- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-09
- Bylos Nr.
- e2A-579-640/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-00983-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- J. C.
- Ieškovas
- R. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. C. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 350 Eur atlyginimo už suteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakove 2017-01-05 sudarė paslaugų sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria įsipareigojo ieškoti pirkėjų atsakovei priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), o atsakovė įsipareigojo atlyginti už paslaugas, t. y. mokėti komisinį mokestį, lygų 2,5 proc. nuo Buto pardavimo kainos. Ieškovas yra nekilnojamojo turto agentas. Ieškovas Sutartimi prisiimtas pareigas vykdė tinkamai: rodė Butą klientams, bendravo su jais telefonu, patalpino interneto tinklalapiuose informaciją apie parduodamą Butą, informavo atsakovę apie naujus potencialius pirkėjus. Ieškovas surado potencialią Buto pirkėją V. B., kuriai 2017 m. rugpjūčio mėn. parodė Butą. Pirkėja išreiškė ketinimą jį pirkti. 2017-08-22 surašytas darbų atlikimo ir kliento pripažinimo aktas (toliau – ir Aktas), kurį pasirašė pati atsakovė ir kuriame konstatuotas faktas, kad ieškovas atliko tarpininkavimo paslaugą ir yra surasta pirkėja. Atsakovė įsipareigojo už atliktą darbą ieškovui sumokėti 1 350 Eur. Ši suma paskaičiuota nuo atsakovės ir pirkėjos sutartos 54 000 Eur preliminarios Buto pardavimo kainos. Atsakovė turėjo skolų, todėl Buto pardavimas buvo perduotas antstoliams. Pirkėja norėjo įsigyti Butą per varžytynes, siūlė savo kainą, tačiau Butas buvo parduotas atsakovės sutuoktinio motinai. Ieškovas vykdydamas Sutartį surado Buto pirkėją, kuriai atsakovė neperleido Buto, tačiau, ieškovo nuomone, jam priklauso atlyginimas už suteiktas paslaugas. Darbo atlikimo aktą konstatavo pati atsakovė, kuri geranoriškai nesutinka mokėti atlyginimo ieškovui.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas neįvykdė Sutarties, neįgyvendino jos tikslo – realaus turto pardavimo ieškovo surastam pirkėjui, todėl neįgijo teisės į numatytą atlyginimą, kurio gavimas pagal Sutartį siejamas su konkrečiais juridiniais faktais – notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu (faktiniu turto pardavimu), tokios sutarties pasirašymu būtent su ieškovo surastu pirkėju ir pinigų gavimu. Šalys aiškiai susitarė, kad ieškovas galėtų pretenduoti į numatytą atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas tik esant realiam turto pardavimui ir atitinkamai pasirašytai pirkimo-pardavimo sutarčiai, kaip tai numatyta Sutarties 2 punkte. Susitarimo tikslas yra ne formalus tam tikrų paslaugų atlikimas, o konkretus rezultatas – faktinis turto pardavimas. Ieškovo pasiūlyta potenciali pirkėja nesutiko pirkti Butą ir tai padarė ne dėl atsakovės kaltės. Ieškovui buvo žinoma, kad Buto pardavimas galėjo vykti tik per antstolių kontorą, kurioje buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas ir turto realizavimas (hipotekos turėtojo) naudai. Butas buvo parduotas didžiausią kainą (57 200 Eur) pasiūliusiai pirkėjai D. C. pagal 2017-10-04 turto pardavimo aktą, kurį pasirašė antstolis ir minėta pirkėja. Tokios ar didesnės kainos ieškovo surasta pirkėja nepasiūlė ir parduodamo buto nepirko. Atsižvelgiant į Buto realizavimo proceso specifiką, lemiamą reikšmę turėjo tik konkretaus pirkėjo siūlomos kainos dydis. Tiek hipotekos kreditorius, tiek skolininkai buvo suinteresuoti parduoti Butą už kuo didesnę kainą. Ieškovo pateiktas Aktas neįrodo fakto, kad Sutartis buvo įvykdyta faktiškai pardavus Butą