- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-12-06
- Bylos Nr.
- e2-13745-962/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07580-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Petrokienė
- Atsakovas
- J. Š., uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Vytautas Aliuškevičius, Vytautas Mikalajūnas
dalyvaujant ieškovės bankrutavusios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Vytautui Mikalajūnui,
atsakovės J. Š. individualios įmonės atstovams savininkui J. Š., advokatui Vytautui Aliuškevičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) atstovui įmonės direktoriui D. Č.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini), J. Š. individualiai įmonei, uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl trišalių skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo pripažinti 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 1/31/10 negaliojančiu sandoriu ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš J. Š. IĮ 3786,13 Eur sumą ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) naudai, jei atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra įvykdžiusi prievolę pagal ginčijamą skolų užskaitymo aktą; pripažinti 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 5/31/10 negaliojančiu sandoriu ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš atsakovės J. Š. IĮ 6728,43 Eur sumą ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) naudai, jei atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) yra įvykdžiusi prievolę pagal ginčijamą skolų užskaitymo aktą; priteisti bylinėjimosi išlaidas (el. bylos tomas I, b.l. 1-7).
Ieškinyje ieškovė nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016 iškėlė bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini). Įmonės administratoriumi paskirta bankroto administratorė R. V., kuriai perėmus ieškovo buhalterinės apskaitos dokumentus, tapo žinoma, jog ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalio skolų užskaitymo aktą Nr. 1/31/10 su UAB (duomenys neskelbtini) bei J. Š. IĮ, kurio pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti J. Š. IĮ 3786,13 Eur, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą J. Š. IĮ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei. Be to, ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalio skolų užskaitymo aktą Nr. 5/31/10 su UAB (duomenys neskelbtini) bei J. Š. IĮ, kurio pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti J. Š. IĮ 6728,43 Eur, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą J. Š. IĮ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas su kreditoriais nebuvo įprasta įmonės praktika, tą pačią dieną taip pat buvo atlikti keliolika analogiškų trišalių įskaitymų, įmonės direktorius pasirinktinai nurodė kreditorius (tiekėjus), kuriems turi sumokėti ieškovo debitoriai. Sudėtinga ieškovės finansinė padėtis buvo jau 2016 m. liepos –rugpjūčio mėnesiais dėl vėluojančių atsiskaitymų su tiekėjais. Kaip nurodoma buvusio vadovo G. K. teismui pateiktame 2016 m. lapkričio 25 d. pareiškime dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, 2016 m. spalio 30 dienai pradelsti ieškovės įsiskolinimai sudarė 3604896,81 Eur, iš šios sumos vien kreditoriui, Danijoje registruotam juridiniam asmeniui (duomenys neskelbtini) – 1260000,00 Eur, valstybinėms miškų urėdijoms – 978354,86 Eur, o pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus jau buvo išieškoma bendra 252401,84 Eur suma. Ieškovės finansinei situacijai esant nepalankiai, J. Š. IĮ buvo suteikta pirmenybės teisė, aplenkiant kitus kreditorius, kad būtų padengtas ieškovės susidaręs įsiskolinimas. Jeigu vietoje Aktų sudarymo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) būtų atsiskaitę teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. piniginėmis lėšomis, jos būtų nukreiptos visų kreditorių reikalavimams dengti. Ieškovės debitoriai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 31 d. įsipareigojo sumokėti viso 10514,56 Eur ieškovės kreditorei J. Š. IĮ. Tokie mokėjimai pažeidė imperatyvias materialinės teisės normas, nes nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, kai įmonė nepajėgia atsiskaityti su visais kreditoriais. Nepraėjus net vienam mėnesiui, ieškovės direktorius G. K. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl bankroto administratorius preziumuoja, jog Aktų sudarymas sąlygojo neigiamą poveikį ieškovės ūkinei komercinei veiklai, siekiant nuslėpti įmonės turtą nuo kitų kreditorių ir taip suteikiant pirmenybės teisę vienam kreditoriui, šiuo atveju J. Š. IĮ. Ieškovė, atlikto Akto metu, jau turėjo pradelstų finansinių įsipareigojimų, kurie turėtų privalomai būti tenkinami anksčiau, kaip kalendoriškai anksčiau gautos sąskaitos ar kiti mokėjimo dokumentai iš kreditorių. Be to, su dauguma 2016 metais buvusių kreditorių nebuvo atsiskaityta ir iki bankroto bylos iškėlimo, ko pasėkoje, jie bus įtraukti į kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ieškovės bankroto byloje. Ieškovės nemokumas konstatuotas Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi dėl bankroto bylos iškėlimo civilinėje byloje Nr. eB2-2903-260/2016. Remiantis ieškovės finansinių dokumentų duomenimis bei atsižvelgiant į minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje išdėstytus argumentus, ieškovė pagrįstai mano, kad ginčijamų Aktų sudarymo metu, ieškovė atitiko nemokios bendrovės sampratą Įmonių bankroto įstatymo prasme, o atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymai neabejotinai dar daugiau prisidėjo prie bendrovės nemokumo. Taip buvo pažeistos visų likusių kreditorių teisės tenkinti savo reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka. Sudaryti skolų užskaitymo aktai pažeidžia ieškovės kreditorių interesus, todėl jie naikintini remiantis CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, kurio paskirtis – ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinama kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimų patenkinimą. Atsakovė J. Š. IĮ neabejotinai žinojo visas aplinkybes, t. y. galėjo ir turėjo žinoti, jog ginčijamu Aktu atliekamas trišalis skolų užskaitymas pažeidžia kitų ieškovės kreditorių interesus ir teisės aktuose nustatytą atsiskaitymo su jais eiliškumą. BUAB (duomenys neskelbtini) buvo stambi įmonė, kurioje dirbo virš 200 darbuotojų, todėl ginčijamų Aktų sudarymas J. Š. IĮ turėjo sukelti abejonę dėl ieškovės finansinės būklės, nes atsižvelgiant į ieškovės apyvartą, tokio piniginio dydžio mokėjimas, ieškovės finansinei būklei esant stabiliai, neturėtų atrodyti didelis ir sudėtingas, jog prireiktų trečiosios šalies – atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), kad būtų padengtas kreditorinis reikalavimas. Vertinant atsakovės J. Š. IĮ nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad J. Š. IĮ žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą, todėl ginčijami aktai taip pat pripažintini niekiniais kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms. Be to vertintina ir atsakovės J. Š. IĮ pozicija byloje – iš pradžių atsakovė su ieškiniu sutiko, tik vėliau kardinaliai pakeitė poziciją.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi pagal trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 5/31/10 yra įvykdęs prievolę J. Š. IĮ. Atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas pasirašytinai. Byla išnagrinėta atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovui nedalyvaujant. Parengiamojo teismo posėdžio metu atstovas įmonės direktorius A. Š. nurodė, kad su atsakove J. Š. individualia įmone yra pilnai atsiskaitę.
Atsakovė J. Š. individuali įmonė su ieškiniu nesutiko, atsiliepime nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad J. Š. IĮ yra ieškovės bankrutuojančios bendrovės (duomenys neskelbtini) kreditorius ir iškėlus bankroto bylą, yra įtraukta į kreditorių sąrašą. Pagal Kauno apygardos nutartį, J. Š. IĮ yra 145 vietoje, patvirtintas kreditorinis reikalavimas 5365,48 Eur, o ieškinio tenkinimo atveju, patirs dar didesnius nuostolius ir bankrutuojanti įmonė bus skolinga ženklią sumą, kuri yra labai svarbi individualios įmonės egzistavimui. Su ieškove dirbo nuo 2011 metų, tai buvo itin stambi įmonė, atsiskaitymai svyruodavo. Nuo 2016 m. rugpjūčio mėnesio buvo taip, kad tai moka, tai nemoka, tačiau jis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad ieškovės finansinė būklė yra sunki ir gresia bankrotas. Jam paprašius ieškovės, kad atsiskaitytų, buvo pasiūlyta atvykti į vietą. Nuvykus, (duomenys neskelbtini) atstovas pasiūlė pasirašyti trišalius skolų užskaitymo aktus. Pasirašė 2016-10-31 nieko nežinodamas apie blogą įmonės būklę. BUAB (duomenys neskelbtini) dar 2016-11-04 pervedė 980 Eur, jis pasitikėta ta įmone. Kadangi nieko nežinojo apie sunkumus, po ginčijamų aktų pasirašymo, 2016 m. lapkričio 4 d. – lapkričio 11 d. dar teikė paslaugas už 3190 Eur. Jeigu būtų žinojęs, nebūtų teikęs paslaugų. Jo domėjimasis BUAB (duomenys neskelbtini) pasireiškė tuo, kad jis kalbėjosi su bendrovės darbuotojais, kurių dauguma, kaip ir jis, Prienų miestelio gyventojai, taip pat bendravo su administracija, atlyginimai buvo mokami, viskas buvo gerai. Vežimus nutraukė 2016-11-11 iš darbuotojų sužinojęs, kad bendrovės finansinė padėtis bloga.
Atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo nepateikė, atstovas D. Č. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, nes jis visiškai nepagrįstas, neteisėtas. Kai sužinojo apie tai, jog BUAB (duomenys neskelbtini) bankrutuoja, visiems buvo šokas, kadangi ta bendrovė – viena didžiausių medžio pramonės įmonių Alytaus apskrityje. Iš niekur nieko nebuvo girdėjęs apie sunkumus ieškovės bendrovėje. 2016 m. spalio mėnesį paskambino BUAB (duomenys neskelbtini) atstovas ir paprašė sumokėti skolą, jis atsakė, kad atsiskaitys spalio mėnesio pabaigoje. Apie spalio 20 d. vėl paskambino iš BUAB (duomenys neskelbtini) pasiūlė apmokėti tiesiai jų kreditoriui. Aktas buvo pasirašytas, nieko tikrinti ir domėtis neprivalėjo, juolab kai sumos nebuvo labai didelės. Situaciją sužinojo tik gavę pranešimą apie bankrotą. Tai atsakovės yra nukentėję nuo BUAB (duomenys neskelbtini) o ne atvirkščiai, nes ieškovė liko skolinga. Ginčijamą sandorį šalys sudarė teisėtai, atsakovai yra mažos įmonės ir apie didelės bendrovės nemokumą nieko nežinojo ir negalėjo žinoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Byloje kilo ginčas dėl bankrutuojančios įmonės 2016 m. spalio 31 d. sudarytų trišalių skolų užskaitymo aktų Nr. 1/31/10 ir Nr. 5/31/10 pripažinimo negaliojančiais (CK 1.80 str. ir CK 6.66 str. numatytais pagrindais).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 1/31/10 su UAB (duomenys neskelbtini) bei J. Š. IĮ, kurio pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti J. Š. IĮ 3786,13 Eur, taip sumažindamas ieškovės įsiskolinimą J. Š. IĮ ir tuo pačiu sumažindamas savo įsiskolinimą ieškovei (el.bylos t. I, b.l. 14). Taip pat nustatyta, jog ieškovė 2016 m. spalio 31 d. sudarė trišalio skolų užskaitymo aktą Nr. 5/31/10 su UAB (duomenys neskelbtini) bei J. Š. IĮ, kurio pagrindu UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti J. Š. IĮ 6728,43 Eur, taip sumažindama ieškovės įsiskolinimą J. Š. IĮ ir tuo pačiu sumažindama savo įsiskolinimą ieškovei (el.bylos t. I, b.l. 28).
Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 31 d. ieškovė turėjo 252401,84 Eur įsiskolinimą pagal vykdomuosius dokumentus (el.bylos t. I, b.l. 27) ir pradelstus 3604896,81 Eur įsiskolinimus pagal sutartis bei finansinius dokumentus (el.bylos t. I, b.l. 15-25). 2016 m. lapkričio 25 d. ieškovės direktorius G. K. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo (el.bylos t. I, b.l. 10-13). Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1421-260/2017 (buvęs c.b. Nr. eB2-2903-260/2016) UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla (el.bylos t. I, b.l. 8-9). Įmonės administratoriumi paskirta bankroto administratorė R. V..
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003; 2012 gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012). Taigi, įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga.
Dėl atsiskaitymų eiliškumo (CK 6.930¹ str.)
Ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovės finansinei situacijai esant nepalankiai, J. Š. IĮ buvo suteikta pirmenybės teisė, aplenkiant kitus kreditorius, kad būtų padengtas ieškovės susidaręs įsiskolinimas.
