- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- e2S-621-569/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04647-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Atsakovas
- H. B.
- Ieškovas
- G. B.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo H. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. B. ieškinį atsakovui H. B. dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose priimtas ieškovės G. B. ieškinys atsakovui H. B. dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku D. B., gim. (duomenys neskelbtini), pakeitimo. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti tokią laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi D. B. tvarką: 1) vaiko tėvas H. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi D. B. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 20.00 val. Dukterį iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pasiima ir parveža atgal jos tėvas H. B.; 2) vaiko tėvas H. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi D. B. kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį). H. B. pasiima nepilnametę dukterį D. B. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 16.30 val. ir parveža namo tos savaitės sekmadienį iki 19.00 val. Ieškovė teigė, kad, kol teismo sprendimu nėra nustatyta ieškovės prašoma konkreti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka, tarp šalių kyla nuolatiniai konfliktai dėl atsakovo bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarkos, šalys nesutaria dėl vaiko pasiėmimo ir grąžinimo laiko bei tvarkos, tokiu būdu kenkiama šalių nepilnametės dukters interesams, vaiko emociniams saugumui. Taikiai susitarti su atsakovu dėl bendravimo tvarkos nepavyksta, todėl tikslinga iki teismo sprendimo priėmimo nustatyti ieškovės siūlomą laikiną bendravimo tvarką
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. liepos 31 d. nutartimi tenkino ieškovės G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią laikiną atsakovo H. B. bendravimo su nepilnamete dukterimi D. B. tvarką: 1) vaiko tėvas H. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi D. B. kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 20.00 val. Dukterį iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pasiima ir parveža atgal jos tėvas H. B.; 2) vaiko tėvas H. B. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi D. B. kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį). H. B. pasiima nepilnametę dukterį D. B. iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 16.30 val. ir parveža namo tos savaitės sekmadienį iki 19.00 val.
3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju bylos nagrinėjimas teisme dar nepradėtas, nes yra tik gautas ieškinys, ginčas iš esmės dar nenagrinėjamas, todėl teismas neturi galimybės spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą ištirti ir nustatyti visų svarbių bylai aplinkybių. Nėra gauta išsamių duomenų apie vaiko motinos ir tėvo asmeninius bruožus, tėvo tinkamumą rūpintis vaiku, jį prižiūrėti, tenkinti poreikius, kitos svarbios bylos išnagrinėjimui aplinkybės, o jų tyrimas gali užtrukti.
4. Teismas, siekdamas užtikrinti šalių santykių stabilumą, apibrėžtumą bylos nagrinėjimo teisme metu, užtikrinti jų nepilnamečio vaiko asmeninius neturtinius interesus, siekiant apsaugoti nepilnametį vaiką nuo žalingos jo psichinei sveikatai aplinkos, atsižvelgęs į išvadą duodančios institucijos teismui pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės siūloma laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja šalių nepilnametės dukters interesams, į tai, kad atsakovas atsiliepimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nepateikė, nustatė ieškovės siūlomą laikiną atsakovo bendravimo su vaiku D. B. tvarką nuo teismo nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo dienos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovas H. B. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir perduoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
5.1. Nors Šiaulių apylinkės teismas ir nustatė atsakovui terminą iki 2019-07-30 pateikti atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau atsakovas nei pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nei surinkti bei pateikti teismui savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų neturėjo objektyvios galimybės. Atsakovo atstovė pateikė teismui prašymą atidėti laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo klausimą, kuris teismo nebuvo tenkintas, tokio sprendimo nemotyvuojant. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išsprendė tokį socialiai reikšmingą klausimą, kaip tėvo bendravimo su mažamete dukra tvarką, nesudarydamas objektyvios galimybės atsakovui nei pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei surinkti savo atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, ir to pasėkoje priėmė nepagrįstą nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
5.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė tokią atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kuri iš esmės neatitinka nepilnametės šalių dukros D. B. interesų bei esamos faktinės situacijos.
