Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo J. B. prieštaravimus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-12-15 preliminaraus sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 4240,00 Eur skolos, 770,27 palūkanų, 5 procesinių dydžio mėnesinių palūkanų nuo priteistų sumų nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Varėnos rajono apylinkės teismo 2017-12-15 preliminariu sprendimu ieškinys patenkintas. Iš atsakovo priteista 4240,00 Eur skolos, 770,27 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-12-14 iki teismo sprendimo įvykdymo, 649,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai. 2018-02-27 gautas ieškovo atstovo advokato Giedriaus Mikalausko prašymas bylą nagrinėti ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovas J. B. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam buvo pranešta tinkamai. 2018-02-28 gautas atsakovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kuriame nurodoma, kad atsakovas neturi pakankamai lėšų mokėti jį atstovaujančiai advokatų profesiniai bendrijai už jos teisines paslaugas, bando susirasti advokatą Varėnoje, taip pat nurodo, kad nei vienas advokatas nesutiko atstovauti atsakovo interesų, neturėdamas protingo termino susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti teismo posėdžiui, todėl atsakovui objektyviai reikia papildomo laiko susirasti kitą atstovą, kuris sutiktų atstovauti atsakovą teismo posėdyje ir tinkamai pasiruoštų jo interesų gynybai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.

Atsakovas visą byloje esančią medžiagą yra gavęs (ieškinys ir jo priedai, 2017-12-15 preliminaraus sprendimo bei nutarties kopijos atstovui įteiktos 2017-12-16; teismo šaukimas bei atsiliepimas į atsakovo pateiktus prieštaravimus – 2018-02-09 yra įteikti ZETA LAW advokatų profesinei bendrijai, rengusiai prieštaravimus atsakovo vardu). Iš pateiktų prieštaravimų akivaizdu, kad atsakovas visiškai pripažįsta skolą, tiesiog nurodo, kad negali vykdyti savo sutartinių įsipareigojimų dėl nenugalimos jėgos.

Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama proceso šalims, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Taigi, proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu.

CPK 51 straipsnyje yra įtvirtinta asmens teisė vesti savo bylas teisme patiems arba per atstovus. Tai reiškia, kad bylos šalis turi teisę pasinaudoti šia jai įstatymo suteikta teise, atitinkamai turi teisę prašyti teismo atidėti posėdį, tačiau teismas turi teisę spręsti, ar tenkinti tokį atsakovo prašymą.

Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis atsakovo J. B. atžvilgiu nuo 2014 m. buvo užvestos kelios civilinės bylos, tame tarpe 2016 metais buvo analogiško pobūdžio civilinė byla tarp šios bylos dalyvių (ieškovas G.Vaičėno įmonė „Šoklys“, atsakovas J. B. dėl skolos priteisimo), kuri užbaigta taikos sutartimi, ir atsakovas J. B. nebuvo bylose atstovaujamas atstovų.

Atsakovas, nors ir neturėdamas atstovo, turėjo galimybę dalyvauti teismo posėdyje, apie kurį jam buvo tinkamai pranešta, tačiau ja nepasinaudojo, kaip tai būtų padariusi rūpestinga bylos šalis, pateikdama atsikirtimus į pareikštą ieškinį, jeigu tokių turi papildomai, negu nurodyta jo pateiktame prieštravime dėl preliminaraus sprendimo.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką klausimas, ar pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies (teisė į teisingą bylos nagrinėjimą) reikalavimus asmeniui būtinas teisinis atstovavimas byloje, priklauso nuo specifinių bylos aplinkybių ir konkrečiai nuo to, ar asmuo galėtų tinkamai ir pakankamai pristatyti savo bylą be advokato pagalbos (žr., pvz., Dachnevič v. Lithuania, no. 41338/06, 20 November 2012, § 55; McVicar v. United Kingdom, no. 46311/99, § 48, ECHR 2002-III ir kt.).

Teismas laikosi tos pozicijos, kad dėl bylos pobūdžio (nesudėtinga byla, didelės svarbos turi rašytinė medžiaga, atsakovas nepriskirtinas labiau „pažeidžiamų asmenų“ kategorijai) atsakovas galėjo ir pats (be advokato) dalyvauti teismo posėdyje, pateikti papildomus atsikirtimus į ieškinį, jeigu tokių turi. Be to atsakovas, būdamas pakankamai rūpestingas proceso metu, jau iš savo ankstesnės praktikos žinodamas apie kylančius ginčus pagal susitarimus dėl naftos produktų įsigijimo ir apmokėjimo už juos tvarkos ir sąlygų, žinodamas savo procesinę padėtį, būdamas informuotas apie civilinės bylos iškėlimą, prieštaravimų pateikimą dėl priimto preliminaraus sprendimo, turėjo realią galimybę sudaryti susitarimą dėl jo atstovavimo, jeigu to realiai siekė.