potencialiai pirkėjai. Ieškovo parengtame Akte pateikiami duomenys apie surastą pirkėją ir jos norą pirkti Butą, taip pat suformuluotas atsakovės sąlyginis įsipareigojimas sumokėti atlyginimą, jei pirkėja nuperka Butą. Potenciali pirkėja Buto nenupirko, t. y. pagrindinė sąlyga nebuvo įgyvendinta ir rezultatas nebuvo pasiektas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui R. B. iš atsakovės J. C. 1 350 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 350 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 560 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas sprendime nurodė, jog remiantis šalių procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų teismo posėdyje nurodytomis ir pripažintomis aplinkybėmis, minėtais rašytiniais įrodymais, byloje nustatyta, kad ieškovas iš tikrųjų vykdė Sutartį (ieškojo Buto pirkėjų, rodė jiems Butą) ir surado potencialią pirkėją V. B., kuri sutiko vykdymo procese įsigyti Butą už 54 000 Eur. Vėliau kitas skolininkas, apie kurį ieškovas, jo teigimu, nežinojo, pasiūlė savo pirkėją (D. C.), kuri pasiūlė Butą įsigyti už 55 000 Eur. Nepaisant to, kad V. B. dar vieną kartą padidino pasiūlymo kainą iki 55 500 Eur, butas buvo parduotas kito skolininko pasiūlytai pirkėjai, kurios galutinis pasiūlymas buvo geresnis, t. y. 57 200 Eur.
5. Teismas pažymėjo, kad tolesnis procesas, ieškovui pasiūlius potencialią pirkėją, kuri sutiko pirkti Butą už 54 000 Eur (vėliau kainą padidino net 1 500 Eur), buvo nuvykusi į antstolių kontorą, kuri davė leidimą parduoti Butą (žr. Akto ketvirtą pastraipą), atsiradus dar vienai pirkėjai, suinteresuotai pirkti Butą, nepriklausė nuo ieškovo valios. Be to, kaip matyti, šis procesas nepriklausė ir nuo atsakovės valios. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju apie Sutarties vykdymą ir ieškovo teisę gauti atlyginimą iš atsakovės, priešingai nei teigia atsakovė ir jos atstovas, spręstina ne pagal tai, ar Butas buvo parduotas būtent ieškovo surastai pirkėjai, o pagal tai, ar ieškovas realiai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Minėta, kad ieškovas Sutartimi įsipareigojo ieškoti pirkėjų Butui. Teismo vertinimu, ieškovas įvykdė šį įsipareigojimą, t. y. surado realią Buto pirkėją, kuri sutiko vykdymo proceso įsigyti Butą ir net didino su atsakove sutartą pradinę Buto kainą. Tai, kad ieškovas atliko tarpininkavimo paslaugą ir sudaro pirkėją, patvirtina ir atsakovės pasirašytas Aktas, kuriuo atsakovė patvirtino, jog ieškovas surado pirkėją, su kuria atsakovė susitarė dėl Buto pardavimo ir kainos, taip pat buvo gautas antstolio leidimas parduoti butą ieškovo surastai pirkėjai. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių ieškovo surasta pirkėja vis dėlto neįsigijo Buto, t. y. atsirado kito skolininko, apie kurio egzistavimą, ieškovo teigimu, jis nežinojo, pasiūlyta pirkėja su geresniu kainos pasiūlymu, teismas nurodė, jog nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas neįgijo teisės į atlyginimą pagal Sutartį. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas prašomą priteisti atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumą paskaičiavo ne nuo jo surastos pirkėjos pasiūlytos galutinės Buto pirkimo kainos (55 500 Eur), o nuo tos kainos, dėl kurios ši pirkėja susitarė su atsakove (54 000 Eur).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir netaikė materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą bei vykdymą, taip pat specialių atlygintinių sutarčių normų. Turėjo būti vertinama ar ieškovas realiai įvykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. ar buvo realus turto pardavimas tarpininko surastam pirkėjui.
