Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Pareiškėja S. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (15/5-7)11U-1953(02054) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Rusijos Federacijos pilietei S. S., panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas).Pareiškėja nurodė, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdyba (toliau – ir Migracijos valdyba) 2017 m. rugpjūčio 7 d. išdavė jai leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ji užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (toliau – ir UAB (duomenys neskelbtini), Bendrovė). Nagrinėjamu atveju, atsakovui nustačius, kad UAB (duomenys neskelbtini) nebeatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 45 straipsnio 1 dalies reikalavimų, buvo priimtas sprendimas panaikinti jai 2017 m. rugpjūčio 7 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šis sprendimas nėra proporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti Šengeno erdvės valstybių narių interesus ir užkirsti kelią atvykti nepageidaujamiems asmenims į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvę, nes UAB (duomenys neskelbtini) vykdo realią ūkinę komercinę veiklą, o kitų svarbių priežasčių, galinčių pagrįstai pateisinti leidimo laikinai gyventi panaikinimą, atsakovas Sprendime nenurodė. Pareiškėja teigė, kad Migracijos departamentas Sprendime nepagrįstai nurodė, jog nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo visą darbo laiką dirbančių trijų Lietuvos Respublikos piliečių ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenančių užsieniečių. Pasak pareiškėjos, šiuo laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbinti keturi asmenys – trys Lietuvos Respublikos piliečiai ir vienas leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis, tačiau vienas iš įdarbintų Lietuvos Respublikos piliečių nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. birželio 26 d. buvo tėvystės atostogose, o nuo 2017 m. liepos 26 d. jam suteiktos vienų metų tėvystės atostogos. Darbuotojo atostogų metu yra paliekama jo darbo vieta, todėl atsakovo išvada, kad UAB (duomenys neskelbtini) šis asmuo faktiškai nedirba, yra nepagrįsta. Atsakovas netinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją bei faktines aplinkybes. Pareiškėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad individualus administracinis aktas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas nurodė, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinės sistemos duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. spalio 31 d. yra įdarbinti keturi asmenys, t. y. trys Lietuvos Respublikos piliečiai ir vienas leidimą laikinai gyventi turintis užsienietis. Vienam iš įdarbintų Lietuvos Respublikos piliečių nuo 2017 m. gegužės 1 d. yra mokamas mažesnis negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas minimalus mėnesinis darbo užmokestis, o nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. jam darbo užmokestis iš viso nėra mokamas, todėl galima teigti, kad jis faktiškai UAB (duomenys neskelbtini) nedirba. Dėl šios aplinkybės buvo konstatuota, kad UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto reikalavimo, t. y. įmonėje nėra įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką nedirba Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai. Atsakovas pažymėjo, kad nustatyti duomenys, įrodantys, jog pareiškėja ir UAB (duomenys neskelbtini) neatitinka Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų reikalavimų, aiškūs ir nedviprasmiški. Pareiškėja turėjo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nuolat sekti, ar UAB (duomenys neskelbtini) atitinka teisės aktų reikalavimus, nes priešingu atveju jai gali būti panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėja laiku nesiėmė veiksmų, siekdama užtikrinti, kad UAB (duomenys neskelbtini) būtų įsteigtos ne mažiau kaip trys darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirbtų Lietuvos Respublikos piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, o to rezultatas – Sprendimo priėmimas.