- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-10
- Bylos Nr.
- eA-2445-556/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02785-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Veslava Ruskan
- Pareiškėjas
- A. M. H. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. H. M. (A. M. H. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. H. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. H. M. su skundu kreipėsi į teismą, kuriame prašė: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (15/6-15)12PR-93 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ (toliau – Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje. A. M. H. M. taip pat prašė iš atsakovo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Sprendime buvo nuspręsta jam nesuteikti pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. A. M. H. M. su Sprendimu nesutiko ir teigė, kad Sprendimas yra grindžiamas iš esmės dviem argumentais – tuo, kad atsakovas kritiškai vertino (duomenys neskelbtini) baudžiamojo teismo sprendimo dėl pareiškėjui skirtos mirties bausmės kopiją ir dėl dalyvavimo 2014 m. protestuose (duomenys neskelbtini) prieš šalies vadovą dėl represijų ir didelio mirties nuosprendžių skaičiaus.
3. Dėl A. M. H. M. dalyvavimo 2014 m. protestuose (duomenys neskelbtini) pareiškėjas paaiškino, kad Europos Parlamentas 2014 m. liepos 17 d. rezoliucijoje dėl žodžio ir susirinkimų laisvės (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) nurodė, kad nuo 2013 m. liepos mėnesio buvo nužudyta apie 1 400 protestuotojų, nes saugumo pajėgos neteisėtai ir neproporcingai naudojo jėgą. Nuo 2014 m. sausio mėnesio valdžios institucijos kalino ne mažiau kaip 16 000 asmenų, tarp jų 1 000 protestuotojų, ir daugelis iš kalinamų asmenų buvo sulaikyti už tai, kad įgyvendino savo teises į susirinkimų, asociacijų bei žodžio laisves ir neva priklausė (duomenys neskelbtini). Pasak pareiškėjo, 2014 m. sausio–lapkričio mėnesiais (duomenys neskelbtini) vyko masiniai protestai ir demonstrantų – nuversto šalies prezidento M. M. šalininkų – susirėmimai su į valdžią per karinį perversmą atėjusio prezidento generolo A. F. e.-S. policijos, karinėmis saugumo jėgos struktūromis. Per minėtus neramumus žuvo daugiau nei 600 protestuotojų, tūkstančiai jų buvo suimti ir teisiami bei vien 2014 m. kovo 24 d. už pasipriešinimą valdžiai 529 žmonės buvo nuteisti mirties bausme. A. M. H. M. taip pat nurodė, kad Europos Parlamentas 2019 m. spalio 24 d. rezoliucijoje „Dėl (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini))“ konstatavo, kad (duomenys neskelbtini) teisė į gyvybę teisminių institucijų, kurios išdavė ir įgyvendino neregėtą mirties bausmių daugeliui asmenų skaičių, net nuteisdami vaikus, toliau yra pažeidžiama. Anot pareiškėjo, baudžiamieji ir kariniai teismai nuo 2014 m. yra paskyrę daugiau nei 3 000 mirties bausmių.
4. A. M. H. M. pabrėžė, kad 2014 m. protestai (duomenys neskelbtini) vyko iš tikrųjų – (duomenys neskelbtini) valdžia dideliu mastu ir itin žiauriai taikė represijas už dalyvavimą jose, prilygindama tai terorizmui, todėl už tai buvo ir yra plačiai smerkiama tarptautinės visuomenės.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas teigė, kad Sprendime atsakovas savo teiginius dėl A. M. H. M. dalyvavimo 2014 m. protestuose grindė tik samprotavimais ir prielaidomis, o Migracijos departamento loginės prielaidos, kad pareiškėjas buvo paleistas po sulaikymo bei kad jis nėra įtrauktas į teroristų sąrašus, A. M. H. M. nuomone, nėra teisiškai reikšmingos. Priešingai, pareiškėjo teiginiai dėl jo dalyvavimo 2014 m. protestuose ir nuteisimo nėra paneigti, o kilusios abejonės turi būti vertinamos jo naudai.
6. Dėl (duomenys neskelbtini) baudžiamojo teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo A. M. H. M. buvo nuteistas mirties bausme, pareiškėjas nurodė, kad atsakovui kilus abejonėms dėl teismo sprendimo tikrumo (autentiškumo), A. M. H. M. pateikė informaciją, jog (duomenys neskelbtini) baudžiamojo teismo sprendimo originalas yra saugomas Suomijos Espo miesto policijos nuovadoje. Pareiškėjas net prašė atsakovo dėl to pateikti užklausas Suomijos institucijoms, o to nepadarydamas, Migracijos departamentas nesilaikė gero administravimo principo. A. M. H. M. akcentavo, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99.6 punktas tiesiogiai nustato, kad atsakovas, nagrinėjantis prašymą suteikti prieglobstį iš esmės, privalo, jei būtina, išsiųsti paklausimus užsienio valstybių, išskyrus prieglobsčio prašytojo kilmės valstybės, institucijoms.
7. A. M. H. M. nuomone, Sprendimas buvo priimtas neatlikus išsamaus tyrimo, todėl jis yra neteisėtas bei nepagrįstas ir turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo posėdyje pareiškėjas A. M. H. M. bei jos atstovas palaikė pareiškėjo skundą ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
9. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
10. Migracijos departamentas paaiškino, kad tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojui kilmės šalyje gresia persekiojimui prilygstantys veiksmai. Prieglobsčio prašytojo pasakojimas apie dalyvavimą proteste, suėmimą ir nuteisimą mirties bausme negali būti laikomas patikimu bei buvo atmestas dėl patikimumo trūkumo, o pareiškėjo pasakojimas apie jo susidūrimus su (duomenys neskelbtini) yra nenuoseklus ir prieštaringas. Atsakovas pabrėžė, kad A. M. H. M. deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje negali būti laikoma visiškai pagrįsta.
11. Migracijos departamento nuomone, (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tokie veiksmai kaip tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.
12. Atsakovas akcentavo, kad prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumas yra vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra išsamus ir pasižymi pakankamu detalumu, ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs ir neprieštaringi, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai ir ar jo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę bei visuotinai žinomiems faktams. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad jis vadovaujasi tikimybių pusiausvyros principu, t. y. nustato, ar kiekviena prieglobsčio prašytojo nurodyta esminė aplinkybė, kuri nėra patvirtinta rašytiniais įrodymais, yra labiau tikėtina negu netikėtina.
