Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovo Ž. S. patikslintą ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo, trečiasis asmuo – antstolė Aurelija Puodžiukienė, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- Motinos dieną ir J. S. gimimo dieną;

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

17. Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, įstatyme nenustatyta, tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog tai galėtų būti tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas, vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą), esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi ir kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2001 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

18. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą, o į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). CK 3.177 straipsnyje taip pat nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus.

19. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2017 m. rugsėjo 8 d. kreipėsi į Tarnybą, nurodydamas, kad šalių dukra nori ilgiau matytis su juo. Teigė, kad vaikas išgyvena blogas emocijas, kai reikia grįžti pas motiną ir tam priešinasi. Byloje pateikti 2020 m. birželio 1 d., 2020 m. spalio 18 d., 2021 m. kovo 8 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktai, kuriuose mergaitė nuosekliai įvardijo savo santykius su motina, jausmus motinai ir požiūrį į motinos elgesį bei savo gyvenimą su tėvu.

20. Mergaitė 2020 m. birželio 1 d. vaikų teisių tarnybos specialistams nurodė, kad jai patinka gyventi pas tėtį, o pas mamą grįžti nenori, kadangi mama ant jos šaukia, kai padeda daryti namų darbus. Mama vartoja alkoholinius gėrimus namuose. Prieš ją naudojo fizinį smurtą, apie kurį papasakojo savo mokytojai. Teigė, kad bijo mamos pykčio dėl to, kad ji gyvena pas tėtį.

23. Teismas neturi pagrindo manyti, kad vaiko pasisakymai apie santykius su tėvais buvo nulemti nuteikinėjimo ar melagingi. Vaikui devyneri metai. Kiti byloje surinkti įrodymai (ugdymo įstaigos išvados, psichologės išvados ir kt.) patvirtina, kad vaikas gali sklandžiai užmegzti kontaktą su suaugusiais asmenimis, turi savo pažiūras, nuomonę, bendrauja laisvais, savimi pasitiki. Nėra duomenų, kad vaikas linkęs meluoti ar fantazuoti (CPK 178 straipsnis).

24. 2020 m. birželio 3 d. vaiko situacija buvo vertinama Tarnybos specialistų (Vaiko situacijos vertinimo anketa Nr. 1VSV-744). Iš 2020 m. birželio 1 d. informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą nustatyta, kad 2020 m. gegužės 22 d. tėvas pasiėmė vaiką iš motinos, išeinant iš VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninės, todėl nuo šios dienos vaikas gyvena su tėvu. Tėvas nurodė, kad vaikas nenori matytis su motina ir jos bijo. Nustatyti rizikos veiksniai – tėvas galimai vartojo smurtą prieš motiną; nesilaikoma teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Nustatytas apsaugos veiksnys – tėvas motiną patraukė švelniai, nesukeldamas jai didesnio skausmo ar diskomforto. Byloje pateiktas 2020 m. gegužės 27 d. Policijos pranešimas, kuriame nurodyta, kad minėtą dieną atsakovė atvyko pas ieškovą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), pasiimti dukros. Tačiau tėvas teigė, kad dukra nenori grįžti pas motiną, nori likti su tėvu. Vaikas liko tėvo gyvenamojoje vietoje.

25. Taigi nustatyta, kad šalių santykiai yra konfliktiški, tarp tėvų kyla nesutarimai dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Nustatyta, kad vaikui realus pavojus nekilo, todėl vaiko apsaugos poreikis nenustatytas, tačiau šeimai inicijuota atvejo vadyba: sudarytas 2020 m. birželio 10 d. Pagalbos planas, kuriame abu tėvai įsipareigojo bendradarbiauti su specialistais; lankytis pozityvios tėvystės kursuose; kt.

26. Nors motina rašė laiškus Tarnybai, nurodydama, jog jos teisės matytis su vaiku yra apribojamos, o vaiko interesai tėvo namuose galimai nėra užtikrinami ir vaikas dėl to patiria didelį stresą (pvz. 2020 m. rugsėjo 25 d., 2020 m. rugsėjo 29 d. el. laiškai), bei kreipėsi dėl priverstinio bendravimo tvarkos vykdymo (Vykdomoji byla Nr. 0173/20/00548), tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad motina ne visada bendradarbiavo su specialistais, siekiant suteikti psichologinę pagalbą vaikui. Iš 2020 m. rugpjūčio 13 d. visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ informacijos nustatyta, kad individualių psichologo konsultacijų metu šalių dukra pažymėjo, kad gyvendama su motina patyrė fizinį ir psichologinį smurtą, nenori dalyvauti konsultacijose kartu su motina. Motina paliko konsultaciją neišklausiusi psichologės. Teismas neturi pagrindo manyti, kad specialistės (psichologės) ir visuomeninės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ informacija melaginga ir neatitinka tikrovės (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Nustatyta, kad tėvai pranešimais inicijuodavo ikiteisminių tyrimų pradėjimą. Tėvai pranešdavo apie galimai netinkamą kito iš tėvų valdžios įgyvendinimą dukrai. Nustatyta, kad 2020 m. spalio 23 d. priimtas nutarimas nutraukti atsakovei ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33426-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį, dėl galimo smurto prieš šalių dukrą. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nenustačius visų nusikalstamos veikos sudėties požymių.