6.2. Nurodo, jog teismas sutarties sąlygas aiškino tik stipriosios sutarties šalies, t. y. verslininko naudai. Ieškovas neįvykdė sutarties, t. y. jos tikslo neįgyvendino ir turto nepardavė jo surastam pirkėjui, todėl neįgijo teisės į atlyginimą, kurio gavimas yra siejamas su konkrečiais juridiniais faktais, t. y. notarinės sutarties dėl turto pardavimo sudarymu.
6.3. Ieškovo pasiūlyta pirkėja nesudarė turto pirkimo sutarties ne dėl atsakovės kaltės. Ieškovui buvo žinoma, jog turtas parduodamas per antstolių kontorą. Ieškovo pasiūlyta pirkėja nepasiūlė didžiausios kainos. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kasacinio teismo praktika.
6.4. Nurodo, jog teismas neatkreipė dėmesio, jog šalių sutartis yra vartojimo sutartis. Jos sąlygas pasiūlė pasirašyti ieškovas, todėl jos turėtų būti aiškinamos atsakovės kaip vartotojos naudai.
Atsiliepimas
6.5. Atsakovė teigia, jog ieškovas šioje byloje neįrodinėjo, jog patyrė faktinių išlaidų, vykdydamas sutartį (CK 6.720 str. 5 d. ).
7. Atsiliepimu ieškovas prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
7.1. Nurodo, jog atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, jog atsižvelgiant į turto realizavimo proceso specifiką, lemiamą reikšmę turėjo ne atsakovės pageidavimas parduoti butą konkrečiam pirkėjui, o tik pirkėjo siūlomos kainos dydis. Su minėtu atsakovės teiginiu negalima sutikti, kadangi pirkėjo siūlomos kainos dydis tapo aktualus tik atsiradus kitai pirkėjai D. C., kurią pasiūlė bendraskolis R. C.. Tuo atveju, jeigu būtų viena skolininkė - atsakovė, vadovaujantis LR CPK 704 str., turtas būtų parduotas jos pasiūlytai pirkėjai. Faktiškai, ieškovas savo pareigą surasti buto pirkėją įvykdė ir tik dėl pačios atsakovės kaltės susidarė situacija, jog butas nebuvo parduotas V. B..
7.2. Ieškovas teigia, jog atsakovė nurodo, jog sutartis nenumatė atsakovės prievolės mokėti už atskiras ieškovo paslaugas ar panaudotas priemones (informacijos skaidos ir pirkėjų paiešką), todėl ieškovas galėtų pretenduoti į atlyginimą tik tuo atveju, jeigu butas būtų parduotas ieškovo pasiūlytam pirkėjui. Su minėtais atsakovės teiginiais ieškovas nesutinka, kadangi 2017 m. sausio 5 d. Sutarties 4 p. numatė, jog „Jei šios sutarties metu Savininkas pasirašys preliminarią, ar pagrindinę turto pardavimo sutartį ne su Brokerio surastu pirkėju, tai Savininkas įsipareigoja sumokėti Brokeriui 1200 (tūkstantį du šimtus) eurų kompensaciją skaičiuojamą nuo turto pardavimo kainos”. Taigi, atsakovė žinodama, jog butas gali būti parduodamas per antstolių kontorą, sutiko su sutarties sąlyga sumokėti kompensaciją ieškovui už jo atliktą darbą tuo atveju, jeigu butas bus parduotas ne ieškovo surastam pirkėjui. Atsakovė prieš pasirašant sutartį galėjo apsispręsti ar tokie įsipareigojimai ją tenkina ar jie jai priimtini naudos ir rizikos prasme. Šiuo atveju kompensacijos mokestis buvo nustatytas šalių susitarimu (CK 6.189 str.). 2017 m. sausio 5 d. sutarties galiojimas buvo numatytas iki 2018 m. sausio 5 d. Ieškovas sutarties galiojimo laikotarpiu tinkamai vykdė savo sutartines prievoles, ieškojo atsakovės turtui pirkėjo, jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo ieškovas iš atsakovės nesulaukė. Atsakovė sudarytos paslaugų sutarties nenutraukė, taigi, sudarant 2017-10-04 turto pardavimo aktą Nr. S-17-8-11-2370 šalių pasirašyta 2017 m. sausio 5 d. sutartis galiojo. Be to, atsakovė net nesitarė dėl dalinio paslaugų apmokėjimo ieškovui, nesutiko sudaryti taikos sutarties, todėl laikytina, jog atsakovė nebendradarbiavo ir nedėjo jokių pastangų sprendžiant iškilusį ginčą.