CK 6.930¹ straipsnio 1 d. numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorine eiliškumo tvarka.
Kasacinis teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas.
Kasacinis teismas aiškindamas teisės normos imperatyvųjį pobūdį nurodė, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta asmens atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra imperatyvi, nes CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įsakmiai nurodoma, kokia eilės tvarka asmuo turi atlikti atsiskaitymus reikalavimus jam pareiškusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017). Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kad ieškovė (skolininkė) pasirašė trišalius skolų užskaitymo aktus pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą eiliškumą, t. y. byloje nustatyta, kad buvo pirmesnės eilės kreditoriai, palyginti su atsakovu (kreditoriumi), kuriam atlikti mokėjimai pagal ginčijamus skolų užskaitymo aktus. Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. spalio 31 d., t.y. ginčijamų skolų užskaitymo aktų pasirašymo metu, ieškovė turėjo 252 401,84 Eur įsiskolinimą pagal vykdomuosius dokumentus, o pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti neturėjo. 2016 m. spalio 31 d. ieškovė BUAB (duomenys neskelbtini) buvo nemoki. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1421-260/2017 dėl įmonei bankroto bylos iškėlimo nustatė, kad 2016 m. spalio 31 d. UAB (duomenys neskelbtini) balanse apskaitomas turtas 7 343 595 Eur sumai, kurį sudaro ilgalaikis turtas 2 902 574 Eur (nematerialusis turtas 17 882 Eur ir materialusis turtas 2 884 692 Eur), trumpalaikis turtas 4 400 286 Eur (atsargos 3 161 934 Eur, per vienerius metus gautinos sumos 1 072 253 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai 166 099 Eur), ateinančių laikotarpių sąnaudos ir sukauptos pajamos 40 735 Eur. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai 11 157 167 Eur sumai, kurias sudaro po vienerių metų mokėtinos sumos ir kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 6 478 045 Eur ir per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 4 679 122 Eur. Iš pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad įmonė 2016 m. spalio 31 d. turėjo 3 604 896,81 Eur pradelstų kreditorinių įsiskolinimų (el.bylos t. I, b.l. 8).
Esant nurodytoms aplinkybėms, atlikti įskaitymai pagal ginčijamus 2016 m. spalio 31 d. trišalius skolų užskaitymo aktus Nr. 1/31/10 ir Nr. 5/31/10 pažeidė imperatyvias įstatymo nuostatas (CK 6.930¹ str. 1 d. 4 p., 5 p., 2 d.). Ieškovė, atlikdama įskaitymus, suteikė pirmenybę žemesnės eilės kreditoriui (atsakovei J. Š. IĮ) gauti skolos apmokėjimą, kai tuo metu ieškovė turėjo įstatyminę pareigą atsiskaityti pirma pagal esančius vykdomuosius dokumentus. Taigi, teismas sprendžia, kad atlikti ginčijami trišaliai skolų užskaitymo aktai yra niekiniai ir negalioja, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., CK 6.930¹ str.).
Dėl actio Pauliana sąlygų egzistavimo
CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje dėl actio Pauliana instituto taikymo išaiškinta, kad teismas, nagrinėdamas šiuo pagrindu pareikštus ieškinius, turi nustatyti būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas:
1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d.. nutartis civilinėje byloje 3K-3-3-695/2017). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad iki ginčijamų sandorių sudarymo buvo visa eilė kreditorių, kurių reikalavimai turėjo būti vykdomi, tačiau liko neapmokėti, t. y. ieškovės kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.
