Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-592-426/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-10-31
Bylos Nr.: I-592-426/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03408-2017-8
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas: D. J. M., I. M.
Atsakovas: Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai: Marius Žėba, Mindaugas Palijanskas

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-592-426/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03408-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 12.2.2; 12.13.1.1.; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. spalio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės ir Henriko Sadausko,

dalyvaujant pareiškėjų D. J. M. ir I. M. atstovams advokatams Mindaugui Palijanskui, Ingai Žemkauskienei ir Mariui Žėbai,

atsakovės atstovams Igoriui Janavičiui ir Robertui Rakučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų D. J. M. ir I. M. skundus atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjai D. J. M. (toliau – ir pareiškėjas) ir I. M. (toliau – ir pareiškėja, bendrai tekste – pareiškėjai) pateikė skundus (t. I, b. l. 1-21, 49-69), kuriuose teismo prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – atsakovė, Inspekcija, VMI, centrinis mokesčių administratorius) 2017 m. birželio 22 d. sprendimus Nr. (21.63-62) FR0682-247 ir (21.63-62) FR0682-248 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 18 d. sprendimus Nr. S-201(7-152/2017) ir S-202(7-153/2017).

Skundžiamais sprendimais pareiškėjui D. J. M. papildomai apskaičiuotas 526 912,75 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – GPM), skirta 52 691 Eur GPM bauda ir 181 026,036 Eur delspinigiai, pareiškėjai I. M. papildomai apskaičiuotas 668 265,78 Eur GPM bei atitinkamai bauda ir delspinigiai (I. M. Komisijos sprendimu atleista nuo dalies GPM delspinigių ir baudos).

Pareiškėjai skundą teikia iš esmės dėl dviejų sandorių mokestinio vertinimo: 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties, kuria D. J. M. kartu su I. M. įsigijo koncerno MG Baltic (toliau – ir Koncernas) naujai išleistų obligacijų už 29 578 000 Lt ir Koncernui už obligacijas gautas lėšas panaudojus pagal 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, įsigyjant 34,76 proc. UAB „Minvista“ (toliau – Minvista) akcijų už 29 578 743 Lt.

Pareiškėjų manymu, Komisija netinkamai taikė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 69 straipsnio nuostatas, t. y. pritaikė turinio viršenybės prieš formą principą ir neigė akcijų perleidimo ir palūkanų pajamų gavimo faktą.

Nurodo, kad, įrodžius Minvistos sandorio ir obligacijų įsigijimo sandorio ekonominį tikslingumą bei finansinę naudą Koncernui, nėra įstatyminio pagrindo taikyti MAĮ 69 straipsnį.

Šalies argumentai

Pareiškėjai teigia, kad nei Minvistos sandoris, nei Koncerno obligacijų emisijos apmokėjimo sandoris nepatenka į MAĮ 69 straipsnio 1 dalies dispoziciją. Iš sandorių mokesčių mokėtojų gautoms pajamoms taikytina absoliuti besąlyginė mokesčių lengvata ir tos pajamos, remiantis GPMĮ nuostatomis, pripažintinos neapmokestinamosiomis pajamomis.

Nei Inspekcija, nei Komisija, analizuodama faktines sandorių sudarymo aplinkybes, neatkūrė, kaip reikalauja MAĮ 69 straipsnio nuostata, iškreipiamų ar slepiamų aplinkybių, su kuriomis būtų siejamas apmokestinimas. Pareiškėjų manymu, atsakovė ir Komisija nepagrįstai nustatė naują mokesčių mokėtojo pareigą – įrodyti sandorių sudarymo būtinumą. Pareiškėjams perkelta ne tik sandorio tikslingumo, bet ir jo sudarymo būtinumo įrodinėjimo našta.

Pareiškėjai tvirtina, kad pagrindinis Minvistos akcijų pirkimo pardavimo sandorio tikslas – siekis integruoti šią bendrovę de jure į Koncerno grupės struktūrą tam, kad pastarosios ir kitų Koncerno bendrovių finansiniai rodikliai būtų konsoliduojami. Šis veiksmas buvo neatsiejamas planuojamo įmonių grupės „Alita“ AB (toliau – Alita) akcijų įsigijimo sandorio finansavimo projekto dalis.

Teigia, kad Inspekcija ir Komisija neatkūrė tikrųjų aplinkybių dėl analizuojamų sandorių, nes tikrosios aplinkybės ir buvo perleisti Minvistos akcijas Koncernui, kurio tikslas pasiskolinti obligacijų forma. Nurodo, kad joks teisės aktas neįpareigoja mokesčių mokėtojo, esant galimybei pasirinkti vieną iš kelių teisėtų modelio variantų, rinktis tokį, pagal kurį jam atsirastų didžiausia mokestinė prievolė. Pažymi, kad mokesčių administratorius neturi kompetencijos nurodyti mokesčių mokėtojams kokie ir kada sandoriai turi būti ar gali būti sudaromi.

Mokestinio patikrinimo metu nei Inspekcija, nei Komisija skundžiamuose sprendimuose objektyviais įrodymais nepagrindė, kad Koncerno obligacijų išleidimo ir Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoriais buvo siekiama vien tik mokestinės naudos D. J. M. ir jo sutuoktinei ir kad šie sandoriai buvo ekonomiškai nepagrįsti bei nenaudingi pastarajam ir (arba) Koncernui. Skunde aiškina, kad mokesčių mokėtojas įrodymais patvirtino sudarytų sandorių ekonominę naudą bei jų ekonominį tikslingumą.

Skunde nurodyta, kad mokesčių administratorius neįrodinėjo ir neginčijo, jog Minvistos sandoris sudarytas pažeidžiant susijusių asmenų sandorių sudarymo taisykles, o Komisija skundžiamame sprendime nenuosekliai vertino mokesčio mokėtojo pajamų iš Minvistos akcijų pardavimą.

Skunde aiškina, kad Minvistos akcijų įsigijimas ir turėjimas yra tipinė Koncerno veikla, siekiant uždirbti pajamas dividendų forma. Atsakovė, neigdama ekonominę naudą iš tokio sandorio, bando paneigti įprastą holdingo įmonių investicinę veiklą, įsigyjant kitų įmonių akcijas siekiant gauti dividendus.

Koncerno grupės įmonių santykiai (finansavimo sandoriai) su Minvista, kuri iš esmės veikė ir iki šiol veikia kaip Koncerno grupės iždo įmonė, buvo ilgalaikiai, todėl ši bendrovė buvo ir yra stipriai ekonomiškai susijusi ir priklausoma nuo pastarojo grupės įmonių veiklos, todėl de jure integravimas, įsigyjant jos akcijas, buvo logiškai suprantamas žingsnis vykdomos veiklos požiūriu.

Pasak pareiškėjų, vien sandorio atlikimo momentu yra grindžiama viso patikrinimo akto ir skundžiamų sprendimų logika bei mokesčių administratoriaus ketinimai apmokestinti konkrečius mokesčių mokėtojus – pareiškėjus. Nurodo, kad apmokestinamieji asmenys paprastai gali laisvai pasirinkti organizacines struktūras ir sandorių formas, kurios jiems atrodo tinkamiausios jų ekonominei veiklai ir siekdami riboti mokesčių naštą. Jei apmokestinamasis asmuo gali pasirinkti tarp skirtingų sandorių, jis turi teisę pasirinkti tokį veiklos planą, kad sumažintų savo mokestinę naštą.

Pareiškėjai skunde tvirtina, kad, įsigydami Koncerno obligacijas ir pastarajam pardavę dalį Minvistos akcijų, nesiekė savanaudiškų, jų valdomam verslui nepalankių tikslų. Atstovavo savo verslo interesams, vadovavosi ir laikėsi sandorių tarp susijusių asmenų kainodaros principų. Mano, jog aplinkybė, kad pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-1 punktą palūkanos už obligacijas neapmokestinamos, o Minvistos akcijų, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., pardavimas neapmokestinamas pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 29 punktą (galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d.), nereiškia, kad šiais sandoriais buvo piktnaudžiaujama, siekiant vien tik mokestinės naudos.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad sprendimus dėl Koncerno skolinimosi politikos (2013 m. gegužės 2 d. bei obligacijų išleidimo (2013 m. gegužės 8 d.) priėmė kolegialus Koncerno valdymo organas – valdyba, o klausimus pristatė valdybos narys, finansų ir ekonomikos direktorius V. L.. Teigia, kad pareiškėjas D. J. M. vienasmeniškai sprendimo dėl obligacijų emisijos priimti negalėjo.

Pareiškėjai tvirtina, kad sudaromais sandoriais nesiekė asmeninės mokestinės naudos, o atstovavo valdomo verslo interesams, todėl iš paskirstyto pelno uždirbtas pajamas toliau panaudojo investuodami į valdomą verslą, o ne suvartodamas privatiems poreikiams.

Teigia, kad Koncerno obligacijų išleidimo atveju poreikis skolintis buvo objektyvus, nes neturėjo tiek piniginių lėšų, kad būtų galėję atsiskaityti už Minvistos akcijas. Todėl dėl techninių pinigų srauto valdymo aspektų mokėjimui už akcijas buvo pasiskolinta iš pastarosios, o iš pareiškėjo gautas pinigines lėšas už obligacijas Koncernas nedelsdamas panaudojo refinansuodamas paskolą iš Minvistos.

Sprendimas finansuoti Koncerno veiklą obligacijų forma buvo priimtas dėl pastarųjų pranašumo prieš paskolą. Mokesčių mokėtojas suvokė, jog Lietuvoje taikomas obligacijų apmokestinimo režimas yra palankesnis nei paskolų.

Dėl racionalios pinigų srautų Koncerne valdymo politikos, buvo priimtas galutinis sprendimas perleisti turimas akcijas Koncernui, o už obligacijas atsiskaityti pinigais, gautais už parduotas Minvistos akcijas.

Pareiškėjai pastebi, kad 2013 m. sudarė ir kitus analogiškus sandorius, kuriuos Inspekcija vertino ir paminėjo patikrinimo akte, tačiau dėl jų nekėlė jokių klausimų ir abejonių, nevertino šių sandorių ekonominių ir kitų aplinkybių.

Šalies argumentai

Pareiškėja I. M. iš esmės nurodė tuos pačius argumentus kaip ir D. J. M.. Pareiškėja pažymi, kad GPM nepriemoka apskaičiuota pritaikius MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamame sprendime Komisija konstatavo, kad mokesčių mokėtoja „visų pirma siekė mokestinės naudos sau, t. y. iš vertybinių popierių, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., pardavimo ir išleistų obligacijų palūkanų forma gauti neapmokestinamas kitas pajamas, ir tai buvo pagrindinis sudaromų sandorių tikslas“. Pareiškėja skunde tvirtina, kad Komisija neanalizavo, o mokesčių administratorius neįrodinėjo, kokį mokestinį pranašumą Minvistos akcijų pardavimo atveju įgijo mokesčių mokėtojas kitų analogiškų mokesčių mokėtojų, disponavusių iki 1999 m. sausio 1 d. įsigytais vertybiniais popieriais ir juos pardavusių per 2013 m., atžvilgiu.

Pareiškėjai pateikė teismui nuomonę dėl eksperto Kęstučio Ambrazaičio, kuris šioje byloje buvo paskirtas specialistu (toliau – Specialistas) pateiktų Paaiškinimų. (t. II, b. l. 86-87, 88-92, abi lapų pusės) ir nurodė, kad pastarasis patvirtino jų poziciją, jog 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu buvo siekta ekonomiškai pagrįstų tikslų; šios bendrovės akcijų įsigijimas (tokiu būdu jos asocijavimas prie Koncerno) buvo struktūriškai racionalus bei finansiškai Koncernui naudingas; 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas ne tik išimtinai dėl pardavėjų (I. ir D. J. M.) interesų, bet ir Koncerno interesų; Obligacijų išleidimas yra galima verslo įmonės – uždarosios akcinės bendrovės veiklos finansavimo forma; Koncernas dėl obligacijų išleidimo ir Minvistos 34,76 proc. akcijų paketo įsigijimo gavo tiesioginę ekonominę naudą; Minvistos akcijų įsigijimas ir obligacijų išleidimas turėjo teigiamos įtakos Koncerno konsoliduotiems finansiniams veiklos rezultatams.

