- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-01
- Bylos Nr.
- e2A-1259-390/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01105-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- J. B.
- Ieškovas
- G. V.
- Advokatai
- Valdemaras Stančikas
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.1.5Prievolės neįvykdymo teisiniai padariniai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo J. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1948-445/2018 pagal ieškovo G. V. įmonės „Šoklys“ ieškinį atsakovui J. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 4 240 Eur skolą, 770,27 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio mėnesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
2. Varėnos rajono apylinkės teismas 2017-12-15 preliminariu sprendimu ieškinį patenkino. Iš atsakovo ieškovei priteisė 4 240 Eur skolą, 770,27 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017-12-14 iki teismo sprendimo įvykdymo, 649 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas prieštaravimuose dėl priimto preliminaraus sprendimo, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nurodytos skolos neginčija ir su ja sutinka, tačiau savo sutartinių įsipareigojimų negali vykdyti dėl nenugalimos jėgos. Atsakovas yra ūkininkas bei prekes pagal byloje esančias sąskaitas – faktūras įsigyja ūkio reikmėms. Tačiau rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo pradžioje daugelyje Lietuvos rajonų daugiametė kritulių norma viršyta 4 ir daugiau kartų, dėl ko buvo apsemta daugiau kaip 140 tūkst. ha įvairių pasėlių, o tokios kritinės padėties žemės ūkyje nebuvo 40 metų. Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781 nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2- 42960-868/2017 buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštas atsakovo lėšoms, todėl laikinai atsakovas negali disponuoti lėšomis. Tačiau nesutinka su ieškiniu likusioje dalyje – dėl 770,27 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio procesinėmis palūkanomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai 2018 m. kovo 6 d. sprendimu 2017 m. gruodžio 15 d. preliminarų sprendimą pakeitė, ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo J. B. ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ 4 240 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. gruodžio 14 d. iki teismo sprendimo įvykdymo, 716,33 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir bylinėjimosi išlaidas, ir valstybei13 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
Atsiliepimas
5. Atsakovas prašė atidėti teismo posėdį, nurodydamas, kad nei vienas advokatas nesutiko atstovauti jo interesų, neturėdamas protingo termino susipažinti su bylos medžiaga ir pasiruošti teismo posėdžiui, todėl atsakovui objektyviai reikia papildomo laiko susirasti kitą atstovą.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas darė išvadą, kad atsakovas turėjo pakankamai laiko pasirūpinti tinkamu atstovavimu teisme, todėl atsakovo prašyme išdėstytus motyvus nepripažino svarbiomis priežastimis, dėl kurių teismo posėdis turėtų būti atidėtas. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, bylą nagrinėjo iš esmės nedalyvaujant šalims asmenims (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).
7. Teismas nurodė, kad atsakovas žemės ūkiui ir žuvininkystei įsigijo iš ieškovės 8000 litrų gazolio po 0,438016 Eur už litrą plius PVM, iš viso naftos produktų už 4 240 Eur. Ieškovas 2017-08-19 išrašė PVM sąskaitą – faktūrą, serija SOK Nr. 0262360, kurioje numatyta, kad apmokėjimo terminas ne vėliau kaip 5 dienos, o jeigu apmokama vėliau negu nurodyta, pirkėjui atsiranda prievolė sumokėti pardavėjui 5 procentų mėnesines palūkanas už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros apmokėjimo dienos. Atsakovas pripažino 4 240 Eur skolą ieškovei, tik motyvavo, kad negali atsiskaityti dėl nenugalimos jėgos (dėl viršytos kritulių normos, apsėmus pasėlius), nesutiko su palūkanų priteisimu.
8. Teismas, vertindamas nenugalimos jėgos (force majeure) sąlygų egzistavimą, sutiko su ieškovės pozicija, kad atsakovas sudarydamas sutartį su ieškovu 2017 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, žinojo apie didesnį nei įprastą kritulių kiekį, kas leidžia pagrįstai teigti, kad sandorio sudarymo metu buvo galima protingai numatyti šios aplinkybės egzistavimą. Nurodė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl padidėjusio kritulių kiekio nukentėjo jo ūkio valdos ir netekimų mastas buvo tokio lygio, kad galėjo esmingai įtakoti atsakovo įsipareigojimų ieškovei vykdymo apsunkinimus, kad naudojosi teisės nustatyta tvarka, kuria privaloma vadovautis sprendžiant su nenugalimos jėgos atvejais susijusius klausimus. Todėl vien tik dėl to, kad Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781, paskelbė valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės CK 6.212 straipsnio pagrindu, kadangi byloje nenustatyta CK 6.212 straipsnio taikymui numatytų sąlygų visumos. Teismas pažymėjo ir tai, kad atsakovo prievolė ieškovei yra piniginė, t. y. jis yra skolingas už nupirktas prekes, neatsiskaitymas yra susijęs su jo finansine padėtimi, tačiau reikiamų finansinių išteklių neturėjimas nelaikomas nenugalima jėga.