5.3. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. šalių dukra pradės lankyti (duomenys neskelbtini) 1-ąją klasę. Pamokų laikas kasdien baigiasi apie 13.30 val., tuo tarpu ieškovės darbo laikas yra nuo 8 iki 17.00 val. Atsakovas dirba laisvu grafiku, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla yra sezoniška, visą darbo dieną atsakovas dirba tik lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Todėl atsakovui nesuvokiama, kodėl jis negali pasirūpinti savo mažamete dukra: pasiimti ją iš ugdymo įstaigos, užtikrinti jos lavinimą, maitinimą, poilsį, neformalųjį ugdymą kiekvieną dieną, tuo metu, kai ieškovė yra darbe. Todėl yra nustatytina, kad atsakovas darbo dienomis paima šalių dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžina ją nelyginėmis savaitėmis ieškovei į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val. arba po neformaliojo ugdymo užsiėmimų.
5.4. Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė neišsiaiškinęs jokių aplinkybių, nesudarė galimybės atsakovui pateikti savo paaiškinimus, įrodymus, teismui nebuvo žinoma, kad atsakovą ir šalių dukrą sieja itin glaudus dvasinis ir emocinis ryšys, atsakovas maksimaliai bendrauja su dukra, auklėja ją, užtikrina jos kasdienių poreikių tenkinimą, šalių dukra po jų santuokos nutraukimo su atsakovu praleidžia ne mažiau nei 70 proc. laiko. Skundžiama nutartimi nustatyta atsakovo laikinoji bendravimo su dukra tvarka prieštarauja tiek faktinei esamai situacijai, tiek dukros interesams ir atsakovo vertinama ne kaip maksimalus, o minimalus jo bendravimas su dukra.
5.5. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra D. B. nuo šalių santuokos nutraukimo pas atsakovą gyvena ne mažiau kaip 70 proc. laiko, atsakovo namų aplinka jai yra artima, dukra joje gyvena jau nuo gimimo, neegzistuoja jokių aplinkybių, dėl kurių turėtų būti ribojama atsakovo bendravimo su dukra tvarka, atsakovas mano, kad teismas turėtų nustatyti išties maksimalią jo bendravimo su nepilnamete dukra tvarką – kas antrą metų savaitę (lyginę metų savaitę) atsakovas turėtų bendrauti su dukra ir rūpintis ja, paimant šalių dukrą kiekvienos lyginės metų savaitės pirmadienį iš jos ugdymo įstaigos ir pristatant šalių dukrą D. į jos ugdymo įstaigą kiekvienos metų nelyginės savaitės pirmadienio rytą. Taip pat atsakovas mano, kad tiek jis, tiek ieškovė turi teisę kasdien po 2 val. bendrauti su dukra tomis savaitėmis, ji būna su kitu iš tėvų, apie tokį savo norą informuojant kitą tėvą ne vėliau kaip prieš 2 valandas.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė G. B. prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių apylinkės teismo 21019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
6.1. Nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, jog jis nei pateikti atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nei surinkti bei pateikti teismui savo atsikirtimus pagrindžiančių įrodymų neturėjo objektyvios galimybės. Atsakovui H. B. asmeniškai įteikti procesiniai dokumentai 2019 m. liepos 25 d. Taigi, atsakovas turėjo pakankamai laiko kreiptis dėl teisinės pagalbos suteikimo bei pateikti įrodymus teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą šioje byloje. Be to, kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų pobūdis (pažyma iš mokyklos; šalių susirašinėjimo medžiaga; garso įrašas; išrašas apie atsakovo vykdomą veiklą) patvirtina, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko pateikti šiuos duomenis pirmosios instancijos teismui, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sudarė visas sąlygas atsakovui įgyvendinti CPK numatytas teises.