Byla buvo paskirta ir nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t.y. tokiu būdu suteikiant galimybę proceso šalims pasinaudoti procesinėmis teisėmis bylos nagrinėjimo metu, veiksmingai įrodinėti savo atsikirtimus į ieškinį, išsakyti savo poziciją žodžiu, tačiau atsakovas į šį teismo posėdį neatvyko. Atsakovas apie bylos nagrinėjimo atidėjimą dėl to, kad nesusirado atstovo teismą informavo tik paskirto teismo posėdžio dieną. Teismas daro išvadą, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme, todėl atsakovo prašyme išdėstyti motyvai nėra pripažintini svarbiomis priežastimis, dėl kurių teismo posėdis turėtų būti atidėtas. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, byla nagrinėtina iš esmės nedalyvaujant nurodytiems asmenims (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Ieškinys tenkintinas iš dalies ir preliminarus sprendimas pakeistas.

Iš byloje esančių dokumentų, kuriuos pateikė ieškovas, nustatyta, kad ieškovas 2017-08-19 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, serija SOK Nr. 0262360, kuria atsakovas žemės ūkiui ir žuvininkystei įsigijo iš ieškovo 8000 litrų gazolio po 0,438016 Eur už litrą plius PVM, iš viso naftos produktų už 4 240,00 Eur. Šioje sąsąkaitoje numatyta, kad apmokėjimo terminas ne vėliau kaip 5 dienos, o jeigu apmokama vėliau negu nurodyta, pirkėjui atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui 5 procentų mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos.

Ieškinio reikalavimams dėl palūkanų skaičiavimo, ieškovas teismui pateikė palūkanų skaičiavimo pažymą, iš kuriuos matyti, kad priskaičiuota palūkanų suma už laikotarpį nuo 2017-08-24 iki 2017-12-07 sudaro 770,27 Eur.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas CPK 12 str. lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims ( CPK 178 str.)

Civiliniame procese vyraujantis be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi. Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovas laikoma pažeidusiu prievolę kaip praleidęs prievolės įvykdymo terminus (CK 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis).

Dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių konstatavimo

Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos egzistuojant force majeure aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma : 1) aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pasisakyta, kad CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos nenugalimos jėgos sąlygos (požymiai) turi būti konstatuojami kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, o force majeure besiremianti sutarties šalis privalo įrodyti, kad nenugalimos jėgos sąlygos egzistuoja būtent jos atžvilgiu.