9. Ieškovė reikalavimą dėl 770,27 Eur palūkanų priteisimo grindė PVM sąskaita faktūra. Teismas nurodė, kad teisiniu požiūriu PVM sąskaita faktūra negali būti savaime prilyginama pirkimo–pardavimo sutarčiai CK 6.162 str. 2 d., 6.167 str., 6.173 str. prasme. PVM sąskaita faktūra tik patvirtina patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau nenustato šių santykių pobūdžio ir turinio, PVM sąskaitoje faktūroje negalima numatyti nei baudų, nei delspinigių, nei palūkanų, nes tai gali būti nustatoma tik įstatymu, sutartimi ar teismo sprendimu (CK 6.71 str. 1 d., 6.210 str.).
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nuo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyto atsiskaityti termino pabaigos dienos (2017-08-24) iki 2017-12-07 atsakovui jokių pretenzijų nereiškė, nesiuntė raginimų apmokėti įsiskolinimą, taip pati didindama vienašališkai į PVM sąskaitą faktūrą įrašytą, bet su atsakovu individualiai sutartimi neaptartą, palūkanų procentine išraiška įsiskolinimo dydį.
11. Ginčo PVM sąskaita faktūra pasirašyta asmenų (vyr. sandėlininko ir vairuotojo), tačiau nėra duomenų, kad šie asmenys gali atstovauti šalis sudarant susitarimus. Kadangi byloje neįrodytas susitarimo dėl palūkanų buvimas, todėl teismas netenkino ieškinio reikalavimo dėl penkių procentų mėnesio palūkanų apmokėjimo už visą laikotarpį iki sąskaitos faktūros pilno apmokėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovas J. B., kurio interesams atstovauja advokatas Valdemaras Stančikas, prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 6 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Apeliantas 2018-02-28 prašymu prašė atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi su atstovais, su kuriais jis turi teisinių paslaugų sutartį, nesusitarė dėl apmokėjimo už atstovavimą pirmosios instancijos teisme, o kito atstovo Varėnoje susirasti nespėjo. Teismas nepagrįstai netenkino apelianto prašymo, taip pažeisdamas apelianto teisę į teisminę gynybą.
12.2. Teismas negalėjo remtis Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2912-603/2018 aplinkybėmis, nes byla nėra išnagrinėta net ir pirmoje instancijoje.
12.3. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kur išaiškinta, kad pagal CK 6.212 straipsnį pripažinti force majeure aplinkybes, būtina atitinkamų sąlygų visuma, tačiau teismas neanalizavo nurodytų sąlygų buvimo, todėl neatskleidė bylos esmės.
Atsiliepimas
13. Ieškovė G. V. įmonė „Šoklys“, kurių interesams atstovauja advokatas G. M., atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:
13.1. Teismas pagrįstai nustatė, jog nebuvo jokių svarbių priežasčių atidėti teismo posėdį atsakovo 2018 m. kovo 1 d. prašymo pagrindu.
13.2. Teismas pasisakė iš esmės dėl visų kasacinės instancijos teismo išaiškinimuose nurodytų sąlygų, nagrinėjamų sprendžiant tokio pobūdžio bylas.
Motyvuojamoji dalis
13.3. Apeliaciniu skundu nesiekiama pateikti bent minimaliais įrodymais pagrįstų argumentų dėl force majeure sukeltų pasekmių masto, o tik apeliuojama išimtinai procesiniais pagrindais.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai
argumentai ir išvados
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 straipsnis).
15. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 6 d. galutinį sprendimą, tačiau pagal apeliacinio skundo turinį matyti, kad apeliantas nesutinka tik su ginčijamo sprendimo dalimi, kuria ieškinys tenkintas.
16. Byloje kilo ginčas dėl atsakovo atleidimo nuo prievolių, neįvykdymo priežastimi pripažįstant esant nenugalimos jėgos aplinkybes.
17. Kaip nustatyta byloje, atsakovas žemės ūkiui iš ieškovės įsigijo 8000 litrų gazolio iš viso už 4 240 Eur, ieškovė tai įformino 2017-08-19 išrašydama PVM sąskaitą – faktūrą, kurią atsakovas turėjo apmokėti iki 2017 m. rugpjūčio 24 d. Atsakovas skolos fakto neginčija, tačiau teigia, kad negalėjo atsiskaityti su ieškove dėl force majeure aplinkybių – Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781, nutarė paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje.