13. Migracijos departamentas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vykdo efektyvią nulinės tolerancijos politiką protestams ir demonstracijoms, o bet koks priešinimasis ar protestavimas gali reikšti ilgus metus kalėjime. Remiantis kilmės valstybės informacija, protestai šalyje nėra toleruojami, jėgos struktūros turi plačią veikimo laisvę, todėl pareiškėjo teiginiai, esą nepaisant to, kad jis buvo suimtas protesto vietoje, daugiau nei mėnesį buvo sulaikytas, jam buvo pateikti kaltinimai ne pagal „Protestų įstatymą“, o surašyti išgalvoti kaltinimai, po kurių jis buvo tiesiog paleistas į laisvę ir netrukdomas ne kartą išvyko į užsienį, kelia pagrįstų abejonių. Abejonių atsakovui kėlė ir A. M. H. M. teiginiai, kad nepaisant to, jog jis buvo apkaltintas terorizmu ir 2017 m. gegužės 25 d. nuteistas mirties bausme, o šiuo metu slapstosi nuo bausmės įvykdymo, jam 2018 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) ambasadoje (duomenys neskelbtini) buvo išduotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas. Pasak Migracijos departamento, tai prieštarauja viešai prieinamai informacijai, pagal kurią (duomenys neskelbtini) piliečiams, apkaltintiems terorizmu, paso galiojimas apskritai yra atšaukiamas. Taip pat nebuvo nustatyta, kad A. M. H. M. būtų įtrauktas į teroristų sąrašą ar paskelbta jo tarptautinė paieška.
14. Atsakovas pabrėžė, kad pareiškėjas nuolat painiojosi detalėse ir negalėjo įvardinti net mėnesio, kada vyko protestas, kuriame jis dalyvavo ir po kurio buvo suimtas. Nurodė, kad remiantis viešai prieinama informacija,, (duomenys neskelbtini) generalinis prokuroras H. M. Z. B. (H. M. Z. B.) buvo nužudytas (duomenys neskelbtini), o asmenims, apkaltintiems jo nužudymu, mirties bausmė buvo įvykdyta 2019 m., t. y. jau po protesto, kuriame prieglobsčio prašytojas teigė dalyvavęs. Šie įvykiai sulaukė daug žiniasklaidos dėmesio ir buvo plačiai aptariami įvairiose žiniasklaidos priemonėse. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad panašiu laikotarpiu (duomenys neskelbtini) buvo nužudyta daugiau generalinių prokurorų.
15. Migracijos departamentas teigė, kad A. M. H. M. pateiktas dokumentas – Baudžiamojo teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo nuteistas mirties bausme, kelia abejonę – A. M. H. M. vardas dokumente yra minimas tik vieną kartą, nenurodant jo gimimo metų ar kitos patikslinančios informacijos (tėvo vardo, gimimo vietos, nacionalinio kodo ar panašiai), taip pat sprendime nėra konkretizuojami nei straipsniai, nei draudžiama organizacija, nėra nurodyta, kaip buvo nustatyta, jog A. M. H. M. užsiėmė draudžiama veikla.
16. Atsakovas pastebėjo, kad dėl dokumento autentiškumo pareiškėjas siūlė kreiptis į (duomenys neskelbtini) Ambasadą (duomenys neskelbtini) ir įsitikinti, kad (duomenys neskelbtini) baudžiamojo teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo originalas tikrai yra, tačiau ne į Suomijos Espo miesto policijos nuovadą, kurioje, kaip jis nurodė skunde, yra saugomas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo teismo sprendimo originalas.
17. Migracijos departamentas akcentavo, kad svarbu yra tai, jog ši institucija neturėjo galimybės kreiptis į pareiškėjo kilmės valstybę ir prašyti paaiškinti jo nurodytas aplinkybes, nes toks atsakovo kreipimasis galėtų atskleisti, jog A. M. H. M. yra pateikęs prieglobsčio prašymą. Be to, nurodyto dokumento turinys jau buvo įvertintas.
18. Atsakovo nuomone, Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus. Teigė, kad Migracijos departamentas atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjo situacijos tyrimą, todėl nėra jokio pagrindo naikinti Sprendimą.
Šalies argumentai
19. Teismo posėdyje atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
II.
20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo A. M. H. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
21. Išsamiai aptaręs su pareiškėjo Migracijos departamentui pateikto prašymo jam suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimu ir Sprendimo priėmimu susijusias faktines aplinkybes, pacitavęs Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies bei 87 straipsnio 1 dalies nuostatas ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus ar atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – Konvencija) 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurių nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Teismas akcentavo, kad administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta. Vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją.
22. Vertindamas Migracijos departamentui pateiktą (duomenys neskelbtini) baudžiamojo teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimo, kuriuo A. M. H. M. buvo paskirta mirties bausmė (duomenys neskelbtini), kopiją ir jo dalies vertimą į anglų kalbą, teismas pažymėjo, kad iš tikrųjų negalima nesutikti su atsakovo padaryta išvada, jog šis dokumentas (jo turinys) kelia pagrįstų abejonių dėl jo autentiškumo. Kiek galima spręsti iš pateikto jo vertimo, jame tik minimas pareiškėjo vardas (vieną kartą), jame, kaip teisingai nustatė Migracijos departamentas, daugiau nėra jokių asmens duomenų, kurie yra būtini tokiu atveju, tuo labiau, kad asmuo nuteisiamas mirties bausme; šiame dokumente nėra A. M. H. M. gimimo metų, tėvo vardo, gimimo vietos, asmens nacionalinio kodo ar kitos detalesnės informacijos. Sprendžiant iš šio sprendimo vertimo turinio, jame remiamasi tik abstrakčiomis frazėmis / sakiniais, kurie nėra pakankamai konkretizuoti, pavyzdžiui: kaltinamasis turi straipsnių, publikacijų ir pareiškimų, kurie patvirtina jo narystę draudžiamoje grupėje arba kaltinamasis užsiėmė veikla, iš vidaus ar išorės gautas pajamas leido šiai veiklai, jog pasiektų savo tikslą. Tokie teiginiai yra labai abstraktūs, nėra net elementarios informacijos – kada buvo padarytas nusikaltimas (nurodyti tik 2014 m.), todėl kelia abejonių, kad tokiomis formuluotėmis galėtų būti grindžiamas teismo sprendimas, kuriuo asmeniui buvo paskirta mirties bausmė. Be to, vertinant paties dokumento, kaip teismo sprendimo, formą, jis yra labai paprastas (jame nėra jokių šalies, kaip valstybės, ženklų ar kitų rekvizitų, herbinių spaudų ir panašiai), taigi, teismo nuomone, pateiktas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo teismo 2017 m. gegužės 25 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta mirties bausmė (duomenys neskelbtini), Migracijos departamento pagrįstai nebuvo laikytas autentišku dokumentu, todėl sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio pareiškėjui suteikimo pagrįstai nebuvo vertinamas. Toks dokumentas pagrįstai nebuvo laikomas patikimu ir nepripažintas įrodymu dėl patikimumo trūkumo. Teismas pažymėjo, kad A. M. H. M. teismo posėdyje teismui negalėjo pateikti išsamių paaiškinimų, kodėl iš savo kilmės šalies negali gauti informacijos apie savo teistumą (nuteisimą mirties bausme) ir taip patvirtinti, kad toks dokumentas, kuriuo jis buvo nuteistas mirties bausme, iš tikrųjų egzistuoja ir yra oficialus. Teismas atkreipė dėmesį, kad yra svarbu ir tai, jog atsakovas, patikrinęs viešą teroristų sąrašą ir duomenis Interpolo duomenų bazėje, nenustatė, jog pareiškėjas į minėtus sąrašus būtų įtrauktas ar jo atžvilgiu būtų paskelbta tarptautinė paieška, nors, Migracijos departamento teigimu, tokiems asmenims, kurie apkaltinami terorizmu, yra apribojamos jų pilietinės teisės, jie privalomai įtraukiami į teroristų sąrašus, per Interpolą paskelbiama jų tarptautinė paieška. Teismas pažymėjo, kad kritiškai vertinti pareiškėjo teiginius verčia ir tai, jog po to, kai jam buvo pradėtas baudžiamasis procesas, jis buvo išvykęs iš (duomenys neskelbtini), vėliau į jį sugrįžo ir tik dar vėliau išvyko į Suomiją. Taip pat su A. M. H. M. versija apie nuteisimą mirties bausme nuosekliai nedera aplinkybė, kad jam po teismo nuosprendžio (duomenys neskelbtini) atstovybėje buvo išduotas naujas pasas, nors pagal Migracijos departamento pateiktą viešai prieinamą informaciją, asmenims, kurie buvo apkaltinti terorizmu, paso galiojimas yra apskritai panaikinamas.