7.3. Ginčo šalys sutartį sudarė atsakovei siekiant parduoti savo turtą pasinaudojant ieškovo, kaip profesionalaus nekilnojamojo turto agento, patirtimi ir pagalba, atitinkamai įsipareigojant sumokėti ieškovui atlyginimą už suteiktas paslaugas, dėl kurių turtas realiai parduodamas. Ieškovas, vykdydamas šalių sudarytą sutartį, viešai paskelbė apie atsakovės turto pardavimą internetiniuose puslapiuose, rodė parduodamą butą klientams ir derino buto pardavimo sąlygas tarp surastos pirkėjos ir atsakovės. Iš Darbų atlikimo ir kliento pripažinimo akto matyti, kad atsakovė buvo galutinai apsisprendusi parduoti butą surastai pirkėjai, be to matosi, jog buvo susitarta dėl turto pardavimo galutinės kainos ir numatyta atlygio suma ieškovui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę sumokėti visą atlyginimą už tarpininkavimo parduodant turtą paslaugas, kurios buvo suteiktos, laikytinas protingu ir sąžiningu.
Motyvuojamoji dalis
IV Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs byla, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ir atsakovė 2017-01-05 pasirašė paslaugų sutartį, kuria susitarė, kad ieškovas ieško pirkėjus atsakovei priklausančiam butui (Sutarties 1 punktas). Ieškovui suradus Buto pirkėją, atsakovė įsipareigojo sumokėti 2,5 proc. komisinį mokestį, skaičiuojamą nuo Buto pardavimo kainos, kuris sumokamas notarinės sutarties pasirašymo dieną, bet ne anksčiau nei pinigai įplaukia į atsakovės sąskaitą (Sutarties 2 punktas). Byloje nustatyta, jog iš nekilnojamojo turto apžiūros akto matyti, kad Butą nuo 2017-05-11 iki 2017-08-17 apžiūrėjo 11 potencialių pirkėjų (b. l. 6). Atsakovė 2017-08-22 pasirašė Aktą, kuriuo patvirtino, kad ieškovas sėkmingai vykdė bendradarbiavimą ieškant pirkėjų Butui, t. y.: 1) atliko tarpininkavimo paslaugą: reklamavo parduodamą Butą, ieškojo klientų, organizavo Buto apžiūras, formavo teigiamą įvaizdį, derėjosi su pirkėjais; 2) surado pirkėją – V. B.; 3) 2017-08-21 pirkėja ir atsakovė susitarė dėl Buto pardavimo ir kainos, buvo nuvykę į antstolių kontorą, kuri davė leidimą parduoti turtą (b. l. 7). Be to, akte nurodyta, kad atsakovė, jei minėta pirkėja nuperka Butą, įsipareigoja iki 2017-09-30, bet ne anksčiau nei pirkėja visiškai atsiskaitys už parduodamą Butą, ieškovui už atliktą darbą sumokėti 1 350 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė sumokėjo ieškovui nurodytą sumą.
10. Šalių atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad jau sudarant Sutartį šalims buvo žinoma, kad Butas parduodamas vykdymo procese.
11. Iš antstolio I. G. 2017-10-04 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto matyti, kad jis 2017-10-04 pardavė skolininko pasiūlytai pirkėjai D. C. B. už 57 200 Eur (b. l. 20). Taigi Akto turinys ir antstolio patvarkymas patvirtina, kad Butas buvo parduotas ne tiesiogiai atsakovės, o antstolio, t. y. vykdymo procese.
12. Apeliantė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir netaikė materialinių teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimą bei vykdymą, taip pat specialių atlygintinių sutarčių normų.
13. Šalys 2017 m. sausio 5 d. sutartimi susitarė dėl atsakovei priklausančio buto pardavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nustatyta, kad jau sudarant sutartį šalims buvo žinoma apie buto pardavimo tvarką, t. y. jog butas parduodamas per antstolių kontorą. Sutartimi šalys susitarė dėl buto kainos, tačiau nurodė, jog kaina gali būti keičiama susitarimu. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog ieškovas (kaip brokeris) įsipareigojo surasti pirkėją butui, kuris realizuojamas vykdymo procese, tai pirmosios instancijos teismo išvada, jog tokiu atveju tarpininkavimo sutarties tikslas neturėtų būti suprantamas tik kaip faktinis (realus) turto pardavimas tarpininko surastam pirkėjui, yra pagrįsta ir teisinga.
14. Byloje nustatyta, jog ieškovas savo pareigas atliko tinkamai, t. y. rodė butą potencialiems pirkėjams, bendravo su klientais, skelbė informaciją apie parduodamą turtą, surado pirkėją, kuri realiai ketino pirkti butą. Tai, jog ieškovas tinkamai atliko pagal šalių sudarytą sutartį savo pareigas patvirtina darbų atlikimo ir kliento pripažinimo aktas, pasirašytas atsakovės 2017 m. rugpjūčio 22 d. Šį aktą pasirašė pati atsakovė. Tokiu būdu darytina išvada, jog pati apeliantė pripažino tinkamą šalių pasirašytos sutarties įvykdymą.
15. Be to, kaip matyti iš bylos, ieškovas bei ieškovo surasta pirkėja dėjo visas pastangas įsigyti butą, t. y. dalyvavo varžytinėse ir pasiūlė šalių sutartą kainą už butą, tačiau rezultatas nebuvo pasiektas ne dėl jų kaltės. Be to, atsakovė pati elgėsi nesąžiningai neinformuodama ieškovo apie dar vieną skolininką buvusį atsakovės sutuoktinį, kuris faktiškai ir įtakojo tai, jog butas nebuvo parduotas ieškovo surastai pirkėjai.
16. Atsakovė teigia, jog ieškovas šioje byloje neįrodinėjo, jog patyrė faktinių išlaidų, vykdydamas sutartį, todėl jam nepriklauso atlyginimas. Teismas nurodo, jog šie argumentai nepagrįsti, nes 2017 m. sausio 5 d. sutarties 4 p. numatė, jog „Jei šios sutarties metu Savininkas pasirašys preliminarią, ar pagrindinę turto pardavimo sutartį ne su Brokerio surastu pirkėju, tai Savininkas įsipareigoja sumokėti Brokeriui 1200 (tūkstantį du šimtus) eurų kompensaciją skaičiuojamą nuo turto pardavimo kainos”. Taigi, atsakovė žinodama, jog butas gali būti parduodamas per antstolių kontorą, sutiko su sutarties sąlyga sumokėti kompensaciją ieškovui už jo atliktą darbą tuo atveju, jeigu butas bus parduotas ne ieškovo surastam pirkėjui. Atsakovė prieš pasirašant sutartį galėjo apsispręsti, ar tokie įsipareigojimai ją tenkina ir jai priimtini naudos ir rizikos prasme. Šiuo atveju kompensacijos mokestis buvo nustatytas šalių susitarimu (CK 6.189 str.). Teismas pažymi, jog sutartį atsakovė sudarė laisva valia.
17. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, jog nėra teisinio pagrindo vadovautis atsakovės nurodoma kasacinio teismo praktika, nes nagrinėjamu atveju skiriasi faktinės aplinkybės, t. y. ieškovas įsipareigojo surasti pirkėją butui, kuris realizuojamas vykdymo procese.
18. Apeliantės argumentai, jog šalių sudaryta sutartis yra vartojimo sutartis ir todėl jos sąlygos turi būti aiškinamos apeliantės naudai, yra deklaratyvaus pobūdžio, nenurodant konkrečių jos teises pažeidžiančių ar nesąžiningų jos atžvilgiu sąlygų. Teismas nurodo, jog vertinant šalių sudarytos sutarties sąlygas nėra pagrindo teigti, jog jos sąlygos yra nesąžiningos atsakovės atžvilgiu.
19. Apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netaikė jokios materialinės teisės normos. Iš ginčijamo sprendimo matyti, jog teismas konkrečiai nenurodė materialinės teisės normos, tačiau teismas savo išvadą dėl ieškinio pagrįstumo tinkamai motyvavo. Vien tai, jog nebuvo nurodytas konkretus Civilinio kodekso straipsnis savaime nesudaro pagrindo teigti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas (CPK 270 str. 4 d.).
20. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad klientas, sudarydamas tokią paslaugų sutartį su agentu, siekia, pasinaudodamas jo paslaugomis, parduoti savo turtą, todėl jei būtų nustatyta, kad agentas suteikė paslaugas, dėl kurių buvo realiai parduotas turtas, jis turėtų teisę gauti už tai atlyginimą. Pagal tokio pobūdžio paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už agento suteiktas paslaugas. Be to, teismas išaiškino, kad jeigu agentas paslaugas suteikė ne pilnai, jis turi teisę gauti tik dalį atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3137/2011; 2013-07-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2013; 2014-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2014).
21. Nagrinėjamu atveju ginčo šalys sudarė sutartį, kuria atsakovė siekė parduoti savo turtą pasinaudojant ieškovo, kaip profesionalaus nekilnojamojo turto agento, patirtimi ir pagalba, atitinkamai įsipareigojant sumokėti ieškovui atlyginimą už suteiktas paslaugas, t. y. tarp šalių susiklostė atlygintinų paslaugų teikimo santykiai (CK 6.716 str.). Kaip aukščiau nurodyta, ieškovas, vykdydamas šalių sudarytą sutartį, savo pareigas įvykdė tinkamai ir suteikė atsakovei paslaugas, o atsakovei atsirado pareiga už pasaugas sumokėti, kaip tai nustato CK 6.720 str. 3 dalis. Apeliantės nurodoma CK 6.720 str. 5 d. šiuo atveju negali būti taikoma, nes šalių sutartis buvo tinkamai įvykdyta, t. y. ieškovas paslaugas suteikė ir jo kaltės, jog atsakovės butas buvo parduotas ne ieškovo surastam pirkėjui, nėra. Byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, jog būtent atsakovės veiksmai (neinformavimas ieškovo apie dar vieną skolininką vykdymo procese realizuojant butą) lėmė, jog butas nebuvo parduotas ieškovo surastam pirkėjui. Teismas nurodo, jog CK 6.721 str. 1 d. nustato, jog klientas gali vienašališkai nutraukti sutartį. Atsakovės butas buvo parduotas 2017 m. spalio 10 d., o šalių sutartis dar galiojo iki 2018 m. sausio 5 d. (kaip tai buvo numatyta sutartyje), tačiau atsakovė jokių veiksmų dėl sutarties nutraukimo nesiėmė. Pažymėtina, jog jokių pretenzijų dėl netinkamo sutarties vykdymo atsakovė iki ieškinio pareiškimo teisme ieškovui nereiškė.
22. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).
23. Atmetus apeliacinį skundą iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos – 300 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 93,98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. B. iš atsakovės J. C. 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.