6.2. Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas pavieniais atsakovo su nepilnamete dukra bendravimo elementais. Kreipiantis su ieškiniu teismą, ieškovė nesiekia eliminuoti atsakovo bendravimo su nepilnamete dukra. Ieškovė neprieštarauja, kad atsakovas ir jo aplinka bendrautų su nepilnamete dukra, tačiau apelianto nuolatiniai grasinimai ieškovei, ieškovės aplinkos kontroliavimas, bendravimą su nepilnamete dukra siejant buvusiais šalių asmeniniais santykiais, sąlygoja būtinybę užtikrinti emociškai saugią aplinką nepilnametei dukrai.
Žemesnės instancijos teismas
6.3. Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 16 d. sprendimu nutraukus šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu nepilnametės dukros D. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove G. B., todėl visiškai nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ieškovė dėl savo darbo pobūdžio negalės pasirūpinti dukra. Vien tai, kad atsakovas dirba laisvu grafiku, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla yra sezoniška, o visą darbo dieną atsakovas dirba tik lapkričio ir gruodžio mėnesiais, nesuteikia pagrindo teigti, kad tik vien atsakovas sugebės pasirūpinti nepilnamete dukra po užsiėmimų mokymo įstaigoje.
Šalies argumentai
6.4. Apelianto prašoma nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarka, jog jis kas antrą metų savaitę (lyginę metų savaitę) bendrautų su dukra ir rūpintųsi ja, paimant kiekvienos lyginės metų savaitės pirmadienį iš jos ugdymo įstaigos ir pristatant šalių dukrą į jos ugdymo įstaigą kiekvienos metų nelyginės savaitės pirmadienio rytą, yra neracionali, neužtikrinanti stabilios vaiko aplinkos ir faktiškai reiškia dviejų vaiko gyvenamųjų vietų (su tėvu ir su motina) nustatymą, nes, realiai įgyvendinant šią tvarką, vaikas kas antrą savaitę bendrauja tai su tėvu, tai su motina jų gyvenamosiose vietose. Tokio amžiaus vaikui būtina stabili namų aplinka, dienos režimas, kurių užtikrinimas būtų beveik neįmanomas kas savaitę gyvenant skirtinguose namuose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
8. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – laikino tėvo bendravimo su mažamečiu vaiku tvarkos nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl įrodymų pateikimo apeliacinėje instancijoje
9. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – pažymą iš mokyklos; šalių susirašinėjimo medžiagą; garso įrašą; išrašą apie atsakovo vykdomą veiklą. Atsakovas nurodo, kad nei atsiliepimo, nei įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui dėl objektyvių priežasčių, nes kelių valandų laikotarpis atsakovui ir jo atstovei nebuvo pakankamas paruošti atsiliepimą į prašymą bei surinkti atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus.
10. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Tačiau nurodytas draudimas nėra absoliutus. Kadangi šioje byloje sprendžiamas klausimas yra susijęs su mažamečio vaiko teisėmis ir interesais, priimant procesinį sprendimą būtina išsamiai įvertinti visas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovei buvo išsiųsta atskirojo skundo kopija ir ji galėjo susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais bei dėl jų pateikė savo nuomonę, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas, kad teisingai ir visapusiškai būtų įvertintos bylai reikšmingos aplinkybės, atsakovo pateiktus įrodymus priima ir prideda prie bylos.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo
11. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas ir pan., be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais, 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia – vaiko interesai. Pažymėtina, kad CK 3.65 straipsnis yra speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės.
12. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
13. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog, siekiant maksimalios vaiko interesu apsaugos, klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tačiau pažymėtina, kad apeliantas buvo informuotas apie klausimo nagrinėjimą, pasiūlyta pateikti atsiliepimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas sudarė visas sąlygas atsakovui pasisakyti dėl prašomų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas teigia, jog dėl objektyvių priežasčių pateikti atsiliepimą ir įrodymus negalėjo. Nors apeliantas nespėjo pateikti atsiliepimo pirmosios instancijos teismui, tačiau pasinaudojo savo procesine teise apskųsti teismo nutartį apeliacine tvarka ir pateikė savo argumentus, nuomonę bei įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jo procesinės teisės nebuvo pažeistos.