23. Teismas nurodė, kad pareiškėjas bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė, kaip nurodė 2020 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) kasacinio teismo sprendimą, kuriuo, jo teigimu, A. M. H. M. buvo palikta galioti mirties bausmė. Pareiškėjas pateikė šio dokumento (ar jo dalies) vertimo iš anglų kalbos vertimą į lietuvių kalbą. Originalus dokumentas teisės aktų nustatyta tvarka nėra legalizuotas. Be to, kaip matyti, vertimas į lietuvių kalbą buvo atliktas ne iš originalaus teksto ((duomenys neskelbtini) kalba), o iš dokumento (ar jo dalies) vertimo į anglų kalbą, kurio turinys nėra oficialiai patvirtintas. Pateiktas tekstas lietuvių kalba yra padrikas – jame nėra elementarių aplinkybių – neaišku, kokiu nusikaltimu asmuo buvo kaltintas, kada įvyko nusikaltimas, tuo labiau, ką konkrečiai asmuo padarė. Šiame dokumente nėra duomenų apie nuteistojo gimimo datą, nėra jo asmens kodo. Pareiškėjas pateikė ir, kaip nurodė, policijos sudaryto dokumento vertimą, kuriame nurodytas apklaustojo asmens kodas ir apklausos eiga. Šio dokumento vertimas, kaip ir ankstesnio, buvo darytas iš oficialiai nepatvirtinto angliško teksto. Iš dokumento pat nėra aišku, kurią dieną apklausiamas asmuo buvo sulaikytas ir kurią dieną jis protestavo. A. M. H. M. pateikė, kaip nurodo, policijos išduoto dokumento, kuriame konstatuojama, jog yra įrodyta, kad kaltinamasis (asmuo su tokia pačia pavarde) padarė pažeidimus, kurie gali būti susiję su demonstracijomis. Kaip ir anksčiau aptartų dokumentų, šio dokumento vertimas buvo atliktas iš angliško teksto, kurio autentiškumas nėra oficialiai patvirtintas, jame nėra datų, kada jis buvo sudarytas, nei kada asmuo padarė nurodytus pažeidimus, nėra nurodytos asmens gimimo datos ar asmens kodo. Prašymo nagrinėjimo metu dokumentų iš policijos Migracijos departamentui pareiškėjas nebuvo pateikęs. A. M. H. M. nei atsakovui, nei skunde teismui nebuvo nurodęs, kad dėl priimto nuosprendžio yra kreipęsis su apeliaciniu skundu į kasacinį teismą, o tai verčia kritiškai vertinti pateiktų dokumentų patikimumą. Teismas sprendė, kad visos šios aplinkybės verčia daryti išvadą, jog pareiškėjas neįrodė, kad (duomenys neskelbtini) teismai yra priėmę nuosprendį, kuriuo A. M. H. M. buvo nuteistas mirties bausme.
Šalies argumentai
24. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas skunde rėmėsi aplinkybe, jog Migracijos departamentui nurodė, kad 2017 m. gegužės 25 d. nuosprendžio originalas yra Suomijoje, Espo policijos įstaigoje, ir reikalavo dėl šių dokumentų kreiptis į Suomijos institucijas, tačiau byloje yra duomenys, kad A. M. H. M. reikalavo, jog būtų palydėtas į (duomenys neskelbtini) ambasadą (duomenys neskelbtini), ir nebuvo nurodęs ar išreiškęs reikalavimo, kad reikėtų gauti dokumentus iš Suomijos policijos. Be to, atsakovas įvertino dokumento turinį kaip prieštaringą, o ne atmetė jį dėl tol, kad nebuvo pateiktas dokumento originalas. Taip pat iš pareiškėjo pasakojimo matyti, kad Suomijos institucijoms jo nurodytas teismo sprendimas buvo pateiktas, tačiau ir po to buvo priimti sprendimai, kuriais buvo atsisakyta jam suteikti pabėgėlio statusą. Teismas sutiko su Migracijos departamento teiginiu, kad migracijos institucijos kreipimasis į kilmės šalies ambasadą, kaip prašė A. M. H. M., galėjo atskleisti, jog jis kreipėsi dėl prieglobsčio suteikimo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pateikdamas argumentus dėl pareiškėjo dalyvavimo 2014 m. protestuose (duomenys neskelbtini) prieš šalies vadovą dėl represijų ir didelio mirties nuosprendžių skaičiaus, teismas pažymėjo, kad atsakovas padarė teisingą išvadą, jog A. M. H. M. pasakojimai apie dalyvavimą protestuose nėra detalūs – jis nurodė tik metus, kuriais dalyvavo demonstracijoje (2014 m.). Iš pareiškėjo atsakinėjimo į klausimus apie dalyvavimą demonstracijoje matyti, kad jis vengia detaliai pasakoti apie tų įvykių objektyvias aplinkybes, stengiasi apsiriboti bendro pobūdžio teiginiais, savo subjektyviais įsitikinimais (paaiškino, kad dalyvavo protestuose, nes nemėgsta neteisybės, detaliai nepapasakojo, kaip (iš ko) sužinojo apie protestus, ar prieš tai tarėsi su kuo nors dėl dalyvavimo juose, ar buvo šalia pažįstamų žmonių, kaip klostėsi įvykiai proteste). A. M. H. M. taip pat tiksliau nei metai nenurodė, kada buvo sulaikytas, paaiškino, kad tai buvo seniai. Teismo nuomone, tokie įvykiai bei jų aplinkybės nėra eiliniai, paprastai žmonės juos įsimena, o abstrakti nuoroda į metus bus siejama su viešai prieinama informacija apie protestus (duomenys neskelbtini) 2014 m. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pasakojimai apie protestus labiau yra paremti viešai prieinama informacija, o ne asmenine patirtimi.
26. Teismas pastebėjo, kad A. M. H. M. pasakojime apklausos metu yra aiškių nesutapimų, kurie leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas, painiodamas kai kurias detales, pateikė tik savo esamos situacijos vertinimą (samprotavimus), kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais, pavyzdžiui, apklausos metu jis nurodė, kad iš karto po neigiamo sprendimo išvyko iš Suomijos, vėliau teigė, kad slapstėsi ir išvyko ne iš karto, išvykęs iš Suomijos pareiškėjas teigė vykęs tiesiai į Lietuvą, kurioje vėliau paprašė prieglobsčio.