Atsakovės J. Š. IĮ atstovai bei atsakovės UAB (duomenys neskelbtini) atstovas teigė, jog apie didelės įmonės – BUAB (duomenys neskelbtini) bankrotą nežinojo ir negalėjo žinoti, atsakovės yra pelno siekiančios organizacijos, todėl natūralu, kad siekė atgauti skolas, be to palyginus su BUAB (duomenys neskelbtini) finansiniais įsipareigojimais, ginčijami sandoriai sudaro labai nežymią dalį. J. Š. bendravo su BUAB (duomenys neskelbtini) darbuotojais, žinojo, kad darbo užmokestis yra mokamas, po ginčijamų aktų pasirašymo dar teikė paslaugas, nėra teisininkas, pasirašant aktus veikė sąžiningai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog kreditoriui nedraudžiama iki bankroto bylos iškėlimo daryti įskaitymus, bet skolininkas turi pareigą nepažeisti kitų kreditorių interesų. Jeigu be kreditoriaus, kurio atžvilgiu ir naudai yra atliktas tarpusavio mokėtinų sumų įskaitymas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti nepriklausomai nuo to, jog įmonės nemokumas nedidėjo arba nepakito. Ta aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai lemianti ir reikšminga, sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės arba interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai gali būti pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats ar nedidėja, bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant su jais sutartis ir atsiskaitymus pagal įstatymo nustatytą tvarką ir reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3- 204/2012). Ieškovė, savo atlikta ginčijama užskaita neteko pajamų, iš kurių bent iš dalies galėjo atsiskaityti su savo kreditoriais. Tokie veiksmai pažeidžia ieškovės kreditorių interesus bei įstatymo nuostatas, įpareigojančias įgyvendinant savo teises bei vykdant pareigas elgtis sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų, draudžiančias piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai varžyti kitų asmenų teises bei saugomus interesus (CK 1.137 str. 2 d. ir 3 d.).
Ginčijami skolų užskaitymo aktai pažeidė kreditorių teises, kadangi, juos sudarant (atliekant 3786,13 Eur ir 6728,43 Eur užskaitymą) ieškovė buvo faktiškai nemoki ir turėjo didelių įsiskolinimų kreditoriams (vien pradelstų įsipareigojimų 2016 m. spalio 31 d. buvo 3 604 896,81 Eur). Toks ginčijamų trišalių skolų užskaitymo aktų pasirašymas, kurio pagrindu buvo patenkinti atsakovės J. Š. IĮ finansiniai reikalavimai, neabejotinai sumažino galimybę kreditoriams bent iš dalies patenkinti savo reikalavimus ir suteikė pirmenybę atsakovei patenkinti savo reikalavimus. Kai actio Pauliana yra nuginčijamas skolininko sudarytas sandoris, tačiau skolininko mokumas lieka neatkurtas dėl per mažos, palyginti su skolininko įsiskolinimų dydžiu, nuginčytu sandoriu skolininko susigrąžinto turto vertės, kreditorių teisės ir interesai yra taip pat apginami, nes kreditoriai pagal savo turimų reikalavimų eiliškumą turi realią galimybę gauti dalinį reikalavimų patenkinimą proporcingai pagal visų kreditorių turimų reikalavimų dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Taip pat teismas sprendžia, kad ieškovė neprivalėjo sudaryti trišalių skolų užskaitymo aktų. Ši sąlyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Įmonės nemokumo situacijoje skolininkas privalo vykdyti įstatymų reikalavimus (pavyzdžiui, dėl skolų padengimo eiliškumo, atsiskaitymo tvarkos), o atsiskaitant su vienu kreditoriumi turi paisyti kitų kreditorių teisių ir interesų, kad jie nebūtų pažeidžiami. Įstatymo nuostatų nesilaikymas yra nesuderinamas su protingo asmens elgesio standartu. Pranašumo vienam kreditoriui teikimas yra draudžiamas pagal baudžiamuosius įstatymus, taip pat vertinamas kaip kreditoriaus teisių pažeidimas, tai net ir esant susidėjusioms svarbioms faktinėms aplinkybėms skolininkas turi vadovautis įstatymais ir pagal juos spręsti dėl būtinumo sudaryti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-47/2013). Byloje nėra duomenų, jog ieškovė privalėjo sudaryti ginčijamus trišalius skolų užskaitymo aktus, ji visų pirma turėjo įstatyminę pareigą (CK 6.930¹ str.) pirma atsiskaityti su pirmesnės eilės kreditoriais. Kaip jau minėta šiame sprendime, užskaita buvo atlikta tuo metu, kai ieškovės finansinė būklė buvo sunki, ieškovė turėjo įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Ieškovės finansinė padėtis nagrinėjamu atveju ribojo visišką jos ūkinės veiklos laisvę bei diskrecijos teisę pasirinkti, kuriuos įsipareigojimus vykdyti, o kurių nevykdyti.
