Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam D. R., jo gynėjui advokato padėjėjui Ramūnui Jucevičiui

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis L(duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. R. 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 10.28 val., parduotuvėje „Senukai“, esančioje P. Lukšio g. 34, Vilniuje, parduotuvės salėje nuo prekybos lentynos paėmė prietaisą automobiliui užvesti „Osram Starter 400“, 196 Eur vertės, du vienetus akumuliatorinių smūginių suktuvų „Makita DTD152Z“, kurio vieneto vertė yra 76,99 Eur, iš viso 153,98 Eur vertės, pasiėmęs prekes nunešė jas į automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo parduotuvės „Senukai“ lauko prekybos salėje, po ko išvažiavo pro kasas už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį nedidelės vertės 349,98 Eur vertės turtą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. R. pasinaudojo savo teise tylėti (3 t., b. l. 183-184).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Be to, pagal teismų praktiką vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-183-511/2019).

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. M. paaiškino, kad PC „Senukai“ objekto vadovas, adresu Lukšio g. 34. Įvykio jau nebeatsimena. Jo funkcijos yra sulaikinėti vagystes. <...> „Senukuose“, kai asmenys apsiperka automobiliu, atsiskaitymas už prekes vyksta išvykstant kasoje. Parduotuvės viduje jokių ribojimų nėra. <...> Žmonės eina į salę, gali paimti bet kokią prekę, išsinešti, įsidėti į automobilį ir po to išvykstant prekę pateikti kasoje apmokėjimui. Taip pat gali už prekę sumokėti salės kasoje, tačiau išvykstant turi kasininkui pateikti apmokėjimo kvitą. Atsiskaitymas vyksta tokia tvarka, kad privažiavus automobiliu – klientas pats pateikia, kasininkas prieina prie automobilio, atidaroma bagažinė, nes jie vidaus oficialiai negali tikrinti, tai yra savarankiškas kliento geranoriškumas. <...> Įvykio diena kai įvyko vagystė, jis asmeniškai nematė. Šis įvykis buvo nustatytas per vaizdo įrašų analizę. Jis nežino, kas tą dieną apžiūrinėjo automobilius, kadangi nuo įvykio praėjo du metai. Poreikį peržiūrėti vaizdo medžiagą atsirado, kai skyriaus darbuotojai pasigedo prekių (3 t., b. l. 184-185). Ikiteisminio tyrimo metu, liudytojas parodė analogiškas aplinkybes, <...> 2023 m. rugsėjo 21 d. apie 10.28 – 11.05 val. galėjo pavogti asmuo, užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, vaizdo medžiagos yra pateiktos policijai, kur yra užfiksuota vagystė, gali paaiškinti, kad atliekant vaizdo medžiagos analizę nustatyta, kad į prekybos centrą asmuo atvyko automobiliu, automobilis VW Golf, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 61-62). Teismo posėdžio metu liudytoja apklausta L. R. paaiškino, kad įvykio diena vyko į „Senukų“ parduotuvę, kadangi reikėjo nusipirkti prekių, susitvarkyti barą ir kaime, esantį namuką. Parduotuvėje pirko santechnikos prekių. <...> Tas prekes, kur reikėjo automobiliui užvesti, elektrinių suktukų reikėjo D. R.. Atsiskaitymui ji pinigų davė D. R., 50 Eur. Ji vaikščiojo, laukė kol paskaičiuos. Kasininkas skaičiavo prekes, prekės buvo mašinoje, ji neprisimena kas parodė kur prekės buvo sudėtos, gal tai buvo D. R.. Nepasakytų, kad ji užtikrina kaltinamajam finansinį aprūpinimą, D. R. taupė pinigus. Kasininkui sumokėjo D. R. (3 t., b. l. 185-186). Ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad įvykio dieną lankėsi parduotuvėje „Senukai“. <...> Neprisimena, kiek tiksliai laiko užtruko parduotuvėje. D. R. pasistatė automobilį ne automobilių stovėjimo aikštelėje, o „Senukai“ lauko parduotuvėje. Nežino, kodėl jis taip nusprendė, gal lengviau susidėti prekes. Ji pirko tai, ko jai reikia, V. ar V. (jo kontaktų neturi, į barą jau seniai nebeateina) jai padėjo, o ar kažką pirko ir ėmė D. R., neprisimena. Susirinkus prekes viską susidėjo į automobilį. Ten privažiavo šlagbaumą, sustojo, ten keli darbuotojai apžiūrėjo automobilį, nuskenavo prekes ir ji susimokėjo už jas. Jai atrodo D. R. automobilis buvo tuščias, ten kitų prekių, apart jos, negulėjo. Kad D. R. ten pavogė prekes ar ketino jas pavogti, ji nežinojo ir nematė (1 t., b. l. 68-70).