27. Teismas atkreipė dėmesį, kad skunde A. M. H. M. neišreiškė nesutikimo su Migracijos departamento išvadomis dėl jo santykių su (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė pagrindo nesutikti su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjo prašyme dėl prieglobsčio suteikimo nurodyta grėsmė, kylanti iš (duomenys neskelbtini), nėra patvirtinta informacija iš kilmės valstybės, o pasakojimas yra nenuoseklus ir prieštaringas. Teismui pateiktame skunde A. M. H. M. nesirėmė aplinkybėmis dėl Lietuvoje apsilankančio (duomenys neskelbtini) piliečio A. A.-F. (A. A.-F.), kuris jam grasino. Teismo nuomone, šios aplinkybės, sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą, nėra reikšmingos.
28. Teismas taip pat sutiko su atsakovo padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pareiškėjui suteikti papildomą apsaugą. Akcentavo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinama taip, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas surinko visą informaciją apie kilmės valstybę, kuri yra paremta ne vienu šaltiniu, o teismas, patikrinęs šią informaciją, sutiko, kad ji aiškiai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tokie veiksmai kaip tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Taigi, byloje nėra duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad A. M. H. M. grąžinus į kilmės valstybę, jis bus kankinamas ar kitaip bus suvaržoma pareiškėjo laisvė.
29. Teismas su A. M. H. M. teiginiais, kad atsakovas tyrimą iš esmės atliko paviršutiniškai bei nesilaikydamas gero administravimo principo ir pažeidė prieglobsčio prašytojo pateiktų duomenų vertinimo taisykles bei pareigą surinkti informaciją, atsižvelgęs į jo nurodytus prašymo suteikti prieglobstį pateikimo motyvus, nesutiko. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas atliko pareiškėjo apklausą, sudarė jam sąlygas išsamiai pateikti argumentus ir įrodymus apie, jo nuomone, reikšmingas aplinkybes, apklausos metu uždavė patikslinančius klausimus, siūlė detalizuoti nurodytus teiginius. Migracijos departamentas išvadoje išsamiai aptarė A. M. H. M. nurodytas aplinkybes, pateikė jų vertinimą, taip pat iš daugelio šaltinių surinko išsamią informaciją apie padėtį kilmės valstybėje. Teismo nuomone, atsakovas atliko išsamų tyrimą ir priėmė surinktų duomenų visuma pagrįstą sprendimą.
30. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį pareiškėjo kilmės šalyje, nėra pagrindo spręsti apie individualios ir pakankamai rimtos grėsmės, atitinkančios Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus, jam atsiradimą. Pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje A. M. H. M. grėstų jo nurodyti veiksmai – įkalinimas arba nužudymas, nebuvo nustatyta, todėl jo deklaruojama baimė nebuvo laikoma visiškai pagrįsta. Tai reiškia, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė jam suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje. Byloje taip pat nebuvo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl A. M. H. M. gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei negresia ginkluoto konflikto nulemtas pavojus, dėl kurio pareiškėjui turėtų būti suteikta papildoma apsauga. Teismas sprendė, kad Migracijos departamentas padarė teisingą išvadą, jog nebuvo pagrindo A. M. H. M. suteikti pabėgėlio statuso pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį, o Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimo panaikinimo, nebuvo patenkintas ir išvestinis jo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti A. M. H. M. prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Atmetus pareiškėjo skundą, nebuvo patenkintas ir jo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
III.
31. Pareiškėjas A. M. H. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ginčijamą Migracijos departamento sprendimą panaikinti ir atsakovą įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 26 d. prašymą dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. A. M. H. M. taip pat prašė patenkinus jo apeliacinį skundą, pareiškėjui iš Migracijos departamento priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
32. Aptaręs su jo atsakovui pateikto prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimu susijusias aplinkybes bei ginčijamų Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų esmę, pareiškėjas pažymi, kad iš esmės jis neginčija, jog teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodyti tarptautiniai ir nacionaliniai teisės aktai bei juose įtvirtintos konkrečios teisės normos buvo tinkamai parinktos ir taikytos esamai faktinei situacijai, tačiau, A. M. H. M. nuomone, tiek atsakovas, tiek ir teismas neįvertino Europos Sąjungos teisės normų įtakos teisingam klausimo išsprendimui, teisiškai netinkamai įvertino valstybės aktyvų vaidmenį šioje konkrečioje faktinėje situacijoje, nepakankamai atsižvelgė į esminę reikšmę turinčius įrodymus bei pareiškėjo kalbinius ypatumus, nepagrįstai iš atitinkamų užsienio institucijų bei tarnybų neišreikalavo esminę reikšmę bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų, ypač įvertinus sprendžiamo klausimo socialinę svarbą asmeniui – mirties bausmės grėsmę, o rėmėsi tik Migracijos departamento argumentais, kurie yra grindžiami tik prielaidomis ir modeliuojama situacija apie neautentiškus bei prieštaringus duomenis.
33. A. M. H. M. nuomone, atsakovas netinkamai įgyvendino jo teisę į gerą administravimą. Teigia, kad Migracijos departamentas neįvertino sprendžiamo klausimo galimų teisinių padarinių svarbos (galimo gyvybės atėmimo), neatskleidė klausimui teisingai išspręsti reikšmingų duomenų, nesiėmė veiksmų abejonėms dėl dokumentų autentiškumo pašalinti, o Sprendimą grindė iš esmės prielaidomis, tačiau tai nedera su gero administravimo principais – išsamumu, objektyvumu, proporcingumu.
34. Remdamasis Konvencijos bei 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – Direktyva) nuostatomis, pareiškėjas nurodo, kad jei persekiojimą vykdo ar didelę žalą daro valstybė ar valstybės tarnautojai, turėtų būti taikoma prezumpcija, jog prašytojui neužtikrinama galimybė naudotis veiksminga apsauga, tačiau teismas šios prezumpcijos netaikė, o kaip ir atsakovas, pažymėjo, kad kilmės valstybės nepagrįstai mirties bausme nuteistas A. M. H. M. turi pateiktų dokumentų autentiškumo ir panašią įrodinėjimo naštą. Be to, tiek Migracijos departamentas, tiek teismas nepagrįstai nevertino pareiškėjo veiksmų, išvykus iš (duomenys neskelbtini) po nepalankaus sprendimo priėmimo, kaip turinčių vienintelį tikslą – išvengti persekiojimo kilmės valstybėje, kurioje gresia pavojus gyvybei. Teigia, kad teismas taip pat neatsižvelgė į negrąžinimo principo svarbą nagrinėjamu atveju. A. M. H. M. nuomone, teismas, kritiškai vertindamas jo paaiškinimus ir prašymus dėl teisiškai aktualių dokumentų išreikalavimo, iš esmės nesilaikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje nurodytų teismui nagrinėjant tokio pobūdžio bylas taikomų reikalavimų (Įstatymo 140 straipsnio, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio ir kitų teisės aktų normos, kurios nustato bylų dėl prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimą, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į Direktyvos dėl pabėgėlių statuso ir laikinosios apsaugos suteikimo tikslus, būtina išnagrinėti faktines ir teisines aplinkybes, įvertinti tarptautinės apsaugos suteikimo pagrindus ar faktus, panaikinus pirminį sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti administracinei institucijai, naujas sprendimas turi būti priimtas per trumpą laiką ir atitikti teismo sprendime dėl panaikinimo nurodytą vertinimą).