Šalies argumentai

Pareiškėjų atstovai, teismo posėdyje iš esmės remdamiesi skunde ir paaiškinimuose išdėstytas argumentais, prašė skundus tenkinti.

Advokatas Marius Žėba papildomai akcentavo, kad sudaryti sandoriai buvo pagrįsti ekonominiais tikslais. Pažymi, kad Specialisto išvadoje taip pat padarytas vertinimas, kad sandoriai buvo racionalūs, protingi, ekonomiškai pagrįsti ir Koncernui naudingi.

Advokatė Inga Žemkauskienė papildomai akcentavo, kad 2013 m. pradžioje buvo planuojamas akcijų pardavimo sandoris, pinigų srautai suėjo paskutinę metų dieną, todėl ir įsigijo gruodžio 31 d. Nurodo, kad galiojo mokestinė lengvata ir pareiškėjų veiksmai negali būti vertinami kaip mokesčių vengimas.

Advokatas Mindaugas Palijanskas nurodė, kad Minvista yra iždo įmonė, kurioje laikomi pinigai. Dėl sandorių sudarymo pagerėjo Koncerno rodikliai ir galimybė skolintis. Teigia, kad sandoriai buvo ekonomiškai naudingi įmonei.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 101-107).

Atsiliepime nurodo, kad patikrinimo metu konstatuota, jog 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartimi ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi buvo siekiama ne ekonominių tikslų, o mokestinės naudos, t. y. buvo siekiama akcijų pardavimo ir palūkanų už obligacijas forma gauti pajamų iš Koncerno, kurios formaliai būtų priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms.

Atsakovė, vertindama ginčo sandorius, nustatė, kad jais buvo siekiama išvengti GPM sumokėjimo. Inspekcija nesutinka, kad GPMĮ lengvata taikoma absoliučiai ir besąlygiškai. Pažymi, kad buvo nustatyta, jog pareiškėjai sudarė sandorius, kurių tikslas – turimas finansines priemones (neapmokestinamas), pakeisti kita finansine priemone (neapmokestinama). Sandoriai buvo sudaryti turint tikslą ir žinant įstatymų leidėjo valią, t. y. išvengti GPM sumokėjimo.

Nurodo, kad pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalį 1 ir 2 punktus pareiškėjai ir Koncernas yra susiję asmenys, pagal 2 straipsnio 32 dalies 1 punktą – asocijuoti asmenys. Pareiškėjas yra įmonės vadovas (prezidentas), valdybos pirmininkas ir vienintelis akcininkas (akcijas valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Beveik visus įmonės įsipareigojimus sudaro mokėtinos sumos pareiškėjui ir Minvistai, kurią jis kontroliuoja. Mokesčių administratorius pripažino, kad pareiškėjas turi realią galimybę daryti reikšmingą įtaką Koncerno sprendimams.

D. J. M., pasak atsakovės, faktiškai dalyvavo Koncerne priimant sprendimus išleisti obligacijas, jas perleisti pareiškėjams ir iš jų įsigyti Minvistos akcijas. Šie sprendimai Koncerno vardu buvo priimti įmonės valdybos posėdžiuose, kuriems pirmininkavo pats pareiškėjas. 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Koncerno vardu pasirašė įmonės finansų ir ekonomikos direktorius V. L., kuris yra pavaldus pareiškėjui ir buvo įgaliotas pasirašyti nurodytas sutartis valdybos posėdžių metu, kuriems pirmininkavo D. J. M..

Sprendimai sudaryti nurodytus sandorius buvo priimti būtent tuo metu, kai keitėsi GPMĮ nuostatos dėl pajamų mokesčio lengvatų, taikomų akcijų pardavimo pajamoms, palūkanoms už suteiktas paskolas ir obligacijas.

Pažymi, kad pareiškėjai perleido būtent tokį Minvistos akcijų skaičių (106 017 vnt.), kurias buvo įsigiję iki 1999 m. sausio 1 d. ir kurių pardavimo pajamos pagal GPMĮ nuostatas iki 2013 m. gruodžio 31 d. priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms. Be to, Koncernas nusprendė išleisti obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina (29 578 000 Lt) beveik visiškai sutampa su Minvista akcijų pardavimo kaina (29 78 743 Lt). Sprendimas sudaryti nuoseklią sandorių schemą buvo priimtas vienu metu: išleisti obligacijas, jas perleisti pareiškėjams, už tą pačią kainą iš jų įsigyti Minvista akcijas. Atsakovė pastebi, kad logiškai nėra pagrįsta, kokiu būdu Koncernas ir jo prezidentas D. J. M. galėjo 2013 m. gegužės mėn. nuspręsti sudaryti sandorius, kurių vertė 29 578 tūkst. Lt, nors Minvistos akcijų pardavimo sandorio vertė buvo apskaičiuota tik 2013 m. gruodžio 2 d. pagal 2013 m. lapkričio 30 d. šios bendrovės tarpinių finansinių ataskaitų duomenis.

Pareiškėjai su Koncernu sudarė sandorius, kurie sudarė galimybę gauti neapmokestinamoms priskiriamas pajamas, nes iki 2013 m. gruodžio 31 d. GPMĮ numatė lengvatą vertybinių popierių pardavimo pajamoms, o nuo 2014 m. sausio 1 d. – lengvatą palūkanoms už obligacijas. Koncerno 2013 m. gegužės 2 d. valdybos posėdžio protokole sprendimas išleisti obligacijas grindžiamas tuo, kad tai pritrauks papildomas akcininkų, fizinių ir juridinių asmenų lėšas, kadangi obligacijos gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje. Išleidžiant obligacijas galima numatyti įmonei palankesnes sąlygas, išvengti bankų reikalavimų dėl paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių, ataskaitų teikimo, išankstinio sprendimų derinimo su kredito įstaiga.

Patikrinimo metu nenustatyta, kad Koncernas arba jos grupės įmonės būtų išleidusios obligacijų, kurias būtų įsigijusios kitos įmonės arba su grupe nesusiję fiziniai asmenys, ir tokiu būdu įmonės būtų pritraukusios papildomų lėšų.

Dėl papildomų lėšų suteikimo nurodo, kad pareiškėjas už obligacijas 29 578 000 Lt sumokėjo Koncerno banko pavedimais ir gautas lėšas iš karto (tą pačią ir kitą dieną) grąžino Koncernui. Pastarasis, siekdamas atsiskaityti už Minvistos akcijas, naudojo pareiškėjo pervestas lėšas už obligacijas ir skolinosi iš tos pačios bendrovės, kuri panašias sumas paskolų pagrindu susigrąžino iš UAB „Mineraliniai vandenys“. Po šių operacijų įmonių tarpusavio įsipareigojimai beveik nepasikeitė, o Koncerno 29 578 743 Lt įsipareigojimas sumokėti pareiškėjams už Minvista akcijas pasikeitė į 29 578 000 Lt įsipareigojimą išpirkti obligacijas. Atsakovė pažymi, kad šios operacijos vyko labai trumpą laiką – 2013 m. gruodžio 30 d. ir 31 d. (tik dvi dienas), todėl konstatavo, kad nurodytų banko operacijų tikrasis tikslas nebuvo įmonėms suteikti papildomų lėšų, o faktiškai siekta atsiskaityti už akcijas ir obligacijas iki 2014 m. sausio 1 d. GPMĮ pakeitimų įsigaliojimo, kuriais panaikintos mokesčių lengvatos vertybinių popierių pardavimo pajamoms ir palūkanoms už paskolas bei obligacijas, kurios išleistos po 2014 m. sausio 1 d.

Pažymi, kad faktiškai įmonės valdymas iš esmės nepasikeitė. Iki 2013 m. gruodžio 3 d. sandorio pareiškėjai tiesiogiai valdė 100 proc. akcijų, po 2013 m. gruodžio 3 d. sandorio 65,24 proc. valdo tiesiogiai, 34,76 proc. ‒ netiesiogiai (iš viso valdoma dalis – 100 proc.). Akcininkų susirinkimuose iki 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimus priimdavo pareiškėjas, nuo 2013 m. gruodžio 3 d. – pareiškėjas ir Koncernas, kuriam atstovauja jis pats. Iki 2013 m. gruodžio 3 d. įmonės valdybą sudarė pareiškėjai ir V. L., po 2013 m. gruodžio 3 d. ji nepasikeitė (tik 2014 m. birželio10 d. I. M. pakeitė J. R.). Nuo 2007 m. Minvista darbuotojai nepasikeitė. Po 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų sandorio nei Koncerno, nei Minvistos veiklos pobūdis ar kitos reikšmingos veiklos aplinkybės nepasikeitė. Todėl atsakovė konstatavo, jog parduodant akcijas, nebuvo siekiama perleisti faktinę akcijų kontrolę kitam asmeniui arba tokiu būdu sukurti naują, vystyti ir plėtoti esamą verslą.

Patikrinimo metu Koncerno pateiktuose paaiškinimuose Minvistos akcijų 2013 m. gruodžio 3 d. perleidimas Koncernui grindžiamas tuo, kad buvo siekiama įtraukti pastarosios bendrovės veiklos rezultatus į Koncerno konsoliduotas finansines ataskaitas, padaryti geresnius finansinius rezultatus, sumažinti Koncerno grupės kredito riziką, išvengti bankų draudimo grupės įmonėms skolinti/skolintis iš Minvistos.

Pažymi, kad nepateikta duomenų apie tai, jog bankai leidimų nesuteikdavo, todėl faktiškai įmonių veikla nebuvo ribojama. Minvista tiek iki 2013 m. gruodžio 3 d. sandorio, tiek po jo vykdė paskolų sandorius su Koncerno grupės įmonėmis. Pagal patikrinimo akto duomenis 2012 m. gruodžio 31 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. Minvista suteiktų ir gautų paskolų sumos Koncerno grupės įmonėms žymiai sumažėjo.

Minvista 2017 m. sausio 31 d. atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad ši bendrovė suteikė ilgalaikių paskolų penkioms Koncerno grupės įmonėms: UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „MG Valda“, Koncernui, UAB „MG Baltic Investment“,UAB „Mitnija“. UAB „Minvista“ gavo ilgalaikių paskolų iš MG Baltic, UAB „Extera Baltic“ ir dviejų fizinių asmenų.

Pagal nurodytų įmonių valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro pateiktų 2013-2015 m. finansinių ataskaitų duomenis UAB „Mineraliniai vandenys“ ilgalaikių įsipareigojimų turėjo tik 2015 m. pabaigoje, trumpalaikių įsiskolinimų kredito įstaigoms turėjo 2013-2015 m. UAB „Mitnija“ 2013-2015 m. ilgalaikių įsiskolinimų kredito įstaigoms neturėjo, o trumpalaikių įsiskolinimų turėjo tik 2014 m. UAB „MG Valda“, MG Baltic, UAB „Extera Baltic“, UAB „MG Baltic Investment“ ir UAB „Minvista“ 2013-2015 m. nei trumpalaikių, nei ilgalaikių įsiskolinimų kredito įstaigoms neturėjo. Pagal minėtų įmonių finansinių ataskaitų duomenis ilgalaikių įsipareigojimų kredito įstaigoms turėjo tik 2015 metais UAB „Mineraliniai vandenys“.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodo, kad patikrinimo metu įrodymais nebuvo pagrįsti Koncerno teiginiai, kad, siekiant išvengti darbo sąnaudų ir panašių kaštų, kurie buvo skirti finansinėms ataskaitoms parengti ar bendrauti su bankų specialistais, ekonomiškai buvo tikslinga sudaryti verslo sandorį, kurio vertė siekė 29 578 743 Lt. Šių teiginių nepatvirtina ir Koncerno pateikti AB SEB banko, Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus ir „Swedbank“, AB atsakymai į pateiktus paklausimus. Jie surašyti 2016 m. gruodžio mėn., t. y. tuo metu, kai MG Baltic žinojo apie preliminarias mokesčių administratoriaus išvadas dėl 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų įsigijimo sandorio.