Dėl sandorio šalių (ne)sąžiningumo
Teismas, atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei suformuotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad ieškovė ir atsakovės buvo nesąžiningos, nes neabejotinai žinojo arba turėjo žinoti, kad ginčijami aktai pažeis kitų kreditorių teises.
Ieškovės nesąžiningumą patvirtina tai, kad ginčijami sandoriai buvo sudaryti žinant, jog įmonė faktiškai nemoki, iš jos vykdomi išieškojimai priverstine tvarka, tuo labiau, kad jos vadovas G. K., pasirašęs ginčijamus aktus, pats netrukus po ginčijamų sandorių sudarymo kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Pažymėtina, jog, įmonės nemokumui konstatuoti, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla, nes bankroto bylos iškėlimas, esant ekonominio nemokumo padėčiai, yra teisinis nemokumo būklės pripažinimas ir atitinkamų procedūrų vykdymas. Nemokumas yra ekonominė įmonės būklė, kuri nustatoma pagal tai, ar įmonė atsiskaito su kreditoriais ir ar ji yra ekonomiškai pajėgi atsiskaityti. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas. Jeigu, be kreditoriaus, kuriam perleistas reikalavimas į lėšas, nemokumo padėtyje esantis skolininkas turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tai yra pagrindas išvadai, kad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Kai skolininkas nemokus, visiškas atsiskaitymas su vienu ar keletu kreditorių, taip išskiriant juos iš kitų, neatitinka sąžiningo elgesio standartų, todėl sandorio šalių, žinojusių apie nurodytą situaciją, sudarymas sandorio, kaip pagrindo atsiskaityti tik su pasirinktu kreditoriumi, reiškia jų nesąžiningumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).
Atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) nesąžiningumą (žinojimą ar turėjimą žinoti, jog ginčijami sandoriai pažeis ieškovės kreditorių teises) patvirtina tai, kad jos, būdamos skolingos ieškovei, pakeitė atsiskaitymo su ieškove tvarką, t. y. užuot atsiskaičiusios su ieškove tiesiogiai jai, turimą įsiskolinimą sumokėjo J. Š. IĮ. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas su kreditoriais nebuvo įprasta šių įmonių praktika, priešingų įrodymų byloje nepateikta. Papildomai pažymėtina, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų pervedimus atsakovei J. Š. IĮ pagal 2016-10-31 pasirašytą ginčijamą trišalį skolų užskaitymo aktą vykdė dalimis, pirmas mokėjimas atliktas 2016-11-21, likus tik 4 dienoms iki kreipimosi dėl bendrovės (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, sekantis mokėjimas atliktas 2016-12-09, t.y. jau bankroto bylos iškėlimo dieną, bei dar du mokėjimai atlikti 2017-01-19 bei 2017 m. balandžio mėnesį (el.b. t.I, b.l. 121,122).
Dėl atsakovės J. Š. IĮ nesąžiningumo – žinojimo ar turėjimo žinoti, jog ginčijami sandoriai pažeis ieškovės kreditorių teises, teismas vertina tai, kad šalis siejo nusistovėjusi ilgametė atsiskaitymo pagal esamus susitarimus praktika (mokėjimus atliekant tiesiogiai kreditoriui) (el.b. t. I, b.l. 144, 145), taip pat šalių 2016-10-31 sudarytų trišalių skolų užskaitymo aktų turinį, kuriuose nurodoma, kad šie aktai sudaromi siekiant „pagreitinti atsiskaitymus“, nors iš byloje esamų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad UAB (duomenys neskelbtini) atsakovei J. Š. IĮ paskutinį mokėjimą atliko praėjus beveik pusei metų po ginčijamų Aktų pasirašymo, be to ginčijamuose aktuose net nesusitarus dėl atsiskaitymo terminų (t.y. iki kada UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo pervesti pinigines lėšas kitiems kreditoriams), tuo labiau, kad pagal byloje esančių įrodymų visetą akivaizdu, kad faktiškai tuo buvo siekiama atsiskaityti tik su ieškovės pasirinktais kreditoriais, taip pat atsakovėms, kaip verslo subjektams, sutartiniuose santykiuose keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus, teismas sutinka su ieškovės atstovo argumentais, kad atsakovė J. Š. IĮ negalėjo nesuprasti, kad ieškovė UAB (duomenys neskelbtini) yra susidūrusi su mokumo problemomis. Įrodymų, kad esant konkrečioms aplinkybėms ėmėsi aktyvių veiksmų ir domėjosi ieškovės padėtimi, atsakovė J. Š. IĮ nepateikė (pvz. byloje jokių įrodymų, kad apie ieškovės finansinę padėtį klausė pačios ieškovės, nėra; nėra ieškovės patvirtinimo, kad šie sandoriai nepažeis kitų kreditorių teisių). Teismo vertinimu, vien tai, kad viešai prieinamose duomenų bazėse nebuvo duomenų apie ieškovės nemokumą/mokumo problemas, nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių, iš kurių atsakovė galėjo ir turėjo suprasti, kad ieškovė yra faktiškai nemoki.