35. Remdamasis Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas teigia, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl rasės, priklausymo atitinkamai tautybei, socialinei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, atitinkamo tikėjimo išpažinimo, konstatavimu ir būtent dėl tų išvardytų priežasčių negali ar bijo grįžti į nuolatinę gyvenamąją vietą. Nurodo, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies ir 87 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatuota, jog viena iš būtinų sąlygų suteikti asmeniui pabėgėlio statusą ar papildomą apsaugą, yra tai, jog asmeniui, prašančiam prieglobsčio, turi egzistuoti „visiškai pagrįsta baimė“, kad jam jo kilmės valstybėje atsitiks įvykiai, kurie yra nustatyti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje (bus persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų) ar 87 straipsnio 1 dalyje (bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; jo kaip žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės bus pažeistos ir kita). Minėtose teisės nuostatose įtvirtinta sąlyga – „visiškai pagrįstos“ baimės buvimas, kaip teisinė kategorija, reiškia, kad ši sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik asmens, prašančio prieglobsčio, suvokimas, įsitikinimas ir panašiai. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta sąlyga – „visiškai pagrįsta baimė“ apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta.
36. A. M. H. M. akcentuoja, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pacitavęs Įstatymo 83 straipsnio 2 dalies nuostatą, pareiškėjas pažymi, kad aplinkybė, jog prieglobsčio prašytojo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas – A. M. H. M. atsakovui pateikė pirmosios instancijos teismo sprendimą apie jo nuteisimą mirties bausme, o teismui pateikė ir kasacinio teismo sprendimą) yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, jog toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus dar kartą atlikti.
Šalies argumentai
37. Pareiškėjo nuomone, tiek atsakovas, atlikdamas teisinį tyrimą dėl jo pateikto prašymo pagrįstumo, tiek ir institucijos priimto Sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą vertinęs teismas nepagrįstai sureikšmino vieną ir net neesminį iš vertinimo kriterijų – A. M. H. M. paaiškinimų nuoseklumą ir neprieštaringumą bei tariamą jų prieštaravimą bendrai ir specifinei informacijai – kitų kriterijų sąskaita, tačiau nevertino susidariusios situacijos rimtumo bei kitų teisiškai reikšmingų duomenų. Pareiškėjas akcentuoja, kad vien jau kultūriniai ir kalbiniai skirtumai gali lemti žymų analogiškų ar panašių duomenų, reiškinių ir situacijos skirtingą suvokimą bei vertinimą – vienų duomenų sureikšminimą ar nuvertinimą. Nurodo, kad A. M. H. M. yra kilęs iš (duomenys neskelbtini) bendruomenės, jis visą gyvenimą priklausė tikinčiųjų mažumai, nuolat dėl to jautė spaudimą iš tuometės aplinkos, jo gimtoji kalba – (duomenys neskelbtini), o su Lietuvos valdžių atstovais – tiek atsakovo atstovais, tiek ir teisme – bendravo anglų kalba, kurios žinios ir supratimas nesiekia vidutinio lygio, todėl manyti, jog tam tikrų pareiškėjo išsakytų pavienių teiginių galimas nepakankamas susiejimas į visumą ar nedėmesingumas detalėms, vertinant juos tik loginiu aspektu, savaime nereiškia jo įrodinėjamų aplinkybių nepagrįstumo. Tuo labiau, kad A. M. H. M. pateikė visus jam asmeniškai prieinamus ir turimus dokumentus.
38. Pareiškėjas pažymi, kad tuo atveju, jeigu Migracijos departamentui kilo realių abejonių dėl pagrindinio dokumento, kuriuo buvo ir yra grindžiamas prašymas – (duomenys neskelbtini) baudz?iamojo teismo 2017 m. geguz?e?s 25 d. sprendimo (šioms abejonėms pritarė ir teismas), o vėliau analogiškų abejonių kilo ir pačiam teismui dėl jam pateikto naujai atsiradusio įrodymo – (duomenys neskelbtini) kasacinio teismo kriminalinio departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo toje pačioje baudžiamojoje byloje autentiškumo, tik šios valdžios institucijos turėjo įgaliojimus išsiaiškinti tokių duomenų tikrumą bei originalumą. Pareiškėjas teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini) baudz?iamojo teismo 2017 m. geguz?e?s 25 d. sprendimo originalas yra saugomas Suomijos Espo miesto policijos nuovadoje ir prašė šį dokumentą išreikalauti, jeigu dėl pateiktos kopijos tikrumo kilo pagrįstų abejonių, tačiau šis jo prašymas nepagrįstai nebuvo tenkintas. A. M. H. M. nuomone, būtent teismas ir turėjo pašalinti bet kokias abejones dėl šių pateiktų dokumentų tikrumo, o ne sukelti jas ir abejones palikti sprendime. Akivaizdu, kad tuo atveju, jeigu paaiškėtų, jog šie teismui pateikti dokumentai atitinka tikrovę, pareiškėjui neabejotinai grėstų mirties bausmė, t. y. sankcionuotas nužudymas už politinio pobūdžio veikas.
39. A. M. H. M. atkreipia dėmesį, kad administracinėje byloje nėra duomenų, jog (duomenys neskelbtini), kuriame pagal viešus duomenis 2014 m. buvo įvykdytas karinis perversmas ir tūkstančiai žmonių nuteisti baudžiamąja tvarka už antipolitinę veiklą, o šimtai pasmerkti mirties bausmėmis, teisminė sistema ar juo labiau ikiteisminio tyrimo institucijos yra nepriklausomos ir užsienio teisės subjektams, su kuriais neturi jokių tarptautinių sutarčių, teiktų objektyvius duomenis apie nuteistus ar persekiojamus asmenis. Esant tokiai situacijai, itin kritiškai turi būti vertinami atsakovo ir teismo argumentai dėl (duomenys neskelbtini) pirmosios instancijos teismo ir kasacinio teismo baudžiamojoje byloje priimtų sprendimų formos bei turinio. Tuo labiau, kad Migracijos departamentas į bylą nepateikė ir teismas neturi duomenų apie tai, kokios formos ir turinio teismų sprendimai baudžiamosiose bylose panašiais atvejais buvo priimami ir kokiais argumentais grindžiami.