Atsakovės vertinimu, kontrolės metu pateikti MG Baltic 2013 m. valdybos posėdžio protokolai ir paaiškinimai nepagrindžia 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ekonominiais tikslais.

Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjų 2017 m. gegužės 8 d. pateiktuose paaiškinimuose sandorių sudarymo tikslai grindžiami iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos Koncernas pateikė 2016 m. gruodžio 30 d. paaiškinime. Mokesčių administratoriui nepateikta informacija, kad pareiškėjas tam tikrų sandorių pagrindu būtų gavęs 36 mln. Lt grynaisiais pinigais arba tokia suma būtų laikoma banko sąskaitose. Teigia, kad būtent pareiškėjas ir jo sutuoktinė priėmė sprendimą perleisti tokį akcijų kiekį, iš kurio perleidimo nekiltų mokestinių prievolių. Iš to seka atsakovės išvada, kad pareiškėjų paaiškinimai nepagrindžia 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo siekiant ekonominių, o ne mokestinių tikslų.

Atsakovė pažymi, kad mokestinio patikrinimo metu visapusiškai įvertinus pajamų gavimo aplinkybes, nustatyta, kad ūkinės operacijos turinys neatitinka realaus tų sandorių turinio. Pastaraisiais buvo siekiama išvengti GPM sumokėjimo, o vienos finansinės priemonės turėjimas, buvo pakeistas kita priemone. Mokesčių administratoriaus vertinimu, buvo sudaryti formalūs akcijų pardavimo ir obligacijų įsigijimo sandoriai.

Nurodo, kad pagal 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. gruodžio 3 d. sandorius pinigines lėšas ir mokestinę naudą gavo pareiškėjai, todėl ir privalo įvykdyti GPMĮ nustatytas mokestines prievoles. Atsakovė, įvertinusi aplinkybes, vadovaudamasi MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atkūrė iškreiptas ir paslėptas aplinkybes, su kuriomis GPMĮ sieja apmokestinimą, ir nurodė, jog pareiškėjų formaliai sudaryto 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sandorio ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sandorio vienintelis tikslas – išvengti mokesčių nuo pareiškėjų akcijų pardavimo, obligacijų išpirkimo ir palūkanų forma gautų pajamų. Atsakovė konstatuoja, kad pareiškėjų gautos/gautinos palūkanos pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sandorį ir pajamos pagal 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandorį laikytinos iš Koncerno gautomis kitomis pajamomis, kurios nebuvo apmokestintos GPM. Mokesčių tikslais laikyta, kad 2013-2015 m. pareiškėjai iš Koncerno gavo 30 765 134,20 Lt (po 15 382 567,10 Lt) kitų pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnį apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu.

Dėl sudarytų sandorių pareiškėjų gauta mokestinė nauda, atsakovės tvirtinimu, akivaizdi ir neginčijama. Mokesčių administratoriui akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo interesą verslo pertvarką įvykdyti, kol galioja mokestinė lengvata, taikoma tokio pobūdžio sandoriams. Nors sprendimas finansuoti Koncerno veiklą obligacijų forma buvo priimtas dėl obligacijų kaip vertybinių popierių pranašumų prieš paskolą, pasak atsakovės, pareiškėjas suvokė, jog Lietuvoje taikomas obligacijų apmokestinimo režimas yra palankesnis nei paskolų.

Komisija akcentavo, jog pareiškėjas nuo 2001 metų valdė Minvistą, kurios veikla betarpiškai susijusi su Koncerno grupės įmonių veikla. Kaip nurodė pareiškėjas, ši bendrovė iš esmės veikė ir veikia kaip Koncerno grupės iždo įmonė, skolino ir skolinosi tik iš grupės įmonių. Minvistą ir Koncerną valdo tie patys akcininkai. Aplinkybės, kai ūkio subjektas, išleidžiantis 29 mln. vertės skolos vertybinius popierius, nenurodo konkrečių šių lėšų panaudojimo perspektyvų, įvardydamas kelias galimas lėšų panaudojimo alternatyvas, o vėlesnio proceso metu laikosi pozicijos, jog ūkio subjektas turėjo senus ketinimus įsigyti konkrečios įmonės akcijas, nes siekė konsoliduoti įmonių rezultatus, išvengti galimų kredito įstaigų trukdžių Koncerno įmonėms skolinantis iš Minvistos, atsakovei sudaro pakankamą pagrindą pareiškėjo poziciją vertinti kritiškai.

Inspekcija, atlikusi Minvistos operatyvų patikrinimą, atsižvelgdama į Koncerno atstovų paaiškinime nurodytas aplinkybes, nustatė įmones, kurios turėjo paskolinių santykių su Minvista, iš jos skolinosi, ar jai skolino. Operatyvaus patikrinimo metu gauta informacija buvo palyginta su informacija apie tai, ar šios įmonės turėjo paskolinių santykių su kredito įstaigomis ir buvo nustatyta, jog tokio pobūdžio santykių aktualiuoju laikotarpiu turėjo tik UAB „Mineraliniai vandenys“ (paskolos sandoris sudarytas 2015 metais). Šios aplinkybės buvo vertintos kaip paneigiančios pareiškėjų poziciją dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo būtinumo, siekiant sumažinti darbuotojų kaštus, įrodinėjant Minvistos ir Koncerno grupės įmonių sąsajumą. Konstatavo, jog pareiškėjo atstovų papildomai pateikta informacija nepagrindžia ginčo sandorių sudarymo būtinybės būtent dėl D. J. M. nurodytų motyvų ‒ poreikio taupyti Koncerno papildomus kaštus ir darbo sąnaudas, kiekvieną kartą kredito įstaigoms įrodinėjant, jog Minvista yra susijusi su Koncernu, ir kad būtų panaikintas kredito įstaigų įprastai taikomas draudimas skolintis iš Minvistos kaip trečiojo asmens. Komisija atkreipė dėmesį į tai, jog patikrinimo metu nustatyta, kad akcijų pardavimo ir palūkanų už obligacijas forma pareiškėjas gavo 30 765 134,23 Lt neapmokestinamų pajamų. Kaip nurodė pareiškėjas, faktiškai jam pinigų asmeniniams poreikiams nereikėjo, jis turėjo interesą gautas pajamas palikti versle, o verslo pertvarką įvykdyti, kol galioja mokestinė lengvata. Atsakovė aiškina, jog nors sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas formaliai ginčo akcijas pardavė, tačiau realiai jos taip ir liko jo dispozicijoje. D. J. M. ir toliau sprendžia jų likimą, kontroliuodamas per Koncerną. Tai patvirtina, kad pareiškėjas iš tikrųjų nesiekė parduoti Minvistos akcijų taip, kad jis neturėtų galimybės jų valdyti, jomis disponuoti ir kontroliuoti, tačiau, pasinaudodamas GPMĮ lengvatomis, siekė gauti neapmokestinamas daugiau nei 30 mln. Lt pajamas.

Be to, Inspekcija 2018 m. liepos 5 d. teismui pateikė nuomonę (t. II, b. l. 80-85, abi lapų pusės) dėl Specialisto Paaiškinimų. Inspekcija nurodo, kad tikrąjį sandorių turinį analizavo atsakovė, t. y. pareiškėjų sudaryti sandoriai formaliai atitiko įstatymo nuostatas, tačiau, mokesčių administratoriaus vertinimu, turėjo kitus tikslus, t. y. vienas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamas finansinis instrumentas buvo pakeistas kitu. Akcentavo, kad Paaiškinimuose nebuvo paneigta, jog pareiškėjai gavo mokestinę naudą. Specialistas Paaiškinamuose aptarė įvairių sandorio grandžių finansinį rezultatą. Tuo tarpu mokesčių administratorius vertino sandorių visumą bei taikė MAĮ 69 straipsnio nuostatas. Taikant turinio viršenybės prieš formą principą, iš esmės yra atliekamas konkretaus mokestinio teisinio santykio dalyvio veiklos turinio vertinimas. Šis veiklos vertinimas atliekamas siekiant ne sukurti, pakeisti ar panaikinti mokestinius teisinius santykius, t. y. santykius, kurie yra reguliuojami mokesčių įstatymų ir juos lydinčių teisės aktų, bet siekiant tinkamai kvalifikuoti nustatytas tikrąsias teisiškai reikšmingas aplinkybes, tokiu būdu atskleidžiant realiai atsiradusius ir egzistuojančius mokestinius teisinius santykius. Tai reiškia, jog taikant aptariamą principą yra atliekamas tokios mokestinių teisinių santykių dalyvių veiklos vertinimas, pirmenybę teikiant ne šios veiklos formaliai išraiškai, bet jos turiniui, kuri ne tik tiesiogiai ir betarpiškai yra susijusi su konkrečiais mokestiniais teisiniais santykiais, bet ir kuri lemia (lėmė) šių santykių ar jų dalies atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą. Akcentuoja, jog savo pozicijos nekeičia ir pažymi, kad pareiškėjai, turėdami tiesioginį ryšį su savo valdomomis bendrovėmis (neabejotinai galėję daryti įtaką juridinių vienetų sprendimams), vertinant kontrolės procedūrų metu nustatytų sandorių eigą ir seką, piniginius srautus, siektus tikslus, t. y. kontrolės procedūrų metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, siekė išvengti mokėtino GPM, o būtent – iš esmės išimtinai siekiant tenkinti pareiškėjų interesus. Atsakovės vertinimu, pateikti Specialisto paaiškinimai, vertinant atliktų patikrinimų ir nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, nepaneigė mokesčių administratoriaus pozicijos, jog pareiškėjai, galėdami daryti įtaką sandoriams tarp tiesiogiai ir netiesiogiai valdomų įmonių, siekė mokestinės naudos.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovai teismo posėdyje, remdamiesi atsiliepime ir nuomonėje išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjai ginčo sandoriais siekė išvengti mokestinės prievolės, t. y. mokėtino GPM. Pažymėjo, kad ginčijamuose sprendimuose detaliai įvertintos sandorių sudarymo aplinkybėms, kurioms pritarė ir Komisija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pareiškėjams, taikant turinio viršenybės prieš formą principą (MAĮ 69 straipsnio 1 dalis), pagrįstai buvo apskaičiuotas papildomai mokėtinas GPM ir paskirtos mokesčių sankcijos, mokesčių administratoriui konstatavus, jog akcijų pardavimo ir obligacijų įsigijimo sandoriais buvo siekta ne ekonominių tikslų, o mokestinės naudos ‒ išvengti mokesčių nuo gautų akcijų pardavimo pajamų, obligacijų išpirkimo pajamų ir palūkanų forma gautų pajamų.

