaikymo vaikui,todėl prašomas ieškovės priteisti išlaikymo dydis yra sąžiningai ir protingai pagrįstas(CK 1.5 str.).

Atsakovas paskutinius tris metus gaudavo pajamas ir išleisdavo pinigus išimtinai savo poreikams tenkinti,kurie pagal esamus sąskaitų išrašus nebuvo būtinosios išlaidos pragyvenimui ir savo individualiai veiklai,kas žiūrint matematiškai logiškai leidžia daryti išvadą,kad atsakovas galėjo teikti savo vaikui 1200 Lt išlaikymą kas mėnesį.

Atsakovas nurodo,kad dėl savo fizinės būklės dirbti kaip ankščiau negali,neužsiima renginių organizavimu ir „didžėjaus“ veikla.Taigi,tai tik patvirtina,kad ieškovė nurodo pagrįstai pas atsakovą buvus papildomų ir neapskaitytų pajamų.Tuo pačiu šių savo teiginių,kad dabar neužsiima minėta veikla, atsakovas nepagrindė jokiais objektyviais įrodymais.Buvusi ieškovo fizinė būklė būtuoju laiku 2012-04-07 mėnesiais nėra esamąjį laiką patvirtinantys įrodymai,kuriuos teikti teismui yra atsakovo pareiga(CPK 178str.,b.l.125-126).

Teismas negali neatkreipti dėmesio į tai,kad atsakovas gyvena pas tėvus,kas palengvina jo gyvenimą.Jis naudojasi tėvų automobiliais(liudytojų parodymai).Tai reiškia,kad atsakovui lieka daugiau pinigų asmeninėms išlaidoms,t.y.jis turi mažiau išlaidų.

Aukščiau minėtoje apeliacinio teismo byloje,kurioje atsakovui dirbant 0,5 etato(jo oficialios pajamos 542,25 Lt ),jam buvo pritiesta 1000 litų išlaikymas dviems vaikams,t.y.po 500 Lt kiekvienam,t.y. “siekiant, kad suaugę vaikai taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaikų minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad kiekvienas vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.).“Lyginant šios bylos ir atsakovo P. K. galimybę ir gebėjimus gauti pajamas(turi teisininko išsilavinimą,internetinę muzikos įrašų platinimo svetainę „(duomenys neskelbtini)“ ) su jau išnagrinėtos bylos atsakovo gebėjimu uždirbti ir jo buvusiomis pajamomis,tai objektyviai teismas mato,kad atsakovas turėjo ir turi realią galimybę teikti 1200 Lt išlaikymą.

Atsakovo darbas nėra susijęs su fiziniu krūviu,kuris apsprendžia darbo pobūdį ir galutinio darbo rezultato baigtį,ir tuo pačiu atlyginimo dydį.Atsakovas gali siekti ne tik buvusio darbo užmokesčio,kuris buvo pakankamas teikti prašomą išlaikymo dydį vaikui-1200 Lt per mėnesį,bet gali siekti ir didesnio atlyginimo(minėtos teismo nutarties esmė),kas palengvintų jo paties gyvenimo kokybę,bet neturėtų įtakos jo pareigai proporcingai mokėti didesnį išlaikymo dydį ieškovei.