40. Pareiškėjo nuomone, kritiškai turėtų būti vertinamos atsakovo ir teismo rašytiniais įrodymais nepagrįstos prielaidos, jog aplinkybė, kad A. M. H. M. po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (duomenys neskelbtini) šios valstybės ambasadoje (duomenys neskelbtini) nebūtų išduotas tapatybę patvirtinantis dokumentas, kadangi: 1) (duomenys neskelbtini) vidaus viešosios teisės turinys nėra atskleistas ir šiame administraciniame procese nėra žinomos (duomenys neskelbtini) piliečio paso padarymui būtinos sąlygos; 2) hipotetinio pobūdžio argumentai iš dalies prieštarauja karinės valstybės teisinei logikai, kadangi atsisakius išduoti pasą, pareiškėjas negalėtų sugrįžti į kilmės valstybę ir taip išvengtų mirties bausmės; 3) akivaizdu, jog A. M. H. M. užklausos dėl (duomenys neskelbtini) piliečio paso metu jo atžvilgiu priimtas nuosprendis baudžiamojoje byloje nebuvo įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
41. Pareiškėjas teigia, kad kritiškai turėtų būti vertinamos atsakovo ir teismo rašytiniais įrodymais nepagrįstos prielaidos, jog A. M. H. M. argumentai yra prieštaringi, kadangi jo atžvilgiu turėjo būti paskelbta tarptautinė paieška, nes: 1) duomenų, kad (duomenys neskelbtini) atitinkamos institucijos už tokias veikas teisiamus ar nuteistus asmenis galėtų įtraukti į Interpolo duomenų bazę, nėra pateikta, tuo labiau, jog nėra aišku, ar tarptautinė bendruomenė, net ir įtraukus pareiškėją į šią sistemą už tokią veiką, vykdytų tarptautinį persekiojimą; 2) A. M. H. M. atžvilgiu nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjo 2020 m. rugpjūčio 3 d.
42. Pareiškėjas akcentuoja, kad byloje taip pat nėra duomenų, jog jo Migracijos departamentui ir teismui pateiktuose dokumentuose – (duomenys neskelbtini) baudz?iamojo teismo 2017 m. geguz?e?s 25 d. sprendime ir kasacinio teismo kriminalinio departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendime – minimas kaltinamasis ir nuteistasis A. M. H. M. yra kitas asmuo nei pareiškėjas. A. M. H. M. atkreipia dėmesį, kad net ir, pavyzdžiui, Lietuvoje baudžiamąja tvarka kasacinio teismo (ir net apeliacinės instancijos teismo) procesiniuose sprendimuose baudžiamosiose bylose kasaciniam (ar apeliacinės instancijos) teismui paliekant žemesnės instancijos teismų (teismo) priimtus apkaltinamuosius nuosprendžius nepakeistus, paprastai nerašomi nuteistojo asmens duomenys. Jie identifikuojami teismo išduodamame vykdomajame dokumente.
Šalies argumentai
43. Pareiškėjas nurodo, kad iš į administracinę bylą pateikto 2014 m. spalio 30 d. Nacionalinio saugumo vykdytos apklausos protokolo matyti, kad apklausa buvo vykdyta ir vadinamas raportas buvo surašytas būtent dėl pareiškėjo A. M. H. M., kuris identifikuotas pagal nacionalinį ID Nr. (duomenys neskelbtini) (analogiškas jo numeris nurodytas ir pase). Pareiškėjas pažymi, kad šio dokumento vertimas iš (duomenys neskelbtini) kalbos į anglų kalbą buvo atliktas akredituoto vertėjo dr. A. E.. Nurodo, kad analogiškos minėtame apklausos protokole išdėstytoms aplinkybėms yra pateiktos ir (duomenys neskelbtini) baudz?iamojo teismo 2017 m. geguz?e?s 25 d. sprendime, kuriuo baudžiamojoje byloje Nr. 12904 2016 A. M. H. M. buvo nuteistas mirties bausme, skiriant baudą už analogiškas veikas tuo pačiu laikotarpiu (patvirtinta keturiais antspaudais, o vertimo į anglų kalbą autentiškumas buvo patvirtintas 2018 m. vasario 2 d.). Pareiškėjas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) kasacinio teismo kriminalinio departamento 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendime, kuriuo buvo patvirtintas apkaltinamasis nuosprendis, tiek įžanginėje, tiek rezoliucinėje dalyse yra nurodyta, kad A. M. H. M. baudžiamojoje byloje Nr. 12904 2016 buvo nuteistas mirties bausme, skiriant baudą.
44. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į išskirtinai sunkius teisinius padarinius, kurie atsiranda A. M. H. M., ne tik akivaizdžiai nepagrįstai jo kilmės valstybėje nuteistam mirties bausme už neadekvačias veikas, kurios Lietuvos Respublikoje net nėra kriminalizuotos, nes yra išimtinai politinio pobūdžio, t. y. nežmoniškų kankinimo sąlygų sudarymą, bet ir į tai, jog priėmus galutinį sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašytojas netenka teisės likti Lietuvos Respublikoje, kurioje jis kontroliuoja ir valdo sukurtą verslą (per juridinį asmenį) bei turi kelis nekilnojamojo turto objektus. Pareiškėjas teigia, kad esant tokiai situacijai, kai teismas, net ir esant tam tikroms galimoms abejonėms dėl kitos valstybės dokumentų autentiškumo, turinio bei formos, pats nesiėmė procedūrinių priemonių pašalinti atsakovo iškeltų prielaidų, pažeidžia ne tik humanizmo, kaip pagrindinės teisinės valstybės vertybės, bet ir proporcingumo bei teisingumo principus, taip pat įrodymų šioje byloje tyrimo (buvo nevisapusiškai ir neobjektyviai ištirti bylai teisingai išspręsti būtini teisiškai reikšmingi duomenys, Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalis) ir vertinimo taisykles, įtvirtintas tiek Įstatymo 83 straipsnyje, tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje. A. M. H. M. nuomone, nurodyti teismo padaryti teisės aiškinimo ir taikymo pažeidimai lėmė bylos esmės neatskleidimą (netinkamą įrodymų tyrimą bei vertinimą), o taip pat ir Įstatymo 86 straipsnio pirmosios dalyje įtvirtintų kriterijų (ypač „pagrįstos baimės“), sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, bei 87 straipsnio pirmojoje dalyje nustatyto grėsmės pareiškėjo gyvybei kriterijaus netinkamą taikymą.
Šalies argumentai
45. Pareiškėjas teigia, kad nurodyti atsakovo gero administravimo principo pažeidimai bei teismo sprendime padaryti esminę reikšmę teisingam administracinės bylos išsprendimui turintys Direktyvos konstatuojamosios dalies ir Įstatymo 83 straipsnio nuostatų netinkamo aiškinimo bei taikymo pažeidimai, taip pat įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimai lėmė ne tik neteisingą faktų nustatymą, netinkamą bei nepakankamą įrodymų ištyrimą bei jų įvertinimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 4 dalis, 80 straipsnio 1 dalis) bei pareiškėjui tarptautinės teisės (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies), Europos Sąjungos teisės (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos ir Direktyvos) suteiktų pagrindinių teisinių garantijų – teisės į teisingą teismą nepagrįstą susiaurinimą, bet ir Įstatymo 86 straipsnio pirmosios dalies ir 87 straipsnio pirmosios dalies normų pažeidimus bei klausimo esmės neteisingą išsprendimą.