Inspekcija patikrinimo aktuose (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 14-32, abi lapų pusės ir Komisijos byla Nr. 7-153/2017, I t., b. l. 15-26) nustatė, jog D. J. M. ir I. M. pagal 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 106 017 vnt. UAB „Minvista“ akcijų už 29 578 743 Lt Koncernui (Komisijos byla, Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 135-137). Akcijų pardavimo pajamas deklaravo kaip neapmokestinamas pajamas. Inspekcija, atlikusi patikrinimą nustatė, kad Koncerno 2013 m. gegužės 2 d. posėdyje (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 145) valdybos nariai nutarė, jog bendrovės veiklos finansavimui būtų naudojama ne tik akcinis kapitalas ir finansinės paskolos, bet būtų leidžiamos ir obligacijos. Pritarta išleisti 29 578 000 Lt nominalios vertės 5 metų trukmės nematerialias vardines obligacijas. D. J. M. 2013 gegužės 13 d. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį (Komisijos byla, I t., b. l. 148-151), kurios pagrindu įsigijo 295 780 vnt. Koncerno išleistų obligacijų, kurių vertė ir emisijos kaina 29 578 000 Lt. Koncernas už 2013-2014 m. apskaičiavo D. J. M. 1 186 391,23 Lt palūkanų už obligacijas ir visą sumą sumokėjo 2015 balandžio 30 d. pavedimais. Koncernas 2016 m. sausio 27 d. pateiktoje 2015 m. deklaracijoje FT0471 išmokėtas palūkanas už obligacijas priskyrė palūkanoms už paskolas (iš viso deklaravo 355 766,97 Eur (1 228 398,19 Lt). 2016 m. spalio 13 d. Koncernas patikslino deklaraciją ir išskyrė 343 602,65 Eur, (1 186 391,23 Lt) palūkanų už obligacijas ir 12 164,32 Eur (42 000,96 Lt) palūkanų už paskolas. Akte nustatyta, kad D. J. M. 2015 m. pajamų deklaracijoje 343 602,65 Eur (1 186 391,23 Lt) palūkanas už obligacijas klaidingai deklaravo kaip palūkanas už paskolas, apskaičiavo ir sumokėjo 15 proc. pajamų mokestį. 2017 m. kovo 11 d. Koncerno pateiktoje deklaracijoje FR0471 deklaravo D. J. M. išmokėtų 9 654,20 Eur (33 334,02 Lt) palūkanų už paskolas ir 343 594,02 Eur (1 186 361,43 Lt) palūkanų už obligacijas. D. J. M. 2016 m. pajamų deklaracijoje visą sumą (353 248,22 Eur) GPM308P priede priskyrė apmokestinamoms palūkanoms už paskolas. Akte taip pat nurodoma, jog Koncernas, atstovaujamas advokato Mariaus Žėbos, 2016 m. gruodžio 30 d. pateikė paaiškinimą dėl Minvistos akcijų įsigijimo tikslų ir aplinkybių (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 50-52, abi lapų pusės). Jame nurodyta, kad Minvista yra iždo įmonė, jos paskirtis – valdyti MG Baltis grupės įmonių finansinius srautus ir finansinį turtą ir nors Koncernas ir Minvista iki 2013 m. gruodžio 3 d. buvo valdomos to paties akcininko, tačiau jos nebuvo teisiškai susietos, kas lėmė papildomus kaštus, darbo sąnaudas, be to, Minvistos veiklos rezultatai negalėjo būti įtraukiami į konsoliduotą Koncerno grupės pelno (nuostolių ataskaitą). Koncerno teigimu, pastarosios bendrovės akcijų įsigijimo tikslas yra ekonominis, leidęs išspręsti neefektyvios struktūros keliamas nuolatines problemas, sutaupyti kaštų ir laiko sąnaudas. Šiems teiginiams pagrįsti Koncernas pateikė trijų bankų atsakymus (Komisijos byla 7-152/2017, I t., b. l. 53, 54 (abi lapų pusės) dėl Minvistos akcijų įsigijimo, kuriuose nurodoma, jog akcijų dalies įsigijimas vertintinas teigiamai. Pareiškėjams buvo duoti 2017 m. balandžio 19 d. Inspekcijos nurodymai Nr. (21.75-32) FR0706-4473 ir Nr. (21.75-32) FR0706-4474 pateikti informaciją apie sandorio sudarymo aplinkybes. D. J. M. 2017 m. gegužės 8 (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 56-57, abi lapų pusės) ir 2017 m. gegužės 12 d. paaiškinimuose nurodė, kad jis nuolat investuoja nuosavas ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotas lėšas, o su investavimu susiję sprendimai pagrįstu ekonomine logika įdarbinti turimus finansinius išteklius ir ateityje gauti finansinės naudos. Sprendimas įsigyti Koncerno obligacijas buvo paremtas ta pačia ekonomine logika – siekiant investuoti turimas lėšas ir uždirbti tam tikrą grąžą. Į klausimą, iš kokių lėšų buvo planuojama atsiskaityti už įsigytas obligacijas, D. J. M. atsakė, kad 2013 m. pabaigoje jis turėjo daugiau nei 36 mln. Lt nuosavų ir teisės aktų nustatyta tvarka deklaruotų lėšų, todėl turėjo pakankamai lėšų obligacijoms apmokėti. Tačiau atsižvelgus į tai, kad 2013 m. pabaigoje buvo gautos lėšos už parduotas Minvistos akcijas, šios lėšos ir buvo panaudotos obligacijoms apmokėti. D. J. M. taip pat nurodė, kad iki dalies Minvistos akcijų pardavimo jis valdė 100 proc. tiek Koncerno, tiek Minvistos akcijų, o sprendimas parduoti dalį šios bendrovės akcijų paremtas ekonomine nauda, siekiant konsoliduoti kartu su Koncerno ir jo kontroliuojamų įmonių finansiniais rezultatais, mažinti finansavimo kaštus dėl kredito įstaigų palankesnio finansinio rizikingumo vertinimo. Nurodo, kad Koncerno finansininkai rekomendavo perleisti 34,76 proc. Minvistos akcijų paketą. Toks investavimo sprendimas priimtas vadovaujantis verslo logika ir taikant tuos pačius kriterijus. Dėl gyventojo interesų nurodė, kad būdamas vieninteliu Koncerno akcininku, jis turėjo interesą akcijas parduoti dėl finansinės naudos jo valdomam verslui. Aiškindamas, kodėl pagal 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. gruodžio 3 d. sandorius atsiskaityta buvo tik 2013 m. gruodžio 30-31 d. nurodė, kad atsiskaitymo terminą lemia sutartyje numatytas prievolės įvykdymo terminas. Tai, kad sandoriuose atsiskaitymo terminai siejami su finansinių metų pabaiga yra įprasta komercinė praktika. Nurodo, kad 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties metu buvo žinoma, kad dalies Minvistos akcijų įsigijimas yra viena iš Koncerno pritrauktų lėšų investavimo krypčių, tačiau tuo metu galutinis sprendimas dėl Minvistos akcijų įsigijimo dar nebuvo priimtas. I. M. 2017 m. gegužės 8 d. (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 59, abi lapų pusės) paaiškinime nurodė, kad apie sandorį žinojo ir su juo sutiko, kiti jos atsakymai į Inspekcijos klausimus pateikti D. J. M. paaiškinime.

Patikrinimo akte prieita prie išvados, kad 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartis (D. J. M. įsigijo obligacijų už 29 578 000 Lt) ir 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartis (D. J. M. ir I. M. pardavė Minvistos akcijų Koncerno už 29 578 743 Lt) buvo pagrįsta ne ekonomiškais tikslais, o siekiama akcijų pardavimo ir palūkanų už obligacijas forma gauti pajamų iš Koncerno nepaskirstyto pelno, kurios formaliai būtų priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms: 1) pagal GPMĮ 2 straipsnio 19 dalies 1 ir 2 punktus, D. J. M. ir Koncernas yra susiję asmenys, pagal 2 straipsnio 32 dalies 1 punktą asocijuoti asmenys. Jis yra įmonės vadovas, valdybos pirmininkas ir vienintelis akcininkas. Taigi jis turi realią galimybę daryti reikšmingą įtaką Koncerno sprendimams; 2) pareiškėjas faktiškai dalyvavo Koncernui priimant sprendimus išleisti obligacijas ir jas perleisti D. J. M. ir iš jo įsigyti Minvistos akcijas. Šie sprendimai buvo priimti Koncerno posėdžiuose, kuriems ir pirmininkavo pareiškėjas (2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį Koncerno vardu pasirašė įmonės finansų ir ekonomikos direktorius V. L., kuris yra pavaldus D. J. M. ir pastarojo buvo įgaliotas pasirašyti nurodytas sutartis valdybos posėdžių metu); 3) pareiškėjas, valdydamas ypač pelningas įmones, buvo suinteresuotas pajamas iš jų gauti ne pajamų iš paskirstytojo pelno ir ne kitų pajamų forma; 4) Sprendimai sudaryti nurodytus sandorius buvo priimti būtent tuo metu, kai keitėsi GPMĮ nuostatos dėl pajamų mokesčio lengvatų taikomų akcijų pardavimo pajamoms, palūkanoms už suteiktas paskolas ir obligacijas.; 5) Koncerno valdybos posėdžio protokole, kuriuo remiantis nuspręsta pakeisti įmonės skolinimosi politiką (skolintis išleidžiant obligacijas), nurodyta dokumento sudarymo data – 2013 m. gegužės 2 d. (iki 2013 m. birželio 27 d. įstatymo įsigaliojimo). Valdybos posėdžio protokole, kurio pagrindu nuspręsta išleisti 29 578 000 Lt nominalios vertės Koncerno obligacijų, nurodyta dokumento sudarymo data – 2013 m. gegužės 8 d. Obligacijų pasirašymo sutartyje, kurios pagrindu D. J. M. įsigijo 29 578 000 Lt vertės obligacijų, nurodyta dokumento sudarymo data – 2013 m. gegužės 13 d. (iki 2013 m. birželio 27 d. įstatymo įsigaliojimo). Valdybos posėdžio protokole, kurio pagrindu nuspręsta įsigyti 106 017 vnt. Minvistos akcijų iš D. J. M., ir Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta dokumento sudarymo data – 2013 m. gruodžio 3 d. (po 2013 m. birželio 27 d. įstatymo įsigaliojimo ir po GPMĮ 2, 6, 17, 21, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo projekto pateikimo 2013 m. lapkričio 26, iki jo įsigaliojimo 2013 m. gruodžio 12 d.). Be to, atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjas perleido būtent tokį Minvistos akcijų skaičių (106 017 vnt.), kurias jis buvo įsigijęs iki 1999 m. sausio 1 d. ir kurių pardavimo pajamos pagal GPMĮ nuostatas iki 2013 m. gruodžio 31 d. priskiriamos neapmokestinamoms pajamoms, Koncernas nusprendė išleisti obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina (29 578 000 Lt) beveik visiškai sutampa su Minvistos akcijų pardavimo kaina (29 578 743 Lt). Be to, 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį pasirašė pareiškėjas ir Koncerno atstovas V. L., nors pagal Koncerno prezidento D. J. M. 2013 m. balandžio 18 d. įsakymus (duomenys neskelbtini)) D. J. M. ir V. L. 2013 m. gegužės 10-13 dienomis buvo komandiruotėje Madride. Be to, atsiskaitant už Minvistos akcijas ir Koncerno obligacijas, banko pavedimai buvo atlikti tik 2013 m. gruodžio 30-31 dienomis, t. y. jau įsigaliojus 2013 m. birželio 27 d. ir 2013 m. gruodžio 12 d. GPMĮ pakeitimams. Taigi, patikrinimo aktuose padaryta išvada, kad pareiškėjas sudarė su kontroliuojama įmone Koncernu sandorių schemą, kuri sudarė galimybę gauti neapmokestinamoms priskirtinų pajamų, kadangi iki 2013 m. gruodžio 31 d. GPMĮ numatė lengvatą vertybinių popierių pardavimo pajamoms, nuo 2014 m. sausio 1 d. – lengvatą palūkanoms už obligacijas; 6) Koncerno 2013 m. gegužės 2 d. valdybos posėdžio protokole Koncerno sprendimas išleisti obligacijas grindžiamas tuo, kad tai pritrauks papildomas akcininkų, fizinių ir juridinių asmenų lėšas, kadangi obligacijos gali laisvai dalyvauti civilinėje apyvartoje, išleidžiant jas galima numatyti įmonei palankesnes sąlygas, išvengti bankų reikalavimų dėl paskolų grąžinimo užtikrinimo priemonių, išankstinio sprendimų derinimo su kredito įstaiga. Tačiau mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad nepateikta jokių duomenų apie tai, kad Koncerno grupės įmonės būtų išleidusios obligacijų, kurias būtų įsigijusios kitos įmonės arba su grupe nesusiję fiziniai asmenys, ir tokiu būdu būtų pritraukusios papildomų lėšų; 7) 2013 m. gruodžio 30 ir 31 dienos banko operacijų tikrasis tikslas nebuvo įmonėms suteikti papildomų lėšų, o faktiškai buvo siekiama atsiskaityti už akcijas ir obligacijas iki 2014 m. sausio 1 d. GPMĮ pakeitimo įsigaliojimo, kuriais panaikintos mokesčių lengvatos vertybinių popierių pardavimo ir palūkanoms už paskolas bei obligacijas, kurios išleistos iki 2014 m. sausio 1 d; 8) Nors pareiškėjas perleido 34,76 proc. Minvistos akcijų, tačiau faktiškai įmonės valdymas iš esmės nepasikeitė, todėl darytina išvada, kad parduodant akcijas nebuvo siekiama perleisti faktinę akcijų kontrolę kitam asmeniui arba tokiu būdu sukurti naują, vystyti ir plėtoti esamą verslą; 9) Nors nurodoma, kad Minvistos akcijų perleidimas grindžiamas tuo, kad juo buvo siekiama įtraukti Minvistos veiklos rezultatus į Koncerno konsoliduotas finansines ataskaitas ir gauti ekonominę naudą, tačiau kontrolės veiksmų metu pateikti Koncerno 2013 m. posėdžio protokolai ir paaiškinimai, kuriuose išsamiai išdėstytas sandorių pagrindimas, nepagrindžia 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutarties ir 2013 m. gruodžio 3 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ekonominiais tikslais; 10) 2017 gegužės 8 d. D. J. M. ir I. M. pateikti paaiškinimai taip pat nepagrindžia obligacijų pasirašymo ir akcijų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo ekonominiais (ne mokestiniais) tikslais. Akte nurodoma, kad I. M. žinojo apie sandorius ir jiems pritarė, gautos pajamos yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ir sumokėti pajamų mokestį nuo šių pajamų turi prievolę sutuoktiniai per pusę lygiomis dalimis. Akte taip pat pateikiama aktuali bylai GPMĮ analizė. Mokesčių administratorius taikė MAĮ 69 straipsnį ir, neatsižvelgdamas į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, atkūrė iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas. Akte daroma išvada, kad konstatavus MAĮ 69 straipsnio 1 dalies numatytas sąlygas (sudarius sandorį(-ius), kurio(-ių) vienintelis tikslas – mokestinės naudos gavimas), GPMĮ 23 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad GPM nuo A klasei priskirtų pajamų sumoka mokestį išskaičiuojantis asmuo, nėra taikoma ir nesumokėtas mokestis gali būti tiesiogiai išieškotas iš asmens, gavusio tokią mokestinę naudą. Buvo nustatyta, kad akcijų perleidimo sandorių schema sudarė galimybę gyventojams (D. J. M. ir I. M.), o ne mokestį išskaičiuojančiam asmeniui (Koncernui) išvengti pajamų mokesčio, pagal 2013 m. gegužės 13 d. ir 2013 m. gruodžio 3 d. sandorius pinigines lėšas ir mokestinę naudą gavo D. J. M. ir I. M., todėl gyventojai ir privalo įvykdyti GPMĮ nustatytas mokestines prievoles.