Šiuos jo parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai – UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškimas dėl padarytos nusikalstamos veikos (1 t., b. l. 1-5), liudytojų V. M., L. R. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t., b. l. 33-34; 36-43), kitų objektų apžiūros protokolai (1 t., b. l. 44-46), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas pažymi, kad kaltinamasis D. R. neneigia, jog jis paėmė kaltinamajame akte nurodytas prekes ir su jais išvažiavo iš parduotuvės už juos neatsiskaičius, todėl teismas dėl šių aplinkybių plačiau nepasisako.

Kaltinamasis D. R. neigia savo kaltę. Tačiau teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai informacijos, įrodančios, kad kaltinamasis D. R. veikė tiesiogine tyčia, ką, be kito, parodo:

- prekybos salėje paimtos prekės paliekamos prie įėjimo į lauko prekybos teritoriją (vaizdo įrašas pavadinimu „4. Pasideda paimtas prekes.wmv“);

- prekybos salėje paimtos prekės paliekamos prie įėjimo į lauko prekybos teritoriją kol kaltinamojo automobilis („VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) perstatomas į vietą už vaizdo stebėjimo kamerų matymo zonos ribų (vaizdo įrašas pavadinimu „5. Persitato automobilį į kamerų nematymo zoną 23-09-21.wmv“);

- tik perstačius automobilį, kaltinamasis grįžta ir pasiima prekybos salėje paimtas prekes, paliktas prie įėjimo į lauko prekybos teritoriją (vaizdo įrašas pavadinimu „6. Su prekėmis iš prekybos salės 23-09-21.wmv“);

- pasiėmęs prekes, paliktas prie įėjimo į lauko prekybos teritoriją, grįžta prie automobilio už vaizdo stebėjimo kamerų matymo zonos ribų (vaizdo įrašas pavadinimu „7. Su prekėmis link automobilio 23-09-21.wmv“);

- tik sudėjęs minėtas prekes grįžta prie kitų su juo buvusių asmenų ir į vežimėlį sudėtas prekes veža pakrovimui į automobilį (vaizdo įrašas pavadinimu „8. Kitos prekės į automobilį 23-09-21.wmv“);

- prie kasos būtent kaltinamasis D. R. pateikia sukrautas prekes kasininkui, būtent kaltinamasis D. R. atsiskaito už prekes, todėl nepastebėti, kad ne visos prekės nuskenuotos, kad mokėtina suma ženkliai mažesnė, kaltinamasis D. R. negalėjo (vaizdo įrašas pavadinimu „9. Prie kasos 23-09-21.wmv“).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. R. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, visiškai įrodyta.

Atsižvelgdamas į paminėtas nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais D. R. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, kadangi jis 2023 m. rugsėjo 21 d., apie 10.28 val., parduotuvėje „Senukai“, esančioje P. Lukšio g. 34, Vilniuje, parduotuvės salėje nuo prekybos lentynos paėmė prietaisą automobiliui užvesti „Osram Starter 400“, 196 Eur vertės, du vienetus akumuliatorinių smūginių suktuvų „Makita DTD152Z“, kurio vieneto vertė yra 76,99 Eur, iš viso 153,98 Eur vertės, pasiėmęs prekes nunešė jas į automobilį „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovėjo parduotuvės „Senukai“ lauko prekybos salėje, po ko išvažiavo pro kasas už prekes nesumokėjęs, tokiu būdu pagrobė svetimą UAB „Kesko Senukai Lithuania“ priklausantį nedidelės vertės 349,98 Eur vertės turtą.

Taigi D. R. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 5 dalyje, požymius, D. R. pripažintinas kaltu padaręs nurodytą baudžiamąjį nusižengimą.

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas vertina, jog kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai) ir sunkinančių (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-13 punktai) aplinkybių nenustatyta. Žala padaryta, pareikštas civilinis ieškinys (1 t., b. l. 50), tačiau bylos duomenimis padaryta žalą 379,38 Eur D. R. atlyginta (1 t., b. l. 55).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. R., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – labai jauno, darbingo amžiaus, nevedęs, Sodros duomenimis paskutinį kartą dirbo iki 2025 m. sausio 28 d. (1 t., b. l. 94-96). Teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu nedirbantis ir neregistruotas Užimtumo tarnyboje (3 t., b. l. 179). Praeityje neteistas (1 t., b. l. 92-93). Administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas daugiausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, smulkias vagystes, viešosios tvarkos pažeidimą, dalis paskirtų baudų apmokėta (1 t., b. l. 77-91). Byloje duomenų apie priklausomybės ligų gydymą nėra (2 t., b. l. 12).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2025 m. vasario 19 d. – kovo 5 d. ekspertizės akte Nr. 75U-II-14/2025 nurodyta, kad D. R. įtariamas nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, nesirgo laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas, žalingas vartojimas bei nediferencijuotos šizofrenijos medikamentinė remisija, kas įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu netrukdė visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Šiuo metu D. R. nėra lėtinio psichikos sutrikimo paūmėjimo būsenoje, neserga laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatyta (duomenys neskelbtini), vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, žalingas vartojimas; nediferencijuotos šizofrenijos medikamentinė remisija bei metasimuliacija, kas netrukdo suprasti savo veiksmų esmę, reikšmę ir juos valdyti. Su D. R. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali dalyvauti teismo posėdyje. D. R. nereikalinga skirti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones. Jam rekomenduojamas gydymas pas apylinkės psichiatrą bendrais pagrindais (2 t., b. l. 96-105).

Atsižvelgęs į visa tai, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti D. R. už padarytą baudžiamąjį nusižengimą paskiriant prokurorės siūlomą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, skirti – 90 MGL, dydžio baudą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, nebus per griežta ar per švelni, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į D. R. skirtiną bausmę įskaitytinas jo ekspertizės įstaigoje nuo 2025 m. vasario 19 d. iki 2025 m. kovo 5 d. išbūtą laiką, vieną ekspertizės įstaigoje išbūtą dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir laikytina, kad bausmė yra atlikta.

Kaltinamajam D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 7-8) – paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Byloje civilinis ieškovas UAB „Kesko Senukai Lithuania“ pareiškė civilinį ieškinį 349,98 Eur turtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 50), 2024 m. sausio 29 d. nutarimu pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 51). UAB „Kesko Senukai Lithuania“ 2025 m. kovo 25 d. rašte nurodė, kad kaltinamasis D. R. 2024 m. gruodžio 9 d. padengė 349,98 Eur žalą (1 t., b. l. 55).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“, prašoma priteisti turtinė žala buvo patirta būtent kaltinamojo D. R. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, kaltinamasis atlygino pareikšta civilinį ieškinį, todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4 500 Eur) (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniu, į skirtiną bausmę įskaityti ekspertizės įstaigoje nuo 2025 m. vasario 19 d. iki 2025 m. kovo 5 d. išbūtą laiką – vieną ekspertizės įstaigoje išbūtą dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad bausmė yra atlikta.

D. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo UAB „Kesko Senukai Lithuania“ dėl civilinio ieškinio procesą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke prie baudžiamosios bylos pirmojo tomo galinio viršelio vidinės pusės – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.