Atsiliepimas
46. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
47. Atsakovas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais sutinka. Migracijos departamento nuomone, teismo sprendimas buvo priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais yra grindžiamos teismo padarytos išvados.
48. Atsakovas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentai, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į A. M. H. M. skundą. Papildomai paaiškina, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde cituojamos Direktyvos nuostatos yra perkeltos į Įstatymą, todėl nėra poreikio tiesiogiai remtis minėta direktyva. Migracijos departamentas pažymi, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikia tik bendro pobūdžio teiginius, kad teismas neatsižvelgė į Direktyvos nuostatas, tačiau niekaip savo teiginių nepagrindė. Tas pats pasakytina ir dėl skunde cituojamų nebegaliojančios 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvos 2005/85/EB, nustatančios būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse, nuostatų, kurių A. M. H. M. su skundo argumentais nesieja – nenurodo, nei neva padarytų minėtos direktyvos pažeidimų, nei kitaip pagrindžia, kodėl cituoja šią direktyvą.
49. Atsakovas nesutinka, kad dėl kultūrinių skirtumų Migracijos departamentas skirtingai suvokė ir įvertino situaciją. Pažymi, kad pareiškėjas nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde niekaip nepaaiškino jo pasakojime identifikuotų pasakojimo trūkumų. A. M. H. M. negalėjo įvardinti net mėnesio, kada vyko protestas, kuriame jis dalyvavo ir po kurio buvo suimtas, nors tai jam neturėjo būti sudėtinga padaryti.
50. Migracijos departamentas akcentuoja, kad tiek 2020 m. gegužės 28 d. vykusios pareiškėjo apklausos metu, tiek 2020 m. lapkričio 12 d. vykusiame teismo posėdyje, A. M. H. M. paaiškinimus davė ir bendravo jam suprantama (duomenys neskelbtini) kalba, o apeliaciniame skunde bando suklaidinti teismą, motyvuodamas tuo, kad prastos anglų kalbos žinios galėjo turėti įtakos jo pasakojimo trūkumams.
51. Atsakovas akcentuoja, kad nei jam, nei teismui nekilo abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų originalumo. Tiek A. M. H. M. prieglobsčio prašymo pateikimo metu pateikti dokumentai, tiek teismo posėdyje pateikti papildomi dokumentai buvo įvertinti ir jų vertinimas atsispindi teismo priimtame sprendime.
52. Migracijos departamentas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktas (duomenys neskelbtini) kasacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 3 d. sprendimas teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo legalizuotas, o dokumente esantis tekstas pagrįstai buvo įvertintas kaip padrikas – neaišku, kokiu nusikaltimu asmuo buvo kaltintas, kada įvyko nusikaltimas, tuo labiau – ką konkrečiai asmuo padarė. Šiuo atveju pareiškėjo teiginiai, kad apkaltinamuosiuose nuosprendžiuose nėra rašomi nuteistojo asmens duomenys, yra niekuo neparemta jo gynybinė pozicija. Rimtų abejonių atsakovui kelia ir tai, kad kasacinio teismo sprendimas atsirado būtent po Migracijos departamento priimto neigiamo sprendimo, nors A. M. H. M. Migracijos departamente 2020 m. gegužės 28 d. vykusios apklausos metu, nei viso pareiškėjo prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, nebuvo užsiminęs, kad yra pateikęs kasacinį skundą, dėl, kaip buvo nurodęs pats pareiškėjas, „galutinio ir neskundžiamo“ sprendimo dėl jam skirtos mirties bausmės už dalyvavimą proteste. Atsakovo nuomone, visų šių aplinkybių visuma verčia A. M. H. M. pateiktų dokumentų patikimumą vertinti kritiškai. Taip pat buvo įvertintas ir teismo posėdžio metu pateiktas 2014 m. spalio 30 d. Nacionalinio saugumo vykdytos apklausos protokolas, kurio pareiškėjas prašymo nagrinėjimo metu Migracijos departamentui nebuvo pateikęs, o tai taip pat verčia pateiktų dokumentų patikimumą vertinti kritiškai.
53. Atsakovas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog tiek Migracijos departamentas vykusio teismo posėdžio metu, tiek teismas savo sprendime išsamiai įvertino pareiškėjo pateiktus papildomus dokumentus, šioje byloje negalima vadovautis apeliaciniame skunde cituojamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-3212-602/2019, nes cituojamoje byloje pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti užsieniečio pateiktus įrodymus, nors jie ir nebuvo pateikti administracinei institucijai, iš kurios teismas gali pareikalauti nuomonės dėl naujų užsieniečio pateiktų ir šios institucijos nenagrinėtų faktų ir juos pagrindžiančių įrodymų. Šiuo atveju pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai buvo ištirti ir jų vertinimas atsispinti teismo sprendimo turinyje.
54. Migracijos departamentas nurodo, kad nagrinėdamas A. M. H. M. prieglobsčio prašymą, surinko ir įvertino kilmės valstybės informaciją pareiškėjo pasakojimo kontekste, o atsižvelgiant į tai, kad įvertinus jo pateiktų dokumentų turinį bei jo pasakojimą apie dalyvavimą proteste, suėmimą ir nuteisimą mirties bausme, kuris nebuvo laikomas patikimu bei buvo atmestas dėl patikimumo trūkumo, neturėjo pagrindo rinkti pareiškėjo nurodytos kilmės valstybės informacijos. Atsakovas akcentuoja, kad pabėgėlio statuso suteikimą lemia visų objektyvių ir subjektyvių faktorių visuma, o ne atskiros viena ar kelios aplinkybės. Remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, nustatant visiškai pagrįstą baimę, vertinamas tik objektyvusis jos elementas. Apie visiškai pagrįstos baimės pagrįstumą sprendžiama atsižvelgus į objektyvią situaciją, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimai ir panašiai, t. y. prieglobsčio prašytojas turi pateikti individualus pobūdžio aplinkybes, kurios galėtų pagrįsti prieglobsčio reikalingumą.
Atsiliepimas
55. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai, jog nepaisant to, kad jis buvo apkaltintas terorizmu ir 2017 m. gegužės 25 d. nuteistas mirties bausme, o šiuo metu slapstosi nuo bausmės įvykdymo, jam 2018 m. liepos 21 d. (duomenys neskelbtini) ambasadoje (duomenys neskelbtini) buvo išduotas (duomenys neskelbtini) piliečio pasas, yra nepagrįsti ir prieštarauja kilmės valstybės informacijai. Nors A. M. H. M. skunde ir nurodė, kad šiame administraciniame procese nebuvo atskleistos (duomenys neskelbtini) piliečio paso padarymui būtinos sąlygos, tačiau nepateikė jokių šią informaciją paneigiančių įrodymų arba kilmės valstybės informacijos, kuri prieštarautų Migracijos departamento surinktai kilmės valstybės informacijai.
56. Atsakovas akcentuoja, kad skirtingai nei nurodė pareiškėjas, tyrimo metu buvo rasta informacijos, jog terorizmu kaltinamiems asmenims yra apribojamos jų pilietinės teisės, jie įtraukiami į teroristų sąrašus, per Interpolą paskelbiama tokių asmenų tarptautinė paieška. Pažymi, kad iš Migracijos departamento sprendimo turinio yra akivaizdu, jog atsakovas rėmėsi aktualia viešai prieinama kilmės valstybės informacija ir pateikė nuorodas į ją.