Mokesčių administratoriaus, D. J. M. ir I. M. formaliai sudaryto 2013 m. gegužės 13 d. Koncerno obligacijų pasirašymo sandorio ir 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandorio vienintelis tikslas buvo išvengti mokesčių nuo D. J. M. ir I. M. akcijų pardavimo, obligacijų išpirkimo ir palūkanų forma gautų pajamų. Mokestinio patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjų gautos/gautinos palūkanos pagal 2013 gegužės 13 d. Koncerno obligacijų pasirašymo sandorį ir pajamos pagal 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandorį laikytinos iš Koncerno gautomis kitomis pajamomis, kurios nebuvo apmokestintos gyventojų pajamų mokesčiu. Mokesčių tikslais laikoma, kad 2013-2015 m. pareiškėjai iš Koncerno gavo 30 765 134,20 Lt (po 15 382 567,10 Lt) kitų pajamų, kurios pagal GPMĮ 6 straipsnį apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu: 2013 gruodžio 30-31 dienos banko pavedimais sumokėta 29 578 743 LT (po 14 789 371,50 Lt) už Minvistos akcijas pagal 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2015 m. balandžio 30 d. banko pavedimu sumokėta 343 602,65 Eur (po 171 801,32 Eur), palūkanų pagal 2015 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį. Akte konstatuota, kad po 2016 m. sausio 1 d. Koncernui išmokėjus pareiškėjams palūkanų pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį, išmokėtos pajamos laikytinos kitomis pajamomis, kurios apmokestinamos GPMĮ 6 straipsnio numatytu 15 proc. GPM tarifu.

Inspekcija 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (21.63-62)FR0682-247 (t. I, b. l. 22-28) „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtino 2017 m. gegužės 16 d. patikrinimo aktą Nr. (21.60-32)FR0680-221 ir jame apskaičiuotą 526 912,75 Eur GPM sumą, skirti pareiškėjui 52 691 Eur GPM baudą, apskaičiuotų 181 026,36 Eur GPM delspinigių. Sprendime Inspekcija nurodo, kad D. J. M. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise su I. M. 1997-1998 m. įsigijo 106 017 vnt. 100 Lt nominalios vertės Minvistos akcijų už 370 047 Lt, 2000-2001 m. įsigijo 198 983 vnt. 100 Lt nominalios vertės Minvistos akcijų už 608 966 Lt, 2003 gegužės 14 d. perleido Artūrui Listavičiui vieną Minvistos akciją, kurią 2007 m. kovo 2 d. vėl iš jo įsigijo už 100 Lt. Po nurodytų sandorių sutuoktiniai valdė 305 000 vnt. 100 Lt nominalios vertės Minvistos akcijų (100 proc. įstatinio kapitalo). Pagal 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjai pardavė Minvistos akcijų už 29 578 743 Lt Koncernui, kurios 100 proc. valdo D. J. M.. Pastarasis pardavė akcijas, kurios įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d, todėl jų pardavimo pajamas 2013 m. pajamų deklaracijoje jis deklaravo kaip neapmokestinamas pajamas. Nuo 2014 m. šių akcijų pardavimo pajamos būtų laikomos apmokestinamomis. 2013 m. gegužės 13 d. D. J. M. pasirašė obligacijų pasirašymo sutartį, kurios pagrindu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 295 780 vnt. Koncerno naujai išleistų obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina 29 578 000 Lt. Koncernas 2013 m. gruodžio 30 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. banko pavedimais sumokėjo 29 578 000 Lt Koncernui už naujai išleistas įmonės obligacijas pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį. Koncernas už 2013-2014 m. apskaičiavo D. J. M. 1 186 391,23 Lt palūkanų už obligacijas. Visą sumą sumokėjo 2015 m. balandžio 30 d. banko pavedimais. Koncernas 2016 m. sausio 27 d. pateiktoje deklaracijoje FR0471 išmokėtas palūkanas už obligacijas priskyrė palūkanoms už paskolas (iš viso deklaravo 355 766,97 Eur, t. y. 1 228 392,19 Lt). Koncernas 2016 spalio 13 d. patikslino 2015 m. deklaraciją, kurioje išskyrė 343 602,65 Eur (1 186 391,23 Lt) palūkanų už obligacijas ir 12 164,32 Eur (42 000,96 Lt) palūkanų už paskolas sumą. D. J. M. 2015 m. pajamų deklaracijoje 343 602,65 Eur (1 186 391,23 Lt) palūkanas už obligacijas deklaravo kaip palūkanas už paskolas, apskaičiavo ir sumokėjo 15 proc. pajamų mokestį. Dėl gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo Inspekcija iš esmės pakartojo patikrinimo akte išdėstytus argumentus. Sutiko taip su paskirtą baudą įvertinus, kad D. J. M. su mokesčių administratoriumi bendravo, teikė paaiškinimus ir dokumentus. Sprendime taip pat patvirtinama patikrinimo akte apskaičiuota 526 912,75 Eur GPM suma ir skirta 52 691 Eur GPM bauda, taip pat apskaičiuoti 181 026,36 Eur GPM delspinigiai.

Taip pat Inspekcija 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. (21.63-62)FR0682-248 „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ (I t., b. l. 70-76) patvirtino I. M. atžvilgiu patikrinimo aktą ir jame apskaičiuotą 758 077,82 Eur GPM, 75 808 Eur GPM baudą ir 246 742,19 Eur delspinigių. Sandorių sudarymo aplinkybės įvertintos taip pat kaip ir pareiškėjo mokestinio patikrinimo atveju, taikant MAĮ 69 straipsnio 1 dalį.

Pareiškėjai 2017 liepos 14 d. pateikė skundus Komisijai dėl 2017 birželio 22 d. sprendimų panaikinimo, nesutiko su MAĮ 69 straipsnio 1 dalies taikymu ir atsakovės pozicija, kad pareiškėjai siekė piktnaudžiauti mokestine lengvata (Komisijos byla Nr. 7-152/2017, I t., b. l. 1-13, byla Nr. 7-153/2017, I t., b. l. 1-13). Komisija, išnagrinėjusi skundus, 2017 rugsėjo 18 d. priėmė sprendimą Nr. S-201 (7-152/2017) (I t., b. l. 29-39, 77-87, abi lapų pusės), kuriuose nusprendė patvirtinti Inspekcijos 2017 m. birželio 22 d. sprendimus dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Komisija, vertindama akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir obligacijų pasirašymo sutarties vykdymo metu Lietuvoje galiojusią mokestinę teisinę aplinką, akcentavo, kad 2013 metais buvo priimti norminiai aktai, kuriais buvo pakeistas fizinių asmenų pajamų, gautų už vertybinių popierių perleidimą, palūkanų už suteiktas paskolas ir palūkanų už skolos vertybinius popierius (obligacijas) išleistus po 2014 sausio 1 d., apmokestinimo režimas, sąlygojantis tokio pobūdžio pajamų nuo 2014 sausio 1 d. pripažinimą apmokestinamomis fizinio asmens pajamomis. Komisija, vertindama nagrinėjamų akcijų pirkimo-pardavimo ir obligacijų pasirašymo sandorių mokestines teisines pasekmes, nurodo, jog pareiškėjas, pardavęs Minvistos akcijas, kurios buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., gavo 29 578 743 Lt neapmokestinamų vertybinių popierių pardavimo pajamų (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 29 punkto numatyta lengvata galiojo iki 2013 gruodžio 31 d.), o pasirašęs obligacijų sutartį iki 2013 gruodžio 31 d. įgijo teisę susigrąžinti pajamomis nelaikomą obligacijų išpirkimo sumą (29 578 000 Lt) bei neapmokestinamoms priskirtinas obligacijų palūkanų pajamas (5-erius metus gauti 4 proc. metines palūkanas už įsigytas 29 578 000 Lt vertės obligacijas) (GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-1 punkte numatyta lengvata palūkanoms už obligacijas taikoma tik tuo atveju, jeigu jos įsigytos iki 2013 gruodžio 31 d). Dėl sudarytų sandorių pareiškėjo gauta mokestinė nauda yra akivaizdi ir neginčijama.