Atsakovas remdamasis nenugalimos jėgos aplinkybe teismui pateiktuose prieštaravimuose nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų daugiametė kritulių norma viršyta 4 ir daugiau kartų dėl ko buvo apsemta daugiau kaip 140 tūkstančių hektarų įvairių pasėlių, dėl to Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos 2017 m. spalio 2 d. posėdžio pasiūlymą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo 9 straipsnio 11 punktu ir 26 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1243 „Dėl Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781, nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą sutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovas sudarydamas sutartį su ieškovu 2017 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, žinojo apie didesnį nei prastą kritulių kiekį, kas leidžia pagrįstai teigti, kad sandorio sudarymo metu buvo galima protingai numatyti šios aplinkybės egzistavimą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl padidėjusio kritulių kiekio nukentėjo jo ūkio valdos ir netekimų mastas buvo tokio lygio, kad galėjo esmingai įtakoti atsakovo įsipareigojimų ieškovui vykdymo apsunkinimus. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781 nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, nesudaro pagrindo atleisti atsakovo nuo civilinės atsakomybės. Teismas daro išvadą, kad force majeure sąvoka nereiškia tik absoliutaus negalėjimo įvykdyti sutartinių įsipareigojimų, tai turi būti suvokiama atsižvelgiant į su subjektu nesusijusias, neįprastas ir nenumatomas aplinkybes, kurių pasekmių nebuvo įmanoma išvengti, nepaisant visų atsargumo priemonių, kurių buvo imtasi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats atsakovas nurodo, kad yra ūkininkas, įsigijęs sąskaitose – faktūrose nurodytas prekes ūkio reikmėms, todėl sudarydamas sutartis gali numatyti, prognozuoti įvairius oro sąlygų svyravimus, kas gali įtakoti ūkio valdų nukentėjimą bei netekimų mastą. Iš byloje šalių pasirašytos PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad prekes atsakovas įsigijo 2017 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, kai jau buvo žinoma apie didesnį nei įprasta kritulių kiekį, tačiau atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl padidėjusio kritulių kiekio nukentėjo jo ūkio valdos ir netekimų mastas buvo tokio lygio, kad galėjo esmingai įtakoti atsakovo įsipareigojimų ieškovui vykdymo apsunkinimus. Prekybos pramonės ir amatų rūmų įstatyme, Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybes liudijančių pažymų išdavimo tvarkoje, Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse nustatyta tvarka, kuria privaloma vadovautis sprendžiant su nenugalimos jėgos atvejais susijusius klausimus, tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas šia tvarka naudojosi, todėl vien tik dėl to, kad Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781, paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės CK 6.212 straipsnio pagrindu, kadangi byloje nenustatyta CK 6.212 straipsnio taikymui numatytų sąlygų visumos. Pastebėtina tai, kad atsakovo prievolė ieškovui yra piniginė, t. y. jis yra skolingas už nupirktas prekes, neatsiskaitymas yra susijęs su jo finansine padėtimi, tačiau reikiamų finansinių išteklių neturėjimas nelaikomas nenugalima jėga.

Dėl palūkanų priteisimo

Ieškovas taip pat prašo teismo iš atsakovo priteisti 770,27 Eur palūkanas. Remiantis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi, palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai.

Ieškovas savo reikalavimą dėl 770.27 Eur palūkanų priteisimo grindžia PVM sąskaita faktūra, kad atsakovas pagal ją privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis mnenustato kitokio palūkanų dydžio.

Teisiniu požiūriu PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.162 str. 2 d., 6.167 str., 6.173 str. prasme, kaip ją traktuoja ieškovė, negali jos atstoti ir civiliniu teisiniu atžvilgiu, negali šalių įpareigoti kaip sutartis, kuri šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.).

PVM sąskaita faktūra tik patvirtina patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau nenustato šių santykių pobūdžio ir turinio, PVM sąskaitoje faktūroje negalima numatyti nei baudų, nei delspinigių, nei palūkanų, nes tai gali būti nustatoma tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (CK 6.71 str. 1 d., 6.210 str.). Ieškovė nepagrįstai plečiamai aiškina PVM sąskaitos faktūros, įtvirtintos įstatyme, kaip mokestinio buhalterinio (ūkinių operacijų apskaitos) pirminio dokumento, turinį.

Ieškovė nuo pat PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto atsiskaityti termino pabaigos dienos (2017-08-24) iki 2017-12-07 atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, nesiuntė raginimų apmokėti įsiskolinimą, taip pati didindama vienašališkai į PVM sąskaitą faktūrą įrašytą, bet su atsakovu individualiai sutartimi neaptartą, palūkanų procentine išraiška įsiskolinimo dydį. Nebuvo kliūčių atsakovui neatsiskaičius ginti savo teises teismine tvarka.

Dėl PVM sąskaitos faktūros teisinės reikšmės kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad PVM sąskaitų faktūrų teisinę prigimtį apibrėžia Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo normos (PVM įstatymas). PVM įstatymas yra viešosios mokesčių teisės aktas, kuris turi specialiąją paskirtį – jis nustato apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu (PVM), taip pat apmokestinamųjų asmenų, mokesčio mokėtojų ir kitų asmenų prievoles, susijusias su šio mokesčio mokėjimu (PVM įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). PVM įstatymu nereglamentuojami civiliniai pirkimo-pardavimo santykių aspektai. Pagal PVM įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 30 punkte įtvirtintą sąvokos apibrėžimą PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas.

PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos PVM apskaitos tikslais, o paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą. Vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o turi būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Remiantis PVM sąskaita faktūra galima patvirtinti šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio, t. y. to, ar šalis sieja pirkimo–pardavimo ar dar kitokie sutartiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-250-469/2015).