57. Atsakovas teigia, kad Sprendimas buvo priimtas remiantis Įstatymu ir kitas teisės aktais, o taikomos priemonės buvo proporcingos ir motyvuotos. Migracijos departamento nuomone, Sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. buvo priimtas nešališkai ir objektyviai, yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra tinkamas, aiškus ir pakankamas, atsakovas gero administravimo principo reikalavimo nepažeidė, o teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame buvo atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus reikalavimus, sprendimas buvo priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, teismo posėdyje tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus bei tinkamai taikant teisės normas. Migracijos departamentas teigia, kad tiek atsakovas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė faktinėmis aplinkybėmis bei teisės normomis pagrįstus sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
58. Ginčas šioje administracinėje byloje yra kilęs dėl Migracijos departamento Sprendimo (žr. nutarties 1 p.), kuris pirmosios instancijos teismo buvo paliktas galioti (žr. nutarties 20 p.).
59. Pateiktame apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo panaikinimas iš esmės yra grindžiamas mirties bausmės grėsmės aplinkybe kilmės šalyje. Apeliantas tvirtina, kad tiek atsakovas, tiek ir teismas neįvertino Europos Sąjungos teisės normų įtakos teisingam klausimo išsprendimui, teisiškai netinkamai įvertino valstybės aktyvų vaidmenį šioje konkrečioje faktinėje situacijoje, nepakankamai atsižvelgė į esminę reikšmę turinčius įrodymus, todėl Sprendimas turi būti panaikintas (žr. nutarties 32 p.).
60. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.
61. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis nustato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.
62. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018).
63. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H. L. R. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 24573/94, pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
64. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
65. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, pabrėžia, kad byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nebuvo pakankami Sprendimui priimti, o Migracijos departamento atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimas nebuvo visapusiškas. Surinktų įrodymų nepakako atsakovo išvadoms pagrįsti. Taikant Aprašo 116 punktą, pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys, kurie yra tiesiogiai susiję su Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytais prieglobsčio suteikimo kriterijais ir yra esminiai vertinant prašymą suteikti prieglobstį, laikytini atitinkančiais tikrovę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka, kad apelianto paaiškinimuose galima įžvelgti trūkumų ir tam tikrų neatitikimų, tačiau byloje surinktų faktinių duomenų vis dėlto nepakako atmesti prašymą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Akcentuotina, kad visi prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys turi būti vertinami racionaliai, visapusiškai ir objektyviai, o jų pripažinimas nepatikimais negali būti grindžiamas subjektyviomis prielaidomis arba intuicija (Aprašo 116 p.).
66. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas (apeliantas) tvirtina kilmės šalyje buvęs nuteistas mirties bausme ir pateikė, jo nuomone, tai patvirtinančius dokumentus. Tai, iš pirmo žvilgsnio, atitiktų realios objektyviai pagrįstos mirties baimės buvimo sąlygą, o ne vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimą, įsitikinimą, kad grąžinus jį į kilmės šalį, jis bus nubaustas mirties bausme.
67. Esama situacija įpareigoja Migracijos departamentą, užtikrinant gero administravimo principą, imtis veiksmų, siekiant surinkti maksimaliai įmanomą įrodymų visumą, kad būtų galima paneigti prašančio prieglobsčio asmens poziciją (jei tam kilo pagrįstų abejonių) arba, nesant tokios galimybės, taikyti abejonės privilegijos principą ir priimti kitokio pobūdžio sprendimą. Vien tik pareiškėjo pateiktų dokumentų vertinimas nebuvo pakankamas (žr. nutarties 51 p.).
68. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, buvo būtina ne vien tik iš pareiškėjo pusės pateiktų dokumentų, galbūt patvirtinančių mirties bausmės paskelbimą pareiškėjui, analizė, bet ir papildomas faktinių duomenų surinkimas. Spręstina, jog Migracijos departamentui nebuvo kliūčių gauti informacijos apie (duomenys neskelbtini) egzistuojančią teismų sistemą, bausmių rūšis inter alia (be kita ko) mirties bausmę bei jos priėmimo ir patvirtinimo teisinę tvarką. Taip pat manytina, jog buvo galimybė gauti duomenis, ar apskritai egzistuoja toks geografinės / administracinės vietovės pirmosios instancijos teismas, priėmęs mirties bausmės sprendimą, taip pat, ar yra (duomenys neskelbtini) baudžiamasis teismas bei kokia jo kompetencija, t. y. ar gali spręsti dėl mirties bausmės skyrimo, žemesnės instancijos teismo paskirtos mirties bausmės patvirtinimo.
69. Siekiant visapusiško bylos išnagrinėjimo, nepaisant prašančiojo prieglobsčio asmens teikiamų paaiškinimų detalumo trūkumo, buvo teisiškai reikšminga pasitikrinti, ar yra dokumentas Suomijos Espo miesto policijos nuovadoje, susijęs su apeliantu, kokio tai pobūdžio dokumentas ir panašiai. Informacija (nepriklausomai nuo jos turinio), gauta iš Suomijos Respublikos, tarnautų teisingam bylos išsprendimui – galėtų paneigti pareiškėjo paaiškinimus arba juos patvirtinti.
70. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. <...> įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma?? (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3199-575/2016).
71. Teisėjų kolegijos vertinimu, įrodinėjimo našta, prieglobsčio prašytojui įvykdžius savąją, perėjo Migracijos departamentui, kuris pareiškėjo dokumentiškai grįstą versiją / poziciją (nuosprendis dėl mirties bausmės bei jos patvirtinimas kito teismo – stipri indikacija dėl mirties bausmės įvykdymo realumo grįžus į kilmės šalį), kaip pagrindą prieglobsčiui įgyti, turėjo paneigti taip, jog nekiltų jokių abejonių bei dviprasmybių, kad tai buvo akivaizdus siekis (jei toks buvo), pasitelkiant itin neetišką priemonę, suklaidinti Lietuvos Respublikos institucijas ir taip užsitikrinti Lietuvos Respublikos apsaugą pagal Įstatymą.
72. Dabartiniu metu, t. y. tikrinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, darytina išvada, kad Migracijos departamento Sprendimas nebuvo pakankamai pagrįstas faktiniais duomenimis, todėl yra pagrindas jį panaikinti ir perduoti šį klausimą nagrinėti iš naujo Migracijos departamentui, siekiant surinkti daugiau naujų įrodymų bei priimti pakartotinį sprendimą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo arba nesuteikimo. Taigi, apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų paliekamas nenagrinėtu, kadangi byla iš esmės neišspręsta ir nėra aišku, kieno naudai bus priimtas teismo baigiamasis aktas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. H. M. (A. M. H. M.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. (15/6-15)12PR-93 „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo“ bei įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo išnagrinėti prašymą dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo A. M. H. M. (A. M. H. M.).
Sprendimas neskundžiamas.