Komisija pareiškėjo nurodomą tikslą – siekį konsoliduoti Minvistos ir Koncerno rezultatus, norint pagerinti Koncerno ir jo grupės įmonių kreditingumą, nevertino kaip reikšmingą arba prioritetinį, nes neįtakojo būtinybės sudaryti ginčo sutarties anksčiau nei 2013 m. gruodžio 3 d. Komisijos vertinimu, pareiškėjo pozicijos nepagrindžia ir byloje pateikta informacija apie Alitos akcijų įsigijimą. Komisija taip pat kritiškai vertino pareiškėjo teikiamą informaciją apie tai, jog Minvista yra „iždo įmonė“, kurios paskirtis yra reikiamu momentu reikalingas lėšas iš vienos Koncerno grupės įmonės pagal poreikį „perskolinti“ kitai įmonei, nes aplinkybė, kad Minvista nebuvo tiesiogiai valdoma Koncerno (nors abu subjektai buvo valdomi to paties profesionalaus akcininko, turinčio pakankamą veiklos patirtį) negali būti vertinama kaip reali kliūtis potencialaus sandorio dalies finansavimui užtikrinti. Dėl pareiškėjo nurodytos realiai gautos ekonominės naudos Komisija pasisakė, kad bet kokiam ūkio subjektui įsigijus sėkmingai veikiantį ūkio subjektą, konsoliduojant šių ūkio subjektų rezultatus, bendri finansiniai rezultatai gerėja, tačiau ši aplinkybė vertintina ne kaip pagrindžianti sandorio sudarymo būtinybę, nes po sandorio ūkio subjektas ne tik įsigyja turtą, bet ir prisiima atitinkamus įsipareigojimus už įsigytą turtą (ginčo atveju daugiau nei 29 mln. Lt) ir patiria su jo sudarymu susijusias sąnaudas, o kaip objektyviai atsirandanti tokio pobūdžio sandorio pasekmė.

Dėl pareiškėjo pozicijos, kad sandorio sudarymas buvo sąlygotas ir siekio išspręsti problemas su kredito įstaigomis, nes Koncerno įmonėms, skolinantis iš Minvistos (ar jai skolinant) kiekvienu atveju reikėjo gauti kredito įstaigų sutikimą tokiam veiksmui atlikti, komisija, įvertino pareiškėjo papildomai pateiktą Minvistos priešpriešinės informacijos surinkimo pažymą (2017 sausio 31 d. Nr. (21.44-28)-FR1041-100), atliko operatyvų tyrimą bei nustatė įmones, kurios turėjo paskolinių santykių su Minvista. Patikrinimo metu gauta informacija buvo palyginta su informacija apie tai, ar šios įmonės turėjo paskolinių santykių su kredito įstaigomis (dėl kurių, pasak Koncerno atstovo V. L. valdybos posėdyje teiktos informacijos, kildavo sunkumai) ir buvo nustatyta, jog tokio pobūdžio santykių (ilgalaikių įsipareigojimų) aktualiu laikotarpiu turėjo tik UAB „Mineraliniai vandenys“. Todėl šias aplinkybes vertino kaip paneigiančios pareiškėjo poziciją dėl akcijų pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo būtinumo, siekiant sumažinti darbuotojų kaštus, įrodinėjant Minvistos ir Koncerno grupės įmonių sąsajumą.

Komisija konstatavo, kad Inspekcija vertinimą atliko pagal paties Koncerno nurodytus kriterijus, todėl papildomai pateiktą informaciją vertino kaip neįtakojančią patikrinimo metu nustatytų aplinkybių. Komisijos vertinimu, papildomai pateikta medžiaga nepagrindžia ginčo sandorių sudarymo būtinybės būtent dėl pareiškėjo nurodytų motyvų – poreikio taupyti Koncerno papildomus kaštus ir darbo sąnaudas, kiekvieną kartą kredito įstaigoms įrodinėjant, jog Minvista yra susijusi su Koncernu, ir kad būtų panaikintas kredito įstaigų įprastai taikomas draudimas skolintis iš Minvistos kaip trečiojo asmens.

Komisija, vertindama pareiškėjo argumentus pagrindinio sandorių tikslo aspektu, konstatavo, kad sandoriai buvo sudaryti išimtinai siekiant akcininko interesų.

Komisija, išnagrinėjusi mokestinio ginčo bylos medžiagą bei įvertinusi pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, padarė išvadą, kad pareiškėjas, sudarydamas ginčo sandorius, kartu su sutuoktine visų pirma siekė mokestinės naudos sau, t. y. iš vertybinių popierių, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., pardavimo ir išleistų obligacijų palūkanų forma gauti neapmokestinamas kitas pajamas, ir tai buvo pagrindinis sudaromų sandorių tikslas.

Komisija sutiko su Inspekcijos pozicija, kad pareiškėjo gautos pajamos pripažintinos kitomis pajamomis. Papildomai pažymėjo, kad GPM apmokestinamas realus pajamų gavėjas. Be to, Komisija sprendimu atleido pareiškėją I. M. nuo GPM baudos ir GPM delspinigių, susijusių su jai papildomai apskaičiuota 89 812,04 Eur GPM nepriemoka, mokėjimo.

Teismas šioje administracinėje byloje 2018 vasario 28 d. nutartimi Specialistui pavedė atsakyti į teismo suformuluotus klausimus. Specialistas 2018 m. birželio 14 d. surašė paaiškinimus (t. II, b. l. 37-58, abi lapų pusės; toliau – Paaiškinimai):

Žemesnės instancijos teismas

1) Specialistas, performulavęs ir atsakydamas į pirmąjį klausimą, ar obligacijų išleidimas yra galima verslo įmonės – uždarosios akcinės bendrovės veiklos finansavimo forma, atsakė, kad obligacijų išleidimas yra galima verslo įmonės – uždarosios akcinės bendrovės veiklos finansavimo forma.

2) Atsakydamas į klausimą, ar, atsižvelgiant į Koncerno 2013 metų įmonių grupės struktūrą, veiklos pobūdį, pajamų šaltinius, Minvistos veiklos pobūdį, pajamų šaltinius ir jos dalyvavimą Koncerno grupės veikloje, galima daryti išvadą, kad UAB „Minvista“ prijungimas prie UAB Koncerno „MG Baltic“ (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) buvo struktūriškai racionalus, atsakė, kad, atsižvelgiant į Koncerno 2013 metų įmonių grupės struktūrą, veiklos pobūdį, pajamų šaltinius, Minvistos veiklos pobūdį, pajamų šaltinius ir jos dalyvavimą Koncerno grupės veikloje, galima daryti išvadą, jog Minvistos prijungimas prie Koncerno (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) buvo struktūriškai racionalus.

3) Atsakydamas į klausimą, ar Minvistos prijungimas prie Koncerno (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) buvo finansiškai naudingas Koncernui „MG Baltic“ (laikotarpis 2013 m. gruodžio 3 d. – 2016 m. gruodžio 31 d.), atsakė, kad Minvistos prijungimas prie Koncerno (asocijavimas su UAB Koncerno „MG Baltic“ įmonių grupe) nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvo finansiškai naudingas Koncernui.

4) Atsakydamas į klausimą, ar 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu nebuvo siekta ekonomiškai pagrįstų tikslų, nurodė, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas atsakant į 2-ąjį ir 3-ąjį klausimą, darytina išvada, jog Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoriu buvo siekta ekonomiškai pagrįstų tikslų.

5) Atsakydamas į klausimą, ar 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas išimtinai pardavėjo interesais, atsakė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandoris buvo sudarytas ne tik išimtinai dėl pardavėjo interesų, bet ir Koncerno interesų.

6) Atsakydamas į klausimą, kokią naudą Koncernui davė obligacijų už 29 578 000 Lt išleidimas ir UAB „Minvista“ 34,76 proc. akcijų už 29 578 743 Lt įsigijimas, įvertinus ir įsipareigojimą mokėti 4 % metinių palūkanų sumą, atsakė, kad Koncernas dėl obligacijų už 29 578 000 L, išleidimo ir UAB „Minvista“ 34,76 proc. akcijų 2 29 578 743 Lt, įsigijimo, įvertinus ir įsipareigojimą nuo 2013 m. gruodžio iki 2016 m. gruodžio 31 d. mokėti 4 proc. metinių palūkanų sumą, ją apskaičiuojant kaupimo principu, gavo tiesioginę naudą kuri pagal atskiras ataskaitas yra 430 tūkst. Eur, pagal konsoliduotas – 1 249 tūkst. Eur.

7) Atsakydamas į klausimą, ar konsolidavus Koncerno ir Minvistos finansinius rezultatus Koncernas kaip vienetas, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, turėjo ekonominę naudą, atsakė, kad, konsolidavus Koncerno ir Minvistos finansinius rezultatus, Koncernas, kaip vienetas, vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, turėjo ekonominės naudos (UAB Koncernas „MG Baltic“ konsoliduotas grynasis pelnas dėl akcijų išleidimo 2014 m., 2015 m., 2016 m. padidėjo 2 278 tūkst. Eur), įvertinus ir su obligacijomis susijusias sąnaudas. Koncerno grynasis pelnas padidėjo 1 249 tūkst. Eur, dėl obligacijų išleidimo balanso įsipareigojimų dalis padidėjo 8 566 tūkst. Eur, taip pat 8 567 tūkst. Eur padidėjo ilgalaikis finansinis turtas, o 2016 m. dėl nuosavybės metodo taikymo jis buvo padidėjęs iki 10 412 tūkst. Eur. Dėl tų pačių priežasčių padidėjo ir nuosavas kapitalas (akcininko nuosavybė).

8) Atsakydamas į klausimą, kokiu būdu ir kokiais konkrečiai finansiniais rodikliais Minvistos akcijų įsigijimas įtakojo Koncerno konsoliduotus ir nekonsoliduotus finansinius rezultatus, atsakė, kad šios bendrovės akcijų įsigijimas ir obligacijų išleidimas turėjo teigiamos įtakos Koncerno konsoliduotiems finansiniams veiklos rezultatams (absoliučiais skaičiais), t. y. dėl grynojo pelno straipsnis padidėjo, išskyrus 2013 m., o nekonsoliduotiems – 2013 m. neturėjo įtakos, 2014 m. – padidėjo grynasis pelnas, o 2015 ir 2016 m. – sumažėjo grynasis pelnas. Minvistos akcijų įsigijimas ir obligacijų išleidimas turėjo labai mažai įtakos Koncerno konsoliduotiems santykiniams finansiniams rodikliams ir turėjo įvairią įtaką nekonsoliduotiems Koncerno finansiniams santykiniams rodikliams t. y. dalis jų padidėjo, o kita dalis sumažėjo.

9) Atsakydamas į klausimą, ar Minvistos akcijų įsigijimas įtakojo Koncerno likvidumo, mokumo, kitus finansinius rodiklius; Jei taip, ar UAB „Minvista“ akcijų įsigijimas reikšmingai pagerino Koncerno įmonių kreditavimo rizikos vertinimą ir galimybę pasiskolinti iš bankų, atsakė, kad Minvistos akcijų įsigijimas ir obligacijų išleidimas turėjo labai mažai įtakos Koncerno konsoliduotiems likvidumo, mokumo, kitiems finansiniams rodikliams ir vien tik finansiniai rodikliai reikšmingai nepagerino Koncerno įmonių grupės kreditavimo rizikos vertinimo ir galimybės skolintis iš bankų.

10) Atsakydamas į klausimą, kokią įtaką Minvistos išmokėtų dividendų apmokestinimui pelno ir pajamų mokesčiui turi tai, kad vienintelis akcininkas pareiškėjas D. J. M. (akcijas valdydamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) 2013 m. gruodžio 3 d. perleido 34,76 proc. UAB „Minvista“ akcijų Koncernui, t. y. nurodyti, kokio dydžio mokesčiai buvo sumokėti nurodytu atveju ir tuo atveju, jeigu akcijos nebūtų perleistos, nurodė, kad jeigu vienintelis akcininkas – pareiškėjas D. J. M. (akcijas valdydamas bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe) 2013 m. gruodžio 3 d. UAB „Minvista“ 34,76 proc. akcijų nebūtų pardavęs Koncernui, jokia 2013-2015 finansinių metų dividendų suma Koncernui nebūtų išmokėta ir jokių pajamų (nei apmokestinamų, nei neapmokestinamų) Koncernas nebūtų gavęs, taigi, ir jokio pelno mokesčio nebūtų mokėjęs. Jeigu visi to paties laikotarpio dividendai būtų paskirti ir išmokėti D. J. M., abu sutuoktiniai butų turėję sumokėti iš viso 218 788 Eur daugiau GPM.