30. Atsakovė į bylą pateikė 2020 m. gegužės 20 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (medžiagos Nr. M-1-01-28646-20) kopiją. Šiame dokumente nurodyta, kad 2020 m. gegužės 12 d. buvo gautas motinos pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2020 m. gegužės 10 d. motina sužinojo, kad dukra, kuri tuo metu buvo pas tėvą, buvo atvežta į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Vaikų ligoninę su atviru žastikaulio lūžiu. Dukra vėliau jai paaiškino, kad būnant pas tėvą, namo kieme, ji žaidė su kitais vaikais ir užlipusi ant rąsto nuo jo nukrito bei susižeidė. Nustatyta, kad nebuvo padaryta veika turinti nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, požymių, nes vaiko sveikatos sutrikdymas įvyko ne dėl trečiųjų asmenų fizinio ar kito poveikio, o nelaimingo atsitikimo metu, kuris nepriklausė nuo asmenų veikos ar neveikimo, todėl atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą.

37. Pažymėtina, jog Tarnyba pateikė 2020 m. spalio 14 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo aktą, kuriame nurodė, jog tėvo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), mergaitė turi atskirą kambarį, jai sudarytos tinkamos sąlygos augti. Iš vaiko apklausos aktų matyti, jog vaikas tėvo namuose jaučiasi laisvai ir gerai. Tarnybos nuomone, vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu atitinka vaiko interesus. Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovo gyvenamoji vieta ir sudarytos gyvenimo sąlygos yra tinkamos auginti vaiką. Teismas, nustatęs, jog šalių gyvenamosios vietos yra tinkamos šalių dukrai, vertina vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų ir daro išvadą, kad vaiko santykiai su tėvu, bylos nagrinėjimo metu, yra daug geresni, nei su motina. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ne į motinos išsilavinimą ar kompetenciją vaikų ugdymo ir lavinimo srityje, tačiau į atsakovės sugebėjimą sukurti ryšį su savo dukra.

38. Nesutiktina su atsakovės argumentais, jog vaiko vežiojimas iš (duomenys neskelbtini) į mokyklą (duomenys neskelbtini), sukels vaikui diskomfortą ar neleis ugdytis savarankiškumo, kadangi (duomenys neskelbtini) yra netoli (duomenys neskelbtini), pasiekiamas taip pat ir viešuoju transportu. Vaiko ugdymo ir popamokinė veikla užtikrinta tėvo. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad vaiko vežiojimas iš (duomenys neskelbtini), į mokyklą sukeltų vaikui didesnių nepatogumų ar vaiko mokymosi kokybė, nuotaika ar savijauta dėl to pablogėtų. Byloje pateikta pakankamai įrodymų, jog šalių dukra retai matosi su motina. Atsakovė teismo posėdžio metu teigė, kad paskutinį kartą su vaiku bendravo 2020 m. gruodžio mėn. pradžioje, o prieš tai 2020 m. vasarą; vaikas dažnai neatsiliepia į motinos skambučius. Be to, teismas remiasi ir teismo posėdžio metu ieškovo cituotomis vaiko motinos ir senelės žinutėmis, iš kurių turinio akivaizdu, kad motina tam tikrais atvejais neadekvačiai elgiasi su vaiku, rašydama vaikui neigiamo ir galimai kenksmingo turinio žinutes apie dukrą ir ieškovą.

39. Nurodytos aplinkybės ir įrodymai sudaro pagrindą manyti, kad motinos ir vaiko santykiai nuo 2014 m. pasikeitė – pablogėjo. Vaikas, gyvendamas pas tėvą (duomenys neskelbtini), jaučiasi gerai, jo poreikiai užtikrinami, santykiai su tėvu geri. Byloje pateikti duomenys patvirtina ieškovo teiginius, kad šalių dukra, dėl konfliktiškų santykių su motina, savo noru atsisako bendrauti ir gyventi su motina. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovas tendencingai užkerta kelią motinai bendrauti su dukra. Nustatyta, kad vaikas atsisako su motina bendrauti, nori gyventi su tėvu, su kuriuo jaučiasi gerai ir tai patvirtino trijuose skirtingų laikotarpių vaiko nuomonės išklausymo aktuose. Motina atsisako bendradarbiauti su specialistais ir vykdyti Pagalbos planuose numatytas užduotis, atsisako bendradarbiauti, stengtis atkurti ryšį su dukra. Nurodytas vaiko motinos elgesys galimai paskatina dukros nenorą bendrauti su motina, skatina atsiribojimą nuo atsakovės (CPK 178 straipsnis).

40. Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymus ir nuosekliai dokumentuose išsakomą vaiko nuomonę, Tarnybos išvadą, byloje pateiktus įrodymus, daro išvadą, kad situacija šeimoje nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-4476-558/2014 priėmimo yra iš esmės pasikeitusi, vaiko interesų nebeatitinka gyvenimas su motina, todėl šiuo atveju yra teisinis pagrindas pakeisti šalių vaiko gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su ieškovu, atsakovei užtikrinant nuolatinį bendravimą su dukra ir siekiant atstatyti prarastą ryšį su vaiku (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

41. Teismo sprendimo dalis dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo vykdytina skubiai (CPK 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Dėl išlaikymo priteisimo

42. Pakeitus nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą ir nustačius ją su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

43. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovės vaiko išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 145 Eur kas mėnesį. Tačiau objektyvių įrodymų, patvirtinančių konkrečius vaiko poreikius bei vaiko poreikių lentelės, nepateikė. Byloje nenustatyta, kad šalių dukra turėtų specialiųjų poreikių.

44. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“. CPK 376 straipsnyje išvardytos teismo teisės rinkti įrodymus, kai šalys jais nesiremia, apsaugoti vaikų teises ir interesus, viršyti pareikštus reikalavimus ar taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Tai reiškia, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali priteisti vaikui didesnį išlaikymą, nei prašoma. Kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad teismas privalo veikti aktyviai, kai egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2010; kt.).

45. Pagal Išmokų vaikams įstatymo nuostatas, vaikui teikiama valstybės išmoka, kuri nuo 2021 m. yra 70 Eur kas mėnesį (3 straipsnio 2 punktas). Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

47. Pagal teismų praktiką, nepilnamečio vaiko vieno mėnesio išlaikymo orientacinis dydis (iš abiejų tėvų bendrai) yra viena minimali mėnesio alga (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004), kuri nuo 2021 m. sausio 1 d. – 642 Eur neatskaičius mokesčių. Atskaičius mokesčius ši suma sudaro 468,41 Eur. Iš šios sumos turi būti atimta 70 Eur vaikui mokama išmoka. Būtent ši suma laikytina orientaciniu vaiko išlaikymo dydžiu 199,20 Eur (468,41 - 70 Eur = 398,41 Eur : 2), kurio dydžio nereikia įrodinėti.

48. Šalių dukrai devyneri metai. Nuo 2014 m. vasario 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. N2-4476-558/2014 priėmimo vaiko amžius pasikeitė, vaikas pradėjo lankyti mokyklą, todėl turėjo padidėti ir vaiko poreikiai. Atsižvelgiant į ieškovo prašomą išlaikymo dydį (145 Eur kas mėnesį), atsakovės turtinę padėtį ir nustatytą darbo užmokestį, teismų praktikoje nustatytą orientacinį vaiko išlaikymo dydį, teismas sprendžia, kad vadovaujantis vaiko interesais šioje byloje yra pagrindas viršyti ieškovo pareikštą reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir priteisti didesnį nei prašoma išlaikymą. Todėl iš atsakovės dukros išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-09-24) iki dukters pilnametystės, pervedant išlaikymą į ieškovo sąskaitą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

49. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos.

50. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 580 Eur išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį, nuo 2020 m. gegužės 22 d. (vaiko persikėlimo gyventi su ieškovu) iki 2020 m. rugsėjo 23 d., sumokamą per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

51. Byloje nustatyta, kad šalių dukra su ieškovu gyvena nuo 2020 m. gegužės 22 d. Ieškovo nuomone, 145 Eur dydžio išlaikymas buvo tinkamas, nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog šiuo laikotarpiu teikė išlaikymą vaikui (CPK 178 straipsnis).

52. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 4 mėn. laikotarpį, skaičiuojamą po 145 Eur kas mėnesį, teismas tenkina ieškovo prašymą visiškai. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad motina neteikė atskirai gyvenančiam vaikui išlaikymo nuo 2020 m. gegužės 22 d., o išlaikymas vaikui priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020-09-24), todėl daro išvadą, kad prašoma išlaikymo įsiskolinimo suma didintina vienos dienos išlaikymo suma – 4,83 Eur. Todėl iš atsakovės priteisia ieškovui viso 584,83 Eur (145 Eur x 4 mėn. + 1 d.) neteikto išlaikymo vaikui įsiskolinimo, nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d., sumokant šią sumą per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo, o ne nuo įsiteisėjimo dienos, nes toks laikotarpis yra pakankamas priteistai išlaikymo įsiskolinimo sumai sumokėti.

54. Priteistos išlaikymo sumos kasmet indeksuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovas vaikams priteisto išlaikymo lėšas tvarko uzufrukto teise.

Dėl bendravimo tvarkos

55. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaikais, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant. Vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyventų. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikai, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaikais ir dalyvauti juos auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1–3 dalys).

57. Nagrinėjamu atveju, vaiko gyvenamoji vieta pakeista ir nustatyta su ieškovu. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė su vaiku matytųsi ir bendrautų. Byloje nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški. Šalių dukra nesutaria su atsakove. Atsižvelgiant į tai, kad vaiko interesus atitinka bendravimas su abiem tėvais, šiuo atveju teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daugiau, nei tai yra reikalinga, apriboti motinos bendravimo su vaiku.

59. Esant šioms aplinkybėms ir siekiant išvengti šalių ginčų ateityje dėl bendravimo su vaiku tvarkos, būtina nustatyti vaiko su atsakove bendravimo tvarką. Ieškovo prašoma atsakovės su vaiku bendravimo tvarka, pagal kurią motina su vaiku bendrauja kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.); ne mažiau kaip vieną dieną per savaitę darbo dienomis nuo 18 iki 20 val.; Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis kiekvienais neporiniais metais bei Naujųjų metų ir Šv. Kūčių švenčių dienomis poriniais metais; motinos dieną, vaiko gimimo dieną, motinos kasmetinių atostogų metu (ne mažiau 10 dienų), neprieštarauja vaiko teisėms, todėl šis ieškinio reikalavimas tenkintinas visiškai.

60. Atsižvelgiant į teismo posėdyje nurodytą ieškovo reikalavimų patikslinimą, teismas pašalina perteklinius bendravimo tvarkos sakinius, numatančius, jog šalys dėl tokio bendravimo susitarė.

61. Teismo vertinimu, prašoma bendravimo tvarka užtikrins atsakovės teisę bendrauti ir atkurti bei stiprinti ryšį su vaiku.

62. Ieškovas ieškinyje nenurodė, kuris iš tėvų turėtų pasiimti vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti atgal, todėl teismas nustato, kad vaiko bendravimui su motina, atsakovė pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina atgal, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu laiku. Jeigu bendravimo laikas nenurodytas, atsakovė pasiima vaiką ir grąžina į jo gyvenamąją vietą ieškovo ir atsakovo sutarimu.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

63. Teismas 2020 m. liepos 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-25818-984/2020 (šiuo metu Nr. e2-1302-984/2021) nustatė nepilnamečio vaiko laikinąją gyvenamąją vietą kartu su ieškovu; sustabdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-4476-558/2014 dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo. 2020 m. spalio 12 d. nutartimi Nr. e2-25818-984/2020 priteisė iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui, mokamą po 145 Eur kas mėnesį, nuo ieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. spalio 9 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo. Pagal CK 3.65 straipsnį, šeimos bylose laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo priėmimo, todėl priėmus sprendimą, šių laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas nesprendžiamas, kadangi laikinosios apsaugos priemonės pagal įstatymą galioja iki sprendimo priėmimo, nepaisant to, kad nutartyje klaidingai nurodyta, jog laikinosios apsaugos priemonės galioja iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Pažymėtina, kad byloje priėmus sprendimą dėl išlaikymo šalių dukrai priteisimo ir gyvenamosios vietos pakeitimo, šias sprendimo dalis leista vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

64. Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2020 m. liepos 28 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-25818-984/2020 (šiuo metu Nr. e2-1302-984/2021), kuria teismas sustabdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-4476-558/2014 dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

65. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys).

66. Ieškovas, kreipdamasi į teismą su ieškiniu, sumokėjo 75 Eur žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis). Ieškovas byloje taip pat patyrė 720 Eur teisinės pagalbos išlaidų.

67. Šiuo atveju teismas tenkino 100 proc. visų ieškinio reikalavimų. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 75 Eur žyminio mokesčio bei 720 Eur teisinės pagalbos išlaidų, iš viso – 795 Eur (75 Eur + 720 Eur).