Atsižvelgiant į išdėstytą, į vaiko amžių, prašomą priteisti išlaikymo dydį, į byloje nustatytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinas išlaikymas sūnui periodinėmis išmokomis po 1200 Lt per mėnesį iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus vaikų poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik sūnaus interesams (CK 3.203 str.).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 str. 2 d. įtvirtintomis nuostatomis. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 str. taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 str., 1.5 str.). Teismas pažymi, kad pagal CK 3.200 straipsnyje įtvirtintą bendrąjį principą išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. CPK 178 straipsnyje nustatyta bendroji pareiga šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą ne tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant laibiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/200; 2010 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2010). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Teismas vertina, kad byloje esančios faktinės aplinkybės patvirtina, kad atsakovas savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką iš esmės nevykdė. Kaip nustatyta byloje, atsakovas gaudavo pakankamai dideles pajamas,kurios matomai didesnės nei pateikta duomenų byloje, turėjo lėšų užsienio kelionėms, tačiau prie sūnaus išlaikymo tinkama apimtimi neprisidėjo. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas negalėjo paaiškini, kodėl atsakovas gaudamas tokias pajamas, net minimaliai neskirdavo lėšų sūnaus išlaikymui. Iš esmės pats atsakovas sutiko su tuo, kad tinkamai nevykdė savo pareigos išlaikyti sūnų, tačiau ginčijo įsiskolinimo paskaičiavimą, sutikdamas su 14 400 Lt įsiskolinimo dydžiu (t. 2, b.l. 21). Teismas atmeta tokius atsakovo išlaikymo sūnui įsiskolinimo paskaičiavimus pagal minimalią mėnesinę algą, nes kaip jau nustatyta bylos nagrinėjimo eigoje, atsakovo pajamos buvo didesnės nei oficialiai deklaruojamos ir jis disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis, todėl turėjo proporcingai savo turtinei padėčiai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Tokiu būdu išlaikymo įsiskolinimo suma už trejus metus lygi 43 200 Lt (1200 Lt x 36 mėn.). Atsižvelgiant į tai, kad sūnus 2010 m. liepos mėnesį apie 15 dienų, 2011 m. liepos mėnesį apie 15 dienų, 2012 m. liepos mėnesį 5 dienas, 2013 m. gruodžio mėnesį 5 dienas gyveno pas atsakovą ir buvo jo išlaikomas,laikyti nurodomą sumą prisidėjimu prie išlaikymo,todėl bendra išlaikymo įsiskolinimo suma mažinama 1000 Lt, iš viso iš atsakovo priteisiama 42 200 Lt (43 200 Lt – 1000 Lt) išlaikymo sūnui K. K. įsiskolinimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5000 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 2, b.l. 9-14). Ieškovės reikalavimai byloje tenkinti iš esmės visiškai (98 proc.). Teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes (ieškovė turėjo išlaidų dėl ieškinio, dubliko paruošimo; byloje vyko trys teismo posėdžiai, kurių trukmė atitinkamai ~20 min., ~15 min, ~2 val. 10 min.) ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, iš atsakovo ieškovei priteisia 1950 Lt bylinėjimosi išlaidų (1000 Lt už ieškinio paruošimą, 500 Lt už dubliką, 450 už atstovavimą teismo posėdžiuose)(CPK 88,93 str.).

Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 2 p. ieškovai bylose dėl išlaikymo priteisimo yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovė pateikdama ieškinį sumokėjo 324 Lt žyminį mokestį už reikalavimą dėl gyvenamosios sūnaus vietos nustatymo (t. 1, b.l. 1). Kadangi minėtas reikalavimas turėjo būti apmokėtas tik 143 Lt žyminiu mokesčiu, ieškovei grąžinama 181 Lt žyminio mokesčio permoka, o sumokėtas 143 Lt žyminis mokestis priteisiamas ieškovei iš atsakovo. Vadovaujantis CPK 96 str., iš atsakovo valstybei taip pat priteistina 1698 Lt žyminio mokesčio (432 Lt už išlaikymo reikalavimą; 1266 Lt už išlaikymo įsiskolinimo reikalavimą ir 3,99 Lt pašto išlaidų, iš viso 1701,99 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79, 88, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 177 str.,185 str., 259-269 str., 270 str.,

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 42 200 Lt (keturiasdešimt dviejų tūkstančių dviejų šimtų litų) išlaikymo įsiskolinimą.

Priteisti iš atsakovo P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2093 Lt (du tūkstančius devyniasdešimt tris litus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo P. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 1701,99 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus vieną litą 99 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a.s. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Grąžinti ieškovei M. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) 181 Lt (vien šimtą aštuoniasdešimt vieną litą) žyminio mokesčio permoką, sumokėtą 2012-09-21 AB „Swedbank“ banke.

Kitoje dalyje ieškinį netenkinti.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Vilmantas Ambrulevičius