Byloje iš esmės pareiškėjai teigia, kad mokesčių administratorius ir Komisija netinkamai įvertino ginčo sandorių sudarymo aplinkybes ir neturėjo pagrindo taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

MAĮ 69 straipsnis reglamentuoja mokesčio apskaičiavimą taikant turinio viršenybės prieš formą principą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, pažymėta, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (žr., pvz., LVAT 2007 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-719/2007, 2008 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-250/2008 ir kt.).

Pabrėžtina, kad aiškinant MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, šia teisės norma yra detalizuojamas turinio viršenybės prieš formą principas, kurio veikimas pasireiškia tuo, kad „mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai“ (MAĮ 10 straipsnis).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, tais atvejais, kai sandoris, t. y. jame fiksuotas veiksmas, sukeliantis atitinkamas mokestines teisines pasekmes, atitinka MAĮ 69 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, yra suteikta teisė neatsižvelgti į formalią šio sandorio išraišką bei nesiremti jame fiksuotomis mokestinėmis teisinėmis pasekmėmis, o atkurti tikrąsias teisiškai reikšmingas mokestines teisines aplinkybes, kurios buvo slepiamos šiuo sandoriu. Tačiau šių aplinkybių nustatymas yra neatsiejamai susijęs ir su įrodinėjimo taisyklių taikymu.

MAĮ 67 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Vadinasi, mokestinio ginčo byloje, visų pirma, mokesčių administratorius turi surinkti bei teikti atitinkamus įrodymus dėl mokesčių apskaičiavimo mokesčių mokėtojui. Tuo tarpu mokesčių mokėtojui, siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti vien tik paaiškinimų ir kontrargumentų teikimu, negrindžiant jų konkrečiais įrodymais. Pagal MAĮ 67 straipsnio 2 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokių įrodymų, kurie suponuotų priešingą išvadą, nei daro mokesčių administratorius. O tuo atveju, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimtinas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-622/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1379/2014 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamoje byloje esminiu įrodinėjimo dalyku yra nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriais buvo siekiama mokestinės naudos mokesčių mokėtojams D. J. M. ir jo sutuoktinei.

Teismo vertinimu, mokestinio patikrinimo surinkta medžiaga mokestinėse bylose (Komisijos bylos Nr. Nr. 7-153/2017 ir Nr. 7-152/2017) patvirtina mokesčių administratoriaus išvadas, kurioms pritarė ir Komisija.

Pažymėtina, kad nevertintina Komisijos sprendimo dalis, kuria pareiškėja I. M. atleista nuo dalies GPM delspinigių ir baudos. Dėl šios sprendimo dalies ginčo byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

ABTĮ 60 straipsnyje nustatyta, kad tam tikros srities specialistas kviečiamas tais atvejais, kai nagrinėjant administracinę bylą teisme reikia specialiųjų žinių dokumentams, daiktams ar veiksmams ištirti ir įvertinti. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad specialisto paaiškinimai gali būti surašomi atskirame dokumente, kuris turi būti pasirašytas.

Taigi, teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjų prašymą skirti specialistą, jam pavedė atsakyti į klausimus. Specialisto paaiškinimai yra įrodymas, kuris vertintinas visų mokestinio patikrinimo surinktų įrodymų kontekste ir teismo vertinamas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą viseto nustatytų aplinkybių ištyrimu ir įvertinimu. Specialisto Paaiškinimai savaime nepaneigia mokestinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių bei negali būti vertinami kaip pagrindžiantys pareiškėjų argumentus dėl išimtinai finansinės naudos siekio bei ekonominio tikslingumo, sudarant Koncerno obligacijų išleidimo bei Minvistos pirkimo pardavimo sandorius.

Pareiškėjai nesutinka dėl šių sandorių mokestinio įvertinimo, t. y. 2013 m. gegužės 13 d. Koncerno išleistų obligacijų pasirašymo sutarties, kuria įsigijo 295 780 vnt. Koncerno naujai išleistų obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina 29 578 000 Lt, bei 2013 m. gruodžio 3 d. Minvistos akcijų pardavimo Koncernui sutarties, kuria pareiškėjai pardavė 106 017 vnt. (34,76 proc.) Minvistos akcijų už 29 578 743 Lt Koncernui.

Pagal GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 19 punktą (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. gruodžio 30 d. iki 2013 m. liepos 13 d.), už suteiktas paskolas (išskyrus paskolas, kurias vieneto dalyvis suteikia vienetui arba gyventojas suteikia asmeniui, susijusiam su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jeigu už šias paskolas vienetas arba asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, vieneto dalyviui arba gyventojui moka palūkanas, viršijančias tikrąją rinkos kainą), jeigu paskolos bus pradėtos grąžinti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo paskolos suteikimo dienos, gautos palūkanos priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms. Šis punktas 2013 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 16, 17, 19, 20, 22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-427 5 straipsnio 1 dalimi pripažintas netekusiu galios, t. y., apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, už suteiktas paskolas gautos palūkanos apmokestinamos GPM.

Be to, 2013 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 5, 6, 17, 19, 21, 22, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-663 4 straipsnio 3 dalimi GPMĮ 17 straipsnio 1 dalis buvo papildyta 20-1 punktu, nustatančiu, kad neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (išskyrus asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, išleistus ne nuosavybės vertybinius popierius, jeigu už šiuos ne nuosavybės vertybinius popierius asmuo, susijęs su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, jam moka didesnes palūkanas negu kitiems tų pačių ne nuosavybės vertybinių popierių turėtojams), jeigu šie ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti iki 2013 m. gruodžio 31 d. ir pradėti išpirkti ne anksčiau kaip po 366 dienų nuo šių ne nuosavybės vertybinių popierių išleidimo dienos, t. y., apskaičiuojant ir deklaruojant 2014 m. ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pajamas, neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos palūkanos už ne nuosavybės vertybinius popierius (esant konkrečioms minėtame punkte nustatytoms sąlygoms).

Byloje esminiai sudarytų sandorių sudarymo laikotarpiai, t. y. akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir obligacijų pasirašymo sutarties vykdymo, kai galiojo mokestinė lengvata, kuri 2013 m. atliktais GPMĮ pakeitimais buvo panaikinta ir nuo 2014 m. sausio 1 d. fizinių asmenų pajamos, gautos už vertybinių popierių perleidimą, palūkanų už suteiktas paskolas ir palūkanų už skolos vertybinius popierius išleistus po 2014 m. sausio 1 d. pripažįstamos apmokestinamomis fizinio asmens pajamomis.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas, pardavęs Minvistos akcijas, kurios buvo įsigytos iki 1999 m. sausio 1 d., gavo 29 578 743 Lt neapmokestinamų vertybinių popierių pardavimo pajamų, t. y. galiojant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 29 punkte nustatytai lengvatai ir iki 2013 m. gruodžio 31 d. pasirašė obligacijų sutartį, galiojant GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 20-1 punkte nustatytai lengvatai palūkanoms už obligacijas, kuri taikoma tik juo atveju, jeigu jos įsigytos iki konkretaus termino – 2013 m. gruodžio 31 d.

Teismas, remdamasis Komisijos bylose surinktais įrodymais, nustatė ir byloje nėra ginčo, kad 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartimi pareiškėjai įsigijo 295 780 vnt. Koncerno išleistų obligacijų, kurių nominali vertė ir emisijos kaina 29 578 000 Lt, obligacijų galiojimo pradžia – 2013 m. gruodžio 31 d., išpirkimo data – 2018 m. gruodžio 31 d. Obligacijų emisijos kaina turi būti sumokėta ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 31 d., obligacijos suteikia teisę į 4 proc. dydžio metines atkarpos palūkanas, jos pradedamos skaičiuoti nuo 2013 m. gruodžio 31 d. ir už kiekvienus metus išmokamos tų metų gruodžio 31 d., išpirkimo atveju – išpirkimo dieną. Pareiškėjai 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjai pardavė 106 017 vnt. (34,76 proc.) Minvista akcijų Koncernui už 29 578 743 Lt., kurios buvo įsigytos 1997-1998 m. Tiek Minvistos, tiek ir Koncerno 100 proc. akcijų savininkas buvo pareiškėjas. Po šio sandorio sudarymo, 65,24 proc. Minvistos akcijų priklausė pareiškėjui, 34,76 proc., akcijų priklausė Koncernui, 100 proc. Koncernui akcijų ir toliau priklausė pareiškėjui. Koncernas už 2013-2014 m. apskaičiavo pareiškėjui 1 186 391,23 Lt palūkanų už obligacijas ir visą sumą pareiškėjui sumokėjo 2015 m. balandžio 30 d. banko pavedimais. Koncernas 2016 m. sausio 27 d. pateiktoje 2015 m. deklaracijoje FR0471 išmokėtas palūkanas už obligacijas priskyrė palūkanoms už paskolas (iš viso deklaravo 355 766,97 Eur, t. y. 1 228 392,19 Lt), tačiau 2016 m. spalio 13 d. patikslino 2015 m. deklaraciją, kurioje išskyrė 343 602,65 Eur (1 186 391,23 Lt) palūkanas už obligacijas ir 12 164,32 Eur (42 000,96 Lt) palūkanas už paskolas.

Teismas sutinka su mokesčių administratoriaus bei Komisijos vertinimu, kad dėl sudarytų sandorių pareiškėjų gauta mokestinė nauda yra reali ir jos akivaizdumas yra įrodytas. Taigi, ir tikrasis ginčo sandorių tikslas. Pareiškėjų argumentai, kad Lietuvoje visi mokesčių mokėtojai turi teisę, esant galimybei, pasirinkti palankesnį apmokestinimo režimą ir tai nelaikytina piktnaudžiavimu teise, nepaneigia esminių aplinkybių dėl pareiškėjų mokestinės naudos gavimo. Iš principo toks pareiškėjų aiškinimas pažeidžia mokesčių mokėtojų lygybės bei teisingumo ir visuotinio privalomumo principus (MAĮ 7 ir 8 straipsnis).

Teismo vertinimu, Specialisto Paaiškinimai atspindi ginčo sandorių finansinius rezultatus ir jų įvertinimą ekonominės naudos gavimo aspektu. Pareiškėjai teismui neatskleidė, kad, jei nebūtų buvę priimti esminiai GPMĮ pakeitimai, ar jie tokiu būdu būtų keitę verslo struktūrą ir sudarę ginčo sandorius tokiu būdu, pagal tą pačią schemą, kaip nagrinėjamoje byloje. Akivaizdu, kad tenkinant normalius verslo poreikius, tokia schema nebūtų sudaryta, jei nebūtų numatyta keisti teisinį reglamentavimą, todėl pareiškėjai ir vengė mokesčių, tokiu būdu piktnaudžiaudami numatytomis teisėmis. Teismas, įvertinęs sandorių sudarymo eiliškumą, jų sudarymo datas, schemą, daro išvadą, kad nors pareiškėjai, kaip esminį ir pagrindinį rezultatą iš ginčo sandorių gavo akivaizdžią mokestinę naudą, išvengdami mokestinės prievolės kaip mokesčių mokėtojai. Detaliai įvertintos sandorių sudarymo aplinkybės tiek patikrinimo aktuose, tiek ir ginčijamuose sprendimuose.

Pareiškėjų nurodoma aplinkybė, kad mokesčių administratorius neturi įgaliojimų nurodyti, kokiu būdu organizuoti verslą, kokius verslui naudingus sprendimus priimti, nepaneigia, jog pareiškėjai, pasinaudoję jiems žinomais mokestinės bazės pokyčiais, gavo mokestinę naudą.