14. Pažymėtina, kad teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių (ieškovės ir atsakovo), kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, t. y. siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaiko interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio (priešieškinio) dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaiku negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatyta specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos nebūtų pažeidžiamos ne tik vaiko, bet ir jo tėvų teisės bei teisėti interesai.
16. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, taip pat ir sprendžiant dėl laikinos vaiko ir tėvo bendravimo tvarkos, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
17. Pažymėtina, kad teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į išvadą duodančios institucijos teismui pateiktą išvadą, kurioje nurodyta, kad ieškovės siūloma laikina atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka neprieštarauja šalių nepilnametės dukters interesams, tenkino ieškovės prašymą ir iki teismo sprendimo priėmimo nustatė tokią laikiną atsakovo H. B. bendravimo su nepilnamete dukterimi D. B. tvarką: 1) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo 16.30 val. iki 20.00 val. Dukterį iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos pasiima ir parveža atgal jos tėvas; 2) vaiko tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukterimi kas antrą savaitgalį (antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį). H. B. pasiima nepilnametę dukterį iš jos gyvenamosios vietos penktadienį 16.30 val. ir parveža namo tos savaitės sekmadienį iki 19.00 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina tėvo (apelianto) bendravimo su šalių dukra tvarka yra pakankamai maksimali.
19. Kaip jau nurodyta nutarties 14 punkte, teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas šiuo atveju yra laikinas ginčo situacijos teisinis sureguliavimas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų tarp šalių, kylančių dėl bendravimo su nepilnamečiu šalių vaiku tvarkos, bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Tinkamiausia ir geriausiai atitinkanti tėvų bei vaiko interesus bendravimo tvarka bus nustatyta bylą išnagrinėjus iš esmės.
20. Apelianto teigimu, nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. šalių dukra pradės lankyti (duomenys neskelbtini) 1-ąją klasę. Pamokų laikas kasdien baigiasi apie 13.30 val., tuo tarpu ieškovės darbo laikas yra nuo 8 iki 17.00 val. Atsakovas dirba laisvu grafiku, yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla yra sezoniška, visą darbo dieną atsakovas dirba tik lapkričio ir gruodžio mėnesiais. Todėl atsakovui nesuvokiama, kodėl jis negali pasirūpinti savo mažamete dukra: pasiimti ją iš ugdymo įstaigos, užtikrinti jos lavinimą, maitinimą, poilsį, neformalųjį ugdymą kiekvieną dieną, tuo metu, kai ieškovė yra darbe. Dėl to apelianto vertinimu turėtų būti nustatyta, kad atsakovas darbo dienomis paima šalių dukrą iš ugdymo įstaigos ir grąžina ją nelyginėmis savaitėmis ieškovei į jos gyvenamąją vietą iki 18.00 val. arba po neformaliojo ugdymo užsiėmimų. Apeliacinės instancijos vertinimu, vien tai, kad atsakovas dirba laisvu grafiku, (duomenys neskelbtini) vykdoma veikla yra sezoniška, o visą darbo dieną atsakovas dirba tik lapkričio ir gruodžio mėnesiais, nesuteikia pagrindo teigti, kad tik vien atsakovas sugebės pasirūpinti nepilnamete dukra po užsiėmimų mokymo įstaigoje. Pažymėtina, kad Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nutraukus šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu, nepilnametės dukros D. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove G. B., t. y. teismas įvertino galimybes ieškovei tinkamai pasirūpinti šalių dukra. Be to apeliantas nepateikė jokių įrodymu, kad ieškovė neturės galimybės ir nesirūpins šalių dukra po užsiėmimų mokymo įstaigoje.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirojo skundo argumentai dėl bendravimo su šalių dukra iki 2019-08-26 ir š. m. rugsėjo 1 d., nebėra aktualūs, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.
22. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.