- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-03-07
- Bylos Nr.
- I2-1330-331/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03808-2022-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas (pirm.), Rūta Miliuvienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- A. C. N.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. C. N. (A. C. N.) skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimu Nr. TR-2022-526 (toliau – ir Sprendimas) atsisakė pareiškėjui A. C. N. (A. C. N.) išduoti nacionalinę vizą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pateikė teismui skundą ir prašo panaikinti Ambasados Sprendimą bei įpareigoti atsakovą atitinkamoje Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų atstovybėje persvarstyti pareiškėjo prašymą išduoti nacionalinę vizą atvykimui studijuoti į Lietuvos Respubliką.
2.1. Paaiškina, kad Sprendimas atsisakyti išduoti vizą yra neteisėtas. Jo teisėtas lūkestis įgyti aukštąjį išsilavinimą per studijas Lietuvoje yra ribojamas neteisėtai, grynai pagal subjektyvią asmeninę nuomonę, piktnaudžiaujant turimais įgaliojimais ir faktais nepagrįstomis administracinėmis priemonėmis. Pareiškėjas 2021 m. yra baigęs vidurinį išsilavinimą pagal jo šalyje (duomenys neskelbtini) Federacijos Respublikoje esančią dabartinę tvarką. Siekdamas aukštesnio lygio išsilavinimo, 2022 m. kovo mėnesį jis buvo priimtas į VŠĮ Socialinių mokslų kolegiją SMK Klaipėdos mieste. Šiai mokymo įstaigai jis už tai yra sumokėjęs ten nustatytą avansinį mokestį 3 100 Eur. Studijų laikotarpiu jam buvo pažadėta parūpinti vietą studentų bendrabutyje, taip pat skirti patarėją, kad pareiškėjas greičiau prisitaikytų prie gyvenimo jam naujoje aplinkoje. Tai patvirtina SMK raštas pareiškėjui, taip pat banko pervedimo kopija su nuoroda pareiškėjo vardu. Prašymą dėl vizos nagrinėjusiems pareigūnams pareiškėjas buvo pateikęs visus tam reikalui būtinus dokumentus, ir tuos dokumentus, tokius, kokie jie yra, jis yra gavęs iš atitinkamų kompetentingų savo valstybės įstaigų. Gana išsamią pareiškėjo pradinio ir vidurinio išsilavinimo dokumentaciją išnagrinėjo SMK ir ją pripažino teisėta ir tinkama tada, kai toje įstaigoje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo priėmimo studijuoti pirmame kurse.
2.2. Pareiškėjas, kaip ir bet kuris kitas ką tik vidurinį išsilavinimą baigęs jaunas žmogus, turi teisėtą lūkestį įgyti vienokio ar kitokio lygio aukštąjį išsilavinimą, taip pat teisę pasirinkti Lietuvą kaip savo būsimų studijų vietą. Skundžiamame Sprendime pareiškėjo atžvilgiu jokių kitų pagrindų, išskyrus Sprendime nurodytus, nebuvo nustatyta. Pareiškėjas ne tik kad gali pagrįsti savo numatomo buvimo tikslą bei sąlygas, bet tai įrodo ir aukščiau minimais su SMK susijusiais dokumentais. Jei dėl tų dokumentų yra kilę abejonių, tai atsakovas jas turėjo pagrįsti irgi objektyviai, pateikdamas atitinkamus dokumentus iš savo pusės, taip pat įspėti ir SMK dėl galimai esančių trūkumų - dokumentų autentiškumo, turinio teisingumo, klastojimo, neteisėto įgijimo. Atsakovas nenurodė jokio juridinio akto, kuriuo bent kiek pagrįstų savo teiginius dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui vizą. Atsakovas be jokio pagrindo teigia, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, nepateikia jokių savo duomenų, kurie įrodytų atsakovo numanomą „tikrąją tikrovę“, ir iš esmės kitokią, negu ta, kuri matoma iš pareiškėjo pateiktų dokumentų. Dėl nelegalios migracijos, tai pirmiausia reikia atsižvelgti į tai, kad per savo studijų SMK laikotarpį pareiškėjas kelerius metus teisėtai gyventų Lietuvoje, kaip ir daugelis kitų studentų užsieniečių. Ir tai nėra kokia nors „nelegali migracija“. Pareiškėjas visus atvykimo į Lietuvą formalumus vykdo pagal teisiškai nustatytą tvarką, bando pasinaudoti jam įstatymiškai numatytomis lengvatomis ir privilegijomis, pateikia tokius atitinkamus dokumentus, kokių iš jo reikalaujama ir kokius jis yra gavęs iš savo valstybės kompetentingų įstaigų. Jis nenurodo, o atsakovas neįrodo, kad pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslas yra kitoks, negu pareiškėjo būsimos studijos. O kas įvyks per tuos kelis pareiškėjo studijų metus - nežino niekas, nei pats pareiškėjas, nei tuo labiau ir atsakovas. Tokios aplinkybės, kurios ateityje bus ar nebus, iš viso negali būti nagrinėjimo objektais administraciniame teisme. Vien tik tai, kad po to pareiškėjas iš tikrųjų norės ar nenorės, galės ar negalės dar kažkurį laiką teisėtai likti Lietuvoje, dar jokiu būdu neįrodo, kad jau dabar yra „rimtas pagrindas manyti“ kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Be to, pagal LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas, pareiškėjas ateityje, po studijų ar netgi ir dar anksčiau pilnai galėtų gauti netgi ir leidimą gyventi Lietuvoje, ir tai gali būti visiškai teisėta, atsižvelgiant į visas kitas būsimas aplinkybes. Tačiau pareiškėjas to nesiekia nei dabar, nei siekė anksčiau, teikdamas atsakovui prašymą dėl vizos. Tai irgi galima vertinti kaip įrodymą, kad jis neturi ir neturėjo ketinimų neišvykti iš Lietuvos, pasibaigus jo vizos galiojimo terminui.
2.3. Šiuo atveju atsakovas neturi jokių juridinių motyvų, pagrindžiančių nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjui nebuvo pateikta jokių papildomų paaiškinimų ar įrodymų, kodėl jo vykimas į Lietuvą yra nepagrįstas ar neleistinas ar kad jis Lietuvoje užsibus ilgiau negu jam bus leista. Pareiškėjas mano, kad tokių įrodymų iš viso nėra. Jo prašymas dėl vizos buvo išnagrinėtas pernelyg sugriežtinant, apsunkinant reikalavimus įrodymams dėl atvykimo tikslo, sąlygų ir išvykimo. Vizą atsisakyta išduoti pagal nepagrįstai subjektyvią ir niekuo nepagrįstą pareiškėjo prašymą dėl vizos nagrinėjusių atsakovo pareigūnų nuomonę. Tie pareigūnai pažeidė LR Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. reikalavimus. Konkrečiai imant, individualiame teisės akte jie rėmėsi ne įstatymo reikalaujamais juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis, o tik savo pačių subjektyviu faktų ir turimų duomenų tendencingai nepalankiu įvertinimu, būsimas ar nebūsimas aplinkybes laikant jau esančiomis. Todėl Sprendimas neišduoti pareiškėjui vizos turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Konsulas, priimdamas Sprendimą dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl nacionalinės vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą. Pareiškėjas 2022 m. liepos 18 d. kreipėsi į Ambasadą ir pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą ir dokumentus. Konsulas, ketindamas įsitikinti pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu, patikrino pareiškėjo pateiktą mokyklos baigimo pažymėjimo (diplomo) autentiškumą, kuris sukėlė abejonių dėl jo autentiškumo: nuskenavus brūkšninį kodas, toks pažymėjimas (diplomas) nebuvo rastas. Be to, šiame mokyklos baigimo pažymėjime (diplome) nurodoma pareiškėjo gimimo data nesutampa su jo pase nurodyta gimimo data. Diplome matomi parašai atrodo įklijuoti, o dokumento rėmelis, lyginant su daugeliu kitų matytų analogiškų dokumentų, taip pat atrodo neautentiškai, pernelyg nustumtas į dešinę pusę. Konsulas, siekdamas įsitikinti deklaruojamomis pareiškėjo buvimo Lietuvoje sąlygomis nustatė, kad pareiškėjo prašyme išduoti vizą deklaruojamas rėmėjas dėl užsieniečio pragyvenimo lėšų turėjimo yra sesuo, tačiau pateiktas dokumentas, turėjęs pagrįsti, jog sesuo, kaip rėmėja, turi jai priklausančią įmonę nėra patikimas, kadangi nėra pateiktas šios įmonės registracijos dokumentas (išrašas). Pareiškėjo pateiktas sesers banko sąskaitos išrašas (pareiškėjo pateiktas tikslu pagrįsti lėšų gyventi Lietuvoje turėjimą) tvirtina, kad 2022 m. sausio - liepos mėnesių laikotarpiu nebuvo atlikta nei viena finansinė transakcija iš jai galimai priklausančios įmonės jai pačiai. Konsulas su pareiškėju atlikto pokalbį - interviu, kurio metu pareiškėjas nepateikė svarių argumentų dėl Lietuvos, aukštosios mokyklos bei studijų programos pasirinkimo kriterijų, nenurodė, kodėl neketino studijuoti kilmės šalyje ar kitoje šalyje; paaiškino, kad studijuoti liepė sesuo, kuri šiuo metu studijuoja Estijoje, todėl kitų valstybių ir universitetų studijoms nė netikrino; nurodė, kad įmoką už studijas atlikusio asmens nepažįstąs. Konsului pasiteiravus, kodėl tuomet nenorėjo studijuoti Estijoje, pareiškėjas nurodė, kad Lietuva pigesnė, tačiau šiam teiginiui pagrįsti negalėjo pateikti informacijos apie kainas Lietuvoje ir Estijoje, kuo konkrečiai Lietuva pigesnė; teigė, jog Lietuvoje yra draugiški žmonės, nors Lietuvoje nėra buvęs, su lietuviais nėra bendravęs; pokalbio metu pareiškėjas neišsklaidė abejonių dėl jo tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Šalies argumentai
3.1. Pareiškėjas Ambasadai pateiktame prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė atvykimo į Lietuvą datą – 2022 m. rugpjūčio 24 d., o išvykimo iš Lietuvos datą – 2022 m. rugpjūčio 25 d. (t. y. kitą dieną po atvykimo į Lietuvą dienos). Tokiu būdu, pareiškėjas prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodė akivaizdžiai klaidingą (melagingą) vykimo į Lietuvą tikslą - mokytis SMK Universitete, nes prašyme išduoti nacionalinę vizą deklaravo buvimą Lietuvoje tik 2 dienas – 2022 m. rugpjūčio 24 d. ir 2022 m. rugpjūčio 25 d. Taigi, pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Sprendimą ir įpareigoti atsakovą/Ambasadą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą nelems pareiškėjo siekiamo tikslo gauti nacionalinę vizą patenkinimo, nes pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. prašymas išduoti nacionalinę vizą yra akivaizdžiai neteisingai (klaidingai, melagingai) užpildytas. Todėl pareiškėjui nepateikus naujo prašymo išduoti nacionalinę vizą, konsulinis pareigūnas neturės teisinio pagrindo iš naujo svartyti pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. prašymą išduoti nacionalinę vizą, nes konsulinis pareigūnas turės pagrindą pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. prašymą palikti nenagrinėtu. Nėra pagrindo nagrinėjamu atveju sutikti su pareiškėjo skundo teiginiais, jog Ambasada/konsulinis pareigūnas netinkamai elgėsi, kad kilus abejonių dėl pareiškėjo pateiktų dokumentų ar motyvų, Ambasada nesikreipė į pareiškėją, neprašė papildomų duomenų (dokumentų ir informacijos), kurie išsklaidytų Ambasadai kilusias abejones dėl pareiškėjo ar tarpininkavusio SMK pateiktų duomenų. Nagrinėjamu atveju papildomų dokumentų pareikalavimas niekaip nepakeistų pačio pareiškėjo sukurtos situacijos, t. y. aplinkybės, jog prašymą išduoti nacionalinę vizą pareiškėjas užpildė akivaizdžiai netinkamai (klaidingai). Beje, pareiškėjas skunde nenurodo, kokius dar papildomus dokumentus, kurie būtų galėję įtakoti Sprendimo turinį, konsulas galėjo (ar privalėjo) pareikalauti iš pareiškėjo, pats pareiškėjas su skundu nepateikė jokių papildomų dokumentų (duomenų), kurie galimai nebuvo įvertinti konsulo. Teisės aktai konsuliniam pareigūnui neleidžia sudaryti sąlygas užsieniečiui pataisyti jau pateiktą ir Vizų tarnybos priimtą prašymą išduoti nacionalinę vizą, nes tokia situacija galėtų suponuoti naujo prašymo išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimą. Tuo tarpu naujas prašymas išduoti nacionalinę vizą turi būti pateikiamas Vizų kodekso bei Apraše nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Vadinasi, pareiškėjo 2022 m. liepos 18 d. prašymo išduoti nacionalinę vizą „nagrinėjimas iš naujo“ nėra galimas. Teisės aktų nuostatos įpareigoja būtent pareiškėją, pildant prašymą išduoti nacionalinę vizą, nurodyti tikslius, teisingus bei išsamius duomenis visais prašyme išduoti nacionalinę vizą klausimais. Pareiškėjas neturėjo pagrindo ar prielaidų manyti, kad prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytina informacija yra nereikšminga, nes prašymo formoje aiškiai įvardijama, kokius duomenis reikalaujama nurodyti. Pareiškėjas, būdamas pakankamai atidus ir rūpestingas, privalėjo įsitikinti prašymo išduoti nacionalinę vizą užpildymo sąlygomis ir tvarka. Šiuo atveju pareiškėjas pats pasirinko elgesio variantą, dėl kurio jam ir kilo neigiamos pasekmės, todėl pats pareiškėjas ir yra atsakingas už šias pasekmes.