68. Už reikalavimą priteisti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

69. Šiuo atveju teismas viršijo ieškovo reikalavimus ir priteisė šalių vaikui 200 Eur dydžio išlaikymą. Todėl už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 54 Eur žyminis mokestis (200 Eur x 12 mėn. = 2 400 Eur x 3 proc. = 72 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 54 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas)). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistina 54 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

70. Už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas 13,16 Eur žyminis mokestis (584,83 Eur x 3 proc. = 17,54 Eur x 75 proc. (ieškinys pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis) = 13,16 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis)). Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistina 13,16 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

71. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš atsakovės priteistina 67,16 Eur (54 Eur + 13,16 Eur) žyminio mokesčio (93 straipsnio 1 dalis).

72. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 17,52 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintas visiškai (100 proc.), valstybei iš atsakovės priteistina 17,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

73. Taigi, valstybei iš atsakovės priteistina iš viso 84,68 Eur.

74. Atsakovei priėmus nepalankų sprendimą, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

75. Ieškovui išaiškintina, kad jis turi teisę pateikti prašymą gauti valstybės išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą.

76. Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 376 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4476-558/2014 patvirtintos 2013 m. gruodžio 5 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą:

N. Ž. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą su ieškovu Ž. S..

Priteisti iš atsakovės J. S., nepilnamečiam vaikui A. S. išlaikymą, mokamą po 200 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos (2020-09-24), iki vaiko pilnametystės, pervedant išlaikymą į ieškovo Ž. S. sąskaitą kas mėnesį iki einamojo mėnesio 15 dienos. Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. S. ieškovui Ž. S. 584,83 Eur išlaikymo A. S. įsiskolinimą, nuo 2020 m. gegužės 22 d. iki 2020 m. rugsėjo 23 d., sumokamą per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Vaikui priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą Ž. S..

Nustatyti atsakovės J. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku A. S. tvarką:

I. Ž. S. įsipareigoja sudaryti sąlygas motinai bendrauti su dukra, o taip pat dukrai suteikti galimybę bendrauti su motinos artimaisiais giminaičiais (CK 3.135 straipsnis).

1. Kas antrą savaitgalį (nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val.);

2. Ne mažiau kaip vieną dieną per savaitę darbo dienomis nuo 18 iki 20 val., apie susitikimą tėvams sutarus prieš vieną dieną;

3. Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų švenčių dienomis kiekvienais neporiniais metais bei Naujųjų metų ir Šv. Kūčių švenčių dienomis poriniais metais (nuo šventinės dienos 12 val. iki kitos dienos 12 val.);

4. Motinos dieną ir vaiko motinos gimimo dieną;

5. Vaiko gimtadienį abu tėvai, esant galimybei, praleidžia kartu, gimtadienio dienos šventimą organizuoja ir apmoka tėvas;

6. Motinos kasmetinių atostogų metu (ne mažiau 10 dienų), buvimo vietą ir laiką suderinus su vaiko tėvu ne vėliau, kaip prieš 1 mėnesį iki motinos kasmetinių atostogų pradžios;

7. Šalys turi teisę bendru sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką švenčių dienomis, atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus, išlaikant bendravimo trukmės proporcijas;

8. Dukters ligos atveju šalys slaugos laiką darbo metu dalijasi lygiomis dalimis, atsižvelgiant į protingumo kriterijus ir vaiko interesus.

Vaiko A. S. bendravimui su atsakove J. S., atsakovė pasiima vaiką iš jos gyvenamosios vietos ir grąžina atgal, sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytu laiku. Jeigu bendravimo laikas nenurodytas, atsakovė pasiima vaiką ir grąžina į jos gyvenamąją vietą ieškovo ir atsakovės sutarimu.

Sprendimo dalys dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai.

Priteisti ieškovui Ž. S. iš atsakovės J. S. 795 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovės J. S. 84,68 Eur žyminio mokesčio ir pašto išlaidų, sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Ieškovui išaiškinti, kad jis turi teisę pateikti prašymą gauti valstybės išmoką vaikui, mokamą pagal Išmokų vaikams įstatymą.

Išaiškinti šalims, kad šis sprendimas neužkerta kelio ateityje, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalims kreiptis į teismą su prašymu dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo dydžio ar/ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės tesimo 2020 m. liepos 28 d. nutarties dalį civilinėje byloje Nr. e2-25818-984/2020 (šiuo metu Nr. e2-1302-984/2021), kuria teismas sustabdė išieškojimą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. N2-4476-558/2014 dėl vaiko bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.