Teismas sprendžia, jog ieškovės ir atsakovių sudaryti 2016 m. spalio 31 d. trišaliai skolų užskaitymo aktai Nr. 1/31/10 ir Nr. 5/31/10 pripažintini negaliojančiais nuo sudarymo momento, kadangi egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos.
Dėl restitucijos taikymo
Pripažinus sandorius negaliojančiais tiek kaip prieštaraujančius imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d., CK 6.930¹ str.), tiek actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.) taikoma restitucija (CK 6.145 str.). Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavusi kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką ši nepagrįstai gavusi. Kadangi UAB ,,GKF“ iškelta bankroto byla, todėl teisinių pasekmių ir padarinių klausimas sprendžiamas tokiu būdu: skolininko (ieškovės) nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnis, CK 6.145 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 1/31/10 sumokėjo atsakovei J. Š. IĮ 3786,13 Eur, o atsakovė UAB (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 5/31/10 sumokėjo atsakovei J. Š. IĮ 6728,43 Eur, iš atsakovės J. Š. IĮ ieškovei priteistina 10514,56 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti 1200 Eur teisinės pagalbos išlaidų, pateikė patirtas išlaidas patvirtinančius rašytinius įrodymus (el. b. t. I, b.l. 139, 140). Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių galima būtų nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, ieškovės turėtos išlaidos už advokato teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovių, t. y. po 400 Eur.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovių valstybei, remiantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, priteistinas žyminis mokestis – viso 236 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista ir paduodama ieškinį nesumokėjo (CPK 83 str. 1 d. 8 p., 96 str.). Iš atsakovių valstybei, remiantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, lygiomis dalimis, įvertinus atsakovėms pareikštų reikalavimų sumą, priteistinas už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis: t.y. iš atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir J. Š. IĮ iš kiekvienos po 42,50 Eur žyminio mokesčio (3786,13 Eur x 3 proc. x 75 proc.); iš atsakovių UAB (duomenys neskelbtini) ir J. Š. IĮ iš kiekvienos po 75,50 Eur žyminio mokesčio (6728,43 Eur x 3 proc. x 75 proc.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra 19,09 Eur, todėl ieškinį patenkinus, lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovių (CPK 92 str.).
Atsakovėms išaiškintina, kad valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalimi, civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalimi, 92, 93, 263–271, 284, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 1/31/10, sudarytą tarp ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovių J. Š. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Pripažinti 2016 m. spalio 31 d. trišalį skolų užskaitymo aktą Nr. 5/31/10, sudarytą tarp ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovių J. Š. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.
Priteisti iš atsakovės J. Š. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 10514 Eur (dešimt tūkstančių penkis šimtus keturiolika eurų) sumą, 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 42,50 Eur (keturiasdešimt du eurus 50 ct) žyminio mokesčio, 6,36 Eur (šešis eurus 36 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti iš atsakovės J. Š. individualios įmonės, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 118 Eur (vieną šimtą aštuoniolika eurų) žyminio mokesčio, 6,36 Eur (šešis eurus 36 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gretvita“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei – 75,50 Eur (septyniasdešimt penkis eurus 50 ct) žyminio mokesčio, 6,36 Eur (šešis eurus 36 ct) išlaidų susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.