3.2. Konsulas, įvertinęs pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei interviu metu su pareiškėjau gautą informaciją, padarė išvadą, jog pareiškėjo konsului pateikti prašymas išduoti vizą bei patvirtinamieji dokumentai ir informacija, liečianti jo socialinius ryšius, mokymosi planus Lietuvoje, gyvenimo sąlygas, pajamų (ne)turėjimą ir pan. vertinti kaip nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, joje gausu nesutapimų, todėl vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui. Kiekvienas iš šių veiksnių yra Vizų kodekso praktiniame vadove išvardinti nelegalios migracijos veiksnių indikatoriai. Konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą bei jo pateiktus duomenis ir informaciją raštu ir žodžiu, įvertino ne tik kaip šie duomenys ir informacija atitinka formaliuosius kriterijus, t. y. pateiktų dokumentų formą, bet įvertino ir pareiškėjo pateiktos informacijos bei konsulo savarankiškai surinktos informacijos turinį, t. y. pareiškėjo prašyme deklaruojamų ketinimų realumą ir autentiškumą. Kadangi pareiga įrodyti ketinimų realumą ir autentiškumą tenka pareiškėjui, tai pareiškėjas, norėdamas gauti vizą vykti į Lietuvą mokytis, elgdamasi rūpestingai ir atidžiai, turėjo domėtis savo studijomis, gyvenamąja vieta ir pateikti išsamius paaiškinimus konsului pastarajam pokalbio - interviu metu aiškinantis pareiškėjo deklaruojamu vykimo į Lietuvą tikslu ir buvimo sąlygomis. Konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo - mokytis Lietuvos aukštojoje mokykloje, todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas studijomis Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, taigi pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (studijų Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi ji gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Ambasados Sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 18 d. pateikė Ambasadai prašymą išduoti nacionalinę vizą. Ambasada išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, pateiktus dokumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo ,,Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsniu, Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui nacionalinę vizą, šiais pagrindais: 1) užsienietis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktas); 3) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 4) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
6. Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (toliau – ir Vizų kodeksas), nuostatos, taip pat ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas), taip pat Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) bei Vizų aprašo, patvirtinto Vidaus reikalų ministro ir Užsienio reikalų ministro 2017 gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 dėl vizos išdavimo tvarkos aprašo, nuostatos.
6.1. Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
6.2. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti Įstatymo 19 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai. Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės. Įstatymo 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė. Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalies C papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi turėti pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
6.3. Vizų kodekse nustatyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Pagal Vizų kodeksą, siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
6.4. Europos Komisijos 2010 m. kovo 19 d. sprendime „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išdėstyta nuosekli tvarka dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti forma, turinys ir pan. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t. y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais, be kitų, laikoma ir nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis.
6.5. Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio (šiuo metu 6 straipsnis) 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas, visų pirma, grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu.
6.6. Vizų kodekse įvardyti prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindiniai kriterijai. Vienu pagrindinių kriterijų įvardinta tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir jose įsikurti. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų – ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t. y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybėse narėse, šeiminės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. To paties kodekso 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
6.7. 2013 m. gruodžio 19 d. Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) priėmė prejudicinį sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas).
6.8. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą vizai išduoti (pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-619/2014; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.). Kompetentingos institucijos prašymą išduoti vizą turi išnagrinėti kruopščiai, nes prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo, jei gaus vizą, galės atvykti į valstybių narių teritoriją, laikydamasis Šengeno sienų kodekse nustatytų apribojimų (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką C-84/12; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5191-502/2019). Nesant informacijos apie tai, jog užsieniečio atvykimas į šalį gali kelti realią nelegalios migracijos grėsmę, atsakingos institucijos sprendimai atsisakyti išduoti nacionalines vizas, teismo negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-2741-822/2022).