Be to, ir paties pareiškėjo teiginiai, kad obligacijų apmokestinimas buvo palankesnis nei paskolos gavimas, rodo, jog pareiškėjai, pasirinkdami verslo elgesio modelį ir sudarydami ginčo sandorius, vertino mokestinės naudos gavimo galimybę. Akivaizdu, kad, nesumokėję GPM, mokesčių mokėtojai gauna mokestinę naudą būtent tokiu pavidalu. Mokesčių administratoriaus vertinimas, kad pareiškėjai siekė pasinaudoti GPMĮ pakeitimais ir taip vengė mokėti mokesčius, pagrįstas.

Šioje byloje ginčo sandoriai nevertintini civilinės teisės taikymo ir aiškinimo požiūriu, todėl ir pareiškėjų skundų argumentai šiuo aspektu neanalizuojami. Vertintini mokesčių administratoriaus veiksmai, ar pagrįstai gautos palūkanos už išleistas obligacijas ir išpirktos obligacijos palūkanų forma, buvo priskirtos kitoms pajamoms, kurios apmokestinamos GPMĮ 6 straipsnio nustatytu 15 proc. tarifu. Teismo vertinimu, pajamų kvalifikavimas kitomis pajamomis yra pagrįstas.

Pareiškėjai nesutinka su mokesčių administratoriaus vertinimu, kad ginčo sandoriais jie siekė išvengti mokesčių mokėjimo, pasinaudoję GPMĮ pakeitimais.

Remiantis patikrinimo metu nustatytomis atsiskaitymo tarp šalių už parduotas akcijas ir pasirašytas obligacijas aplinkybėmis, matyti, jog Koncernas 2013 m. gruodžio 30 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. banko pavedimais sumokėjo pareiškėjui 29 578 743 Lt už Minvistos akcijas pagal 2013 m. gruodžio 3 d. sutartį, o pareiškėjas iš nurodytų lėšų 2013 m. gruodžio 31 d. banko pavedimais sumokėjo 29 578 000 Lt Koncernui už naujai išleistas įmonės obligacijas pagal 2013 m. gegužės 13 d. obligacijų pasirašymo sutartį. Taigi, tik dvi dienas, dar galiojant mokestinei lengvatai, atliktos finansinės operacijos.

Komisija, analizuodama akcijų pirkimo-pardavimo ir obligacijų pasirašymo sandorių tikslus, įvertino ne tik mokestinio patikrinimo metu nustatytas, bet ir pareiškėjų tiek patikrinimo metu, tiek ir mokestinio ginčo nagrinėjimo metu išdėstytus argumentus ir pateiktus duomenis. Vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai su tokiu vertinimu nesutinka, negali pagrįsti mokestinio patikrinimo metu surinktų įrodymų ir jų vertinimo pagrįstumo.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, tiek mokesčių administratorius, tiek ir Komisija išsamiai įvertino pareiškėjų argumentus dėl Minvistos akcijų pirkimo-pardavimo sandorio bei obligacijų pasirašymo sandorio sudarymo, t. y. poreikį inkorporuoti pastarąją bendrovę į Koncerno grupę, dėl grupės įmonės UAB „Mineraliniai vandenys“ planuoto ir derinto UAB „Alita“ akcijų įsigijimo sandorio įtakos, poreikį taupyti Koncerno papildomus kaštus ir darbo sąnaudas, pareiškėjų argumentus dėl gautos sandorių realios ekonominės naudos, įskaitant ir banko atstovų pateiktus paaiškinimus.

Minėta, kad remiantis GPMĮ 17 straipsnio 1 dalies 29 punktu, pajamos už parduotus arba kitaip perleistus nuosavybėn vertybinius popierius, įsigytus iki 1999 m. sausio 1 d., buvo neapmokestinamos. Pastaroji GPMĮ lengvata galiojo iki 2013 m. gruodžio 31 d., t. y. 2013 m. birželio 27 d. GPMĮ 2, 5,6,16,17,19,20,22 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XII-427 5 straipsnio 5 dalimi ši lengvata buvo panaikinta.

Nei Komisijai, nei teismui pareiškėjai nepagrindė ankstesnių ketinimų realiai įsigyti Minvistos akcijas, jei nebūtų pasikeitęs mokestinis reglamentavimas. Taigi, besikeičiantis teisinis reglamentavimas, panaikinantis mokestinę lengvatą, lėmė ginčo sandorių sudarymą, kol minėta lengvata palanki pareiškėjams galiojo. Šiuo atveju mokesčių mokėtojai turėjo pareigą paneigti mokesčių administratoriaus išvadas. Teismo vertinimu, tenkinant normalius verslo poreikius, tokia schema ginčo sandorių ir finansinių operacijų nebūtų sudaryta, nei nebūtų numatyta keisti teisės aktus. Tai patvirtina, kad pareiškėjai siekė išvengti mokesčių mokėjimo iš esmės piktnaudžiaudami tuo metu teisiniu reglamentavimu suteiktomis teisėmis.

Pažymėtina, kad Koncerno valdybos protokoluose (2013 m. gegužės 2 d. ir 2013 m. gegužės 8 d.), t. y. sprendime išleisti obligacijas, nebuvo numatyta obligacijų lėšas panaudoti Minvistos akcijoms įsigyti. Be to, ir Koncerno Ekonomikos direktorius V. L. dėl obligacijų išleidimo nurodė, kad jos buvo išleistos, siekiant refinansuoti skolas, apyvartinių lėšų trūkumui ir finansiniam turtui įsigyti, nenurodydamas konkrečios lėšų panaudojime paskirties (V. L. 2016 m. spalio 13 d. elektroniniu paštu pateiktas paaiškinimas). Taigi, aiškių ir konkrečių lėšų panaudojimo ateities planų nenurodė. Taip pat ir pareiškėjų argumentai, kad ūkio subjektas ketino įsigyti konkrečios įmonės akcijas, siekdamas konsoliduoti įmonių rezultatus, išvengti galimų kredito įstaigų trukdymų skolinantis iš Minvistos, nepateikus duomenų, kokiais konkrečiais atvejais tokius bankų sutikimus reikėjo gauti ir ar realiai jų negavo, bei pateikus bankų raštus jau po mokestinio patikrinimo, vertintini kritiškai ir nepaneigia mokesčių administratoriaus išvadų. Be to, ir įmonių konsolidavimo būtinybės tokia sandorių schema, kuri susidarė byloje, pareiškėjai nepagrindė.

Akivaizdu, kad ūkio subjektui įsigijus sėkmingai veikiantį kitą ūkio subjektą, konsoliduojant pastarųjų rezultatus, bendri finansiniai rodikliai gerėja, tačiau, pritartina Komisijos pozicijai, kad tokia aplinkybė vertintina ne kaip pagrindžianti sandorio sudarymo būtinybę, o tai yra finansinė tokio sandorio neišvengiama pasekmė.

Pareiškėjų argumentai, kad mokesčių administratorius bando paneigti įprastą holdingo įmonių investicinę veiklą, įsigyjant kitų įmonių akcijas su tikslu gauti dividendus ar kt., yra nepagrįsti. Komisija, vertindama sandorius jų tikslo pagrindimo aspektu, konstatavo, kad nors Koncernui įsigijus dalį pelningai veikiančios Minvistos akcijų, dividendų, kaip ekonominės naudos gavimas gali būti vertinamas kaip objektyviai atsirandanti tokio pobūdžio sandorio pasekmė, tačiau, nustačius, jog pagrindinis sudarytų sandorių tikslas buvo įmonės akcininko (ir jo sutuoktinės) interesų tenkinimas, tokia veikla nelaikytina įmonės ūkine-komercine veikla, kuria siekiama pajamų ar ekonominės naudos. Šiems argumentams pagrįsti Komisija, be kita ko, rėmėsi ir LVAT 2015 m. birželio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1409-602/2015. Tokia pozicijai pritartina. Taip pat Komisija pagrįstai atkreipė dėmesį, kad Koncernas yra holdingo įmonė, kurios vienintelis pajamų šaltinis – konsultacinių paslaugų teikimas savo valdomoms bendrovėms (VĮ Registrų centro pateikti metiniai pranešimai). Taigi, mokestinio patikrinimo medžiaga patvirtina, kad Koncernas pagrindines pajamas uždirba ne iš investicinės veiklos, o iš konsultacinių paslaugų teikimo. Jokios objektyvios būtinybės užsiimti investicine veikla nenustatyta. Teismo vertinimu, obligacijų išleidimo, sutarties pasirašymo laikas ir apmokėjimo laikas patvirtina, kad pareiškėjai būtent sau, kaip mokesčių mokėtojams, siekė mokestinės naudos.

Taip pat neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjas ir Koncernas yra susiję asmenys, t. y. pareiškėjas yra Koncerno vienintelis akcininkas, vadovas ir valdybos pirmininkas, faktiškai ir dalyvavęs priimant sprendimus (akcijų įsigijimo ir išleidimo) ir realiai galėjęs daryti įtaiką priimamiems sprendimams. Pareiškėjas lėšas už akcijas pervedė jo valdomam Koncernui, nurodydamas kaip lėšas už obligacijas, o vėliau Koncernas šias lėšas sugrąžino Minvistai. Šių aplinkybių nustatymas mokestinio patikrinimo metu patvirtina atsakovės poziciją, kuriai pritarė ir Komisija, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti išimtinai siekiant akcininko interesų.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas ginčo akcijas pardavė, tačiau faktiškai jos ir toliau išliko jo paties tiesioginiame valdyme. Taigi, pareiškėjas realiai nesiekė parduoti Minvistos akcijų taip, kad jis nebeturėtų galimybės jų valdyti, jomis disponuoti ir kontroliuoti, tačiau, pasinaudodamas aukščiau aptartomis galiojančiomis įstatyme nustatytomis lengvatomis, kartu su sutuoktine siekė gauti neapmokestinamas daugiau nei 30 mln. Lt pajamas. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai siekė mokestinės naudos, t. y. iš vertybinių popierių, įsigytų iki 1999 m. sausio 1 d., pardavimo iš išleistų obligacijų palūkanų forma gauti neapmokestinamas kitas pajamas, ir tai buvo pagrindinis sudaromų sandorių tikslas. Neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjai gavo 30 765 134,23 Lt neapmokestinamų pajamų.

Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pagrįstai gautos palūkanos už išleistas obligacijas ir išpirktos obligacijos palūkanų forma, buvo priskirtos kitoms pajamoms, kurios apmokestinamos GPMĮ 6 straipsnio nustatytu 15 procentų tarifu.

Byloje iš esmės ginčo dėl pareiškėjų, kaip sutuoktinių, apmokestinimo bei jų pripažinimo GPM mokėtojais, nėra.

Taip pat pažymėtina, kad esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., LVAT 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012, 2018 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje A-4498-520/2018). Teismo vertinimu, mokestinio patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma pagrindžia mokesčių administratoriaus ir Komisijos padarytas išvadas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir atlikto teisinio kvalifikavimo aspektais, daro išvadą, jog atsakovė pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalies nuostatas, atkūrė iškreiptas ir paslėptas aplinkybes dėl pareiškėjų apmokestinimo bei jų gautas pajamas pagrįstai kvalifikavo kaip kitas pajamas, nustatęs, jog ginčo sandoriai buvo sudaryti išimtinai siekiant akcininko ir jo sutuoktinės interesų.

Akcentuotina, jog minėtą išvadą patvirtina ne pavienės, atsietai vertinamos aplinkybės, o byloje nustatytų aplinkybių visetas. Konstatuotina, jog mokesčių administratorius, aiškiai identifikavęs mokestinės naudos siekimą pareiškėjų veiksmuose, pagrįstai taikė MAĮ 69 straipsnio 1 dalį bei pagrįstai ginčo sandoriais gautas palūkanas ir pajamas priskyrė kitoms pajamoms, kurios apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu. Ta aplinkybė, kad sumokėtas papildomai apskaičiuotas GPM mokestis, nekeičia ginčo esmės bei padarytų išvadų teisingumo. Tenkinti pareiškėjų skundus, remiantis juose išdėstytais motyvais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl skundai atmetami kaip nepagrįsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsnio, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų D. J. M. ir I. M. skundus atmesti kaip nepagrįstus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas