Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei J. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1 350 Eur atlyginimo už suteiktas paslaugas, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas su atsakove 2017-01-05 sudarė paslaugų sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria įsipareigojo ieškoti pirkėjų atsakovei priklausančiam butui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas), o atsakovė įsipareigojo atlyginti už paslaugas, t. y. mokėti komisinį mokestį, lygų 2,5 proc. nuo Buto pardavimo kainos. Ieškovas yra nekilnojamojo turto agentas. Ieškovas Sutartimi prisiimtas pareigas vykdė tinkamai: rodė Butą klientams, bendravo su jais telefonu, patalpino interneto tinklalapiuose informaciją apie parduodamą Butą, informavo atsakovę apie naujus potencialius pirkėjus. Ieškovas surado potencialią Buto pirkėją V. B., kuriai 2017 m. rugpjūčio mėn. parodė Butą. Pirkėja išreiškė ketinimą jį pirkti. 2017-08-22 surašytas darbų atlikimo ir kliento pripažinimo aktas (toliau – ir Aktas), kurį pasirašė pati atsakovė ir kuriame konstatuotas faktas, kad ieškovas atliko tarpininkavimo paslaugą ir yra surasta pirkėja. Atsakovė įsipareigojo už atliktą darbą ieškovui sumokėti 1 350 Eur. Ši suma paskaičiuota nuo atsakovės ir pirkėjos sutartos 54 000 Eur preliminarios Buto pardavimo kainos. Atsakovė turėjo skolų, todėl Buto pardavimas buvo perduotas antstoliams. Pirkėja norėjo įsigyti Butą per varžytynes, siūlė savo kainą, tačiau Butas buvo parduotas atsakovės sutuoktinio motinai. Ieškovas vykdydamas Sutartį surado Buto pirkėją, kuriai atsakovė neperleido Buto, tačiau, ieškovo nuomone, jam priklauso atlyginimas už suteiktas paslaugas. Darbo atlikimo aktą konstatavo pati atsakovė, kuri geranoriškai nesutinka mokėti atlyginimo ieškovui.

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįvykdė Sutarties, neįgyvendino jos tikslo – realaus turto pardavimo ieškovo surastam pirkėjui, todėl neįgijo teisės į numatytą atlyginimą, kurio gavimas pagal Sutartį siejamas su konkrečiais juridiniais faktais – notarinės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymu (faktiniu turto pardavimu), tokios sutarties pasirašymu būtent su ieškovo surastu pirkėju ir pinigų gavimu. Šalys aiškiai susitarė, kad ieškovas galėtų pretenduoti į numatytą atlyginimą už tarpininkavimo paslaugas tik esant realiam turto pardavimui ir atitinkamai pasirašytai pirkimo-pardavimo sutarčiai, kaip tai numatyta Sutarties 2 punkte. Susitarimo tikslas yra ne formalus tam tikrų paslaugų atlikimas, o konkretus rezultatas – faktinis turto pardavimas. Ieškovo pasiūlyta potenciali pirkėja nesutiko pirkti Butą ir tai padarė ne dėl atsakovės kaltės. Ieškovui buvo žinoma, kad Buto pardavimas galėjo vykti tik per antstolių kontorą, kurioje buvo vykdomas priverstinis skolos išieškojimas ir turto realizavimas (hipotekos turėtojo) naudai. Butas buvo parduotas didžiausią kainą (57 200 Eur) pasiūliusiai pirkėjai D. C. pagal 2017-10-04 turto pardavimo aktą, kurį pasirašė antstolis ir minėta pirkėja. Tokios ar didesnės kainos ieškovo surasta pirkėja nepasiūlė ir parduodamo buto nepirko. Atsižvelgiant į Buto realizavimo proceso specifiką, lemiamą reikšmę turėjo tik konkretaus pirkėjo siūlomos kainos dydis. Tiek hipotekos kreditorius, tiek skolininkai buvo suinteresuoti parduoti Butą už kuo didesnę kainą. Ieškovo pateiktas Aktas neįrodo fakto, kad Sutartis buvo įvykdyta faktiškai pardavus Butą potencialiai pirkėjai. Ieškovo parengtame Akte pateikiami duomenys apie surastą pirkėją ir jos norą pirkti Butą, taip pat suformuluotas atsakovės sąlyginis įsipareigojimas sumokėti atlyginimą, jei pirkėja nuperka Butą. Potenciali pirkėja Buto nenupirko, t. y. pagrindinė sąlyga nebuvo įgyvendinta ir rezultatas nebuvo pasiektas.

Ieškovas dublike į atsakovės atsiliepimą į ieškinį nurodo, kad pati atsakovė pasirašydama Sutartį žinojo, kad Butas dėl jos skolų bus parduodamas per antstolių kontorą. Visgi atsakovė pasinaudojo ieškovo paslaugomis ieškant Buto pirkėjo, dėl ko tik esant ieškovo surastai pirkėjai buvo pakelta Buto kaina. Ieškovo surasta pirkėja kreipėsi į antstolių kontorą, pasiūlė Buto pirkimo kainą. Vėliau tapo žinoma, kad yra ir kitas asmuo, norintis įsigyti Butą. Skolininkas R. C. prašė parduoti Butą jo siūlomai pirkėjai D. C. už 55 000 Eur. Ieškovo surasta buto pirkėja 2017-09-01 pakėlė siūlomą Buto pirkimo kainą nuo 55 000 Eur iki 55 500 Eur. Vėliau D. C. pasiūlė 57 200 Eur kainą ir Butas jai buvo parduotas. Atsakovė pati patvirtino, kad ieškovas sėkmingai vykdė bendradarbiavimą ieškant pirkėjų. Atsakovė iki paskutinio momento nenutraukė Sutarties, neinformavo ieškovo surastos pirkėjos apie tai, kad yra kitas Buto pirkėjas ir kad ji ketina parduoti Butą būtent jam. Jokių pretenzijų dėl Sutarties netinkamo vykdymo ieškovas iš atsakovės nesulaukė. Be to, Sutarties 4 punkte numatyta, kad jei Sutarties metu atsakovė pasirašys Buto pardavimo sutartį ne su ieškovo surastu pirkėju, tai ji įsipareigoja sumokėti ieškovui 1 200 Eur kompensaciją, skaičiuojamą nuo Buto pardavimo kainos. Taigi atsakovė, žinodama, kad Butas gali būti parduodamas per antstolių kontorą, sutiko su Sutarties sąlyga sumokėti kompensaciją ieškovui už jo atliktą darbą, jeigu butas bus parduotas ne ieškovo surastam pirkėjui. Dėl nurodytų aplinkybių yra teisinis pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovės 1 200 Eur Sutartyje numatytos minimalios kompensacijos už suteiktas tarpininkavimo paslaugas.

Atsakovė triplike į ieškovo dubliką nurodo, kad Sutarties 4 punktas atitinka nesąžiningos sutarties sąlygos kriterijus. Jokių susitarimų dėl atskirų ieškovo pastangų tarp šalių nebuvo, Sutartis nenumatė atsakovės prievolės mokėti už atskiras ieškovo paslaugas ar panaudotas priemones. Ieškovas, kaip verslininkas ir atitinkamos srities profesionalas, prisėmė komercinę riziką dėl rezultato pasiekimo ir galimų išlaidų, susijusių su jo veikla.

Teismo posėdyje šalių atstovai palaikė šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis, ieškovas, vadindamas save brokeriu, ir atsakovė 2017-01-05 pasirašė Sutartį (b. l. 5), kuria susitarė, kad ieškovas ieško pirkėjus atsakovei priklausančiam Butui (Sutarties 1 punktas). Ieškovui suradus Buto pirkėją, atsakovė įsipareigojo sumokėti 2,5 proc. komisinį mokestį, skaičiuojamą nuo Buto pardavimo kainos, kuris sumokamas notarinės sutarties pasirašymo dieną, bet ne anksčiau nei pinigai įplaukia į atsakovės sąskaitą (Sutarties 2 punktas). Iš nekilnojamojo turto apžiūros akto matyti, kad Butą nuo 2017-05-11 iki 2017-08-17 apžiūrėjo 11 potencialių pirkėjų (b. l. 6). Atsakovė 2017-08-22 pasirašė Aktą, kuriuo patvirtino, kad ieškovas sėkmingai vykdė bendradarbiavimą ieškant pirkėjų Butui, t. y.: 1) atliko tarpininkavimo paslaugą: reklamavo parduodamą Butą, ieškojo klientų, organizavo Buto apžiūras, formavo teigiamą įvaizdį, derėjosi su pirkėjais; 2) surado pirkėją – V. B.; 3) 2017-08-21 pirkėja ir atsakovė susitarė dėl Buto pardavimo ir kainos, buvo nuvykę į antstolių kontorą, kuri davė leidimą parduoti turtą (b. l. 7). Be to, akte nurodyta, kad atsakovė, jei minėta pirkėja nuperka Butą, įsipareigoja iki 2017-09-30, bet ne anksčiau nei pirkėja visiškai atsiskaitys už parduodamą Butą, ieškovui už atliktą darbą sumokėti 1 350 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė sumokėtų ieškovui nurodytą sumą. Iš antstolio Irmanto Gaidelio 2017-10-04 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto matyti, kad jis 2017-10-04 pardavė skolininko pasiūlytai pirkėjai D. C. Butą už 57 200 Eur (b. l. 20). Taigi Akto turinys ir antstolio patvarkymas patvirtina, kad Butas buvo parduotas ne tiesiogiai atsakovės, o antstolio, t. y. vykdymo procese. Šalių atstovai teismo posėdyje patvirtino, kad jau sudarant Sutartį šalims buvo žinoma, kad Butas parduodamas vykdymo procese. Šiame kontekste teismas pažymi, kad nėra pagrindo vadovautis atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodyta kasacinio teismo praktika tarpininkavimo paslaugų teikimo klausimais, kurioje akcentuojamas tarpininkavimo sutarties sudarymo ir tokio pobūdžio paslaugos tikslas – faktinis (realus) nekilnojamojo turto pardavimas tarpininko surastam pirkėjui, kadangi nagrinėjama situacija iš esmės yra kita, t. y. ieškovas įsipareigojo surasti pirkėją Butui, kuris realizuojamas vykdymo procese. Teismo įsitikinimu, tokiu atveju tarpininkavimo sutarties tikslas neturėtų būti suprantamas tik kaip faktinis (realus) turto pardavimas tarpininko surastam pirkėjui.

Iš antstolio I. Gaidelio 2017-08-25 patvarkymo matyti, kad jis vykdė vykdomąją bylą Nr. 0008/11/02370 pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2011-04-28 išduotą vykdomąjį raštą dėl skolos išieškojimo iš skolininkų J. C. (atsakovės) ir R. C. (R. C.) išieškotojo AB DNB banko naudai (b. l. 34–35). Patvarkyme nurodyta, kad: teismas nutarė privertinai parduoti iš varžytynių įkeistą Butą; vykdymo procese buvo priimtas patvarkymas, informuojantis, kad turto savininkė (skolininkė), t. y. atsakovė, pasiūlė pirkėją, tačiau 2017-08-23 antstolių kontoroje gautas kito skolininko R. C. skundas dėl antstolių veiksmų; skolininkas prieštarauja ir nesutinka su Buto pardavimo skolininkės J. C. pasiūlytai pirkėjai už šios pasiūlytą kainą ir prašo parduoti Butą jo siūlomai pirkėjai D. C. už 55 000 Eur. Iš byloje pateikto V. B. 2017-09-01 el. laiško, adresuoto antstolių kontorai, matyti, kad ji Buto kainą padidino iki 55 500 Eur (b. l. 32). Antstolio I. Gaidelio 2017-09-14 patvarkyme nurodyta, kad antstolių kontoroje buvo gautas skolininkės J. C. prašymas parduoti jai priklausantį Butą siūlomai pirkėjai V. B., tačiau D. C. pateikė geresnį pasiūlymą – 57 200 Eur (b. l. 33).

Taigi, remiantis šalių procesiniuose dokumentuose ir jų atstovų teismo posėdyje nurodytomis ir pripažintomis aplinkybėmis, minėtais rašytiniais įrodymais, byloje nustatyta, kad ieškovas iš tikrųjų vykdė Sutartį (ieškojo Buto pirkėjų, rodė jiems Butą) ir surado potencialią pirkėją V. B., kuri sutiko vykdymo procese įsigyti Butą už 54 000 Eur. Vėliau kitas skolininkas, apie kurį ieškovas, jo teigimu, nežinojo, pasiūlė savo pirkėją (D. C.), kuri pasiūlė Butą įsigyti už 55 000 Eur. Nepaisant to, kad V. B. dar vieną kartą padidino pasiūlymo kainą iki 55 500 Eur, butas buvo parduotas kito skolininko pasiūlytai pirkėjai, kurios galutinis pasiūlymas buvo geresnis, t. y. 57 200 Eur. Pažymėtina, kad tolesnis procesas, ieškovui pasiūlius potencialią pirkėją, kuri sutiko pirkti Butą už 54 000 Eur (vėliau kainą padidino net 1 500 Eur), buvo nuvykusi į antstolių kontorą, kuri davė leidimą parduoti Butą (žr. Akto ketvirtą pastraipą), atsiradus dar vienai pirkėjai, suinteresuotai pirkti Butą, nepriklausė nuo ieškovo valios. Be to, kaip matyti, šis procesas nepriklausė ir nuo atsakovės valios. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju apie Sutarties vykdymą ir ieškovo teisę gauti atlyginimą iš atsakovės, priešingai nei teigia atsakovė ir jos atstovas, spręstina ne pagal tai, ar Butas buvo parduotas būtent ieškovo surastai pirkėjai, o pagal tai, ar ieškovas realiai įvykdė Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Minėta, kad ieškovas Sutartimi įsipareigojo ieškoti pirkėjų Butui. Teismo vertinimu, ieškovas įvykdė šį įsipareigojimą, t. y. surado realią Buto pirkėją, kuri sutiko vykdymo proceso įsigyti Butą ir net didino su atsakove sutartą pradinę Buto kainą. Tai, kad ieškovas atliko tarpininkavimo paslaugą ir sudaro pirkėją, patvirtina ir atsakovės pasirašytas Aktas, kuriuo atsakovė patvirtino, jog ieškovas surado pirkėją, su kuria atsakovė susitarė dėl Buto pardavimo ir kainos, taip pat buvo gautas antstolio leidimas parduoti butą ieškovo surastai pirkėjai. Įvertinus aplinkybes, dėl kurių ieškovo surasta pirkėja vis dėlto neįsigijo Buto, t. y. atsirado kito skolininko, apie kurio egzistavimą, ieškovo teigimu, jis nežinojo, pasiūlyta pirkėja su geresniu kainos pasiūlymu, nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškovas neįgijo teisės į atlyginimą pagal Sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas prašomą priteisti atlyginimo už suteiktas tarpininkavimo paslaugas sumą paskaičiavo ne nuo jo surastos pirkėjos pasiūlytos galutinės Buto pirkimo kainos (55 500 Eur), o nuo tos kainos, dėl kurios ši pirkėja susitarė su atsakove (54 000 Eur).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai. Kiti ieškovo ir atsakovės pateikti argumentai neturi teisinės reikšmės kilusiam ginčui teisingai išspręsti, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas. Ieškovo reikalavimas dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovės priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Bylos duomenimis, ieškovas sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 530 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.2, 8.3 ir 8.19 punktuose nustatyto dydžio, todėl kartu su žyminiu mokesčiu priteistina ieškovui iš atsakovės.

Šioje byloje valstybė patyrė 1,79 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui R. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės J. C., a. k. (duomenys neskelbtini), 1 350 (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt) Eur skolos, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (1 350 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. sausio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 560 (penkis šimtus šešiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.