6.9. Vizų tarnybos valstybės tarnautojas, nagrinėdamas prašymą išduoti nacionalinę vizą, gali pakviesti prašymą išduoti nacionalinę vizą pateikusį užsienietį pokalbio, pareikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir (arba) darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo asmens pateiktą informaciją, taip pat pateikti prašyme išduoti nacionalinę vizą ir kartu su juo pateiktuose dokumentuose nurodytų duomenų pagrindimo dokumentus (Aprašo 79 punktas).
7. Pareiškėjo teigimu, atsakovas nenurodė jokio juridinio akto, kuriuo bent kiek pagrįstų savo teiginius dėl atsisakymo išduoti pareiškėjui vizą, nepateikė jokių papildomų paaiškinimų dėl pareiškėjo pateiktų duomenų.
7.1. Iš pareiškėjo pateikto 2022 m. liepos 18 d. prašymo išduoti nacionalinę vizą matyti, kad pagrindinį kelionės tikslą jis nurodė studijas, numatomą atvykimo į Lietuvą datą – 2022 m. rugpjūčio 24 d., o išvykimo – 2022 m. rugpjūčio 25 d. Socialinių mokslų kolegijos (toliau – ir SMK) 2022 m. kovo 21 d. raštas patvirtina tai, kad pareiškėjas buvo priimtas į SMK kaip pirmo kurso studentas pilnam 2022/2023 laikotarpio semestrui į Marketingo ir reklamos profesionalaus kūrimo bakalauro studijų programą. Studijos turėjo prasidėti 2022 m. rugsėjo 1 d., kurių trukmė treji metai. Pagal 2022 m. kovo 28 d. pervedimo patvirtinimą matyti, jog pareiškėjas SMK pervedė 3 100 Eur sumą už studijas.
7.2. Atsakovas atsiliepime paaiškino, kad konsulas patikrino pareiškėjo mokyklos baigimo pažymėjimo (diplomo) autentiškumą ir nustatė, kad toks diplomas nebuvo rastas, parašai įklijuoti, o dokumento rėmelis nėra autentiškas. Taip pat konsulas nustatė, kad pareiškėjo sesuo, kuri nurodoma kaip rėmėja, nėra aišku ar turi įmonę, kadangi nėra pateiktas registracijos dokumentas, o sesers banko sąskaitos išrašas tvirtina, kad 2022 m. sausio - liepos mėnesių laikotarpiu nebuvo atlikta nei viena finansinė transakcija. Pokalbio-interviu metu pareiškėjas nepateikė argumentų dėl studijavimo būtent Lietuvoje, kadangi sesuo studijuoja Estijoje, bei neišsklaidė abejonių dėl jo tikrojo kelionės tikslo ir ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
7.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo priimtas į SMK Marketingo ir reklamos profesionalaus kūrimo bakalauro studijas nuo 2022 m. rugsėjo 1 d., tačiau pareiškėjas pateiktame prašyme išduoti nacionalinę vizą nenurodė atvykimo datos į Lietuvą nuo studijų pradžios, t. y. nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. Be to, pareiškėjas nepateikė paaiškinimo dėl kokių priežasčių nurodė dviejų dienų atvykimo į Lietuvą tikslą. Kaip matyti, pareiškėjas nuotoliniu būdu užsiregistravo į studijas, fizinis atvykimas į SMK nebuvo reikalingas. Teismo nuomone, atsisakymas išduoti vizą neužkerta kelio pareiškėjui studijuoti nuotoliniu būdu. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, jog tokia galimybė SMK nėra sudaryta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo prašymą, atliko kartu su prašymu pateiktų duomenų patikrą bei atliko pokalbį-interviu. Taigi, pareiškėjo prašymo nagrinėjimas neapsiribojo ginčijamo Sprendimo priėmimu, kadangi prieš tai buvo atliktas dokumentų vertinimas bei siekiant išsklaidyti abejones, atliktas pokalbis-interviu. Įvertinus pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus dokumentus bei pokalbį-interviu, konsulas nenustatė, kad studijos pagrindžia buvimo Lietuvoje tikslą ir sąlygas. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė ir teismui duomenų, patvirtinančių, kad jis neturi galimybės studijuoti nuotoliniu būdu, ar, kad egzistuoja objektyvi aplinkybė studijuoti kolegijoje atvykus į Lietuvą. LVAT praktikoje yra pažymėjęs, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-73/2014). Šiuo atveju Sprendimas priimtas ne tik įvertinus prašymą, bet ir atlikus pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. Sprendimas yra objektyviai pagrįstas. Nesutiktina su pareiškėjo skundo teiginiais, kad konsulas nenurodė juridinio pagrindo, kuriuo grindžiamas Sprendimas, kadangi konsulas vadovavosi Įstatymo 19 straipsnio pagrindais, numatančiais atsisakymą išduoti nacionalinę vizą. Pareiškėjas skunde nenurodo, kokius papildomus paaiškinimus ar įrodymus turėtų pateikti atsakovas, o ir pats jokių papildomų įrodymų nepateikė. Be to, pats pareiškėjas negalėjo pokalbio-interviu metu pateikti paaiškinimų dėl studijų, taip pat pateiktame skunde teismui nenurodė aplinkybių, kurios išsklaidytų abejones dėl jo atvykimo tikslo. Vien abstraktaus pobūdžio teiginiai, susiję su studijomis, nereiškia, kad tokiu būdu pagrindžiamas atvykimo tikslas ir nėra nelegalios migracijos grėsmės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamas Sprendimas priimtas 4 pagrindais, tačiau pareiškėjas skunde neginčijo visų konsulo nustatytų aplinkybių, t. y., kad kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo bei to, kad pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepaneigė abejonės dėl diplomo autentiškumo ir dėl sesers, kuri buvo nurodoma kaip rėmėja. Šių aplinkybių pareiškėjas skunde neginčijo, nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų diplomo autentiškumą ar tai, kad sesuo būtų pareiškėjo rėmėja, todėl pažeidimas šiuo aspektu nenustatytas.
8. Pareiškėjo manymu, atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus), kadangi Sprendimas priimtas vertinant savo pačių subjektyvius faktus ir turimus duomenis, o ne juridinę galią turinčiais įrodymais ar teisės normomis.
8.1. Pagal VAĮ 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
8.2. Aiškindamas VAĮ (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2020 m. lapkričio 1 d.) 8 straipsnį (šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos 10 straipsnio 5 dalies atitiktis), LVAT yra pažymėjęs, kad individualių administracinių aktų priėmimas yra teisės taikymas, sukeliantis konkrečių teisinių padarinių asmenų teisiniam statusui (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje A-520–2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-444-2366/2012). Individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-662-839/14; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2760-492/2015; ir kt.). Esminiais pažeidimais pripažįstami viešojo administravimo subjekto veiksmai, kai priimtame akte tinkamai neindividualizuojamos teisės normos, apsiribojama vien tik nuorodomis į bendro pobūdžio teisės akto nuostatas pateikimu ir pan. (žr., pvz., 2012 m. birželio 25 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-556-1750/2012; 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-552-3114/2012; ir kt.).
8.3. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Sprendimas priimtas vertinant pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą nurodytus duomenis bei kartu su juo pareiškėjo pateiktus dokumentus, t. y. pasas, tarpininkavimo raštas, priėmimo į studijas raštai, įsipareigojimo raštas, lėktuvo bilieto rezervacija, sveikatos draudimo dokumentas, išsilavinimą pagrindžiantys dokumentai, banko sąskaitos išrašas, pažyma dėl teistumo, rėmėjos įmonės raštas. Taigi, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, prašymo nagrinėjimo metu buvo vertinami paties pareiškėjo pateikti dokumentai, bei papildomai atliktas pokalbis-interviu, siekiant patvirtinti ar paneigti pateiktų duomenų teisingumą. Ambasada priėmė ginčijamą Sprendimą įvertinusi paties pareiškėjo pateiktus dokumentus, o ne kaip skunde nurodo pareiškėjas, jog Ambasada vertino savo pačių subjektyvius faktus ir turimus duomenis. Ginčijamame Sprendime nurodyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą motyvai (nepagrįstas numatomas buvimo tikslas ir sąlygos, kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo, pateikti duomenys neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė), kurie pagrįsti teisės aktų normomis (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 10 punktų nuostatomis), pasirašyti įgaliojimus turinčio asmens, nurodyta apskundimo tvarka. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai susiję su Sprendimo neišsamumu yra deklaratyvaus pobūdžio, nepatvirtinti byloje esančiais įrodymais, todėl atmestini kaip nepagrįsti.
9. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad Ambasada iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, Lietuvos Respublikos Ambasados (duomenys neskelbtini) Respublikoje 2022 m. rugpjūčio 4 d. sprendimas Nr. TR-2022-526 paliekamas nepakeistas, pareiškėjo reikalavimų tenkinti skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).
10. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą V. d. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. C. N. (A. C. N.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.