18. CK 6.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai jos negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos, už kurią skolininkas neatsako. Nenugalima jėga – tai neišvengiamos ir skolininko nekontroliuojamos bei nepašalinamos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti numatytos (CK 6.212 straipsnis; 6.253 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką, kad pagal CK 6.212 straipsnį būtų pripažintos force majeure (nenugalima jėga) aplinkybės, būtina šių sąlygų visuma (kumuliatyvios sąlygos): 1) tokių aplinkybių nebuvo sudarant sutartį ir jų atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) dėl susidariusių aplinkybių sutarties objektyviai negalima įvykdyti; 3) šalis, neįvykdžiusi sutarties, tų aplinkybių negalėjo kontroliuoti ar negalėjo užkirsti joms kelio; 4) šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių ar jų padarinių atsiradimo rizikos. Nesant šių sąlygų visumos, faktinės aplinkybės negali būti pripažintos nenugalima jėga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-931/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybę, kaip sutarties neįvykdymo priežastį, privalo įrodyti ja besiremianti šalis (CK 6.256 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2012). Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.
19. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl force majeure aplinkybių buvimo. Kaip matyti, skundžiamo sprendimo motyvų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas, kaip ūkininkas, sudarydamas sutartis gali numatyti, prognozuoti įvairius oro sąlygų pasikeitimus, kas gali įtakoti ūkio valdų nukentėjimą bei netekimų mastą, be to, 2017 m. rugpjūčio mėnesio antroje pusėje, atsakovas žinojo apie didesnį nei prastą kritulių kiekį, todėl sandorio sudarymo metu buvo galima protingai numatyti šios aplinkybės egzistavimą, taip pat atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad nukentėjo jo ūkio valdos ir kokia apimtimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas į bylą pirmosios instancijos teisme ar kartu su apeliaciniu skundu nepateikė nei prašymo pripažinti nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos, nei deklaracijų apie nukentėjusius pasėlius, nei duomenų apie pripažinimą nukentėjusiu dėl nenugalimos jėgos. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad atsakovas byloje neįrodė CK 6.212 straipsnyje nurodytos nenugalimos jėgos sąlygų egzistavimo jo atžvilgiu (CPK 178 straipsnis), nes vien tik Vyriausybės 2017 m. spalio 4 d. nutarimu „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ Nr. 781, paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje, neatleidžia atsakovo nuo atsakomybės CK 6.212 straipsnio pagrindu.
20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad atsakovas prievolę ieškovei turėjo įvykdyti iki 2017 m. rugpjūčio 24 d., o Vyriausybės nutarimas paskelbti valstybės lygio ekstremaliąją situaciją visoje šalyje priimtas 2017 m. spalio 4 d., taigi, atsakovas negali remtis force majeure teisinėmis pasekmėmis, kurios atsirado jau po netinkamo prievolių vykdymo. Dėl nurodytos priežasties atsakovo teiginiai, jog jis negalėjo laiku atsiskaityti dėl force majeure aplinkybių, taip pat yra nepagrįsti.
21. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-2912-603/2018 aplinkybėmis, nes ji nėra išnagrinėta iš esmės. Teisėjų kolegija laiko šį apeliacinio skundo argumentą nepagrįstu, nes pagal skundžiamo teismo sprendimo turinį, teismas nurodydamas motyvus dėl ieškinio reikalavimų sprendimo iš esmės, nėra rėmęsis atsakovo nurodytos civilinės bylos aplinkybėmis.
22. Taip pat teisėjų kolegija laiko nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentą dėl pažeistos apelianto teisę į teisminę gynybą. Spendime pirmosios instancijos teismas aiškiai ir detaliai nurodė argumentus, kodėl netenkino atsakovo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės nedalyvaujant šalims, kurių apeliantas, nurodydamas apeliaciniame skunde, kad yra neturintis teisinio išsilavinimo ir nukentėjęs nuo gamtos stichijų ir nesąžiningų kreditorių, nepaneigė. Be to, kaip teisingai pažymėjo ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovui prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo rengė advokatas, todėl spręstina, kad atsakovas procese turėjo galimybę pasinaudoti teisininko profesionalo pagalba, atsakovas į bylą nepateikė duomenų, kad susitarimas su atstovu ZETA LAW yra nutrauktas, be to, 2018 m. sausio 8 d. nurodydamas, kad byla nebus vedama per advokatą, atsakovas šią aplinkybę žinojo prieš 52 d. iki teismo posėdžio datos, todėl turėjo pakankamai laiko pasirūpinti kitu atstovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nebuvo svarbių priežasčių atidėti teismo posėdį atsakovo prašymo pagrindu ir nagrinėjant bylą procesinės teisės normos nebuvo pažeistos.
23. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Ši suma neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus 8.16 punkte nustatyto dydžio, todėl ieškovei iš apelianto priteistina (CPK 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2018 m. kovo 6 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. V. įmonei „Šoklys“ (kodas 175787969) 338,80 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.