- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-21
- Bylos Nr.
- e2-1183-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01223-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- J. J.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. J. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Enifas“, nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė „Kirkiliavas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas J. J., kaip bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Enifas“ kreditorius, kreipėsi į teismą su netiesioginiu ieškiniu, prašydamas priteisti 1 700 000 Eur BUAB „Enifas“ patirtą žalą.
2. Nurodė, kad dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 222N01/97-13445, pakeistos 2019 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SNŽ-(14.49.57)-312, nutraukimo BUAB „Enifas“ patyrė didelių nuostolių – 1 700 000 Eur. Ieškovo teigimu, BUAB „Enifas“ vadovavosi valstybės institucijų išduotais, patvirtintais ir galiojančiais sprendimais, neatliko neteisėtų veiksmų. Jeigu sudarytos sutartys prieštaravo teisės aktams, tai už šių sutarčių sudarymą atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba, jai tenka atsakomybė už tai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
4. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-2977-779/2023 ir 2023 m. spalio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-3032-392/2023 nurodyta, jog ieškovas, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorius, siekia prisiteisti žalą, kuri kildinama iš neteisėto žemės sklypo dalies nuomos sutarties nutraukimo pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus įsakymą Nr. 49VĮ-982-(14.49.2). Ieškovo nuomone, šis 1997 m. liepos 7 d. sutarties Nr. 222N01/97-13445, pakeistos 2019 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SNŽ-(14.49.57)-312, nutraukimas buvo neteisėtas, dėl to kilo jo nurodyta žala.
5. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-1154-819/2019 pagal ieškovės UAB „Enifas“, atstovaujamos J. J., ieškinį, kuriuo buvo prašoma Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 49VĮ-982-(14.49.2) „Dėl 1997 m. liepos 7 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutarties Nr. 222 N01/97-13445, pakeistos 2009 m. lapkričio 5 d. susitarimu Nr. K01/2009-350, 2014 m. rugsėjo 26 d. susitarimu Nr. 49SŽN-(14.49.57.)-312, nutraukimo prieš terminą“ pripažinti neteisėtu, atkuriant nuomos teisinius santykius. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. kovo 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 ieškovės UAB „Enifas“ ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs.
6. Teismas padarė išvadą, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 1 700 000 Eur nuostolių atlyginimą, kuris grindžiamas neteisėtu valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimu, jau išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019, kurioje išaiškinta, jog atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų.
7. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo paduoto ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 700 000 Eur nuostolių atlyginimą, grindžiamas neteisėtais atsakovės veiksmais, dėl kurių yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 ir kuriame konstatuota, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, yra negalimas, jo patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas ieškinį atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovas J. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį ir priteisti BUAB „Enifas“ patirtą žalą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovas yra BUAB „Enifas“ kreditorius. Pripažinus, kad vienašalis valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas teisėtas, BUAB „Enifas“ patiria didelių nuostolių – 1 700 000 Eur nuostolių.
8.2. BUAB „ Enifas“ vadovavosi valstybinių institucijų (Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) išduotais, patvirtintais ir galiojančiais sprendiniais, juos nustatyta tvarka vykdė ir neatliko neteisėtų veiksmų. Jeigu sudarytos sutartys prieštaravo teisės aktams, tai už šių sutarčių sudarymą atsakinga Nacionalinė žemės tarnyba.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
2. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
3. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
4. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą.
Dėl pagrindo atsisakyti priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka
5. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.
6. Teismas ex officio privalo patikrinti, ar ginčas (jo atskiras reikalavimas) nagrinėtinas teisme, ar konkretus ieškinyje pareikštas reikalavimas gali būti savarankiškas nagrinėjamo ginčo dalykas, taip pat ar į teismą kreipėsi ir reikalavimus pareiškė suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-1075/2020, 30 punktas).
7. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, jog asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).
8. Teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Ieškinio pareiškime ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023).
9. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje padarė išvadą, kad ieškovo J. J. ieškinio reikalavimas iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisti 1 700 000 Eur nuostolių atlyginimą, grindžiamą neteisėtu valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimu, jau yra išnagrinėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019, kurioje įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, jog valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas yra teisėtas, t. y. paneigti atsakovės neteisėti veiksmai. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.
10. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismo argumentai dėl atsisakymo priimti ieškovo siekiamą paduoti ieškinį turi prieštaravimų. Jeigu, teismo vertinimu, dėl ieškovo reiškiamo reikalavimo jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, tai ieškinį turėjo būti atsisakyta priimti ne CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto, bet šio straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Tačiau apskųstoje nutartyje teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, visgi rėmėsi CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu. Kita vertus, akivaizdu, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 nebuvo išspręstas reikalavimas dėl 1 700 000 Eur nuostolių, kildinamų iš valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, atlyginimo, nes toje byloje tokio reikalavimo nebuvo pareikšto. Aptariamoje civilinėje byloje ieškiniu buvo siekiama kitokių materialiųjų teisinių padarinių – atsakovės atliktą vienašalį valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu ir atkurti nuomos santykius. Tuo tarpu nauju ieškiniu siekiama ieškinyje įvardytų nuostolių, grindžiamų valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimu, atlyginimo.
11. Apskųstoje nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovo paduoto ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 700 000 Eur nuostolių atlyginimą, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 konstatuota, jog nėra atsakovės neteisėtų veiksmų, nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį, yra negalimas, jo patenkinimas nesukels materialiųjų teisinių padarinių. Apeliacinės instancijos teismas tokią pirmosios instancijos teismo poziciją pripažįsta teisiškai nepagrįsta.
12. Akivaizdu, kad ieškovo siekiame paduoti ieškinyje suformuluotas reikalavimas – priteisti BUAB „Enifas“ patirtą 1 700 000 Eur žalą – sukeltų materialiuosius teisinius padarinius, jeigu toks reikalavimas teismo būtų pripažintas įrodytu ir tenkintinu. Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1154-819/2019 jau yra įvertintas valstybinės žemės nuomos sutarties, iš kurios nutraukimo ieškovas kildina reikalavimą atlyginti BUAB „Enifas“ 1 700 000 Eur žalą, nutraukimo teisėtumas ir nenustatyta neteisėtų atsakovės veiksmų, reiškia pasisakymą dėl ieškinio reikalavimo priteisti žalos atlyginimą pagrįstumo jau ieškinio priėmimo stadijoje. Tačiau ieškinio priėmimo stadijoje nėra pagrindo vertinti aplinkybių, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, ir spręsti dėl civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų (ne)buvimo. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje yra patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialiojo teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
13. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad asmens teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus bylos įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pvz., negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu). Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 25 punktas).
14. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos (CPK 5 straipsnio 1 dalis) ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-92-943/2023). Tuo atveju, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje iš ieškinio turinio ir jo priedų teismui neaišku, ar yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai atsisakyti priimti ieškinį, teismas turėtų nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
16. Nagrinėjamu atveju apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai nepatvirtina, kad yra pagrindas ieškovo siekiamą paduoti ieškinį atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Esant abejonių dėl ieškinio dalyko formuluotės tikslumo, reikalavimo pagrindo aiškumo, turėtų būti nustatomas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 135, 138 straipsniai).
Dėl bylos procesinės baigties
17. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, todėl apskųsta nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovo J. J. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.