Kasacinio teismo išaiškinimu konstatuojama, kad toks buhalterinis dokumentas kaip PVM sąskaita faktūra nelemia civilinių teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo. Nesant rašytinam šalių susitarimui dėl palūkanų, PVM sąskaita faktūra savaime nėra pakankamas įrodymas, patvirtinantis tokio susitarimo egzistavimo faktą. PVM sąskaita faktūra nėra sandoris, todėl nagrinėjamu atveju tarp šalių nesant sudarytam jokiam rašytiniam susitarimui, kuriame būtų aptartos palūkanos, ginčo PVM sąskaitai faktūrai negali būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, kuriomis remiasi ieškovė apeliaciniame skunde.

Sąskaita faktūra yra vienašališkai išrašytas dokumentas, patvirtinantis tik sandorio faktą. Nagrinėjamu atveju, analizuojant ginčo PVM sąskaitos faktūros turinį, teigti, kad tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl palūkanų, nėra pagrindo, kadangi PVM sąskaita faktūra pasirašyta asmenų (vyr.sandėlininko ir vairuotojo, pirkėjo atstovo, bet ne paties atsakovo), nėra duomenų, kad šie asmenys turėtų teisę atstovauti įmonę sudarant susitarimus su trečiaisiais asmenimis ieškovės vardu, kaip ir atsakovo (pirkėjo) atstovui veikti trečiojo asmens vardu.

Atsakovas pateiktame prieštaravime nesutiko dėl palūkanų 770.27 Eur priteisimo. Nagrinėjant tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje nebuvo įrodytas susitarimo dėl palūkanų buvimas, todėl negali būti tenkinamas ieškinio reikalavimas dėl penkių procentų mėnesio palūkanų apmokėjimo už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros pilno apmokėjimo.

Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, atsakovo bei ieškovės pozicijas, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių sudarytos prekių pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje būtų individualiai aptartos visos iš ieškovės ir atsakovo teisinių santykių kylančios pasekmės, ieškovės reikalavimas dėl 770.27 Eur palūkanų priteisimo, kurios apskaičiuotos remiantis į PVM sąskaitą faktūrą kaip į buhalterinį mokestinį dokumentą ieškovės įrašyta sąlyga, negali būti tenkinamas.

CK 6.210 str. 1 d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Atsakovas pripažįsta 4240 Eur skolą ieškovei už iš ieškovės įsigytus naftos produktus, tik motyvuodamas, kad atsiskaityti su ieškove negali dėl nenugalimos jėgos (dėl viršytos kritulių normos, apsėmus pasėlius).

CK 6.210 str. 2 d. numato, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio mėnesines palūkanas nuo priteistų sumų už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos.

Pagal įstatymo nuostatas, reiškiamus reikalavimus, iš atsakovo ieškovei priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško sprendimo įvykdymo dienos. Teismas šioje bylų kategorijoje negali peržengti pareikštų reikalavimų ribos, t.y. išplėsti ieškinio reikalavimų. Ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, preliminarus sprendimas keistinas.

Ieškinį tenkinant iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai ( CPK 93 str.2 d.).

Už ieškinio pateikimą teismui ieškovas sumokėjo 56,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Taip pat ieškovas pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo už kurį sumokėjo 38,00 Eur žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 5, 7 dalys). Be to, ieškovas patyrė 600,00 Eur išlaidas rengiant ieškinį teismui bei 190,58 Eur išlaidas rengiant atsiliepimą į prieštaravimus, komplektuojant ir pateikiant teismui (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).Šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos mokėjimų dokumentais.

Ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas 2017-12-15 nutartimi, kaip nepagrįstas prašymas. Ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo proporcingai tenkintų reikalavimų daliai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu sudaro 15,88 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. 2011-11-07 LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 Eur.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei ieškinį patenkinus iš dalies, į valstybės biudžetą priteistinos 13 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – iš atsakovo J. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

2017-12-15 preliminarų sprendimą pakeisti.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), ieškovo Ginto Vaičėno įmonės „Šoklys“, įmonės 175787969, registruotos buveinės adresas Žaliūkų k., Šiaulių r. sav., faktinis buveinės adresas Pramonės g. 8, Šiauliai, naudai 4240,00 Eur (keturis tūkstančius du šimtus keturiasdešimt eurų 00 ct) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 716.33 Eur (septynis šimtus šešiolika eurų 33 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 13 Eur (trylika eurų ) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Bylinėjimosi išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas - 5660. Kvitą būtina pateikti į teismo rūmų raštinę (Aušros g.15, Varėna, 111 kabinetas).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.